Imigracijos teisė Lietuvoje

TRUMPAI

Lietuvos imigracijos įstatymas reglamentuoja ne ES piliečių teisę atvykti į Lietuvą, gyventi ir dirbti joje. Pagrindinis teisės aktas yra Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (ULSA), kuriuo į Lietuvos teisę perkeliamos atitinkamos ES imigracijos direktyvos.
ES, EEE ir Šveicarijos piliečiai turi judėjimo laisvę ir jiems nereikia imigracijos leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje – jie gali užregistruoti savo gyvenamąją vietą administracine tvarka per Migracijos departamentą.
Trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvoje, paprastai reikalingas laikinas leidimas gyventi, suteikiantis teisę dirbti, nebent taikoma įstatymų numatyta išimtis. Nuo 2024 m. liepos 1 d. atskiras leidimas dirbti nebėra standartinis reikalavimas įprastam darbui. Tam tikroms konkrečioms kategorijoms, įskaitant sezoninį darbą, tebėra aktualūs Lietuvos užimtumo tarnybos išduodami darbo leidimai. Kiti imigracijos keliai apima ES mėlynąją kortelę aukštos kvalifikacijos darbui, leidimus gyventi inovatyvių startuolių steigėjams ir leidimus, pagrįstus kvalifikuota verslo veikla.
Imigracijos prašymus dėl leidimų dirbti ir leidimų gyventi tvarko dvi atskiros institucijos – Darbo birža (leidimai dirbti) ir Migracijos departamentas (leidimai gyventi) – ir paprastai jie turi būti koordinuojami lygiagrečiai, siekiant išvengti teisinio statuso spragų.
Mes valdome visą imigracijos procesą: maršruto pasirinkimą, dokumentų rengimą, darbdavio atitiktį reikalavimams, dokumentų pateikimą Darbo biržai ir bendravimą su Migracijos departamentu iki leidimo išdavimo.

Trumpas atsakymas

Imigracijos teisės paslaugos Lietuvoje apima visą teisinį procesą, susijusį su ne ES piliečio teise gyventi ir dirbti Lietuvoje – nuo tinkamo imigracijos kelio pasirinkimo, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, atlyginimą ir verslo situaciją, iki visų dokumentų paketo parengimo, Darbo biržos darbo leidimo paraiškos tvarkymo ir Migracijos departamento leidimo gyventi išdavimo proceso koordinavimo. Visus kelius reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (ULSA), įgyvendinantis ES imigracijos direktyvas. Konsultuojame darbdavius dėl jų įsipareigojimų samdant ne ES piliečius ir tvarkome individualias paraiškas iki leidimo išdavimo.

Lietuvos imigracijos teisės sistema

Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (ULSA)

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (ULSA) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis imigraciją į Lietuvą. Jis reglamentuoja užsieniečių – tiek ES, tiek ne ES šalių – atvykimą, gyvenimą, darbą ir išvykimą. Dabartinis ULSA konsoliduoja pagrindinių ES imigracijos direktyvų, įskaitant Ilgalaikių gyventojų direktyvą (2003/109/EB), ES mėlynosios kortelės direktyvą (2009/50/EB, pakeistą 2021/1883/ES), Vieno leidimo direktyvą (2011/98/ES), Įmonių viduje perkeliamų asmenų direktyvą (2014/66/ES) ir Sezoninių darbuotojų direktyvą (2014/36/ES), perkėlimą į nacionalinę teisę.

Dviejų valdžios institucijų sistema – Darbo birža ir Migracijos departamentas

Lietuvos imigracija darbo tikslais veikia pagal dviejų institucijų sistemą. Lietuvos darbo birža (Užimtumo tarnyba, pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai) išduoda leidimus dirbti – leidimą darbdaviui įdarbinti konkretų ne ES pilietį konkrečioje pozicijoje. Migracijos departamentas (Vidaus reikalų ministerijai) išduoda leidimus gyventi – leidimą asmeniui gyventi Lietuvoje leidimo galiojimo laikotarpiu. Įprastos imigracijos darbo tikslais atveju darbdavys paprastai pateikia reikiamą tarpininkavimo raštą per MIGRIS, o trečiosios šalies pilietis kreipiasi dėl laikino leidimo gyventi, leidžiančio dirbti. Atskiras Užimtumo tarnybos darbo leidimas nėra būtinas visada. Atitinkami leidimo gyventi ir dirbti reikalavimai priklauso nuo pareiškėjo imigracijos kategorijos ir visų taikomų išimčių. Už sprendimus dėl leidimų gyventi yra atsakingas Lietuvos migracijos departamentas, o Užimtumo tarnyba atlieka konkrečias funkcijas, nustatytas darbo ir imigracijos teisės aktuose.

ES, EEE ir Šveicarijos piliečiams leidimo nereikia

ES valstybių narių, EEE šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino) ir Šveicarijos piliečiai gali laisvai judėti ES ir jiems nereikia darbo ar leidimo gyventi, norint dirbti Lietuvoje. Jie gali registruoti savo gyvenamąją vietą Migracijos departamente administraciniais tikslais (reikalinga po 3 mėnesių gyvenimo), tačiau tai nėra darbo sąlyga. ES / EEE / Šveicarijos piliečiai gali pradėti dirbti Lietuvoje nedelsdami be jokio išankstinio leidimo. ES piliečių, kurie pasinaudojo savo laisvo judėjimo teise Lietuvoje, šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, turi išvestines teises pagal Direktyvą 2004/38/EB (Laisvo judėjimo direktyva), įgyvendintą ULSA.

