Atitikties paslaugos Lietuvoje

TRUMPAI

Atitiktis teisės aktams Lietuvoje apima AML/KYC įsipareigojimus pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, BDAR duomenų apsaugos reikalavimus, pranešėjų kanalų įdiegimą ir licencijuotų bei reguliuojamų įmonių atitiktį konkretiems sektoriams.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFPĮ) reikalauja, kad įpareigotieji subjektai, įskaitant finansų įstaigas, kriptovaliutų bendroves, teisininkus, buhalterius ir kitus, įgyvendintų išsamias pinigų plovimo prevencijos programas, apimančias rizikos vertinimus, pažinkite savo klientą (KYC) procedūras ir įtartinų sandorių pranešimą.
BDAR (ES reglamentas 2016/679) taikomas tiesiogiai visoms Lietuvos įmonėms, tvarkančioms ES gyventojų asmens duomenis. Priežiūros institucija yra Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI); už sunkius pažeidimus taikomos baudos iki 20 mln. eurų arba 4 % metinės pasaulinės apyvartos.
Lietuvos pinigų plovimo prevencijos priežiūros institucija, atsakinga už ne finansų sektoriaus įpareigotuosius subjektus, yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri atlieka patikrinimus ir gali skirti administracines baudas iki 1 000 000 eurų už kiekvieną pažeidimą.
Kuriame, įgyvendiname ir audituojame atitikties programas Lietuvos įmonėms ir tarptautinių grupių padaliniams Lietuvoje – AML/KYC, BDAR, pranešimų apie pažeidimus ir konkretiems sektoriams taikomų teisės aktų taikymo srityse.

Trumpas atsakymas

Atitikties paslaugos apima vidinių sistemų, užtikrinančių, kad Lietuvos įmonė tinkamai laikytųsi savo reguliavimo įsipareigojimų, kūrimą, įgyvendinimą ir nuolatinį valdymą. Subjektams, kuriems taikoma pinigų plovimo prevencijos prievolė – finansų įstaigoms, kriptovaliutų bendrovėms, virtualaus turto paslaugų teikėjams, teisininkams ir kitiems – tai reiškia visapusišką pinigų plovimo prevencijos / pažink savo klientą (angl. AML/KYC) programą. Visoms įmonėms tai reiškia atitiktį BDAR duomenų apsaugos reikalavimams. Įmonėms, turinčioms daugiau nei 50 darbuotojų, tai reiškia pranešėjų pranešimų kanalą. Licencijuotoms įmonėms tai reiškia atitiktį konkrečiam sektoriui taikomiems reguliavimo reikalavimams. Konsultuojame dėl taikomų įsipareigojimų, kuriame politiką ir procedūrinę sistemą, apmokome atitinkamus darbuotojus ir teikiame nuolatines konsultacijas, atsižvelgiant į besikeičiančią reguliavimo aplinką.

AML/KYC atitiktis — Lietuvos sistema

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFPĮ)

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFPĮ) yra pagrindinis kovos su pinigų plovimu įstatymas Lietuvoje. Juo į Lietuvos teisę įgyvendinamos ES Ketvirtoji ir Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyvos (4AMLD – Direktyva 2015/849; 5AMLD – Direktyva 2018/843) ir Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijos. Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFPĮ) buvo iš dalies pakeistas siekiant įgyvendinti atitinkamus ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus, įskaitant nuostatas dėl tikrosios nuosavybės skaidrumo ir įpareigotųjų subjektų identifikavimo. Informacija apie tikrosios nuosavybės teises, susijusias su Lietuvos juridiniais asmenimis, tvarkoma per JANGIS – JADIS posistemį. Prieigą prie informacijos apie tikrąjį savininką reglamentuoja galiojantys Lietuvos ir ES teisės aktai ir nereikėtų apibūdinti kaip neribotos viešos prieigos kiekvienu atveju.

Įpareigotieji subjektai – kas privalo laikytis reikalavimų

PPTFPĮ nustato įpareigotųjų subjektų (asmenų ir įmonių, kurie privalo įgyvendinti kovos su pinigų plovimu programą) sąrašą. Įpareigotųjų subjektų sąrašas buvo išplėstas pagal 5-ąją kovos su pinigų plovimu direktyvą. Lietuvoje į jį įtraukta:

Kredito ir finansų įstaigos – bankai, mokėjimo įstaigos (EPĮ), elektroninių pinigų įstaigos, investicinės įmonės, draudimo bendrovės
Kriptoturto paslaugų teikėjai (CASP) – įmonės, teikiančios reguliuojamas kriptoturto paslaugas pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 (MiCA), įskaitant saugojimą, keitimą, pavedimų vykdymą ir kitas autorizuotas paslaugas. CASP licenciją Lietuvoje paprastai suteikia Lietuvos bankas. Buvęs nacionalinis VASP pereinamasis režimas Lietuvoje baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d., o ankstesnė VASP registracija nebesuteikia leidimo teikti reguliuojamų kriptoturto paslaugų. CASP privalo laikytis taikomų AML/CFT reikalavimų pagal Lietuvos ir ES teisės aktus.
Audito įmonės ir auditoriai – teisės aktų nustatyti auditoriai ir audito bendrovės
Buhalteriai ir mokesčių konsultantai – asmenys, teikiantys apskaitos, buhalterijos ar mokesčių konsultavimo paslaugas
Teisininkai – teisininkai, notarai ir kiti teisininkai, padedantys klientams atlikti konkrečius sandorius (nekilnojamasis turtas, įmonių steigimas, klientų lėšų valdymas).
Nekilnojamojo turto agentai – nekilnojamojo turto agentūros ir individualūs agentai
Didelės vertės prekių prekiautojai – prekiaujantys prekėmis už 10 000 EUR ar didesnį grynąjį atlygį už kiekvieną sandorį
Lošimų paslaugų teikėjai – sausumos ir internetinių lošimų operatoriai
Sutelktinio finansavimo platformų operatoriai ir patikos fondų bei įmonių paslaugų teikėjai

Penki AML programos ramsčiai

Kiekvienas įpareigotas subjektas privalo įgyvendinti rizika pagrįstą kovos su pinigų plovimu programą pagal PPTFPĮ 12 straipsnį. Programa turi apimti penkias pagrindines sritis:

