{"id":7320,"date":"2021-11-17T15:59:26","date_gmt":"2021-11-17T13:59:26","guid":{"rendered":"https:\/\/tet.lt\/?p=7320"},"modified":"2026-10-09T15:54:21","modified_gmt":"2026-10-09T12:54:21","slug":"ka-reikia-zinoti-apie-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tet.lt\/lt\/blog\/what-to-know-about-lithuania\/","title":{"rendered":"K\u0105 reikia \u017einoti apie Lietuv\u0105"},"content":{"rendered":"<h1>K\u0105 reikia \u017einoti apie Lietuv\u0105<\/h1>\n<div class=\"intro\">\n<p>Lietuva (<em>Lietuva<\/em>) arba Lietuvos Respublika (<em>Lietuvos Respublika<\/em>) yra viena i\u0161 trij\u0173 Baltijos valstybi\u0173, esanti rytin\u0117je Baltijos j\u016bros pakrant\u0117je. Lietuva sausumos sienas ribojasi su Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Rusija.<\/p>\n<p>Lietuva yra i\u0161sivys\u010diusi \u0161alis, turinti dideles pajamas gaunan\u010di\u0105 pa\u017eangi\u0105 ekonomik\u0105, u\u017eimanti labai auk\u0161t\u0105 viet\u0105 \u017emogaus socialin\u0117s raidos indekse. Ji u\u017eima palankias vietas pilietini\u0173 laisvi\u0173, spaudos laisv\u0117s ir interneto laisv\u0117s srityse. Lietuva yra Europos S\u0105jungos, Europos Tarybos, euro zonos, \u0160iaur\u0117s investicij\u0173 banko, \u0160engeno susitarimo, NATO ir EBPO nar\u0117.<\/p>\n<\/div>\n<h2 style=\"text-align: center;\">Pagrindin\u0117 informacija<\/h2>\n<p><img decoding=\"async\" class=\"goldbg alignleft wp-image-29591\" src=\"https:\/\/tet.lt\/wp-content\/uploads\/info-Lithuania-1.svg\" alt=\"informacija Lietuva\" width=\"380\" \/><\/p>\n<div class=\"margined2\">\n<ul>\n<li><strong>Sostin\u0117 \u2013 Vilnius<\/strong><\/li>\n<li><strong>Oficiali kalba \u2013 lietuvi\u0173<\/strong><\/li>\n<li><strong>Valiuta \u2013 EUR<\/strong><\/li>\n<li><strong>Gyventoj\u0173 skai\u010dius \u2013 2 670 230 (2021 m. lapkri\u010dio m\u0117n.)<\/strong><\/li>\n<li><strong>Teritorija \u2013 <\/strong><strong>65 200 km<\/strong><strong><sup>2<\/sup><\/strong><strong>\u00a0<\/strong><\/li>\n<li><strong>Klimatas \u2013 Vidutinis klimatas, kuriam \u012ftakos turi ir j\u016brinis, ir \u017eemyninis klimatas.<\/strong><\/li>\n<li><strong>Laiko juosta \u2013 GMT\/UTC +2<\/strong><\/li>\n<li><strong>Skambinimo \u0161alies kodas \u2013 +370<\/strong><\/li>\n<li><strong>Interneto auk\u0161\u010diausio lygio domenas \u2013 .lt<\/strong><\/li>\n<\/ul>\n<\/div>\n<h3 style=\"text-align: left;\">Trumpa istorija<\/h3>\n<p>XX a. 4-ajame de\u0161imtmetyje Mindaugas suvienijo Lietuvos \u017eemes, 1253 m. liepos 6 d. \u012fkurdamas Lietuvos karalyst\u0119. XIV a.<sup>th<\/sup> ji buvo vadinama Lietuvos Did\u017ei\u0105ja Kunigaik\u0161tyste, b\u016bdama did\u017eiausia \u0161alimi Europoje. Tais laikais Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir dalis Lenkijos bei Rusijos taip pat buvo Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s \u017eem\u0117s. 1569 m. Lenkijos Karalyst\u0117 ir Lietuvos Did\u017eioji Kunigaik\u0161tyst\u0117 sudar\u0117 Liublino unij\u0105, kuria buvo \u012fkurta Lenkijos ir Lietuvos valstyb\u0117. Valstyb\u0117s buvo politin\u0117 s\u0105junga su bendru i\u0161rinktu monarchu ir parlamentu, o Lenkija ir Lietuva i\u0161laik\u0117 tam tikras atskiras institucijas, \u012fskaitant teisin\u0119 sistem\u0105, kariuomen\u0119 ir i\u017ed\u0105. S\u0105junga t\u0119s\u0117si iki galutinio Valstyb\u0117s padalijimo 1795 m. Antrojo pasaulinio karo metu Lietuv\u0105 pirmiausia okupavo Soviet\u0173 S\u0105junga, o v\u0117liau nacistin\u0117 Vokietija. 1944 m., vokie\u010diams traukiantis, Soviet\u0173 S\u0105junga v\u0117l okupavo Lietuv\u0105. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva pri\u0117m\u0117 Lietuvos valstyb\u0117s atk\u016brimo akt\u0105, tapdama pirm\u0105ja sovietine respublika, paskelbusia savo nepriklausomyb\u0119.<\/p>\n<h3 style=\"text-align: left;\">Geografija<\/h3>\n<p>Lietuva yra Europos Baltijos regione ir u\u017eima 65 200 km\u00b2 plot\u0105.