Vizos reikalavimai – atvykimas prieš gaunant leidimą

Tinkamas trečiosios šalies piliečio atvykimo dokumentas priklauso nuo jo pilietybės, kelionės tikslo ir numatomo gyvenimo laikotarpio. Lietuvos nacionalinė ilgalaikė viza (D tipo) išduodama konkretiems įstatymų numatytiems tikslams ir nėra universali sąlyga norint gauti laikiną leidimą gyventi. Nacionalinės vizos paprastai gali leisti būti ilgiau nei 90 dienų, neviršijant nustatyto maksimalaus laikotarpio. Prašymai išduoti laikiną leidimą gyventi teikiami per MIGRIS ir, jei leidžiama, gali būti pildomi per įgaliotus išorės paslaugų teikėjus užsienyje arba Migracijos departamentą Lietuvoje. Šengeno vizos arba leidimo atvykti be vizos turėjimas paprastai nesuteikia teisės įprastai dirbti Lietuvoje. Bevizių šalių (pvz., JAV, Kanados, Japonijos ir kai kurių kitų) piliečiams atvykti pagal Šengeno bevizį režimą galima, tačiau taikomas 90 dienų buvimo apribojimas.

Imigracijos maršrutai ne ES piliečiams

Lietuva siūlo kelis skirtingus imigracijos kelius ne ES piliečiams, kurių kiekvienas turi skirtingas tinkamumo sąlygas, apdorojimo terminus ir nuolatinius įsipareigojimus. Tinkamo kelio pasirinkimas nuo pat pradžių padeda išvengti vėlavimų ir sumažina paraiškos atmetimo riziką.

Laikinas leidimas gyventi pagal darbo sutartį

Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnis ir taikytini įgyvendinamieji teisės aktai.

Skirta: Trečiųjų šalių piliečiai, atitinkantys reikalavimus, ketinantys dirbti pas Lietuvos darbdavį ir neatitinkantys ES mėlynosios kortelės ar kitos specializuotos imigracijos kategorijos reikalavimų. Standartinis procesas paprastai apima darbdavio dokumentų ir tarpininkavimo laiško pateikimą per MIGRIS, po kurio pateikiama paraiška dėl laikino leidimo gyventi. Atskiri darbo leidimai reikalingi tik tais atvejais, kai tai konkrečiai nustatyta Lietuvos įstatymuose. Kiekvienos paraiškos atveju turi būti įvertintos įdarbinimo kvotos, atlyginimų reikalavimai, darbdavio tinkamumo kriterijai ir įstatymų numatytos išimtys.

Pagrindinės sąlygos: Galiojanti darbo sutartis su Lietuvos darbdaviu; darbdavys neturi pagrindo atsisakyti (nėra atvirų pažeidimų, neapmokėtų mokestinių skolų); pareigoms gali būti atliktas darbo rinkos testas, patvirtinantis, kad nėra tinkamo kandidato iš Lietuvos.

Tipinė laiko juosta: Leidimas dirbti: 4–8 savaitės. D viza: 2–4 savaitės konsulate. Leidimas gyventi: 1–2 mėnesiai po atvykimo. Iš viso: maždaug 3–5 mėnesiai.

ES mėlynoji kortelė

Teisinis pagrindas: Direktyva (ES) 2021/1883 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44¹ straipsnis.

Skirta: Trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys dirbti aukštos kvalifikacijos darbą Lietuvoje ir atitinkantys taikomus profesinės kvalifikacijos, įdarbinimo ir atlyginimo reikalavimus.

Pagrindinės sąlygos: Tinkama darbo sutartis arba įpareigojantis darbo pasiūlymas bent šešiems mėnesiams, atitinkamas aukštojo mokslo išsilavinimas arba teisiškai pripažinta profesinė patirtis ir atlyginimas, atitinkantis taikomą ES mėlynosios kortelės ribą. 2026 m. bendroji riba yra 1,5 karto didesnė už atitinkamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį arba 1,2 karto didesnė už kvalifikuotas didelės pridėtinės vertės trūkstamas profesijas. Remiantis nuo 2026 m. gegužės 12 d. taikomomis ribomis, šios sumos yra atitinkamai 3 617,10 EUR ir 2 893,68 EUR per mėnesį bruto.

Procesas: Darbdavys pateikia reikiamus dokumentus per MIGRIS, o pareiškėjas kreipiasi dėl laikino leidimo gyventi pagal ES mėlynosios kortelės sistemą. Atskiras darbo leidimas ir nacionalinė D viza nėra visuotinai būtini reikalavimai. Pagal Direktyvą (ES) 2021/1883, ilgalaikis mobilumas į kitą dalyvaujančią ES valstybę narę paprastai suteikiamas po 12 mėnesių teisėto gyvenimo ES mėlynosios kortelės turėtoju, atsižvelgiant į paskirties šalies reikalavimus.

Pradedančiųjų viza

Teisinis pagrindas: ULSA 44 straipsnio 1 dalies 15 punktas; „Startup Lithuania“ programa

Skirta: Ne ES šalių verslininkams, siekiantiems įkurti arba plėtoti inovatyvų, plečiamą startuolį Lietuvoje. Programa administruojama bendradarbiaujant su „Startup Lithuania“, kuri vertina verslo koncepciją.