Rizikos vertinimas – rašytinis subjekto patiriamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas, atsižvelgiant į subjekto klientus, produktus, paslaugas, sandorius ir geografinę aprėptį. Rizikos vertinimas turi būti atnaujinamas kaskart, kai iš esmės pasikeičia subjekto verslo modelis arba kai FNTT ar Lietuvos bankas paskelbia atnaujintus nacionalinius ar sektorinius rizikos vertinimus.
Deramas kliento patikrinimas (angl. KYC) – procedūros, skirtos klientų tapatybei nustatyti ir patikrinti prieš užmezgant verslo santykius. Standartinis deramas klientų patikrinimas taikomas visiems klientams; sustiprintas deramas klientų patikrinimas (angl. EDD) taikomas didelės rizikos klientams, įskaitant politikoje dalyvaujančius asmenis (angl. PEP), klientus iš didelės rizikos jurisdikcijų ir klientus, kurie nėra tiesiogiai su klientais. Supaprastintas deramas klientų patikrinimas taikomas mažos rizikos klientams konkrečiomis aplinkybėmis, apibrėžtomis PPTFPĮ 10 straipsnyje.
Nuolatinė stebėsena – nuolatinė verslo santykių ir sandorių stebėsena, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų subjekto žinias apie klientą ir numatomą veiklos modelį. Neįprastos arba nenuoseklios operacijos turi būti toliau tiriamos.
Įtartinų sandorių pranešimas – tai įtartinų sandorių ir veiklos nustatymo ir pranešimo FNTT procesas per FNTT FORSIS pranešimų sistemą. Pranešimo prievolė taikoma nepranešant klientui apie pateiktą pranešimą.
Vidaus kontrolė – dokumentuotos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikos, klientų patikrinimo procedūros, operacijų stebėsena, įtartinų operacijų pranešimas, tinkamas darbuotojų mokymas, atsakingų asmenų paskyrimas ir, jei reikia, nepriklausomos atitikties peržiūros, pagrįstos rizika. Pagal Lietuvos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 19 straipsnį, klientų tapatybės dokumentai ir atitinkami operacijų įrašai paprastai turi būti saugomi aštuonerius metus, o verslo korespondencija – penkerius metus. Kitų kategorijų įrašams gali būti taikomi skirtingi įstatyminiai saugojimo terminai. Nepriklausoma audito funkcija reikalinga, kai tai atitinka įpareigotojo subjekto pobūdį ir dydį; privalomas metinis vidaus auditas neturėtų būti pateikiamas kaip universalus įstatyminis reikalavimas kiekvienam įpareigotajam subjektui.

 Pinigų plovimo prevencijos pareigūnas (MLRO)

Kiekvienas įpareigotasis subjektas privalo paskirti pinigų plovimo prevencijos pareigūną (MLRO) – asmenį, atsakingą už vidinių darbuotojų pranešimų apie įtartinus sandorius gavimą, jų vertinimą ir išorinių pranešimų teikimą FNTT. MLRO turi būti vyresnysis vadovybės narys arba paskirtas pareigūnas, turintis pakankamai darbo stažo ir nepriklausomumo, kad galėtų veiksmingai atlikti šią funkciją. Mažiems įpareigotiesiems subjektams MLRO gali būti direktorius. Didesnėse organizacijose MLRO funkcijas atlieka specialus atitikties pareigūnas. MLRO turi būti įtrauktas į kovos su pinigų plovimu programą ir turi baigti kovos su pinigų plovimu mokymus. Konsultuojame MLRO paskyrimo ir atsakomybės klausimais bei galime organizuoti MLRO mokymus naujai paskirtiems atitikties pareigūnams.

Kliento deramas patikrinimas (KYC) praktikoje

Pagal PPTFPĮ numatytą klientų deramo tikrinimo (CDD) sistemą išskiriami trys kruopštumo lygiai, pagrįsti įvertinta kliento ir sandorio rizika. Teisingas CDD kalibravimas pagal rizikos lygį yra tai, kas skiria veiksmingą pinigų plovimo prevencijos programą nuo tokios, kuri neatitinka reikalavimų (per mažai kruopštumo) arba neveikia (per daug kruopštumo, vienodai taikomo visiems klientams).

Standartinis klientų klientų tikrinimas – PPTFPĮ 9 straipsnis

Standartinis klientų pasitikėjimo patikrinimas (CDD) turi būti taikomas visiems naujiems klientams verslo santykių pradžioje ir vėliau nuolat. Standartinis CDD reikalauja: kliento (fizinio ar juridinio asmens) tapatybės nustatymo ir tapatybės patvirtinimo naudojant patikimus, nepriklausomus šaltinius; juridinio asmens klientų (UBO – kaip apibrėžta PPTFPĮ 2 straipsnio 9 dalyje, atitinkančioje 5-osios pinigų plovimo prevencijos direktyvos apibrėžimą) tikrųjų savininkų tapatybės nustatymo ir patvirtinimo; informacijos apie siūlomų verslo santykių pobūdį ir tikslą gavimo; ir nuolatinės santykių bei sandorių stebėsenos.

Juridinių asmenų klientams atliekamas klientų patikrinimas apima juridinio asmens identifikavimą ir patikrinimą, jo nuosavybės ir kontrolės struktūros supratimą, tikrųjų savininkų nustatymą ir jo vardu veikiančių asmenų įgaliojimų patikrinimą. Atitinkami dokumentai gali būti registracijos išrašas, steigimo dokumentai, asmens tapatybės dokumentai ir tikrųjų savininkų įrašai. Lietuvoje akcininkų ir dalyvių informacija tvarkoma per JADIS, o tikrųjų savininkų informacija – per JANGIS. Įpareigotieji subjektai negali remtis vien registrų informacija, kai pagal taikomas rizika pagrįstas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles reikalingas papildomas patikrinimas.

