Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika

1. Įvadas ir tikslas

Šią Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos politiką (toliau – „Politika“) patvirtino Company in Lithuania UAB (toliau – „Bendrovė“, „mes“ arba „mus“), uždaroji akcinė bendrovė, įregistruota Lietuvos Respublikoje, registracijos numeris 304377400, kurios registruotas adresas yra Lvovo g. 25–104, Vilnius, 09320, Lietuva.

Politikoje išdėstytas Bendrovės įsipareigojimas užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui visuose savo verslo aspektuose ir nustatyta vidaus sistema, kontrolės priemonės ir procedūros, kuriomis šis įsipareigojimas įgyvendinamas.

1.1 Teisinis pagrindas

Ši politika buvo priimta laikantis šių teisės aktų ir reguliavimo priemonių:

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas – PPTFPĮ) su pakeitimais;
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos panaudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva – 4AMLD) su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/843 (Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyva – 5AMLD);
Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijos dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu;
Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) išleistos rekomendacijos ir gairės;
Reglamentas (ES) 2023/1113 dėl informacijos, pateikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kai taikoma;
Visi kiti tuo metu galiojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.

1.2 Taikymo sritis

Ši politika taikoma:

Visi Bendrovės direktoriai, darbuotojai, konsultantai ir atstovai;
Visos Bendrovės teikiamos paslaugos, įskaitant įmonių steigimo ir registravimo paslaugas, teisines konsultacijas, apskaitos ir buhalterijos paslaugas, įmonių paslaugas, finansinių licencijų konsultacijas ir visas kitas klientams siūlomas paslaugas;
Visi verslo santykiai ir retkarčiais Bendrovės sudaromi sandoriai su savo klientais, sandorio šalimis ir trečiosiomis šalimis.

Bendrovė pripažįsta, kad, kaip teisinių, apskaitos ir įmonių paslaugų teikėja verslo klientams, ji atitinka įpareigotojo subjekto, kaip apibrėžta PPTFPĮ 2 straipsnyje, reikalavimus ir atitinkamai jai taikomi visi tame įstatyme nustatyti AML/CTF įsipareigojimai.

2. Sąvokos

Šioje Politikoje toliau nurodytos sąvokos turi toliau nurodytas reikšmes:

2.1 Aml/Ctf

Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

2.2 Naudingasis savininkas (UBO)

Fizinis (-iai) asmuo (-enys), kuris (-ie) galiausiai valdo arba kontroliuoja juridinį asmenį arba kurio (-ių) vardu vykdomas sandoris ar veikla, kaip apibrėžta PPTFPĮ 2 straipsnio 14 dalyje, laikantis 4-osios pinigų plovimo prevencijos direktyvos 3 straipsnio 6 dalies.

2.3 Dalykiniai santykiai

Su Bendrovės profesine veikla susiję verslo, profesiniai ar komerciniai santykiai, kurie, kaip tikimasi, kontakto užmezgimo metu truks tam tikrą laiką.

2.4 Cdd

Deramas klientų patikrinimas – klientų ir jų tikrųjų savininkų tapatybės nustatymo ir tikrinimo procesas, taip pat verslo santykių tikslo ir pobūdžio įvertinimas.

2.5 Edd

Sustiprintas deramas patikrinimas – papildomos priemonės, taikomos didesnės rizikos klientams, santykiams ir sandoriams, kaip reikalaujama PPTFPĮ 14 straipsnyje.

2.6 Fntt

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – kompetentinga priežiūros institucija, atsakinga už ne finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų atitiktį AML/CTF reikalavimams Lietuvoje.

2.7 Forsis

FNTT elektroninė sistema, skirta įtartinų sandorių ir veiklos pranešimams gauti ir apdoroti.

2.8 Jadis

JADIS yra Lietuvos registrų centro informacinė sistema juridinių asmenų dalyviams. Informacija apie naudos gavėjus saugoma JANGIS posistemėje.