Pagrindinės sąlygos: Verslo koncepcija pateikta „Startup Lithuania“ kokybiniam vertinimui; novatoriškas ir plečiamas verslo modelis; prieš teikiant vizos paraišką reikalingas „Startup Lithuania“ rekomendacinis laiškas.

Tipinė laiko juosta: „Startup Lithuania“ vertinimas: 4–6 savaitės. D viza + leidimas gyventi: 4–8 savaitės po rekomendacijos. Iš viso: maždaug 3–4 mėnesiai.

Laikinas leidimas gyventi teisėtos verslo veiklos pagrindu

Teisinis pagrindas: Lietuvos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnis.

Skirta: Tinkami trečiųjų šalių piliečiai, kurie iš tikrųjų veikia arba dalyvauja Lietuvos įmonėje ir atitinka taikomus įstatymų nustatytus verslo, investavimo ir imigracijos reikalavimus.

Pagrindinės sąlygos: Bendrovė paprastai turi būti vykdžiusi realią ekonominę veiklą Lietuvoje bent šešis mėnesius, išlaikyti ne mažesnį kaip 28 000 EUR nuosavą kapitalą ir atitikti taikomus įdarbinimo reikalavimus. Kai pareiškėjas remiasi akcininko statusu, atitinkama asmeninė investicija paprastai yra ne mažesnė kaip 14 000 EUR, kartu su nustatytais nuosavybės kriterijais. Gali būti taikomi papildomi reikalavimai ir alternatyvios tinkamumo kategorijos.

Lietuva netaiko bendrosios programos, pagal kurią leidimas gyventi šalyje suteikiamas vien dėl to, kad užsienietis įsigyja nustatytos vertės nekilnojamojo turto arba įneša 1 mln. eurų į Lietuvos banką.

Tipinė laiko juosta: Investicijų dokumentai ir paraiškos pateikimas: 2–4 mėnesiai Migracijos departamente.

Perkėlimas įmonės viduje (ICT)

Teisinis pagrindas: Direktyva 2014/66/ES; ULSA 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas

Skirta: Vadovai, specialistai ir praktikantai, perkeliami iš tarptautinės grupės subjekto, esančio ne ES šalyje, į tos pačios grupės subjektą Lietuvoje. Darbo rinkos testas nereikalingas.

Pagrindinės sąlygos: Ankstesnis darbas toje pačioje tarptautinėje įmonių grupėje bent 3 mėnesius (vadovai/specialistai) arba 6 mėnesius (praktikantai); laikinas paskyrimas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui (vadovai/specialistai) arba 1 metų laikotarpiui (praktikantai); atlyginimas, atitinkantis Lietuvos darbuotojų atlyginimą panašiose pareigose.

Tipinė laiko juosta: IRT leidimas: 4–6 savaitės. D viza: 2–4 savaitės. Iš viso: maždaug 2–3 mėnesiai.

Šeimos susijungimas

Teisinis pagrindas: Direktyva 2003/86/EB; ULSA 43 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Skirta: Ne ES piliečių, teisėtai gyvenančių Lietuvoje su galiojančiu laikinu arba nuolatiniu leidimu gyventi, sutuoktiniai, registruoti partneriai ir išlaikomi vaikai.

Pagrindinės sąlygos: Rėmėjas privalo turėti galiojantį laikiną leidimą gyventi Lietuvoje (likęs ne mažiau kaip 1 metai); giminystės ryšių įrodymą; tinkamą būstą ir pakankamas pajamas šeimos nariui išlaikyti.

Tipinė laiko juosta: Leidimo gyventi prašymas: Migracijos departamente trunka 2–3 mėnesius.

     Leidimas nuolat gyventi – 5 metų etapas

    Trečiosios šalies pilietis, penkerius metus teisėtai ir nepertraukiamai pragyvenęs Lietuvoje, gali kreiptis dėl nuolatinio gyvenimo pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnį, atsižvelgiant į taikomus įstatymų reikalavimus. Tam tikros gyvenimo kategorijos ir nebuvimo laikotarpiai gali turėti įtakos tinkamo gyvenimo laiko apskaičiavimui. Pareiškėjai taip pat turi atitikti atitinkamus reikalavimus dėl finansinių išteklių, sveikatos draudimo, viešosios tvarkos ir, jei taikoma, lietuvių kalbos mokėjimo bei Lietuvos Konstitucijos žinių. Penkerių metų gyvenimas automatiškai negarantuoja nuolatinio gyventojo statuso. Nuolatinio gyvenimo reikalavimas reiškia ne daugiau kaip 10 mėnesių visiško nebuvimo Lietuvoje per 5 metų laikotarpį ir ne daugiau kaip 6 mėnesius iš eilės per vienerius metus. Leidimas nuolat gyventi neturi galiojimo pabaigos datos (jis atnaujinamas kas 5 metus kaip administracinis formalumas) ir suteikia turėtojui teisę dirbti pas bet kurį darbdavį be darbo leidimo. Mes tvarkome prašymus dėl leidimų nuolat gyventi, kai sueina 5 metai, visiems klientams, kurių laikinus leidimus tvarkėme.

Darbdavio įsipareigojimai samdant ne ES piliečius

Darbdaviai, įdarbinantys ne ES piliečius Lietuvoje, turi konkrečius teisinius įsipareigojimus pagal ULSA ir Darbo santykių įstatymą. Jų nesilaikymas darbdaviui gresia didelės administracinės baudos, o sunkiais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė.