Sustiprintas deramas patikrinimas (EDD) – PPTFPĮ 11 straipsnis

Sustiprintas deramas patikrinimas yra privalomas didelės rizikos klientams ir situacijoms pagal PPTFPĮ. Sustiprintas deramas patikrinimas reikalauja visų standartinio deramo patikrinimo etapų ir papildomų priemonių. Situacijos, sukeliančios sustiprėjusį deramo patikrinimo poreikį, apima:

Politiškai pažeidžiami asmenys (PEP) – asmenys, einantys arba ėję svarbias viešąsias pareigas. PEP statusas suteikia teisę taikyti sustiprintą derinimą (angl. Anyone's Demand) visam santykių laikotarpiui ir 12 mėnesių po to, kai PEP palieka savo pareigas. PEP sustiprintam derinimui reikia: nustatyti turto ir lėšų šaltinį; gauti vyresniosios vadovybės pritarimą santykiams užmegzti; ir atlikti sustiprintą nuolatinę stebėseną.
Klientai arba sandoriai, susiję su didelės rizikos trečiosiomis šalimis – šalimis, kurias Europos Komisija nustatė kaip turinčias strateginių kovos su pinigų plovimu trūkumų. Šiuo metu ES didelės rizikos sąraše yra apie 20 šalių.
Netiesioginiai klientų santykiai turi būti vertinami atsižvelgiant į jų realią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką bei naudojamus identifikavimo metodus. Nuotolinis identifikavimas nebūtinai kiekvienu atveju reikalauja sustiprinto deramo patikrinimo. Kai įstaiga naudoja teisiškai pripažintą elektroninę identifikaciją, kvalifikuotas pasitikėjimo paslaugas ar kitus reikalavimus atitinkančius nuotolinio patvirtinimo metodus, ji gali atlikti deramą klientų patikrinimą automatiškai nepriskirdama santykių didelės rizikos santykiams. Papildomas patikrinimas arba sustiprinto deramo patikrinimo priemonės reikalingos, kai jas pateisina taikytini teisės aktai arba individualus rizikos vertinimas.
Korespondentinės bankininkystės santykiai – kai Lietuvos kredito įstaiga užmezga korespondentinės bankininkystės santykius su kredito įstaiga ne ES šalyje.
Sudėtingi arba neįprastai dideli sandoriai be akivaizdaus ekonominio tikslo.

Supaprastintas klientų tikrinimas – PPTFPĮ 10 straipsnis

Supaprastintas klientų pasitikrinimas (CDD) taikomas mažos rizikos klientams tam tikromis aplinkybėmis, kai PPTFPĮ leidžia mažesnį patikrinimo lygį, įskaitant reguliuojamose ES rinkose listinguojamas bendroves, valdžios institucijas ir klientus, kurių rizika, remiantis subjekto dokumentuotu rizikos vertinimu, yra maža. Supaprastintas CDD nereiškia, kad CDD neatliekamas, o reiškia mažesnį patikrinimo lygį, kuris taikomas nuosekliai, remiantis dokumentuotu rizikos pagrindimu.

BDAR atitiktis Lietuvoje

ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (Reglamentas 2016/679 – BDAR) taikomas tiesiogiai ir be nacionalinio įgyvendinimo Lietuvoje. Jis reglamentuoja ES gyventojų asmens duomenų tvarkymą, kurį atlieka bet kuri organizacija, įsteigta ES arba siunčianti prekes ar paslaugas ES gyventojams. Lietuvos priežiūros institucija yra Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).

Kam taikomas BDAR Lietuvoje

Kiekvienai Lietuvos įmonei, kuri tvarko asmens duomenis, t. y. renka, saugo, naudoja, perduoda ar naikina informaciją apie identifikuojamus asmenis, taikomas BDAR. Nėra jokio dydžio ribos: vieno asmens įmonei, kuri saugo klientų el. pašto adresus, taikomas BDAR. BDAR taikomas darbuotojų duomenims, klientų duomenims, tiekėjų duomenims, svetainių lankytojų duomenims ir visiems kitiems įmonės tvarkomiems asmens duomenims.

Šeši mūsų įgyvendinami BDAR atitikties reikalavimai

Teisinis tvarkymo pagrindas – kiekviena tvarkymo veikla turi turėti teisėtą pagrindą pagal BDAR 6 straipsnį: sutikimą, sutarties vykdymą, teisinę prievolę, gyvybiškai svarbius interesus, viešąją užduotį arba teisėtus interesus. Teisėti interesai (6 straipsnio 1 dalies f punktas) yra dažniausiai taikomas B2B tvarkymo pagrindas, tačiau tam reikalingas dokumentuotas pusiausvyros testas.
Privatumo pranešimai – asmenys, kurių duomenys tvarkomi, turi būti informuoti apie tvarkymą pagal BDAR 13–14 straipsnius. Svetainės privatumo politika, darbuotojų privatumo pranešimai ir klientų duomenų tvarkymo pranešimai turi būti aktualūs, išsamūs ir prieinami.
Duomenų subjekto teisės – asmenys turi teisę susipažinti su savo duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti (‘teisė būti pamirštam’), apriboti tvarkymą ir nesutikti su tvarkymu. Įmonės privalo turėti dokumentuotas procedūras, kaip tvarkyti šiuos prašymus per įstatyminį 30 dienų atsakymo laikotarpį.
Duomenų tvarkymo sutartys – kai Lietuvos įmonė naudojasi trečiųjų šalių duomenų tvarkytojais (debesų kompiuterijos paslaugomis, darbo užmokesčio teikėjais, el. pašto rinkodaros platformomis), su kiekvienu duomenų tvarkytoju turi būti sudaryta duomenų tvarkymo sutartis pagal BDAR 28 straipsnį.
Pranešimas apie duomenų saugumo pažeidimą. BDAR 33 straipsnis reikalauja pranešti VDAI per 72 valandas nuo tada, kai sužinoma apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, kuris kelia pavojų asmenų teisėms. Apie pažeidimus, keliančius didelę riziką, taip pat turi būti pranešta nukentėjusiems asmenims. Turi būti parengtas reagavimo į pažeidimą planas.
Duomenų apsaugos pareigūnas (DAP) – pagal BDAR 37 straipsnį DAP yra privalomas valdžios institucijoms, įmonėms, kurių pagrindinė veikla apima didelio masto sistemingą stebėseną, ir įmonėms, kurių pagrindinė veikla apima didelio masto jautrių duomenų tvarkymą. Kitoms įmonėms patartina savanoriškai paskirti DAP arba sudaryti DAP kaip paslaugos susitarimą.