<sup>2<\/sup><sup>.<\/sup> Ji turi apie 99 kilometrus sm\u0117lio pakrant\u0117s, i\u0161 kurios tik apie 38 kilometrai yra su atvira Baltijos j\u016bra. Likusi\u0105 pakrant\u0117s dal\u012f saugo Kur\u0161o sm\u0117lio pusiasalis. Svarbiausias Lietuvos \u0161iltojo vandens uostas. <strong><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Klaip%C4%97da\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Kalifornija<\/a><\/strong> yra siaurame Kur\u0161i\u0173 mari\u0173 \u017eio\u010di\u0173 pakra\u0161tyje (<em>Kur\u0161i\u0173 marios). <\/em>Pagrindin\u0117 ir did\u017eiausia Lietuvos up\u0117 yra Nemunas, o kai kuriais jos intakais plaukia tarptautin\u0117 laivyba.<\/p>\n<p>Lietuva yra \u0160iaur\u0117s Europos lygumos pakra\u0161tyje. Jos kra\u0161tovaizd\u012f i\u0161lygino paskutiniojo ledynme\u010dio ledynai. Tai vidutinio klimato \u017eemum\u0173 ir auk\u0161tum\u0173 derinys. Auk\u0161\u010diausias ta\u0161kas yra \u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Auk%C5%A1tojas_Hill\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\"><strong>Auk\u0161tojo kalnas<\/strong><\/a>\u00a0294 metr\u0173 auk\u0161tyje. Vietov\u0117je gausu e\u017eer\u0173 ir pelki\u0173, taip pat mi\u0161ri\u0173 mi\u0161k\u0173 zona, u\u017eimanti daugiau nei 33 % \u0161alies teritorijos.\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Dr%C5%ABk%C5%A1iai\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Dr\u016bk\u0161iai<\/a><\/strong>\u00a0yra did\u017eiausias,\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Tauragnas\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\"><strong>Tauragnas<\/strong><\/a>\u00a0yra giliausias ir\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Asveja\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Asveja<\/a><\/strong>\u00a0yra ilgiausias e\u017eeras Lietuvoje.<\/p>\n<h3 style=\"text-align: left;\">Klimatas<\/h3>\n<p>Lietuvoje vyrauja vidutinis klimatas, kuriame yra ir\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Maritime_climate\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">j\u016br\u0173<\/a><\/strong>\u00a0ir\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Continental_climate\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">kontinentinis<\/a><\/strong>\u00a0\u012ftakos. Tai apibr\u0117\u017eiama kaip\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Humid_continental_climate\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\"><strong>dr\u0117gnas kontinentinis<\/strong><\/a>. Vidutin\u0117 temperat\u016bra paj\u016bryje sausio m\u0117nes\u012f yra \u22122,5 \u00b0C, o liep\u0105 \u2013 16 \u00b0C. Vilniuje vidutin\u0117 temperat\u016bra sausio m\u0117nes\u012f yra \u22126 \u00b0C, o liep\u0105 \u2013 17 \u00b0C. Vidutinis metinis krituli\u0173 kiekis paj\u016bryje yra 800 mm, \u017demaitijos auk\u0161tumose \u2013 900 mm, o rytin\u0117je \u0161alies dalyje \u2013 600 mm. Sniegas i\u0161krenta kiekvienais metais, gali snigti nuo spalio iki baland\u017eio. Kai kuriais metais \u0161lapdriba gali i\u0161kristi rugs\u0117j\u012f arba gegu\u017e\u0119.<\/p>\n<h3 style=\"text-align: left;\">Administracija<\/h3>\n<p>Dabartin\u0117 administracinio suskirstymo sistema buvo sukurta 1994 m. ir pakeista 2000 m., kad atitikt\u0173 Europos S\u0105jungos reikalavimus. \u0160alies\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Counties_of_Lithuania\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\"><strong>10 apskri\u010di\u0173<\/strong><\/a> yra suskirstyti \u012f\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Municipalities_of_Lithuania\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">60 savivaldybi\u0173<\/a><\/strong>. Lietuva yra suskirstyta \u012f 10 apskri\u010di\u0173 ir 60 savivaldybi\u0173. Pagal geografin\u0119 vietov\u0119 trys did\u017eiausios apskritys yra Vilnius, \u0160iauliai ir Panev\u0117\u017eys. Vilijos apskritis taip pat yra gausiausias \u0161alies administracinis regionas. Utenos ir Tel\u0161i\u0173 apskritys netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvardijamos kaip antros ir tre\u010dios pagal dyd\u012f apskritys.