2.9 Mlro

Pinigų plovimo prevencijos pareigūnas – bendrovės paskirtas vyresnysis asmuo, kuris gauna vidinius pranešimus apie įtartiną veiklą ir teikia ataskaitas FNTT.

2.10 Pinigų plovimas

Turi PPTFPĮ 2 straipsnio 17 dalyje nurodytą reikšmę, atitinkančią 4-ojo kovos su pinigų plovimu įstatymo 1 straipsnio 3 dalį – apskritai tai turto, kuris, kaip žinoma, gautas iš nusikalstamos veiklos, konvertavimas, perdavimas, slėpimas, užmaskavimas, įgijimas, laikymas ar naudojimas.

2.11 Pep

Politiškai dalyvaujantis asmuo – fizinis asmuo, einantis arba ėjęs svarbias viešąsias pareigas, kaip apibrėžta PPTFPĮ 2 straipsnio 18 dalyje ir 4-ojo pinigų plovimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje.

2.12 Įtartina operacija

Bet koks sandoris arba bandymas atlikti sandorį, kuris kelia įtarimą, kad vykdomas ar buvo vykdomas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, arba kad lėšos gautos iš nusikalstamos veiklos.

2.13 Teroristų finansavimas

Lėšų teikimas ar rinkimas tiesiogiai ar netiesiogiai, ketinant jas panaudoti arba žinant, kad jos bus panaudotos teroristiniams aktams vykdyti, kaip apibrėžta PPTFPĮ 2 straipsnio 20 dalyje.

3. Aml/Ctf rizikos vertinimas

3.1 Rizika grindžiamas požiūris

Bendrovė taiko rizika pagrįstą požiūrį į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, vadovaudamasi taikomais PPTFPĮ rizikos vertinimo ir vidaus kontrolės reikalavimais. Tai reiškia, kad bet kuriam konkrečiam klientui, verslo santykiams ar sandoriui taikomas deramo patikrinimo lygis yra proporcingas įvertintai pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikai, susijusiai su tuo klientu, santykiais ar sandoriu.

3.2 Rizikos kategorijos

Bendrovė nustato ir vertina riziką keturiais pagrindiniais aspektais:

3.2.1 Kliento rizika

Kliento rizika vertinama remiantis veiksniais, įskaitant, bet neapsiribojant:

Kliento teisinė forma ir nuosavybės struktūra;
Kliento tikrųjų savininkų pilietybė ir gyvenamoji šalis;
Ar kuris nors naudos gavėjas, direktorius ar įgaliotas atstovas yra politikoje dalyvaujantis asmuo;
Kliento verslo sektorius ir su juo susijusi pinigų plovimo rizika;
Ar klientas yra įsteigtas, įregistruotas ar kitaip susijęs su didelės rizikos jurisdikcija;
Kliento turto ir lėšų šaltinis ir skaidrumas;
Ankstesni kliento santykiai su Bendrove ar kitais gerą reputaciją turinčiais profesionalių paslaugų teikėjais;
Neigiami žiniasklaidos ar reguliavimo veiksmai, susiję su klientu ar jo tikraisiais savininkais.

3.2.2 Geografinė rizika

Geografinė rizika vertinama atsižvelgiant į:

FATF didelės rizikos ir kitų stebimų jurisdikcijų sąrašas;
Europos Komisijos didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašas pagal 4-osios kovos su pinigų plovimu direktyvos 9 straipsnį;
Kliento įsteigimo šalis, jo tikrųjų savininkų gyvenamoji šalis ir šalys, kuriose jis vykdo pagrindinę savo verslo veiklą;
Bet kokia FNTT arba Lietuvos banko išleistose gairėse nustatyta konkrečios šalies rizika.

