Muitinės ir importo / eksporto atitiktis e. prekybai Lietuvoje

Suderintos sistemos (HS) prekių kodas yra muitinės atitikties pagrindas – jis nustato muito tarifą, importo PVM režimą, visus taikomus prekybos teisių gynimo priemones (antidempingo, kompensacinius) ir eksporto licencijavimo reikalavimus. Elektroninės prekybos įmonei, importuojančiai įvairius produktus, prieš pirmąjį importą turi būti teisingai nustatytas kiekvieno produkto HS kodas. Muitinės agentas pateiks bet kokį jam nurodytą kodą – teisingas klasifikavimas yra importuotojo teisinė atsakomybė.

• HS kodo klasifikavimo patarimai konkretiems produktams – teisingo 8 skaitmenų ES kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymas
• Muitų tarifo patvirtinimas – taikytina standartinė muito norma ir visos lengvatinės normos pagal ES prekybos susitarimus
• Antidempingo ir kompensacinių muitų vertinimas – patvirtinimas, ar prekybos teisių gynimo priemonės taikomos konkretiems produkto ir šalies deriniams
• Muitinės klasifikacijos nuomonė – rašytinė nuomonė dėl teisingo konkretaus produkto HS kodo su pagrindimu.
• Esamų produktų asortimentų klasifikavimo peržiūra – dabartinių HS kodų peržiūra pagal faktinius produktų aprašymus
• Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) paraiškų palaikymas – pagalba teikiant paraiškas dėl oficialių klasifikavimo nutarimų iš Lietuvos muitinės.
• Klasifikacijos atnaujinimo stebėsena – ES muitų tarifų pakeitimų, turinčių įtakos esamiems HS kodų priskyrimams, stebėjimas

Importo PVM Lietuvoje paprastai apskaičiuojamas naudojant taikomą PVM tarifą, taikomą apmokestinamajai vertei, nustatytai pagal Lietuvos PVM įstatymus. Ši suma gali apimti muitinę vertę, muitus ir kitas atitinkamas papildomas išlaidas. Standartinis Lietuvos PVM tarifas yra 21 %, nors tam tikroms prekėms gali būti taikomi sumažintos normos ir išimtys. Lietuvos PVM mokėtojais registruotos įmonės gali atskaityti importo PVM tiek, kiek importuotos prekės naudojamos veiklai, suteikiančiai teisę į PVM atskaitą, ir yra įvykdyti taikomi dokumentų reikalavimai. Importo PVM taip pat gali būti apskaitomas per Lietuvos PVM deklaraciją, jei tenkinamos atitinkamos sąlygos. Importo PVM ne visada yra automatiškai susigrąžinamas, o Lietuvos PVM mokėtojo kodo nebuvimas nebūtinai paverčia jį nuolatinėmis išlaidomis visomis aplinkybėmis.

• Importo PVM registracijos konsultacijos – ar ir kada reikalingas Lietuvos PVM mokėtojo kodas efektyvioms importo operacijoms
• Įrašo importuotojo konfigūracija – importo struktūrizavimas taip, kad Lietuvos subjektas būtų teisingai identifikuotas kaip importuotojas PVM susigrąžinimo tikslais
• Atidėto mokėjimo schema – konsultavimas dėl įgaliotiesiems importuotojams prieinamų Lietuvos muitinės atidėto PVM mokėjimo mechanizmų
• Importo PVM susigrąžinimo procedūra – importo PVM deklaracijoms pagrįsti reikalingų dokumentų patvirtinimas
• PVM taikymas importuojamoms prekėms, skirtoms perparduoti, ir prekėms, skirtoms savo reikmėms – skirtingas į sandėlį įnešamų prekių ir prekių, skirtų vidaus naudojimui, apmokestinimas
• Tarpvalstybinė trianguliacija – PVM apmokestinimas, kai prekės siunčiamos iš ne ES tiekėjo tiesiai ES klientui, fiziškai neįvežant į Lietuvą
• Grąžintų prekių importo PVM – importo PVM už prekes, vėliau grąžintas ne ES tiekėjui, susigrąžinimo procedūra