Darbo leidimo paraiška – darbdavio atsakomybė

Prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos darbo biržai teikia darbdavys, o ne darbuotojas. Darbdavys pateikia prašymą, pateikia reikiamus dokumentus (įskaitant darbo sutartį arba įpareigojantį darbo pasiūlymą), patvirtina, kad darbdavys neturi pagrindo atsisakyti, ir sumoka valstybės mokestį. Darbo birža įvertina, ar darbdavys atitinka tinkamumo reikalavimus, o kai atliekamas darbo rinkos testas, ar tinkamas kandidatas iš Lietuvos iš tikrųjų nebuvo prieinamas. Darbo leidimai yra susieti su konkrečiu darbdaviu ir konkrečiu paraiškoje aprašytu vaidmeniu – darbuotojas negali laisvai keisti darbdavių ar pareigų pagal tą patį leidimą.

Darbo rinkos tyrimas – kada jis taikomas

Daugelio nacionalinių darbo leidimų paraiškų atveju darbdavys privalo įrodyti, kad šiai pozicijai nebuvo tinkamo kandidato iš Lietuvos (arba ES/EEE). Tai įrodoma: skelbimu apie laisvą darbo vietą Lietuvos darbo biržoje bent 10 dienų iki darbo leidimo paraiškos pateikimo; negalėjimu užpildyti pareigybės tinkamu kandidatu iš Lietuvos ar ES/EEE; ir šio proceso dokumentavimu. Darbo rinkos testas netaikomas ES mėlynosios kortelės paraiškoms (kuriose vietoj to taikomas atlyginimu pagrįstas tinkamumo mechanizmas), IRT paraiškoms (kurios susijusios su perkėlimais grupės viduje) arba pareigoms, įtrauktoms į Lietuvos darbo biržos paskelbtą trūkstamų profesijų sąrašą. Prieš darbdaviui pradedant skelbimo procesą, mes patvirtiname, ar kiekvienai konkrečiai pareigybei taikomas darbo rinkos testas.

Darbdavio pranešimo įsipareigojimai

Pagal ULSA 111 straipsnį darbdaviai privalo pranešti Migracijos departamentui apie darbo santykių su ne ES piliečiais pasikeitimus: apie darbo pradžią (per 5 darbo dienas); apie darbo santykių pabaigą (per 5 darbo dienas); ir apie bet kokius esminius darbo sąlygų pasikeitimus (pareigų pasikeitimą, reikšmingą atlyginimo pasikeitimą, darbovietės pasikeitimą). Nepranešimas yra administracinis teisės pažeidimas, už kurį skiriamos 300–3000 eurų baudos atsakingiems pareigūnams ir 500–6000 eurų baudos įmonei.

Draudimas dirbti neturint galiojančio leidimo

Darbdavys, įdarbinantis ne ES pilietį be galiojančio darbo leidimo ir leidimo gyventi, padaro sunkų pažeidimą pagal ULSA 124 straipsnį. Baudos apima: 1 000–30 000 eurų baudas už kiekvieną nelegaliai įdarbintą darbuotoją; draudimą gauti ES struktūrinių fondų paramą iki 5 metų; o pakartotinio pažeidimo ar išnaudojimo atvejais – baudžiamąją atsakomybę atsakingiems direktoriams. Šios sankcijos taikomos neatsižvelgiant į tai, ar darbdavys žinojo apie imigracijos statuso problemą – pareiga patikrinti darbuotojo teisę dirbti tenka darbdaviui.

Imigracijos paraiškos procesas

Mes tvarkome visą imigracijos procesą tiek darbdaviams, tiek individualiems pareiškėjams. Procesas skiriasi priklausomai nuo imigracijos kelio – toliau pateikti žingsniai apibūdina nacionalinio darbo leidimo gavimo kelią, kuris yra labiausiai paplitęs.

Maršruto įvertinimas ir tinkamumo patvirtinimas

Įvertiname asmens kvalifikaciją, atlyginimo lygį ir užimtumo situaciją, kad patvirtintume tinkamiausią imigracijos kelią. Mėlynosios kortelės tinkamumo atveju patvirtiname, ar atitinkama atlyginimo riba ir kvalifikaciniai reikalavimai. IRT paraiškų atveju patvirtiname, kad atitinkate grupės vidaus pervedimų reikalavimus. Investuotojų atveju patvirtiname, ar siūloma investicija atitinka kvalifikacinius reikalavimus pagal ULSA 43(1)(9) straipsnį.

Darbdavio tinkamumo ir atitikties patikrinimas

Patvirtiname, kad darbdavys atitinka reikalavimus, keliamus paraiškai dėl darbo leidimo pateikti, įskaitant tai, kad nėra neapmokėtų VMI mokesčių skolų, nėra darbo teisės pažeidimų per pastaruosius 12 mėnesių ir yra registravęsis darbdavio sistemoje „SoDra“. Darbdavys, neturintis neišspręstų atitikties problemų, negali gauti darbo leidimo ne ES piliečiui.

Darbo rinkos tyrimas (jei taikoma)

Kai reikalingas darbo rinkos tyrimas, konsultuojame darbdavį dėl Darbo biržos skelbimo reikalavimo: skelbiame laisvą darbo vietą „Užimtumo tarnyboje“ reikiamam laikotarpiui, dokumentuojame apklaustus kandidatus ir patvirtiname, kad nėra tinkamo kandidato iš Lietuvos ar ES/EEE. Parengiame šio proceso dokumentus, kurie bus įtraukti į darbo leidimo paraišką.