VDAI vykdymo užtikrinimas – baudos ir tyrimai

VDAI palaipsniui stiprino savo vykdymo užtikrinimo veiklą. Baudos pagal BDAR yra skirtingos: iki 10 mln. EUR arba 2 % pasaulinės metinės apyvartos už techninius pažeidimus (nepakankamas saugumas, duomenų apsaugos pareigūno nepaskyrimas, įrašų tvarkymo sutrikimai); ir iki 20 mln. EUR arba 4 % pasaulinės metinės apyvartos už esminius pažeidimus (neteisėtas duomenų tvarkymas, duomenų subjekto teisių pažeidimas, neteisėtas tarptautinis duomenų perdavimas). Praktiškai VDAI baudos Lietuvos įmonėms paprastai svyravo nuo 2 000 iki 50 000 EUR už daugumą pažeidimų, tačiau didžiausia bauda buvo taikoma už sunkius atvejus. VDAI tyrimus dažnai pradeda duomenų subjektų skundai, kuriuos galima pateikti tiesiogiai VDAI internetu.

 Tvarkymo veiklos įrašai (RoPA)

Pagal BDAR 30 straipsnį kiekviena įmonė, turinti daugiau nei 250 darbuotojų, privalo tvarkyti Tvarkymo veiklos registrą – rašytinį visų įmonės vykdomų asmens duomenų tvarkymo veiklų sąrašą. Įmonėms, turinčioms mažiau nei 250 darbuotojų, privalomas RoPA reikalavimas netaikomas, nebent jų tvarkymas kelia pavojų teisėms ir laisvėms, nėra retkarčiais atliekamas arba apima specialių kategorijų duomenis. Praktiškai rekomenduojame visoms Lietuvos įmonėms, nepriklausomai nuo dydžio, tvarkyti RoPA – tai yra bet kurios BDAR atitikties programos pagrindinis dokumentas, kuris gerokai supaprastina atsakymus į VDAI tyrimus ir duomenų subjektų prašymus.

Atitikties paslaugos, kurias teikiame

AML/KYC programos kūrimas ir įgyvendinimas

Mes kuriame ir įgyvendiname visapusišką AML/KYC atitikties programą, kurios reikalauja PPTFPĮ įpareigotieji subjektai – nuo pradinio rizikos vertinimo iki veiklos procedūrų ir darbuotojų mokymo. Programa yra parengta proporcingai subjekto dydžiui ir rizikos profiliui, atitinkanti PPTFPĮ ir FNTT standartus, nesukuriant veiklos išlaidų, kurios trukdytų teisėtam verslui.

Kovos su pinigų plovimu rizikos vertinimas – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su subjekto verslo modeliu, klientų baze, produktais ir geografine veikla, nustatymas ir vertinimas
Kovos su pinigų plovimu politikos ir procedūrų vadovas – dokumentuota klientų pasitikėjimo (CDD), sustiprinto klientų pasitikėjimo (EDD), supaprastinto CDD, nuolatinės stebėsenos ir įtartinų sandorių pranešimo politika.
KYC adaptacijos procedūros – nuoseklūs klientų adaptacijos kontroliniai sąrašai skirtingų tipų klientams (fiziniams asmenims, įmonėms, patikos fondams, politiškai aktyviems asmenims, didelės rizikos jurisdikcijoms)
MLRO paskyrimo ir vaidmens dokumentacija – MLRO įgaliojimų, atskaitomybės linijų ir atsakomybės organizacijoje apibrėžimas
Įtartinų sandorių pranešimo procedūros – vidinis eskalavimo procesas ir FNTT ataskaitų teikimas per FORSIS
Kovos su pinigų plovimu darbuotojų mokymai – individualiai pritaikyti mokymai klientams tiesiogiai dirbantiems darbuotojams, atitikties darbuotojams ir vyresniajai vadovybei.
Metinė kovos su pinigų plovimu programos peržiūra ir atnaujinimas – programos atnaujinimas atsižvelgiant į reguliavimo pokyčius ir subjekto rizikos profilio pokyčius.

BDAR atitikties programa

Įdiegiame visą BDAR atitikties sistemą Lietuvos įmonėms – nuo duomenų audito, kurio metu nustatoma, kokius asmens duomenis įmonė tvarko, iki privatumo pranešimų, duomenų tvarkymo sutarčių, reagavimo į pažeidimus plano ir darbuotojų mokymų. Įmonėms, kurios jau turi BDAR sistemą, atliekame spragų vertinimus ir atnaujiname dokumentaciją, kad ji atitiktų reguliavimo pokyčius.

Duomenų tvarkymo auditas – visų įmonės renkamų, naudojamų, saugomų ir perduodamų asmens duomenų žemėlapis; kiekvienos tvarkymo veiklos teisėto pagrindo nustatymas.
Tvarkymo veiklos įrašai (RoPA) – visų tvarkymo veiklų registro, nurodyto BDAR 30 straipsnyje, rengimas
Privatumo pranešimai – svetainės privatumo politikos, darbuotojų privatumo pranešimo ir klientų duomenų tvarkymo informacijos rengimas
Duomenų tvarkymo sutartys (DPA) – DPA peržiūra ir derybos su debesijos paslaugų teikėjais, darbo užmokesčio tvarkytojais, el. pašto platformomis ir kitais duomenų tvarkytojais
Duomenų subjekto teisių procedūros – vidaus procesas, skirtas prieigos prašymams, ištrynimo prašymams ir prieštaravimams tvarkyti per 30 dienų įstatymų nustatytą laikotarpį
Duomenų saugumo pažeidimo reagavimo planas – incidentų klasifikavimas, pranešimų procedūros, VDAI ataskaitų teikimas ir dokumentacijos šablonai
Duomenų apsaugos pareigūno paslaugos – išorinio duomenų apsaugos pareigūno pareigos įmonėms, kurioms reikalingas arba kurios pasirenka turėti duomenų apsaugos pareigūną
BDAR mokymai – pritaikyti mokymai visiems darbuotojams (bendras informuotumas), IT komandoms (duomenų saugumas) ir vadovybei (valdymo įsipareigojimai)