3.2.3 Paslaugų rizika

Paslaugų rizika vertinama atsižvelgiant į kliento pageidaujamų paslaugų pobūdį, įskaitant:

Įmonių steigimas ir įmonių sekretoriato paslaugos – padidėjusi rizika, kai klientas siekia sudėtingų daugiajurisdikcinių struktūrų arba paskirtųjų susitarimų;
Apskaita ir buhalterija – padidėjusi rizika, kai paslauga apima prieigą prie klientų lėšų ir jų valdymą arba palengvina tarpvalstybinius lėšų pervedimus;
Teisinės konsultacijos – padidėjusi rizika, kai paslauga apima konsultacijas dėl sandorių, restruktūrizavimo ar susitarimų, kurie galėtų būti panaudoti lėšų kilmei nuslėpti;
Finansinio licencijavimo konsultavimas – padidėjusi rizika, kai licencijuota veikla apims trečiųjų šalių lėšų tvarkymą;
Registruotas adresas ir virtualaus biuro paslaugos – padidėjusi rizika, kai paslauga naudojama siekiant sukurti klaidingą įspūdį apie verslo įkūrimą.

3.2.4 Operacijų rizika

Sandorių rizikos veiksniai apima:

Sandoriai, kurie atrodo nesuderinami su žinomu kliento verslo profiliu;
Neįprastai dideli arba sudėtingi sandoriai be akivaizdaus teisėto tikslo;
Sandoriai su grynaisiais pinigais arba kriptovaliuta be aiškaus verslo pagrindo;
Sandoriai, kai lėšų šaltinis neaiškus arba neįtikinamas;
Prašymai teikti paslaugas, kurie, atrodo, skirti nuslėpti galutinio naudos gavėjo tapatybę.

3.3 Rizikos klasifikavimas

Remiantis aukščiau išvardytų rizikos veiksnių vertinimu, kiekvienam klientui priskiriama viena iš trijų rizikos klasifikacijų:

Maža rizika – supaprastintos klientų pasitikrinimo priemonės gali būti taikomos pagal PPTFPĮ 15 straipsnį, laikantis įstatymų nustatytų sąlygų ir dokumentuoto rizikos vertinimo;
Standartinė rizika – standartinės klientų pasitikrinimo priemonės taikomos pagal PPTFPĮ 9 straipsnį;
Didelė rizika – sustiprinto deramo patikrinimo priemonės yra privalomos pagal PPTFPĮ 14 straipsnį.

3.4 Rizikos vertinimo peržiūra

Bendrovės rizikos vertinimas peržiūrimas: (a) kasmet, atliekant metinę AML programos peržiūrą; (b) po bet kokių esminių Bendrovės verslo veiklos, klientų bazės ar paslaugų pasikeitimų; (c) FNTT, Lietuvos bankui ar Europos Komisijai paskelbus atnaujintus rizikos vertinimus; ir (d) kai konkretus sandoris, klientas ar įvykis suteikia pagrindo pakartotiniam vertinimui.

4. Kliento tapatybės nustatymas ir patikrinimas (Kyc)

4.1 Kada taikomas CDD

Bendrovė taiko klientų patikrinimo priemones prieš užmegzdama bet kokius verslo santykius, prieš atlikdama bet kokius atsitiktinius sandorius ir nuolat per visą kiekvienų verslo santykių laikotarpį. Klientų patikrinimas taip pat turi būti taikomas, kai įtariamas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, neatsižvelgiant į jokią kitą ribą, ir kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų tapatybės duomenų teisingumo ar tinkamumo.

4.2 Standartinis CDD — fiziniai asmenys

Individualiems klientams ir tikriems savininkams, kurie yra fiziniai asmenys, standartinis klientų pasitikėjimo patikrinimas reikalauja surinkti ir patikrinti šią informaciją:

Pilnas teisinis vardas ir pavardė;
Gimimo data ir vieta;
Pilietybė ir gyvenamoji šalis;
Asmens tapatybės numeris arba paso / asmens tapatybės kortelės numeris;
Dabartinis gyvenamosios vietos adresas;
Galiojančio vyriausybės išduoto asmens tapatybės dokumento (paso, asmens tapatybės kortelės ar lygiaverčio dokumento) kopija, patvirtinta kaip tikra kopija, jei klientas fiziškai nedalyvauja;
PEP statuso patvirtinimas;
Su verslo santykiais ar sandoriu susijusių lėšų šaltinis.