<\/p>\n<h3 style=\"text-align: left;\">Vyriausyb\u0117s sistema<\/h3>\n<p>Lietuva atk\u016br\u0117 nepriklausomyb\u0119 1990 m. kovo 11 d., po pirm\u0173j\u0173 daugiapartini\u0173 rinkim\u0173 \u012f Lietuvos TSR Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 Taryb\u0105 1990 m. vasario ir kovo m\u0117n. Pirmieji parlamento rinkimai pagal 1992 m. spalio m\u0117n. priimt\u0105 Konstitucij\u0105 \u012fvyko v\u0117liau tais pa\u010diais metais. Lietuva yra demokratin\u0117 parlamentin\u0117 respublika su tiesiogiai renkamu prezidentu ir vieneri\u0173 r\u016bm\u0173 parlamentu \u2013 Seimu. Lietuva buvo viena pirm\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 pasaulyje, kuri...\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Women%27s_suffrage\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">suteikti moterims teis\u0119 balsuoti<\/a><\/strong>\u00a0rinkimuose. Lietuvoje yra susiskald\u017eiusi daugiapartin\u0117 sistema su keliomis ma\u017eomis partijomis, kuriose da\u017enai sudaromos koalicin\u0117s vyriausyb\u0117s. Eiliniai rinkimai vyksta kas ketverius metus. Prezidentas yra \u0161alies valstyb\u0117s vadovas, renkamas kas 5 metus.<\/p>\n<h3 style=\"text-align: left;\">Ekonomika<\/h3>\n<p>Lietuva yra atvira ir\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Mixed_economy\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">mi\u0161ri ekonomika<\/a><\/strong>\u00a0kuris klasifikuojamas kaip\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/High-income_economy\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">dideles pajamas gaunanti ekonomika<\/a><\/strong>\u00a0prie\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/World_Bank\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\"><strong>Pasaulio bankas<\/strong><\/a>. Remiantis 2016 m. duomenimis, trys did\u017eiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai yra \u2013 paslaugos, pramon\u0117 ir \u017eem\u0117s \u016bkis. <a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/World_Economic_Forum\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\"><strong>Pasaulio ekonomikos forumo<\/strong><\/a><strong>\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Global_Competitiveness_Report\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Pasaulinio konkurencingumo ataskaita<\/a><\/strong>\u00a0Lietuva u\u017eima 41 viet\u0105 (i\u0161 137 reitinguot\u0173 \u0161ali\u0173). 2015 m. sausio 1 d. euras tapo nacionaline valiuta, pakei\u010dian\u010dia\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Litas\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">lit\u0173<\/a><\/strong>.<\/p>\n<p>Vidutini\u0161kai daugiau nei 95 % u\u017esienio investicij\u0173 Lietuvoje gaunama i\u0161 Europos \u0161ali\u0173. Pagal vidutin\u0119 investicini\u0173 projekt\u0173 darbo viet\u0173 vert\u0119 Lietuva u\u017e\u0117m\u0117 tre\u010di\u0105 viet\u0105 \u0161alyje.<\/p>\n<p>Lietuva taiko progresini\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio tarif\u0173 ir diferencijuot\u0173 pelno mokes\u010dio tarif\u0173 derin\u012f. Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokes\u010dio tarifas yra 17 %, o reikalavimus atitinkan\u010dios ma\u017eos \u012fmon\u0117s, kuri\u0173 metin\u0117s pajamos nevir\u0161ija 300 000 EUR, gali taikyti lengvatin\u012f 7 % tarif\u0105, jei laikomasi \u012fstatym\u0173 nustatyt\u0173 s\u0105lyg\u0173. Naujai \u012fsteigtos \u012fmon\u0117s, atitinkan\u010dios reikalavimus, per pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali pasinaudoti 0 % pelno mokes\u010dio tarifu. Gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokestis nuo pajam\u0173 i\u0161 darbo u\u017emokes\u010dio ir kit\u0173 pajam\u0173, kurioms taikomas bendras progresinis re\u017eimas, apmokestinamas 20 %, 25 % ir 32 % tarifais, priklausomai nuo metini\u0173 apmokestinam\u0173j\u0173 pajam\u0173. Tam tikroms pajam\u0173 kategorijoms, \u012fskaitant dividendus, taikomos atskiros apmokestinimo taisykl\u0117s.