Prašymas dėl darbo leidimo Darbo biržai

Parengiame ir pateikiame Lietuvos darbo biržai išsamią darbo leidimo paraišką: darbdavio duomenis, darbo sutartį arba įpareigojantį darbo pasiūlymą, pareigybės aprašymą, patvirtinantį vaidmenį ir atlyginimą, darbdavio tinkamumo deklaracijas, darbo rinkos testo dokumentus (jei taikoma) ir pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Darbo birža taiko įstatymų numatytą 30 darbo dienų apdorojimo terminą.

D vizos prašymas Lietuvos konsulate

Gavęs leidimą dirbti, asmuo kreipiasi dėl Lietuvos nacionalinės ilgalaikės D vizos į Lietuvos ambasadą arba konsulatą savo gyvenamojoje šalyje. Mes parengiame vizos prašymo dokumentų rinkinį ir konsultuojame dėl konsulato skyrimo proceso konkrečioje šalyje. D vizos paprastai išduodamos per 2–4 savaites nuo visos paraiškos pateikimo.

Prašymas išduoti leidimą gyventi Migracijos departamente

Atvykęs į Lietuvą su D viza, asmuo kreipiasi į Migracijos departamentą dėl laikino leidimo gyventi. Pateikiame visą prašymą: darbo leidimą, darbo sutartį, D vizą, pasą, apgyvendinimo Lietuvoje įrodymą ir sveikatos draudimą. Migracijos departamentas išnagrinėja prašymus išduoti leidimą gyventi per 2 mėnesius nuo pateikimo.

Biometriniai duomenys ir leidimų rinkimas

Migracijos departamentas praneša pareiškėjui, kai leidimas yra paruoštas atsiimti. Pareiškėjas atvyksta į Migracijos departamento biurą pateikti biometrinius duomenis (pirštų atspaudus ir nuotrauką) ir gauna fizinę leidimo gyventi kortelę. Mes palydime pareiškėją į šį susitikimą ir patvirtiname, kad visi leidimo duomenys yra teisingi.

Nuolatinė atitiktis – atnaujinimai ir pranešimai

Laikinas leidimas gyventi paprastai išduodamas 1–2 metams ir turi būti atnaujintas iki galiojimo pabaigos. Mes stebime leidimų galiojimo pabaigos datas ir teikiame prašymus dėl atnaujinimo 2–3 mėnesius iki galiojimo pabaigos. Taip pat tvarkome darbdavio 111 straipsnio ULSA pranešimo įsipareigojimus visų darbo santykių metu.

Imigracijos maršrutų palyginimas

Maršrutas	Atlyginimas / Investicinis reikalavimas	Darbo leidimas	ES mobilumas	Leidimo trukmė
Laikinas leidimas gyventi pagal darbo sutartį	Taikomi atlyginimo, kvalifikacijos ir darbdavio tinkamumo reikalavimai; gali būti taikomos 2026 m. įdarbinimo kvotos.	Dirbti leidžiama pagal galiojantį leidimą gyventi, laikantis įstatymų nustatytų sąlygų	Nėra automatinės teisės dirbti kitoje ES šalyje	Paprastai iki 2 metų, atsižvelgiant į tinkamumo reikalavimus
ES mėlynoji kortelė	Paprastai bent 3 617,10 EUR bruto per mėnesį arba 2 893,68 EUR kvalifikuotoms trūkstamoms profesijoms, remiantis nuo 2026 m. gegužės 12 d. taikomomis ribomis.	Aukštos kvalifikacijos darbas pagal ES mėlynosios kortelės sistemą	Ilgalaikio mobilumo kvalifikacijos kėlimas po 12 mėnesių, atsižvelgiant į paskirties šalies reikalavimus	Nustatoma pagal taikomus Mėlynosios kortelės teisės aktus ir įdarbinimo susitarimus
Pradedančiojo verslo leidimas gyventi	Inovatyvaus verslo vertinimas ir taikomi įstatymų numatyti tinkamumo reikalavimai	Priklauso nuo leidimo gyventi kategorijos	Nėra automatinių ES masto įdarbinimo teisių	Laikantis taikomų įstatymų sąlygų
Leidimas gyventi remiantis teisėta verslo veikla	Paprastai 28 000 EUR įmonės nuosavas kapitalas, įskaitant bent 14 000 EUR pareiškėjo investicijas, kartu su veiklos ir įdarbinimo reikalavimais.	Veikla, leidžiama pagal atitinkamą gyvenamosios vietos statusą	Nėra automatinių ES masto įdarbinimo teisių	Laikantis taikomų įstatymų sąlygų
IRT leidimas	Palyginama su Lietuvos darbuotojais	Ne	ES IRT mobilumas	Iki 3 metų (vadovams / specialistams)
Šeimos susijungimas	Rėmėjo pajamų pakankamumas	Ne	Seka rėmėją	Tas pats kaip ir pagrindinis turėtojas
Nuolatinė gyvenamoji vieta	5 metų teisėta gyvenamoji vieta	N/A – nėra darbo leidimo	Ilgalaikio gyventojo statusas	Neribojamas galiojimo laikas (atnaujinamas kas 5 metus)

Standartiniai dokumentų reikalavimai

Darbdaviui (prašymas dėl darbo leidimo Darbo biržai)