„Import One Stop Shop“ (IOSS) – tai ES schema, skirta PVM surinkimui ir pervedimui už prekes, kurių vertė neviršija 150 EUR ir kurios importuojamos iš ne ES šalių ir parduodamos tiesiogiai ES vartotojams. Pagal IOSS, pardavėjas registruojasi Lietuvoje, surenka PVM iš vartotojo pardavimo vietoje pagal vartotojo šalies tarifą ir perveda jį kas mėnesį pateikdamas deklaraciją VMI. Tada prekės muitinės formalumais išformuojamos be papildomų PVM mokesčių pasienyje. Neturint IOSS, pašto vežėjas arba kurjeris surenka PVM iš vartotojo pristatymo metu, todėl susidaro trintis, vartotojų skundai ir grąžinimo rodikliai.

• IOSS tinkamumo vertinimas – patvirtinama, ar jūsų vykdymo modelis atitinka IOSS reikalavimus ir kokius pardavimus jis apima.
• IOSS registracija VMI – IOSS identifikacinio numerio, naudojamo visose importo deklaracijose, gavimas
• Mėnesinių IOSS deklaracijų rengimas ir teikimas – šalies lygmens pardavimo duomenys, taikant teisingą vietinį PVM tarifą visoms aprėptoms operacijoms
• IOSS tarifų lentelės priežiūra – teisingo PVM tarifo atnaujinimas kiekvienai ES valstybei narei, kai tarifai keičiasi
• IOSS ir prekyviečių sąveika – konsultacijos, kaip IOSS sąveikauja su „Amazon“, „eBay“ ir kitomis prekyvietėmis, kurios gali turėti savo IOSS registraciją.
• Ne ES sandėlių logistikos struktūra – konsultacijos, kaip struktūrizuoti IOSS reikalavimus atitinkančių siuntų logistikos srautus
• IOSS įrašų tvarkymo reikalavimai – operacijų įrašai, kurie turi būti saugomi ir pateikiami VMI paprašius.

Importuojamų prekių kilmės šalis lemia, ar taikomi lengvatiniai muitų tarifai pagal ES prekybos susitarimus, o antidempingo muitų atveju – ar taikomi papildomi prekybos teisių gynimo mokesčiai. Daugelis elektroninės prekybos įmonių permoka muitus, nes nesinaudoja lengvatiniais tarifais, taikomais pagal ES prekybos susitarimus su konkrečiomis šalimis. Kitos nesąmoningai klaidingai nurodo savo prekių kilmę, taip padidindamos muitų sukčiavimo riziką. Konsultuojame kilmės taisyklių ir dokumentų, reikalingų lengvatiniams muitų prašymams pagrįsti, klausimais.

• Kilmės taisyklių analizė – prekių, pagamintų arba perdirbtų keliose šalyse, kilmės šalies patvirtinimas
• ES prekybos susitarimo lengvatinių tarifų nustatymas – taikytinų lengvatinių muitų tarifų pagal ES laisvosios prekybos susitarimus (ES ir JK, ES ir Vietnamo, ES ir Pietų Korėjos, ES ir Japonijos ir kt.) nustatymas
• Kilmės įrodymo dokumentai – kokių dokumentų (EUR.1 judėjimo sertifikato, kilmės deklaracijos, REX registracijos) reikia kiekvienam prekybos susitarimui
• Registruotų eksportuotojų (REX) sistemos konsultacijos – konsultacijos ne ES tiekėjams dėl REX registracijos, kad jie galėtų patvirtinti siuntų kilmę
• Bendroji lengvatų sistema (BLS) – nustatant, ar prekėms iš besivystančių šalių taikomi sumažinti BLS muitai
• Kilmės klaidinančio pateikimo rizikos vertinimas – dabartinių importo dokumentų peržiūra dėl neteisingų kilmės deklaracijų
• Kovos su muitų vengimu vertinimas – konsultacijos dėl to, ar trečiosiose šalyse perdirbtoms prekėms gresia muitų vengimo tyrimų pradžia.

Prekių eksportui iš Lietuvos į ne ES šalis reikalingi eksporto dokumentai, atitiktis ES eksporto apribojimams ir supratimas apie paskirties šalies importo reikalavimus. Elektroninės prekybos įmonėms, kurios siunčia prekes visame pasaulyje – į JK, JAV, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalis ar Azijos rinkas – eksporto atitiktis turi įtakos tiek tarptautinio pardavimo sąnaudoms, tiek Lietuvos subjekto, kaip ES eksportuotojo, reguliavimo įsipareigojimams.