4.3 Standartinis CDD — juridiniai asmenys

Verslo klientams ir kitiems juridiniams asmenims standartinis klientų pasitikėjimo užtikrinimas reikalauja:

Pilnas teisinis pavadinimas ir naudoti prekių pavadinimai;
Registracijos numeris ir įsteigimo jurisdikcija;
Registruotas adresas ir, jei skiriasi, pagrindinė verslo vieta;
Išrašas iš atitinkamo įmonių registro, patvirtinantis dabartinę registracijos būseną (išduotas per pastaruosius tris mėnesius);
Įstatai arba lygiavertis steigimo dokumentas;
Visų direktorių ir įgaliotųjų atstovų duomenys, pateikiant kiekvieno asmens tapatybės patvirtinimą;
Išsami naudos gavėjų lentelė, kurioje nurodyti visi fiziniai asmenys, kuriems galiausiai priklauso arba kurie kontroliuoja daugiau nei 25 % subjekto arba kurie vykdo faktinę kontrolę kitais būdais;
Naudingo savininko patvirtinimas naudojant JADIS JANGIS posistemį Lietuvos subjektams arba atitinkamą užsienio naudos gavėjų registrą, prireikus kartu su kitais patikimais šaltiniais. Registro informacija nepakeičia Bendrovės pačių tapatybės nustatymo ir patvirtinimo įsipareigojimų;
Verslo santykių pobūdžio ir tikslo patvirtinimas;
Verslo santykiams naudotinų lėšų šaltinis.

4.4 Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas (EDD)

Sustiprintas deramas patikrinimas yra privalomas, be visų standartinių klientų pasitikėjimo (CDD) priemonių, kai Bendrovė nustatė, kad verslo santykiai ar sandoris kelia didesnę pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką. Sustiprinto deramo patikrinimo taikymo aplinkybės apima:

4.4.1 Politikoje dalyvaujantys asmenys (PEP)

Kai klientas, naudos gavėjas, direktorius ar kontroliuojantis asmuo yra identifikuojamas kaip PEP arba yra PEP šeimos narys ar žinomas artimas pagalbininkas, Bendrovė privalo:

Prieš užmegzdami arba tęsdami verslo santykius, gaukite raštišką vyresniojo vadovo pritarimą. MLRO pritarimo pakanka tik tuo atveju, jei MLRO atitinka vyresniosios vadovybės reikalavimus;
Imtis tinkamų priemonių PEP turto šaltiniui ir verslo santykiuose naudojamų lėšų šaltiniui nustatyti;
Taikyti sustiprintą nuolatinę verslo santykių stebėseną per visą jų trukmę;
Asmeniui nustojus eiti svarbias viešąsias pareigas, taikyti tinkamas riziką atitinkančias priemones mažiausiai dvylika mėnesių ir tęsti jas tol, kol asmuo nebekels specifinės PEP rizikos.

4.4.2 Didelės rizikos jurisdikcijos

Santykiams, susijusiems su asmenimis, gyvenančiais arba įsisteigusiais Europos Komisijos į didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą įtrauktose šalyse, Bendrovė taiko privalomas priemones pagal PPTFPĮ 14 straipsnį, įskaitant papildomą informaciją apie klientą, naudos gavėją, numatomus santykius, lėšų ir turto šaltinį, sandorio priežastis, vyresniosios vadovybės pritarimą ir sustiprintą stebėseną. Kiti ryšiai su didelės rizikos šalimis vertinami pagal taikomus įstatymų ir rizikos vertinimo reikalavimus.