Užpildyta darbo biržos paraiškos forma
Pažyma, patvirtinanti, kad nėra neapmokėtų VMI mokesčių skolų (išduota per 3 mėnesius)
Įmonės JAR registracijos išrašo kopija
Darbo sutartis arba įpareigojantis darbo pasiūlymas – pasirašytas darbdavio; jame nurodomos pareigos, atlyginimas, darbovietė ir pradžios data.
Pareigybės aprašymas – pareigų ir reikalaujamos kvalifikacijos patvirtinimas
Darbo rinkos testą patvirtinantys dokumentai (jei taikoma) – Darbo biržos laisvų darbo vietų registracija, kandidatų vertinimo įrašai
Valstybės mokesčio sumokėjimo patvirtinimas

Asmeniui (prašymas išduoti leidimą gyventi Migracijos departamentui)

Galiojantis pasas (galiojantis ne trumpiau kaip 3 mėnesius po numatyto buvimo laiko)
Paso dydžio nuotraukos (pagal Migracijos departamento specifikacijas)
Pažyma apie teistumą iš kilmės šalies ir iš bet kurios šalies, kurioje pareiškėjas gyveno ilgiau nei 12 mėnesių per pastaruosius 5 metus – patvirtinta apostile ir vertimas į anglų kalbą
Galiojantis darbo leidimas, išduotas Darbo biržos
Darbo sutartis – pasirašyta abiejų šalių
Apgyvendinimo Lietuvoje įrodymas – nuomos sutartis, viešbučio rezervacija arba darbdavio pateiktas apgyvendinimo patvirtinimas
Sveikatos draudimas – apimantis paraiškos teikimo laikotarpį iki valstybinio sveikatos draudimo (PSD) aktyvavimo per „Sodrą“.
Išsilavinimo kvalifikacija (pateikus paraišką dėl mėlynosios kortelės) – laipsnio pažymėjimas su apostile ir patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą
Paraiškos forma ir valstybės rinkliavos sumokėjimo patvirtinimas

 Vertimas ir apostilė – planavimas iš anksto

Užsienio šalių dokumentai, pateikiami vykdant Lietuvos imigracijos procedūras, turi atitikti autentiškumo patvirtinimo ir vertimo reikalavimus, taikomus dokumentui, išdavusiai šaliai ir imigracijos procedūrai. Viešiesiems dokumentams, išduotiems šalių, dalyvaujančių Hagos apostilės konvencijoje, gali reikėti apostilės, o dokumentams iš kitų šalių gali reikėti konsulinio legalizavimo. Kai kuriems dokumentams netaikomas apostilės reikalavimas ar legalizavimas pagal ES teisės aktus arba taikomus tarptautinius susitarimus. Jei reikalingas vertimas į lietuvių kalbą, jis turi būti patvirtintas priimančiosios institucijos priimtina tvarka. Nėra visuotinio reikalavimo, kad kiekvieną vertimą parengtų prisiekęs vertėjas, registruotas Lietuvos valdžios institucijoje. Tvarkymo laikas priklauso nuo šalies ir dokumento tipo. Dokumentai, kurie nebuvo suplanuoti ankstyvoje proceso stadijoje, ypač teistumo pažymos, kurių galiojimo laikotarpis yra trumpas (paprastai 3–6 mėnesiai), dažnai sukelia paraiškų teikimo vėlavimus. Kiekvieno projekto pradžioje pateikiame išsamų dokumentų kontrolinį sąrašą ir koordinuojame vertimus per savo VVKT registruotų prisiekusių vertėjų tinklą.

Imigracijos teisės paslaugų kainodara

Mūsų imigracijos paslaugų kaina yra fiksuota kiekvienai paraiškai. Darbo biržai, Migracijos departamentui ir konsulatams mokėtini valstybiniai mokesčiai yra nurodomi atskirai ir nurodomi susitarimo pasiūlyme.

Paslauga	Kaina
Imigracijos maršruto vertinimas Rašytinis taikomų maršrutų vertinimas; dokumentų kontrolinis sąrašas; realus tvarkaraštis; bendra vyriausybės mokesčio sąmata	€1,000
Nacionalinis darbo leidimas – darbdavio paraiška (Darbo birža) Pilnas paraiškos parengimas, pateikimas Darbo biržai ir susirašinėjimas iki leidimo išdavimo	€2,000
Pagalba dėl nacionalinės D vizos prašymo Dokumentų rengimas, vertimų koordinavimas ir konsultacijos dėl susitikimo konsulate	€2,000
Laikino leidimo gyventi prašymas Pilnas paraiškos parengimas, pateikimas Migracijos departamentui, dalyvavimas susitikimuose ir leidimų atsiėmimas	€3,000
Pilnas nacionalinio darbo leidimo paketas (darbo leidimas + viza + leidimas gyventi) Visi trys etapai koordinuojami kaip vienas projektas; ekonomiškiausias viso proceso variantas	€5,000
„Startup Visa“ – „Startup Lithuania“ koncepcijos pateikimas Verslo koncepcijos struktūrizavimas, paraiškos rengimas ir ryšių su „Startup Lithuania“ teikimas	€2,000
„Startup Visa“ – D viza ir leidimas gyventi Pilnas vizos ir leidimo prašymas, pagrįstas „Startup Lithuania“ rekomendacija	€2,000
Investuotojo leidimas gyventi – išsami paraiška Investicijų dokumentacija, paraiškos Migracijos departamentui rengimas, pokalbių rengimas ir leidimų gavimas	€3,000
Prašymas dėl leidimo nuolat gyventi Suėjus 5 metams; pilnas paraiškos parengimas, 5 metų gyvenamosios vietos įrodymas, pateikimas Migracijos departamentui	€3,000
Leidimo pratęsimas (leidimas dirbti arba leidimas gyventi) Atnaujinimo paraiškos rengimas ir pateikimas; pradedama 2–3 mėnesius iki galiojimo pabaigos	€1,500
Dokumentų tvirtinimas apostile ir vertimo koordinavimas (kiekvienam dokumentui) Apostilės derinimas per Užsienio reikalų ministeriją ir patvirtintas vertimas į anglų kalbą	80–150 eurų