• Eksporto deklaracijos reikalavimai – kada reikalingos eksporto muitinės deklaracijos ir kaip jos teikiamos Lietuvoje
• ES eksporto licencijavimas – nustatant, ar kokiems nors produktams taikoma ES eksporto kontrolė arba dvejopo naudojimo prekių reglamentai.
• JK importo atitiktis – muitinės įsipareigojimų po „Brexit“ vertinimas, taikomi prekių kodai, JK EORI registracijos reikalavimai, importo PVM ir muitų įsipareigojimai bei atitinkamos muitinės deklaravimo procedūros. Analizėje reikia atskirti Didžiąją Britaniją nuo Šiaurės Airijos, kuriai taikoma speciali prekybos prekėmis tvarka pagal Vindzoro sistemą.
• JAV muitinės ir sienų apsaugos (CBP) reikalavimai – suderinto tarifų sąrašo (HTS) klasifikacija, taikomi importo muitai ir papildomi tarifai, importuotojo identifikavimas, muitinės garantijų reikalavimai, įvežimo procedūros ir konkretiems produktams taikomi apribojimai. Buvusi 321 skirsnio neapmokestinamų de minimis prekių, kurių vertė neviršija 800 USD, taikymas kvalifikuotiems siuntiniams buvo sustabdytas nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. importui iš visų šalių. Todėl JAV importo atitikties vertinimai turi atspindėti šiuo metu taikomas muitinės įvežimo ir muitų taisykles, o ne daryti prielaidą, kad mažos siuntos atitinka neapmokestinamų prekių reikalavimus.
• Paskirties šalies importo muito tyrimas – taikytino importo muito tarifo paskirties šalyje nustatymas konkretiems produktams
• Eksporto dokumentai – komercinių sąskaitų faktūrų turinio reikalavimai, pakuočių sąrašai, kilmės sertifikatai ir eksporto lydintys dokumentai
• „Incoterms“ konsultacijos – tinkamų pristatymo sąlygų rekomendavimas tarptautiniams pardavimams ir jų poveikis muitinės atsakomybei

„Intrastat“ – tai sistema, skirta rinkti statistiką apie prekių judėjimą tarp ES valstybių narių. Lietuvos įmonės, kurios į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių (atvežimas) arba išsiunčia prekes iš Lietuvos į kitas ES valstybes nares (išvežimas), viršydamos metines ribas, privalo teikti mėnesines „Intrastat“ deklaracijas „Lietuvių statistikai“. Nors „Intrastat“ yra statistinė, o ne mokestinė ataskaita, už pavėluotą ar praleistą deklaravimą skiriamos administracinės baudos, o riba gali būti pasiekta greičiau, nei tikisi operatoriai.

• Intrastato ribų stebėsena – ES viduje gabenamų prekių judėjimo sekimas pagal Lietuvos 2026 m. ataskaitų teikimo ribas: 600 000 EUR įvežamoms prekėms ir 400 000 EUR išvežamoms prekėms. Šios ribos vertinamos atskirai, naudojant praėjusių kalendorinių metų atitinkamą prekybos vertę arba bendrą vertę einamaisiais metais. Kai taikoma riba viršijama, paprastai reikalaujama teikti mėnesines Intrastato ataskaitas, pradedant nuo mėnesio, kurį riba viršijama.
• Mėnesinių Intrastato deklaracijų rengimas ir teikimas – prekės kodas, vertė, kiekis ir kilmės / paskirties valstybė narė
• Intrastato registracija „Lietuvių statistikoje“ – kai pasiekiama arba numatoma pasiekti ribą
• Intrastato prekių kodų susiejimas – el. prekybos produktų asortimento suderinimas su teisingais Intrastato kodais
• Kombinuotoji nomenklatūra ir Intrastato kodavimas – informacija apie muitinės HS kodų ir Intrastato kodų skirtumus
• Ankstesnių laikotarpių Intrastato deklaracijos – praleistų deklaracijų užpildymas prieš reguliavimo institucijų peržiūrą