4.4.3 Nuotolinis tapatybės nustatymas

Jei klientas fiziškai nedalyvauja tapatybės nustatymo tikslais, Bendrovė taiko šias papildomas priemones:

Nuotolinis identifikavimas naudojant PPTFPĮ 11 straipsnyje leidžiamą metodą ir laikantis tam metodui taikomų reikalavimų. Vien sertifikuoto asmens tapatybės dokumento automatiškai nepakanka;
Tapatybės patvirtinimas vaizdo atpažinimo būdu, kai tai įmanoma;
Tapatybės patvirtinimas iš bent vieno papildomo nepriklausomo šaltinio;
Pirmasis mokėjimas, jei įmanoma, turi būti gautas iš kliento vardu atidarytos banko sąskaitos reguliuojamoje ES kredito įstaigoje.

4.5 Supaprastintas CDD

Supaprastintas klientų pasitikėjimo patikrinimas (CDD) gali būti taikomas, kai Bendrovė įvertino ir dokumentais patvirtino, kad verslo santykiai ar sandoris kelia mažą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką. Supaprastintas CDD vis tiek turi apimti visus pagrindinius identifikavimo reikalavimus – jis negali būti visiškas CDD priemonių atsisakymas. Supaprastinto CDD taikymas turi būti peržiūrėtas kaskart, kai pasikeičia įvertintas rizikos lygis.

4.6 Nuolatinė stebėsena

Bendrovė nuolat stebi visus esamus verslo santykius, siekdama užtikrinti, kad: (a) sandoriai atitiktų Bendrovės žinias apie kliento verslo veiklą, rizikos profilį ir lėšų šaltinį; ir (b) kiekvieno kliento CDD dokumentai būtų aktualūs, tinkami ir tikslūs. Nuolatinio stebėjimo dažnumas ir intensyvumas yra pritaikyti prie kliento rizikos klasifikacijos.

4.7 Negalėjimas atlikti CDD

Jei Bendrovė negali atlikti CDD priemonių – dėl to, kad klientas nepateikia reikiamų dokumentų, dėl to, kad patikrinimas yra neįtikinamas, ar dėl bet kurios kitos priežasties, – Bendrovė neužmegs verslo santykių, nevykdys prašomo sandorio ir svarstys, ar reikia pateikti FNTT pranešimą apie įtartiną sandorį. Jei esamo kliento CDD negali būti atliktas, Bendrovė nutrauks verslo santykius pagal galiojančius įstatymus.

5. Pranešimas apie įtartinas operacijas

5.1 Pareiga pranešti

Kai Bendrovė arba bet kuris iš jos darbuotojų, direktorių ar atstovų žino, įtaria arba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad sandoris ar bandymas sudaryti sandorį yra susijęs su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, Bendrovė privalo pateikti FNTT pranešimą apie įtartiną sandorį (STR) per FNTT elektroninio pranešimų portalo elektroninę pranešimų sistemą, vadovaudamasi PPTFPĮ 16 straipsniu.

5.2 Vidinio pranešimo tvarka

Bet kuris Bendrovės darbuotojas, direktorius ar atstovas, įtaręs arba sužinojęs apie sandorį, kuris gali būti susijęs su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, privalo:

Nedelsdami raštu praneškite apie įtarimus Pinigų plovimo prevencijos pareigūnui (MLRO);
Pateikti MLRO visą turimą informaciją, susijusią su įtarimu, įskaitant kliento identifikavimo duomenis, sandorio duomenis ir įtarimo pagrindą;
Neatskleisti klientui ar bet kuriai trečiajai šaliai, kad buvo arba gali būti pateiktas pranešimas (draudimas pranešti pagal PPTFPĮ 23 straipsnį);
Visapusiškai bendradarbiauti su MLRO atliekant vertinimą ir bet kokį vėlesnį tyrimą.