 Vyriausybės mokesčiai – neįtraukti į aukščiau pateiktą sąrašą

Už Lietuvos imigracijos prašymus taikomi valstybės mokesčiai, nustatyti pagal atitinkamą procedūrą ir pareiškėjo kategoriją. 2026 m. standartinė valstybės rinkliava už laikino leidimo gyventi nagrinėjimą ir išdavimą yra 160 EUR, o skubus nagrinėjimas kainuoja 320 EUR, atsižvelgiant į taikomas išimtis. Prašymo nagrinėjimo laikas priklauso nuo prašymo teisinio pagrindo; skubus nagrinėjimas neturėtų būti apibūdinamas kaip universali penkių darbo dienų procedūra. Už leidimo dirbti mokesčius už Užimtumo tarnybą taikomi tik tais atvejais, kai pagal įstatymą reikalingas atskiras leidimas dirbti. Papildomi mokesčiai gali būti taikomi už nacionalines vizas, išorės paslaugų teikėjus, dokumentų autentifikavimą ir vertimą. Prieš pateikiant prašymą, pateikiame išsamią taikomų valstybės mokesčių sąmatą.

Dažnai užduodami klausimai

Ne. Turistinė viza arba trumpalaikė Šengeno viza nesuteikia teisės dirbti Lietuvoje. Dirbant Lietuvoje reikalingas arba nacionalinis darbo leidimas (dirbantiems asmenims), arba leidimas gyventi kitu kvalifikaciniu pagrindu (investuotojas, šeimos susijungimas). Ne ES pilietis, dirbantis Lietuvoje su Šengeno viza arba be jos, dirba nelegaliai, todėl tiek asmeniui (deportacijos ir draudimo atvykti rizika), tiek darbdaviui (1 000–30 000 eurų baudos už kiekvieną nelegaliai dirbantį darbuotoją pagal ULSA 124 straipsnį) gresia rimtos pasekmės. Teisinga seka yra: darbo leidimas iš Darbo biržos → D viza iš Lietuvos konsulato → atvykimas į Lietuvą → leidimas gyventi iš Migracijos departamento.

Visas nacionalinio darbo leidimo paraiškos procesas nuo Darbo biržos paraiškos pateikimo iki galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje gavimo paprastai trunka 3–5 mėnesius. Tai suskirstoma į: Darbo biržos paraiškos pateikimas ir tvarkymas (4–8 savaitės); D vizos pateikimas konsulate (2–4 savaitės); atvykimas į Lietuvą; Migracijos departamento leidimo gyventi paraiškos pateikimas ir tvarkymas (iki 2 mėnesių). Darbo biržos paraiškos ir D vizos paraiškos pateikimo kuo labiau lygiagretus nagrinėjimas ir leidimo gyventi paraiškos dokumentų parengimas iš anksto, gali sutrumpinti bendrą laiką. Maršruto vertinimo etape pateikiame konkrečiam projektui skirtą laiko grafiką.

Nacionalinis darbo leidimas yra susietas su konkrečiu leidime nurodytu darbdaviu ir konkrečiu paraiškoje aprašytu vaidmeniu. Darbuotojas, turintis nacionalinį darbo leidimą ir pakeitęs darbdavį, prieš pradėdamas dirbti, privalo turėti naują darbo leidimą pas naują darbdavį. Pereinamuoju laikotarpiu bus laikotarpis, kai darbuotojas neturės galiojančio darbo leidimo – per kurį jis negalės teisėtai dirbti Lietuvoje. Planuojant darbo keitimą ne ES piliečiui, reikia pateikti naujo darbdavio darbo leidimo paraišką bent 4–8 savaites iki numatomos darbo pradžios pas naują darbdavį datos. ES mėlynosios kortelės turėtojams, keičiantiems darbdavį po pirmųjų 18 mėnesių, reikia pranešti Migracijos departamentui, bet ne visais atvejais pateikti naują paraišką leidimui gauti – mes konkrečiai konsultuojame dėl mėlynosios kortelės mobilumo nuostatų.

Darbo rinkos testas reikalauja, kad darbdavys bent 10 dienų prieš teikdamas paraišką gauti nacionalinį darbo leidimą ne ES piliečiui skelbtų apie laisvą darbo vietą Lietuvos darbo biržoje, įrodydamas, kad nėra tinkamo kandidato į Lietuvą ar ES / EEE. Darbo rinkos testas netaikomas šiems pareigoms: pareigoms, įtrauktoms į Darbo biržos skelbiamą deficitinių profesijų sąrašą, kuris periodiškai atnaujinamas ir apima konkrečias kategorijas, pavyzdžiui, kai kurias inžinerijos, technologijų ir sveikatos priežiūros pareigas; ES mėlynosios kortelės paraiškoms (kuriose vietoj to kaip tinkamumo mechanizmas naudojama atlyginimo riba); IRT leidimams (kurie susiję su perkėlimais grupės viduje, o ne su įdarbinimu atviroje rinkoje); ir pareigoms, užpildytoms perkėlimo įmonės viduje būdu. Vertindami maršrutą, patvirtiname, ar kiekvienai pareigybei taikomas darbo rinkos testas.