Pranešėjų apsaugos kanalo įdiegimas

Pagal Lietuvos pranešėjų apsaugos įstatymą ir Direktyvą (ES) 2019/1937, privačiojo sektoriaus organizacijos, turinčios 50 ar daugiau darbuotojų, paprastai privalo sukurti vidinius pranešimų kanalus. Tačiau 50 darbuotojų riba netaikoma visuotinai. Tam tikroms organizacijoms, įskaitant subjektus, kuriems taikomi konkretūs ES finansinių paslaugų, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei kiti konkretiems sektoriams skirti teisės aktai, gali būti reikalaujama turėti vidinius pranešimų kanalus, neatsižvelgiant į darbuotojų skaičių. Todėl taikytini reikalavimai turi būti vertinami atsižvelgiant į organizacijos veiklą, reguliavimo klasifikaciją ir Lietuvos įgyvendinamuosius teisės aktus. Kanalas turi sudaryti sąlygas darbuotojams konfidencialiai pranešti apie Lietuvos įstatymų pažeidimus, o bendrovė privalo tirti pranešimus, išlaikyti konfidencialumą ir apsaugoti pranešėjus nuo atsakomųjų veiksmų.

Vidinio pranešimų kanalo struktūra – konfidencialaus pranešimų mechanizmo (specialaus el. pašto adreso, internetinės formos arba specialaus kontaktinio asmens), atskirto nuo valdymo grandinės, sukūrimas.
Pranešėjų apie pažeidimus politika – praneštinų pažeidimų kategorijų, tyrimo proceso, konfidencialumo apsaugos ir atsakomųjų veiksmų prevencijos nuostatų apibrėžimas.
Atsakingo asmens paskyrimas – atitikties pareigūno arba išorės asmens paskyrimas pranešėjų pranešimų gavėju ir tyrėju.
Pranešimų tyrimo procedūra – dokumentuotas pranešimų vertinimo, tyrimo ir atsakymo į juos procesas per įstatymuose nustatytus terminus (patvirtinimas per 7 dienas; pranešimas apie rezultatus per 3 mėnesius).
Nuostatos dėl atsakomųjų veiksmų prevencijos – informatoriams prieinamos apsaugos ir atsakomųjų veiksmų pasekmių dokumentavimas
Darbuotojų komunikacija ir mokymai – visų darbuotojų informavimas apie kanalo egzistavimą, paskirtį ir apsaugos priemones

Finansinių paslaugų reguliavimo atitiktis

Finansinių paslaugų sektoriaus įmonėms – elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, investicinėms įmonėms, sutelktinio finansavimo platformoms ir virtualaus turto paslaugų teikėjams – atitiktis Lietuvos banko ir konkretaus sektoriaus teisės aktų reikalavimams yra licencijos išlaikymo sąlyga. Licencijuotiems subjektams konsultuojame nuolatinės atitikties reguliavimo reikalavimams klausimais.

Lietuvos banko ataskaitų teikimas – licencijuotų subjektų periodinės ir ad hoc reguliavimo ataskaitų teikimo prievolės; ataskaitų rengimas ir teikimas
Kapitalo pakankamumo stebėsena – užtikrinimas, kad subjektas visada išlaikytų minimalias nuosavas lėšas, reikalaujamas pagal taikomą licencijavimo sistemą.
Reguliavimo pokyčių stebėsena – Lietuvos banko aplinkraščių, EBA gairių ir ES reguliavimo pakeitimų, turinčių įtakos subjekto veiklai, stebėjimas
Vidaus kontrolė ir valdymas – vidaus kontrolės sistemos, kurios reikalaujama pagal Lietuvos banko priežiūros lūkesčius, kūrimas
Reguliuojamojo pobūdžio korespondencijos valdymas – atsakymas į Lietuvos banko užklausas, patikrinimus ir informacijos prašymus
MiCA atitiktis (kriptovaliutų turto paslaugų teikėjai) – konsultacijos dėl atitikties ES reglamentui 2023/1114 (kriptovaliutų turto rinkos), kuris CASP įsigaliojo 2024 m. gruodžio mėn.
Vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka – privaloma skundų nagrinėjimo sistema licencijuotiems finansinių paslaugų teikėjams

Atitikties auditas ir trūkumų vertinimas

Įmonėms, kurios jau turi atitikties sistemas – paveldėtas, istoriškai sukurtas arba įdiegtas be specialistų įsikišimo – atitikties auditas nustato dabartinės būklės ir norminių reikalavimų neatitikimus. Audito metu parengiama rašytinė trūkumų ataskaita ir prioritetinis taisomųjų veiksmų planas.

AML/KYC atitikties auditas – esamos AML programos peržiūra pagal PPTFPĮ ir FNTT patikrinimo standartus; trūkumų nustatymas ir prioritetinio taisomojo plano pateikimas.
BDAR atitikties auditas – duomenų tvarkymo veiklos, teisėtų pagrindų, privatumo pranešimų, duomenų tvarkymo susitarimų ir saugumo priemonių peržiūra pagal BDAR reikalavimus
Įmonės atitikties patikrinimas – bendros įmonės atitikties AML, BDAR ir taikomų sektorių reikalavimams apžvalga; rašytinė santraukos ataskaita.
Pasirengimas patikrinimui prieš jį – įmonės paruošimas FNTT patikrinimui arba VDAI tyrimui; imitacinio audito apžvalga; dokumentacijos tvarkymas
Po patikrinimo atliekami taisomieji veiksmai – FNTT arba VDAI patikrinimo metu nustatytos ištaisomosios priemonės.
Atitikties programos atnaujinimai – metinė AML, BDAR ir kitų atitikties dokumentų peržiūra ir atnaujinimas, atsižvelgiant į reguliavimo pokyčius ir verslo pokyčius.