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: center;\">Verslo vykdymo Lietuvoje privalumai<\/h2>\n<p>Lietuva yra patogi ir nebrangi jurisdikcija registruoti \u012fmon\u0119 ir vykdyti versl\u0105, turinti geras pl\u0117tros perspektyvas. Kadangi \u0161alis daug d\u0117mesio skiria nauj\u0173 darbo viet\u0173 k\u016brimui, ji mielai remia \u012fmones, planuojan\u010dias investuoti Lietuvoje ir pl\u0117stis pasitelkiant vietos specialistus. Lietuvos \u012fmon\u0117s populiarios d\u0117l ma\u017e\u0173 apskaitos ir administravimo i\u0161laid\u0173, ma\u017e\u0173 mokes\u010di\u0173 ir puikios geografin\u0117s pad\u0117ties.<\/p>\n<p><strong>Keletas fakt\u0173 apie tai: <\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>Lietuva yra nar\u0117. <strong>ES, NATO ir dalis euro zonos<\/strong><\/li>\n<li>Lietuva turi <strong>dvigubo apmokestinimo sutartis su 57<\/strong> \u0161alys<\/li>\n<li>\u0160alis, kurioje yra santykinai <strong>pigi darbo j\u0117ga, \u017eemos kainos ir valiutos keitimo kontrol\u0117s nebuvimas<\/strong><\/li>\n<\/ul>\n<ul>\n<li>Lietuva yra viena i\u0161 laisviausi\u0173 pasaulio ekonomik\u0173 lyderi\u0173 pagal verslo prad\u017eios paprastum\u0105, taip pat viena i\u0161 lyderi\u0173 Europoje pagal investicinio patrauklumo indeks\u0105.<\/li>\n<li>Teis\u0117ti b\u016bdai suma\u017einti mokes\u010di\u0173 \u012fmokas<\/li>\n<li>Lietuvoje taikoma strukt\u016brizuota mokes\u010di\u0173 sistema su standartiniu 17 % pelno mokes\u010dio tarifu, 7 % lengvatiniu tarifu reikalavimus atitinkan\u010dioms ma\u017eoms \u012fmon\u0117ms ir 0 % tarifu reikalavimus atitinkan\u010dioms naujai \u012fsteigtoms \u012fmon\u0117ms per pirmuosius du mokestinius laikotarpius. Gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokestis paprastai apmokestinamas progresyviai, tam tikroms pajam\u0173 kategorijoms taikant atskir\u0105 apmokestinimo tvark\u0105. \u012emon\u0117s taip pat gali pasinaudoti reikalavimus atitinkan\u010diomis investicijomis, moksliniais tyrimais ir pl\u0117tra bei laisvosios ekonomin\u0117s zonos mokes\u010di\u0173 lengvatomis, atsi\u017evelgiant \u012f \u012fstatym\u0173 reikalavimus.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika, yra valstyb\u0117 \u0161iaur\u0117s Europoje, pietrytin\u0117je Baltijos j\u016bros pakrant\u0117je. Jos plotas \u2013 65 300 km\u00b2.<\/p>\n<p>Lietuva yra viena i\u0161 Baltijos valstybi\u0173. \u0160alis ribojasi su Latvija (sausumos sienos ilgis \u2013 588 km, j\u016bros sienos ilgis \u2013 22 km), Baltarusija (sienos ilgis \u2013 677 km), Lenkija (sienos ilgis \u2013 104 km), Rusija (sausumos sienos ilgis \u2013 255 km su Kaliningrado sritimi; Kur\u0161i\u0173 mariomis \u2013 18 km, j\u016bros sienos ilgis \u2013 22 km). Baltijos j\u016bros pakrant\u0117s ilgis \u2013 90,66 km.<\/p>\n<p>Paskelbusi nepriklausomyb\u0119 1918 m., \u0161alis buvo pavadinta \u201cLietuva\u201d. 1921 m. rugs\u0117jo 22 d. Lietuva buvo priimta \u012f Taut\u0173 S\u0105jung\u0105. 1940 m. liepos 30 d. Justo Paleckio vadovaujama patik\u0117tini\u0173 delegacija traukiniu i\u0161vyko \u012f Maskv\u0105, kad rugpj\u016b\u010dio 3 d. Soviet\u0173 S\u0105jungos Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos pos\u0117dyje pateikt\u0173 pra\u0161ym\u0105 d\u0117l Lietuvos naryst\u0117s Soviet\u0173 S\u0105jungoje. Auk\u0161\u010diausioji Taryba patenkino Lietuvos pra\u0161ym\u0105. Lietuva tapo Soviet\u0173 S\u0105jungos dalimi. Lietuva oficialiai atk\u016br\u0117 savo nepriklausomyb\u0119 1990 m. kovo 11 d., kai Auk\u0161\u010diausioji Taryba pri\u0117m\u0117 Lietuvos valstyb\u0117s atk\u016brimo akt\u0105. Lietuvos nepriklausomyb\u0117 buvo tarptautiniu mastu pripa\u017einta 1991 m., prie\u0161 oficial\u0173 Soviet\u0173 S\u0105jungos i\u0161irim\u0105 1991 m. gruod\u017eio m\u0117n. Lietuva \u012fstojo \u012f Jungtines Tautas 1991 m. rugs\u0117jo 17 d.