Taip – ES nepriklausančios šalies pilietis, turintis galiojantį laikiną leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, gali kreiptis dėl šeimos susijungimo leidimų savo sutuoktiniui (arba registruotam partneriui) ir išlaikomiems vaikams iki 18 metų. Šeimos susijungimo leidimo paraiška teikiama Migracijos departamentui ir reikalaujama įrodyti šeimos ryšius, tinkamą apgyvendinimą Lietuvoje ir pagrindinio leidimo turėtojo pakankamas pajamas šeimai išlaikyti. Šeimos nariai, atvykę su pagrindinio leidimo turėtojo leidimais, turi teisę dirbti pas bet kurį Lietuvos darbdavį be atskiro darbo leidimo – tai yra didelis praktinis pranašumas, palyginti su pagrindinio leidimo turėtojo darbdavio susietu leidimu. Šeimos susijungimo leidimų paraiškas tvarkome kartu su pagrindinio leidimo išdavimo procesu.

Pagal Direktyvą (ES) 2021/1883 ES mėlynosios kortelės turėtojas gali gauti ilgalaikio judumo teisę į kitą dalyvaujančią ES valstybę narę po 12 mėnesių teisėto gyvenimo pirmojoje valstybėje narėje kaip ES mėlynosios kortelės turėtojas. Asmuo turi atitikti taikomas sąlygas ir paraiškų teikimo procedūras paskirties šalyje. Ši judumo sistema nesuteikia neribotos teisės įsidarbinti bet kurioje ES vietoje, o trumpalaikiam verslo judumui taikomos atskiros taisyklės. Judumo teisė taip pat taikoma šeimos nariams, kurie buvo priimti pagal Lietuvos mėlynąją kortelę. Šis judumas ES viduje yra vienas iš svarbiausių komercinių mėlynosios kortelės pranašumų, palyginti su nacionaliniu darbo leidimu – tarptautinėms įmonėms, veikiančioms keliose ES šalyse, ji leidžia specialistams keistis tarp ES subjektų neatliekant visos imigracijos procedūros kiekvienoje šalyje.

Prieš pradėdamas dirbti ne ES piliečiui, darbdavys privalo patikrinti: darbo leidimo galiojimą (jį išduoda Darbo birža, nurodant darbdavį ir pareigas); leidimo gyventi (arba D vizos pradiniam atvykimo laikotarpiui) galiojimą; ir ar darbo leidimas ir leidimas gyventi atitinka atliekamą vaidmenį. Abiejų dokumentų kopijos turėtų būti saugomos darbuotojo žmogiškųjų išteklių byloje. Pagal ULSA 111 straipsnį darbdavys privalo per 5 darbo dienas pranešti Migracijos departamentui apie darbuotojo darbo pradžią. Darbdaviai, kurie prieš įdarbinimą nepatikrino leidimų, neturi teisės gintis nuo ULSA 124 straipsnio nelegalaus darbo pažeidimo, jei paaiškėja, kad darbuotojas neturi galiojančio leidimo.

Pasiruošę pradėti imigracijos į Lietuvą procesą?

Susisiekite su mumis aptarti konkrečią situaciją – nesvarbu, ar tai naujas darbuotojas jūsų Lietuvos įmonėje, perkėlimas įmonės viduje, ar asmeninis imigracijos reikalas. Mes patvirtinsime taikomą maršrutą, įvertinsime tinkamumą ir pateiksime fiksuoto mokesčio kainos pasiūlymą visam procesui. Laiko apribojimais galime pateikti Darbo biržos paraišką per 48 valandas nuo reikiamų dokumentų gavimo.

Ar šis puslapis buvo naudingas? Įvertinkite

Įvertinkite šį puslapį pirmieji

Company in Lithuania UAB partneriai

Company in Lithuania UAB bendradarbiauja su patikimų partnerių tinklu teisės, finansų, apskaitos ir verslo konsultavimo sektoriuose. Mūsų strateginės partnerystės leidžia mums teikti klientams kompleksinius sprendimus, susijusius su įmonių registracija, mokesčių konsultavimu, bankų steigimu ir kitais klausimais – visa tai po vienu stogu čia pat, Lietuvoje.

Stipriausi Lietuvoje

Company in Lithuania UAB pripažinta viena patikimiausių verslo paslaugų įmonių Lietuvoje. Remiantis nepriklausomais 2025 m. ekonominiais duomenimis, mums buvo suteiktas Stipriausi Lietuvoje ketverius metus iš eilės suteiktas apdovanojimas – tai liudija apie mūsų finansinį stabilumą, profesinį patikimumą ir klientų pasitikėjimą.

Prisidedame prie skaidrios ir gerai veikiančios verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje ir taikome tą patį sąžiningumo standartą kiekvienam klientui.

Pasiruošę pradėti verslą Lietuvoje?Susisiekite su mūsų komanda jau šiandien ir gaukite individualią konsultaciją. Padėsime, kad procesas būtų paprastas, greitas ir sklandus.Susisiekite su mumis

Populiarios paslaugos

Atvejai