5.3 MLRO vertinimas ir pranešimas FNTT

Gavusi vidinį pranešimą apie įtartiną veiklą, MLRO privalo:

Nedelsdami įvertinkite pranešimą ir nustatykite, ar informacijos pakanka, kad būtų galima sužinoti arba įtarti pinigų plovimą ar teroristų finansavimą;
Surinkti bet kokią papildomą Bendrovėje prieinamą informaciją, susijusią su vertinimu;
Teikite pranešimus per FNTT elektroninį pranešimų portalą laikydamiesi PPTFPĮ 16 straipsnyje nustatytų terminų. Apie žinias ar įtarimus dėl nusikalstamu būdu įgyto turto ar teroristų finansavimo turi būti pranešta nedelsiant ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jų atsiradimo. Nustatytas įtartinas sandoris paprastai turi būti sustabdytas ir apie jį turi būti pranešta per tris darbo valandas nuo sustabdymo arba identifikavimo, kai sustabdymas objektyviai neįmanomas. Apie numatytus ar bandytus atlikti įtartinus sandorius turi būti pranešta nedelsiant. Vidinis vertinimas neturi atidėti įstatymų numatytų pranešimų teikimo;
Užfiksuoti sprendimo dėl FNTT ataskaitos pateikimo ar nepateikimo pagrindą;
Tvarkyti visų gautų vidinių pranešimų ir pateiktų išorinių pranešimų apie įtartinus sandorius registrą.

5.4 Draudimas atskleisti informaciją klientui

Joks asmuo, patenkantis į šios Politikos taikymo sritį, negali atskleisti klientui ar bet kuriam kitam asmeniui, kad FNTT buvo, yra ar gali būti pateiktas pranešimas apie įtartiną sandorį arba kad vyksta tyrimas dėl pinigų plovimo prevencijos, nebent toks atskleidimas būtų leidžiamas įstatymų. Draudimo pranešti pažeidimas gali užtraukti atsakomybę pagal taikytinus Lietuvos įstatymus, atsižvelgiant į aplinkybes ir pažeidimo įstatyminius elementus.

5.5 Pranešančių asmenų apsauga

Bendrovė įsipareigoja, kad joks darbuotojas, direktorius ar atstovas, kuris geranoriškai pateikia vidinį pranešimą apie įtartiną veiklą arba bendradarbiauja atliekant pinigų plovimo prevencijos tyrimą, nepatirs jokio neigiamo elgesio, drausminių nuobaudų ar atsakomųjų veiksmų iš Bendrovės pusės dėl tokio pranešimo ar bendradarbiavimo, laikantis Pranešėjų apsaugos įstatymo.

6. Dokumentų saugojimas

6.1 Saugojimo pareiga

Pagal PPTFPĮ 19 straipsnį, tapatybės įrašai, tikrojo savininko duomenys ir atitinkami registracijos žurnalai saugomi aštuonerius metus po sandorio ar verslo santykių pabaigos. Sandorio įrodymai saugomi aštuonerius metus nuo sandorio datos. Verslo santykių korespondencija ir 17 straipsnyje nurodytų tyrimų įrašai saugomi penkerius metus. Kompetentinga institucija gali pareikalauti pratęsti šį terminą iki dvejų metų. Kiti įrašai atitinka taikomus įstatymuose nustatytus ir dokumentuotus saugojimo reikalavimus.

6.2 Saugotini dokumentai

Bendrovė tvarko šių kategorijų įrašus:

Visi su kiekvienu klientu ir verslo santykiais susiję CDD dokumentai, įskaitant asmens tapatybės dokumentus, informaciją apie tikrąjį savininką ir patvirtinimo įrašus;
Visų klientų vardu arba jų vardu atliktų operacijų įrašai;
Bet kokio sustiprinto deramo patikrinimo tyrimo rezultatai;
Visos vidinės įtartinos veiklos ataskaitos, pateiktos MLRO;
Visi išoriniai pranešimai apie įtartinus sandorius, pateikti FNTT, kartu su patvirtinamaisiais dokumentais;
Įrašai apie darbuotojų lankytus AML mokymus;
Bendrovės rizikos vertinimo įrašai ir visi jų atnaujinimai;
Šios Politikos metinės peržiūros įrašai.