<\/p>\n<p>1991 m. rugs\u0117jo 17 d. Lietuva buvo priimta \u012f JT. 1991 m. spalio 7 d. Lietuva prisijung\u0117 prie UNESCO. Nuo 2004 m. gegu\u017e\u0117s 1 d. Lietuva yra Europos S\u0105jungos nar\u0117, kuri priklauso \u0160engeno erdvei, leid\u017eian\u010diai laisvai keliauti tarp valstybi\u0173 nari\u0173. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva \u012fstojo \u012f NATO.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: center;\">PAGRINDIN\u0116 INFORMACIJA<\/h2>\n<p>2022 m. bir\u017eelio 1 d. duomenimis, Lietuvos gyventoj\u0173 skai\u010dius buvo 2 797 950. Nuo met\u0173 prad\u017eios gyventoj\u0173 skai\u010diaus pokytis buvo -8 053 arba -0,29 % (palyginti su 2022 m. sausio 1 d., kai gyventoj\u0173 skai\u010dius buvo 2 806 200).<\/p>\n<p>Oficiali Lietuvos kalba yra lietuvi\u0173; pla\u010diai vartojamos ir angl\u0173 bei rus\u0173 kalbos. \u0160alyje gyvenan\u010dios etnin\u0117s grup\u0117s yra \u0161ios: 84,6 % \u2013 lietuviai, 6,5 % \u2013 lenkai, 5 % \u2013 rusai, 1 % \u2013 baltarusiai ir 2,9 % \u2013 kitos etnin\u0117s kilm\u0117s.<\/p>\n<p>Lietuvoje yra 103 miestai. Tarp did\u017eiausi\u0173 Lietuvos miest\u0173 (2021 m. duomenimis) yra Vilnius (556 100), Kaunas (292 512), Klaip\u0117da (148 348), \u0160iauliai (100 970) ir Panev\u0117\u017eys (83 770). Lietuvos teritorija suskirstyta \u012f 10 apskri\u010di\u0173, kurias sudaro 60 savivaldybi\u0173. Lietuvos apskritys: Alytaus, Kauno, Klaip\u0117dos, Marijampol\u0117s, Panev\u0117\u017eio, \u0160iauli\u0173, Taurag\u0117s, Tel\u0161i\u0173, Utenos ir Vilniaus.<\/p>\n<h3>Gamtos gro\u017eis<\/h3>\n<p>Gaus\u016bs \u017eali atspalviai, gaiviausias ir tyriausias vanduo bei kerintys kra\u0161tovaizd\u017eiai \u2013 tai, regis, nei\u0161senkan\u010dios Lietuvos gamtos dovanos jos gyventojams ir sve\u010diams. M\u0117gaukit\u0117s jais, ta\u010diau nepamir\u0161kite saugoti ir branginti did\u017eiausi\u0173 Lietuvos turt\u0173. Mi\u0161kai dengia 1\/3 \u0161alies ploto. Lietuvoje yra apie 3000 nat\u016brali\u0173 e\u017eer\u0173, kuri\u0173 plotas \u2013 880 km\u00b2.<\/p>\n<p>Lietuva gars\u0117ja savo kra\u0161tovaizd\u017eiais, lygumomis, gausiais mi\u0161kais, e\u017eerais ir pelk\u0117mis. Baltijos j\u016bros pakrant\u0117 su sm\u0117l\u0117tais papl\u016bdimiais, kuriuose galima rasti gintaro, ir Kur\u0161i\u0173 nerija su kvap\u0105 gniau\u017eian\u010diais vaizdais ir kopomis taip pat populiari tarp turist\u0173. Pagrindiniai Lietuvos kurortai yra Palangos, Neringos, Druskinink\u0173 ir Bir\u0161tono miestai, turtingi gamtos ir \u012fvairi\u0173 poilsio zon\u0173.<\/p>\n<h3>Gamta<\/h3>\n<p>Gamta laikoma dideliu \u0161alies turtu ir yra branginama. Tod\u0117l Lietuvoje sukurta daug nacionalini\u0173 park\u0173 ir kra\u0161tovaizd\u017eio rezervat\u0173, kuriuos b\u016btina pamatyti. \u0160iuo metu Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai: Trak\u0173 istorinis nacionalinis parkas, Auk\u0161taitijos nacionalinis parkas, Dz\u016bkijos nacionalinis parkas, \u017demaitijos nacionalinis parkas ir Kur\u0161i\u0173 nerijos nacionalinis parkas.<\/p>\n<p>Visi nacionaliniai parkai u\u017eima 1523 km\u00b2, tai yra daugiau nei du procentai Lietuvos teritorijos. Seniausias, Auk\u0161tai\u010di\u0173 nacionalinis parkas, buvo \u012fkurtas 1974 m. ir apima net 104 e\u017eerus, apsuptus pu\u0161yn\u0173. \u012edomu tai, kad Lietuvoje yra apie 850 kalv\u0173.