Priežiūros institucijos ir vykdymo užtikrinimas

Supratimas, kuri institucija prižiūri kurį įsipareigojimą ir kokios yra vykdymo užtikrinimo pasekmės, yra labai svarbus nustatant atitikties investicijų prioritetus. Trys komerciškai svarbiausios priežiūros institucijos Lietuvos įmonėms yra:

Autoritetas	Santrumpa	Priežiūros sritis	Maksimali bauda
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba	FNTT	AML/KYC atitiktis ne finansų sektoriaus įpareigotiesiems subjektams (buhalteriams, teisininkams, nekilnojamojo turto agentams, VASP, patikos fondų ir įmonių paslaugų teikėjams)	1 000 000 eurų už kiekvieną pažeidimą
Lietuvos bankas	LB	Finansų sektoriaus subjektų (bankų, elektroninių pinigų įstaigų, mokėjimo įstaigų, investicinių įmonių, kriptovaliutų VASP, prižiūrimų Lietuvos banko) AML/KYC ir prudencinės atitikties užtikrinimas	5 000 000 EUR arba 10 % metinės apyvartos už kiekvieną pažeidimą
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija	VDAI	BDAR atitiktis visoms organizacijoms, tvarkančioms ES gyventojų asmens duomenis	20 000 000 EUR arba 4 % metinės pasaulinės apyvartos
Valstybinė darbo inspekcija	VDI	Darbo teisės aktų laikymasis; darbo sutartys; darbo laikas; sauga darbo vietoje; pranešėjų apsauga	3 000 EUR už kiekvieną pažeidimą (asmenims); didesnė už sunkius saugumo pažeidimus
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba	KT (Konkurencijos taryba)	Lietuvos ir ES konkurencijos teisės, įskaitant antikonkurencinius susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir susijungimų kontrolę, vykdymo užtikrinimas	Baudos už sunkius konkurencijos teisės pažeidimus gali siekti iki 10 % įmonės atitinkamos metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į taikomas įstatymų numatytas skaičiavimo taisykles. RRT yra Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba, o ne Konkurencijos taryba.
Finansų ministerija / VMI	VMI	Mokesčių laikymasis; pelno mokestis, PVM, GPM, SoDra; transferinis kainodara; mokesčių slėpimas	50 % papildomas mokestis už nesumokėtus mokesčius + 0,03 % palūkanos per dieną

Atitikties paslaugų kainodara

Atitikties programos kūrimo ir įgyvendinimo kaina yra fiksuota už apibrėžtą apimtį. Nuolatinių atitikties konsultavimo įmokų kaina nustatoma atlikus pirminį subjekto atitikties įsipareigojimų ir dabartinio termino įvertinimą.

Paslauga	Kaina
Kovos su pinigų plovimu rizikos vertinimas (įpareigotasis subjektas) Rašytinis rizikos vertinimas, apimantis kliento riziką, produkto riziką, geografinę riziką ir sandorio riziką; atitinka PPTFPĮ 12 straipsnį	€900
AML programos projektavimas ir dokumentavimas Visa AML/KYC programa: politikos vadovas, CDD/EDD procedūros, stebėsena, ataskaitų teikimas, MLRO paskyrimas, įrašų tvarkymas	€3,500
AML programa – finansinės technologijos / VASP (patobulinta) Patobulinta kriptovaliutų, mokėjimų ir finansinių paslaugų įpareigotųjų subjektų programa; Lietuvos banko standartai	€3,200
KYC prisijungimo procedūrų rinkinys (pagal kliento tipą) Individualūs klientai, juridiniai asmenys, PEP procedūros, didelės rizikos jurisdikcijų procedūros – pagal procedūrų rinkinį	€800
MLRO mokymai (už sesiją) 3 valandų trukmės mokymai naujai paskirtam MLRO: pinigų plovimo prevencijos sistema, ataskaitų teikimo įsipareigojimai ir FORSIS sistema	€1,000
Kovos su pinigų plovimu darbuotojų mokymai (vienam užsiėmimui, iki 20 dalyvių) Pavojaus ženklai, klientų pasitikėjimo užtikrinimo įsipareigojimai, įtartinų sandorių identifikavimas ir pranešimų teikimo procedūros	€900
Metinė pinigų plovimo prevencijos programos peržiūra ir atnaujinimas Programos atnaujinimas atsižvelgiant į reguliavimo pakeitimus; rizikos vertinimo peržiūra; procedūrų atnaujinimas	€900
BDAR duomenų tvarkymo auditas Visų tvarkymo veiklų žemėlapis; teisėto pagrindo vertinimas; rašytinė audito ataskaita	€900
BDAR atitikties programa – standartinė įmonė RoPA, privatumo pranešimai, DPA šablonas, duomenų subjekto teisių procedūros, reagavimo į pažeidimus planas	€1,600
BDAR atitikties programa – duomenų gausa užsiimanti įmonė Įmonėms, tvarkančioms didelius duomenų kiekius arba specialių kategorijų duomenis; įskaitant DAP konsultacijas	€2,600
Privatumo politika ir darbuotojų privatumo pranešimas Svetainės privatumo politika ir vidinis darbuotojų privatumo pranešimas; atitinka BDAR 13–14 straipsnius	€700
Duomenų tvarkymo sutartis (DPA peržiūra / rengimas) Sandorio šalies duomenų apsaugos sutarties peržiūra arba standartinės duomenų apsaugos sutarties, skirtos naudoti su tvarkytojais, parengimas	€600
DAP kaip paslauga – mėnesinis avansas Išorės duomenų apsaugos pareigūnas; VDAI kontaktinis asmuo; duomenų subjekto prašymų tvarkymas; pranešimas apie pažeidimą	Nuo 800 €/mėn.
Konsultacijos dėl reagavimo į BDAR pažeidimus (kiekvienam incidentui) Pažeidimo vertinimas; VDAI pranešimo parengimas; duomenų subjekto informavimas, jei reikia	€1,000
Pranešėjų kanalo įdiegimas Kanalo dizainas, pranešėjų apie pažeidimus politika, atsakingo asmens paskyrimas, tyrimo procedūra, darbuotojų komunikacija	€900
AML/KYC atitikties auditas Esamos programos peržiūra pagal PPTFPĮ/FNTT standartus; rašytinė trūkumų ataskaita ir ištaisomasis planas	€1,300
BDAR atitikties auditas Esamos duomenų apsaugos sistemos peržiūra pagal BDAR; rašytinė spragų ataskaita	€900
Pasirengimas FNTT/VDAI patikrinimui Bandomojo audito apžvalga; dokumentacijos tvarkymas; vadovybės instruktažas	€900
Įmonės atitikties patikrinimas (visos sritys) AML, BDAR ir atitinkamų sektorių atitikties užtikrinimas; holistinis rašytinis vertinimas ir prioritetinis taisomasis darbas	€1,600
Atitikties patarimo užstatas – standartinis Nuolatiniai reguliavimo atnaujinimai; atsakymai į užklausas; metinė pagrindinių politikos krypčių ir procedūrų peržiūra	Nuo 900 €/mėn.
Atitikties patarėjo užstatas – finansinės paslaugos Lietuvos banko ataskaitų teikimas; reguliavimo pokyčių stebėsena; nuolatinis konsultavimas licencijuotiems subjektams dėl MiCA/AML	Nuo 900 €/mėn.