6.3 Forma ir prieinamumas

Įrašai gali būti saugomi elektroniniu arba popierine forma arba abiejų formatų deriniu. Visi įrašai turi būti saugomi taip, kad juos būtų galima greitai gauti ir pateikti FNTT ar kitai kompetentingai institucijai paprašius. Kai įrašai saugomi elektroniniu būdu, taikomos atitinkamos saugumo ir atsarginių kopijų kūrimo priemonės, siekiant užkirsti kelią praradimui, sugadinimui ar neteisėtai prieigai.

7. Pranešimų apie pinigų plovimą pareigūnas ir vidaus kontrolė

7.1 MLRO paskyrimas

Bendrovė paskiria pinigų plovimo prevencijos pareigūną (MLRO), kuris yra Bendrovės vyresniosios vadovybės narys arba paskirtas atitikties pareigūnas, turintis pakankamai pareigų, nepriklausomumo ir įgaliojimų veiksmingai atlikti MLRO funkciją. MLRO yra įvardytas Bendrovės pinigų plovimo prevencijos programoje ir, kai reikalaujama, registruojamas FNTT.

7.2 MLRO pareigos

MLRO yra atsakingas už:

Visų vidinių įtartinos veiklos pranešimų gavimas ir vertinimas;
Priimti visus sprendimus dėl pranešimų apie įtartinus sandorius pateikimo FNTT;
Vidinių ir išorinių AML pranešimų registro tvarkymas;
Prižiūrėti šios Politikos ir platesnės Bendrovės AML programos įgyvendinimą;
Užtikrinti, kad visų aktyvių verslo santykių CDD dokumentai būtų tinkami ir atnaujinti;
Bendradarbiavimas su FNTT ir kitomis kompetentingomis institucijomis AML klausimais;
Sekant naujausius pinigų plovimo prevencijos teisės aktus ir reguliavimo gaires bei atitinkamai atnaujinant šią Politiką ir pinigų plovimo prevencijos programą;
Organizuoti ir prižiūrėti visų susijusių darbuotojų AML mokymus.

7.3 Metinis vidaus auditas

Bendrovė atlieka metinę savo AML programos, įskaitant šią Politiką, vidaus peržiūrą, kad įvertintų taikomų kontrolės priemonių tinkamumą ir veiksmingumą. Metinės peržiūros rezultatai yra dokumentuojami, o visi nustatyti trūkumai šalinami taikant taisomąjį planą su apibrėžtais terminais ir atsakingais asmenimis.

8. Darbuotojų mokymas

Bendrovė užtikrina, kad visi direktoriai, darbuotojai ir atitinkami atstovai būtų tinkamai apmokyti dėl AML/CTF įsipareigojimų, šios Politikos nuostatų ir Bendrovės vidaus procedūrų, susijusių su klientų pasitikrinimu (CDD), įtartinų sandorių pranešimu ir įrašų tvarkymu.

8.1 Mokymų apimtis

AML mokymai apima bent šiuos dalykus:

Bendrovei taikomų AML/CTF įsipareigojimų teisinė sistema pagal PPTFPĮ ir atitinkamus ES teisės aktus;
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, susijusi su konkrečia Bendrovės verslo veikla;
Bendrovės CDD procedūros ir kiekvienam klientų tipui reikalinga dokumentacija;
Įtartinų sandorių požymių, susijusių su Bendrovės aptarnavimo sritimis, nustatymas;
Vidinė ataskaitų teikimo procedūra ir MLRO vaidmuo;
Draudimas pranešti apie pažeidimus ir jo pasekmės;
FNTT – FNTT elektroninio ataskaitų teikimo portalo ataskaitų teikimo sistema;
Įrašų tvarkymo įsipareigojimai.