<\/p>\n<p>Dauguma e\u017eer\u0173 yra Baltijos ir \u017demai\u010di\u0173 auk\u0161tumose, Dainavos \u017eemumose ir \u017dheimenos bei Neries upi\u0173 santakose. \u0160iaurin\u0117 Baltijos auk\u0161tumos lanko dalis \u2013 Auk\u0161tai\u010di\u0173 auk\u0161tuma \u2013 yra ypa\u010d turtinga e\u017eer\u0173. \u010cia tyvuliuoja Mol\u0117t\u0173, Dubingi\u0173 ir Zarasai\u010dio e\u017eerai. Auk\u0161tai\u010di\u0173 auk\u0161tumoje yra did\u017eiausi (Dr\u016bk\u0161i\u0173, Dysn\u0173), giliausi (Tauragnas, Malk\u0117staitis) ir ilgiausi (Asveja, Sartai) \u0161alies e\u017eerai.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: center;\">LIETUVOS VALSTYBIN\u0116 SISTEMA<\/h2>\n<p>Lietuva yra daugiapartin\u0117 parlamentin\u0117 demokratin\u0117 respublika. Pagrindinis \u0161alies \u012fstatymas yra 1992 m. referendumu priimta Konstitucija. Konstitucija nustato \u0161alies pilie\u010di\u0173 teises ir pareigas bei vald\u017ei\u0173 padalijimo samprat\u0105, kuria remdamiesi vald\u017ei\u0105 vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausyb\u0117 ir Teismas.<\/p>\n<p>Auk\u0161\u010diausia \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamoji vald\u017eia yra Seimas (vien\u0173 r\u016bm\u0173 parlamentas), kur\u012f sudaro 141 deputatas, renkamas 4 metams remiantis visuotine, tiesiogine ir slapta rinkim\u0173 teise. \u012estatym\u0173 leid\u017eiam\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105 turi vien\u0173 r\u016bm\u0173 Lietuvos parlamentas (Seimas). 141 Seimo narys renkamas ketveriems metams tiesiogiai (pus\u0117 j\u0173, arba 71 narys) arba pagal partij\u0173 s\u0105ra\u0161us (lik\u0119 70 nari\u0173) (proporcin\u0117 rinkim\u0173 sistema). \u012e Seim\u0105 patenka tik tie nariai, kurie partij\u0173 s\u0105ra\u0161e laimi daugiau nei 5 % bals\u0173.<\/p>\n<p>Auk\u0161\u010diausia vykdomosios vald\u017eios institucija Lietuvos Respublikoje yra Vyriausyb\u0117, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas ir ministrai, vadovaujantys 14 ministerij\u0173.<\/p>\n<p>Lietuvos valstyb\u0117s vadovas yra Respublikos Prezidentas, kur\u012f pilie\u010diai tiesiogiai renka 5 metams. Tas pats asmuo \u012f Prezidento pareigas gali b\u016bti i\u0161rinktas ne daugiau kaip du kartus i\u0161 eil\u0117s. Viena i\u0161 pagrindini\u0173 Prezidento funkcij\u0173 yra u\u017esienio politikos formavimas. Prezidentas skiria ministrus, Ministr\u0105 Pirminink\u0105 ir teis\u0117jus, yra vyriausiasis ginkluot\u0173j\u0173 paj\u0117g\u0173 vadas.<\/p>\n<p>Lietuvos teism\u0173 sistem\u0105 sudaro Auk\u0161\u010diausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygard\u0173 ir apylinki\u0173 teismai. Pagal Konstitucij\u0105, administracin\u0117ms, darbo, \u0161eimos ir kitoms byloms nagrin\u0117ti gali b\u016bti steigiami specialiosios kompetencijos teismai.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: center;\">EKONOMIKA<\/h2>\n<p>Lietuva turi i\u0161sivys\u010diusi\u0105, dideles pajamas generuojan\u010di\u0105 ekonomik\u0105, pagr\u012fst\u0105 priva\u010diu verslu, rinkos konkurencija ir integracija \u012f Europos S\u0105jungos bendr\u0105j\u0105 rink\u0105. Pagrindiniai jos ekonomikos sektoriai yra paslaugos, gamyba, prekyba, transportas ir logistika, informacin\u0117s technologijos ir finansin\u0117s paslaugos. Lietuva yra ES, euro zonos ir EBPO nar\u0117. \u0160alies ekonominiai rezultatai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinami naudojant dabartinius BVP, produktyvumo, investicij\u0173 ir u\u017eimtumo rodiklius, o ne nepagr\u012fst\u0105 istorin\u012f ES ekonomik\u0173 reiting\u0105.<\/p>\n<p>Pagal 2022 m. pasaulio konkurencingumo indeks\u0105, Lietuva pakilo viena pozicija auk\u0161tyn ir u\u017e\u0117m\u0117 29 viet\u0105.<sup>th<\/sup> tarp 63 \u0161ali\u0173 (o ankstesniais metais ji u\u017e\u0117m\u0117 30 viet\u0105<sup>th<\/sup>).<\/p>\n<p>2022 m. pasikeit\u0117 minimalus darbo u\u017emokestis. 2022 m. minimalus darbo u\u017emokestis yra 730 eur\u0173. Minimalus valandinis atlyginimas yra 4,47 euro. 2022 m. minimalus neto darbo u\u017emokestis yra 518 eur\u0173.