Dažnai užduodami klausimai

Į PPTFPĮ įpareigotųjų subjektų sąrašą įtrauktas platesnis verslo spektras, nei dauguma žmonių tikisi. Teisininkai ir notarai, kai jie padeda nekilnojamojo turto sandoriuose, steigiant įmones ar valdant klientų lėšas, yra įpareigotieji subjektai. Buhalteriai ir apskaitininkai yra įpareigotieji subjektai. Nekilnojamojo turto agentai yra įpareigotieji subjektai. Virtualaus turto paslaugų teikėjai (kriptovaliutų bendrovės) yra įpareigotieji subjektai. Visų rūšių finansų įstaigos yra įpareigotieji subjektai. Net ir didelės vertės prekių prekiautojai (įskaitant meno prekeivius ir prabangos prekių mažmenininkus) yra įpareigotieji subjektai, kai jie priima 10 000 EUR ar didesnius grynuosius pinigus. Jei nesate tikri, ar jūsų įmonė yra įpareigotasis subjektas, atliekame pirminį vertinimą, kaip savo pinigų plovimo prevencijos rizikos vertinimo užduoties dalį. Veikla kaip įpareigotajam subjektui neturint pinigų plovimo prevencijos programos yra administracinis pažeidimas, už kurį skiriamos baudos iki 1 000 000 EUR (FNTT prižiūrimiems subjektams) arba 5 000 000 EUR (Lietuvoje veikiančio banko prižiūrimiems subjektams) už kiekvieną pažeidimą.

Tiek FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), tiek Lietuvos bankas prižiūri, kaip laikomasi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, tačiau skirtingų kategorijų įpareigotiesiems subjektams. Lietuvos bankas prižiūri finansų sektoriaus subjektus – bankus, mokėjimo įstaigas (EPĮ), elektroninių pinigų įstaigas, investicines įmones ir virtualiojo turto paslaugų teikėjus, registruotus Lietuvos banke. FNTT prižiūri ne finansų sektoriaus įpareigotuosius subjektus – buhalterius, teisininkus, notarus, nekilnojamojo turto agentus, patikos fondų ir įmonių paslaugų teikėjus ir kitas įmones, įtrauktas į PPTFPĮ įpareigotųjų subjektų sąrašą. Konkrečiam Lietuvos verslui tik viena institucija yra pagrindinė pinigų plovimo prevencijos priežiūros institucija. FNTT ir Lietuvos bankas koordinuoja veiksmus bylose, apimančiose abi kategorijas. Lietuvos bankas taiko didesnius maksimalius baudų lygius (5 000 000 EUR arba 10 % apyvartos) nei FNTT (1 000 000 EUR).

Taip. BDAR taikomas visoms organizacijoms, kurios tvarko asmens duomenis, įskaitant organizacijas, neturinčias svetainės. Lietuvos įmonė, neturinti svetainės, vis tiek tvarko asmens duomenis: darbuotojų darbo užmokesčio duomenys, atlyginimų informacija, nacionalinio draudimo numeriai, banko sąskaitos duomenys ir kontaktinė informacija yra asmens duomenys. Klientų vardai ir pavardės, el. pašto adresai, telefono numeriai ir sąskaitų faktūrų informacija yra asmens duomenys. Tiekėjų kontaktai yra asmens duomenys. BDAR taikomas visoms šioms sritims, nepriklausomai nuo to, ar įmonė turi svetainę, ar yra internete. Svetainės nebuvimas nepanaikina BDAR įsipareigojimų – tai reiškia tik tai, kad tam tikri su svetaine susiję įsipareigojimai (slapukai, privatumo politika svetainėje) netaikomi.

Pagal BDAR 33 straipsnį, apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, kuris gali kelti pavojų fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, VDAI turi būti pranešta per 72 valandas nuo tada, kai duomenų valdytojas sužino apie pažeidimą. 72 valandų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai apie pažeidimą sužino darbuotojas, turintis įgaliojimus įvertinti ir pranešti apie jį – nebūtinai tada, kai pažeidimas įvyko pirmą kartą. Jei mažai tikėtina, kad pažeidimas sukels riziką (pavyzdžiui, darbuotojas netyčia išsiunčia el. paštu vieną neskelbtiną dokumentą netinkamam vidaus kolegai, ir dokumentas nedelsiant ištrinamas), VDAI pranešimo nereikia, tačiau pažeidimas turi būti dokumentuojamas viduje. Jei pažeidimas gali sukelti didelę riziką (pavyzdžiui, neįgaliotas asmuo pasiekia didelę klientų finansinės informacijos duomenų bazę), pagal BDAR 34 straipsnį taip pat reikalaujama individualiai pranešti nukentėjusiems asmenims. Konsultuojame pažeidimų sunkumo vertinimo klausimais ir valdome VDAI pranešimų procesą.