8.2 Mokymų dažnumas

Kovos su pinigų plovimu mokymai teikiami: (a) visiems naujiems darbuotojams, direktoriams ir atitinkamiems agentams jų įdarbinimo pradžioje; (b) visiems atitinkamiems darbuotojams kasmet, siekiant atsižvelgti į reguliavimo pokyčius; ir (c) ad hoc pagrindu, kai tik tai būtina dėl esminio reguliavimo sistemos ar Bendrovės rizikos profilio pokyčio.

8.3 Mokymų apskaita

Bendrovė saugo visų suteiktų AML mokymų įrašus, įskaitant datą, nagrinėtą turinį ir visų dalyvių vardus bei pavardes. Mokymų įrašai saugomi šios politikos 6 skyriuje nurodytą laikotarpį.

9. Sankcijų patikra

Bendrovė patikrina visus klientus, tikruosius savininkus, direktorius ir įgaliotuosius atstovus pagal taikomus sankcijų sąrašus prieš užmegzdama verslo santykius, atitinkamais intervalais jų metu ir kaskart, kai paskelbiamas atitinkamo sankcijų sąrašo atnaujinimas. Taikomi sankcijų sąrašai apima, bet neapsiriboja:

ES konsoliduotas finansinių sankcijų sąrašas;
JT Saugumo Tarybos konsoliduotas sankcijų sąrašas;
OFAC specialiai paskirtų piliečių (SDN) sąrašas;
JK sankcijų sąrašas;
Bet kokios Lietuvos Respublikos paskelbtos sankcijos.

Jei sankcijų patikrinimo metu nustatomas galimas atitikmuo, Bendrovė negali tęsti sandorio ar verslo santykių, kol atitikmuo nebus ištirtas ir išspręstas. Jei nustatomas patvirtintas atitikmuo, Bendrovė negali užmegzti ir tęsti verslo santykių ir imasi visų veiksmų, kurių reikalaujama pagal taikomus sankcijų reglamentus, įskaitant pranešimą atitinkamai institucijai.

10. Politikos peržiūra ir atnaujinimai

Šią Politiką bent kartą per metus peržiūri ir atnaujina MLRO, o tvirtina Bendrovės direktorius. Politika taip pat peržiūrima ir atnaujinama:

Po bet kokių esminių Lietuvos ar ES kovos su pinigų plovimu (AML) teisės aktų ar reguliavimo gairių pakeitimų;
Po bet kokių reikšmingų Bendrovės verslo veiklos, klientų bazės ar rizikos profilio pokyčių;
Po bet kokio FNTT patikrinimo, audito išvados ar nurodymų, kuriais nustatomi dabartinės Politikos trūkumai;
Po bet kokio reikšmingo vidinio AML incidento.

Visos šios Politikos versijos saugomos Bendrovės įrašuose laikantis 6 skyriuje nurodyto saugojimo laikotarpio. Galiojanti Politikos versija yra prieinama visiems susijusiems darbuotojams.

11. Reikalavimų nesilaikymo pasekmės

Šios Politikos arba pagrindinių AML/CTF teisinių įsipareigojimų, kurių dalį sudaro ši Politika, nesilaikymas gali lemti:

Drausminės priemonės atitinkamam darbuotojui ar atstovui, įskaitant darbo santykių nutraukimą;
FNTT skirtos administracinės sankcijos, įskaitant baudas, apskaičiuotas pagal taikytinas PPTFPĮ nuostatas, atsižvelgiant į įpareigotojo subjekto kategoriją, pažeidimo pobūdį ir įstatymuose nustatytas apskaičiavimo taisykles;
Baudžiamoji atsakomybė asmenims, atsakingiems už sunkius AML/CTF pažeidimus;
Žala Bendrovės ir jos vadovų reputacijai;
Reguliavimo pasekmės, turinčios įtakos Bendrovės gebėjimui teikti paslaugas reguliuojamuose sektoriuose.

Bendrovė rimtai žiūri į savo AML/CTF įsipareigojimus ir netoleruos tyčinio bet kurio jos vardu veikiančio asmens nesilaikymo.