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: center;\">U\u017dSIENIO POLITIKA<\/h2>\n<p>Lietuva yra PPO nar\u0117 nuo 2001 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. \u0160iandienin\u0117 Lietuva integruojasi \u012f Vakar\u0173 karines ir ekonomines s\u0105jungas.<\/p>\n<p>Nuo 2004 m. gegu\u017e\u0117s 1 d. Lietuva yra Europos S\u0105jungos nar\u0117, kuri priklauso \u0160engeno erdvei, leid\u017eian\u010diai laisvai keliauti tarp valstybi\u0173 nari\u0173. 2004 m. kovo 29 d. \u012fvyko NATO Parlamentin\u0117 Asambl\u0117ja. Lietuva tapo pilnateise NATO nare.<\/p>\n<p>2015 m. Lietuva prisijung\u0117 prie euro zonos, ji taip pat yra Europos Tarybos ir EBPO nar\u0117. Lietuva turi i\u0161sivys\u010diusi\u0105 ekonomik\u0105 su auk\u0161tu pajam\u0173 lygiu, \u0161alis pasiek\u0117 auk\u0161t\u0105 gyvenimo lyg\u012f, labai vertinamas Lietuvos pilietini\u0173 laisvi\u0173 lygis, \u017einiasklaidos laisv\u0117, interneto laisv\u0117 ir demokratija.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: center;\">VERSLO APLINKA<\/h2>\n<p>Spar\u010diai prisitaikydama prie pasaulini\u0173 poky\u010di\u0173, Lietuva si\u016blo puiki\u0105 baz\u0119 inovacij\u0173 pl\u0117trai finansini\u0173 technologij\u0173, gyvyb\u0117s moksl\u0173, programin\u0117s \u012frangos ir kt. srityse. S\u0117kmingi verslininkai i\u0161 viso pasaulio atvyksta \u012f Lietuv\u0105 kartu kurti ateities sprendim\u0173, o Lietuvos startuoliai bendradarbiauja su NASA ir \u201eSpaceX\u201c.<\/p>\n<p>Lietuva tapo \u012fsitvirtinusiu Europos finansini\u0173 technologij\u0173 centru, ypa\u010d elektronini\u0173 pinig\u0173, mok\u0117jimo paslaug\u0173 ir skaitmenin\u0117s finansin\u0117s infrastrukt\u016bros sektoriuose. Lietuvos bankas pri\u017ei\u016bri licencijuotas finans\u0173 \u012fstaigas, \u012fskaitant elektronini\u0173 pinig\u0173 \u012fstaigas (EP\u012e), mok\u0117jimo \u012fstaigas (M\u012e) ir \u012fgaliotus kriptovaliut\u0173 turto paslaug\u0173 teik\u0117jus (KASP). Lietuvos finansini\u0173 technologij\u0173 ekosistema naudojasi prieiga prie ES rinkos, nustatyta reguliavimo sistema ir mok\u0117jimo infrastrukt\u016bra, pavyzd\u017eiui, \u201eCENTROlink\u201c. Ta\u010diau finansini\u0173 paslaug\u0173 \u012fmon\u0117s, prie\u0161 prad\u0117damos reguliuojam\u0105 veikl\u0105, privalo atitikti taikomus licencijavimo, kapitalo, valdymo, kovos su pinig\u0173 plovimu ir terorist\u0173 finansavimu bei veiklos reikalavimus.<\/p>\n<p>Pasaulio banko 2020 m. ataskaitoje \u201eDoing Business\u201c Lietuva u\u017e\u0117m\u0117 11 viet\u0105. Ta\u010diau Pasaulio bankas 2021 m. nutrauk\u0117 \u201eDoing Business\u201c ataskaitos rengim\u0105, tod\u0117l \u0161is istorinis reitingas netur\u0117t\u0173 b\u016bti pateikiamas kaip dabartinis vertinimas. Lietuva ir toliau teikia elektronines \u012fmoni\u0173 registravimo paslaugas per Registr\u0173 centr\u0105, leisdama reikalavimus atitinkan\u010dioms \u012fmon\u0117ms steigti \u012fmones nuotoliniu b\u016bdu, naudojant pripa\u017eintus kvalifikuotus elektroninius para\u0161us. Registracija gali b\u016bti atlikta per kelias darbo dienas, kai bus \u012fvykdyti visi \u012fstatym\u0173 reikalavimai. Papildomos proced\u016bros, \u012fskaitant \u012fmon\u0117s banko s\u0105skaitos atidarym\u0105, tikr\u0173j\u0173 savinink\u0173 ataskait\u0173 teikim\u0105 ir sektoriui skirt\u0105 licencijavim\u0105, gali pareikalauti daugiau laiko.<\/p>\n<p>\u0160alyje veikian\u010dios \u012fmon\u0117s taip pat s\u0117kmingai veikia d\u0117l Lietuvos \u017emoni\u0173 \u012fkv\u0117pimo ir atkaklumo. Tereikia pa\u017evelgti \u012f vietini\u0173 \u012fmoni\u0173, kurios tapo pasaulin\u0117mis lyder\u0117mis savo pramon\u0117s \u0161akose, s\u0105ra\u0161\u0105: \u201eVinted\u201c, \u201eTrafi\u201c, \u201eTesonet\u201c, \u201eBored Panda\u201c, \u201eCityBee\u201c, \u201eBrolis Semiconductors\u201c, \u201eTransferGo\u201c ir \u201ePaysera\u201c. O tai, kad Lietuvoje veikia tokie \u017einomi preki\u0173 \u017eenklai kaip \u201eDanske Bank\u201c, \u201eNasdaq\u201c, \u201eContinental\u201c, \u201eHollister\u201c, \u201eHella\u201c, \u201eMcKesson\u201c ir \u201eThermo Fisher Scientific\u201c, daug k\u0105 pasako apie verslo pl\u0117tros \u0161alyje stabilum\u0105, saugum\u0105 ir tvarum\u0105.