Pagal PPTFPĮ, politiškai pažeidžiamas asmuo (PEP) yra asmuo, einantis arba einantis svarbias viešąsias pareigas, įskaitant valstybių ir vyriausybių vadovus, vyriausybės ministrus, parlamento narius, vyresniuosius teisėjus, centrinių bankų valdytojus, vyresniuosius diplomatinius pareigūnus, vyresniuosius karininkus, valstybės valdomų įmonių valdymo organų narius ir jų artimiausius šeimos narius bei žinomus artimus pagalbininkus. Įpareigotieji subjektai privalo patikrinti naujus klientus PEP duomenų bazėse ir taikyti sustiprintą deramą patikrinimą kiekvienam klientui, kuris yra PEP. Sustiprintas deramą patikrinimą PEP atveju reikalauja: gauti vyresniosios vadovybės pritarimą santykių užmezgimui; nustatyti PEP turto šaltinį ir sandoryje naudojamų lėšų šaltinį; ir taikyti sustiprintą nuolatinę stebėseną. PEP statusas paprastai galioja 12 mėnesių po to, kai asmuo palieka savo viešąsias pareigas. Klientas, kuris ankstesniame vaidmenyje buvo PEP, šiuo metu gali nebūti PEP, tačiau su juo reikėtų elgtis ypač atsakingai.

Pranešėjų apsaugos įstatymas, įgyvendinantis ES direktyvą 2019/1937/ES, reikalauja, kad įmonės, turinčios 50 ar daugiau darbuotojų, sukurtų vidinį pranešėjų pranešimų kanalą. Kanalas turi sudaryti sąlygas darbuotojams pranešti apie Lietuvos įstatymų pažeidimus (nebūtinai pačios įmonės politikos – įstatymas apima praneštinus konkrečių teisės aktų, įskaitant darbo teisę, aplinkosaugos teisę, vartotojų apsaugą, mokesčius, viešuosius pirkimus ir finansines paslaugas, pažeidimus). Įmonė privalo patvirtinti pranešimo gavimą per 7 dienas ir pateikti atsiliepimus apie rezultatus per 3 mėnesius. Pranešėjas turi būti apsaugotas nuo atsakomųjų veiksmų. Nesukūrus reikiamo kanalo, laikomas administraciniu pažeidimu. Įmonės, turinčios mažiau nei 50 darbuotojų, vis tiek gali būti įpareigotos sukurti vidinius pranešėjų kanalus, jei jos patenka į konkrečias ES ar Lietuvos teisės aktuose numatytas kategorijas, įskaitant tam tikras reguliuojamas finansines paslaugas ir kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiklą. Kitos mažesnės organizacijos gali savanoriškai įdiegti vidinius pranešimų kanalus. Darbuotojai ir kiti tinkami pranešti asmenys gali naudoti išorinius pranešimų kanalus laikydamiesi taikomų įstatymų sąlygų. 50 darbuotojų nebuvimas automatiškai neatleidžia visų organizacijų nuo pranešimo apie pažeidimus reikalavimų.

MiCA – ES reglamentas dėl kriptovaliutų rinkų (Reglamentas 2023/1114) – kriptovaliutų turto paslaugų teikėjams (CASP) įsigaliojo 2024 m. gruodžio mėn. MiCA sukuria suderintą ES licencijavimo tvarką kriptovaliutų įmonėms, kuri pakeičia nacionalines VASP registracijos sistemas, galiojusias Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse. Lietuvos virtualių valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių piniginių operatoriai anksčiau veikė pagal nacionalinę registracijos sistemą, o kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą daugiausia vykdė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ši registracija nebuvo lygiavertė Lietuvos banko išduotam CASP autorizavimui. Lietuvos MiCA pereinamasis laikotarpis baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įmonės, teikiančios reguliuojamas kriptovaliutų turto paslaugas, paprastai turi gauti CASP autorizaciją iš Lietuvos banko arba atitikti taikomą alternatyvią autorizacijos ar pranešimo procedūrą. Įgalioti CASP gali teikti paslaugas visoje ES pagal MiCA tarpvalstybinę pranešimų sistemą, atsižvelgdami į taikomus reikalavimus. MiCA nustato išsamius organizacinius, valdymo, kapitalo pakankamumo, kovos su pinigų plovimu ir veiklos reikalavimus CASP teikėjams. Konsultuojame MiCA atitikties klausimais ir tvarkome CASP licencijų paraiškas Lietuvos kriptovaliutų bendrovėms.

Pasiruošę sukurti savo atitikties programą?

Susisiekite su mumis aptarti jūsų įmonės atitikties įsipareigojimus – nesvarbu, ar tai būtų įpareigotojo subjekto pinigų plovimo prevencijos programa, BDAR įgyvendinimas, pranešėjų kanalas ar esamos atitikties sistemos auditas. Nustatysime taikomus reikalavimus, įvertinsime jūsų dabartinę atitikties brandą ir pateiksime konkretų bendradarbiavimo pasiūlymą.

Ar šis puslapis buvo naudingas? Įvertinkite

Įvertinkite šį puslapį pirmieji

Company in Lithuania UAB partneriai

Company in Lithuania UAB bendradarbiauja su patikimų partnerių tinklu teisės, finansų, apskaitos ir verslo konsultavimo sektoriuose. Mūsų strateginės partnerystės leidžia mums teikti klientams kompleksinius sprendimus, susijusius su įmonių registracija, mokesčių konsultavimu, bankų steigimu ir kitais klausimais – visa tai po vienu stogu čia pat, Lietuvoje.

Stipriausi Lietuvoje

Company in Lithuania UAB pripažinta viena patikimiausių verslo paslaugų įmonių Lietuvoje. Remiantis nepriklausomais 2025 m. ekonominiais duomenimis, mums buvo suteiktas Stipriausi Lietuvoje ketverius metus iš eilės suteiktas apdovanojimas – tai liudija apie mūsų finansinį stabilumą, profesinį patikimumą ir klientų pasitikėjimą.

Prisidedame prie skaidrios ir gerai veikiančios verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje ir taikome tą patį sąžiningumo standartą kiekvienam klientui.

Pasiruošę pradėti verslą Lietuvoje?Susisiekite su mūsų komanda jau šiandien ir gaukite individualią konsultaciją. Padėsime, kad procesas būtų paprastas, greitas ir sklandus.Susisiekite su mumis

Populiarios paslaugos

Atvejai