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: center;\">KULT\u016aRA<\/h2>\n<p>Lietuvoje da\u017enai rengiami \u012fvair\u016bs renginiai, koncertai ir parodos. Taigi, pramog\u0173 jos gyventojams netr\u016bksta. Lietuvi\u0173 pom\u0117giai, kasdieniai \u012fpro\u010diai, papro\u010diai, tradicijos, kult\u016bra, \u0161vent\u0117s, religija ir kt. gali suteikti \u012f\u017evalg\u0173 apie lietuvinink\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n<p>Taip pat daug k\u0105 galima pamatyti did\u017eiausiuose Lietuvos miestuose \u2013 Vilniuje, Kaune ir Kalifornijoje. Miestai gars\u0117ja senamies\u010diais, dvira\u010di\u0173 takais, daugybe ba\u017eny\u010di\u0173 ir muziej\u0173. Vilniaus senamiestis \u012ftrauktas \u012f UNESCO pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105 ir laikomas vienu did\u017eiausi\u0173 i\u0161likusi\u0173 viduram\u017ei\u0173 senamies\u010di\u0173 Ryt\u0173 Europoje.<\/p>\n<p>1793 m. Vilnio universitete buvo \u012fkurtas Architekt\u016bros fakultetas. Tuo metu Lietuvoje atsirado profesionalusis menas. Architekt\u016bros fakultetui vadovavo klasicistinis tapytojas Laurynas Stuoka-Gucevi\u010dius. Pranas Smuglevi\u010dius vadovavo 1797 m. \u012fkurtam Pie\u0161imo ir tapybos fakultetui. Smuglevi\u010diaus d\u0117ka Vilnio meno mokykla tapo pagrindiniu Lietuvos ir Lenkijos meno centru.<\/p>\n<p><strong class=\"golden\">Company in Lithuania UAB<\/strong> Teikia profesionali\u0105 pagalb\u0105 \u012fmoni\u0173 steigimo, apskaitos, \u012fmoni\u0173 administravimo ir reguliavimo licencijavimo klausimais Lietuvoje. Taip pat padedame \u012fmon\u0117ms, siekian\u010dioms gauti kriptovaliut\u0173 turto paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 (CASP) leidim\u0105 pagal Reglament\u0105 (ES) 2023\/1114 (MiCA). Nuo 2026 m. sausio 1 d. buvusi Lietuvos nacionalin\u0117 VASP registracijos tvarka nebesuteikia leidim\u0173 teikti reguliuojamas kriptovaliut\u0173 turto paslaugas. \u012emon\u0117s, ketinan\u010dios teikti paslaugas, patenkan\u010dias \u012f MiCA taikymo srit\u012f, paprastai turi gauti reikiam\u0105 Lietuvos banko leidim\u0105 arba atitikti taikom\u0105 i\u0161imt\u012f.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>What to Know about Lithuania Lithuania (Lietuva) or a Republic of Lithuania (Lietuvos Respublika) is one of three Baltic states and lies on the eastern shore of the Baltic Sea. Lithuania shares land borders with Latvia, Belarus, Poland and Russia. Lithuania is a developed country, with a high-income advanced economy, ranking very high in the&#8230;<\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":29591,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[9],"class_list":["post-7320","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorised","tag-register-company"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7320","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7320"}],"version-history":[{"count":12,"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7320\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29606,"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7320\/revisions\/29606"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29591"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7320"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7320"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tet.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7320"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}