Įmonės registracija Lietuvoje

Keturi būdai yra tokie:

• Paruoštos įmonės pirkimas
• Lankytojų registracija įmonėms
• Įgaliojimas gali būti naudojamas įmonei atidaryti
• Filialų registracija

Pasaulio banko ataskaitoje “Verslas, 2020” Lietuva užima 11 vietą pagal verslo vykdymo paprastumą.

UAB yra labiausiai paplitusi verslo forma Lietuvoje.

UAB – tai uždaroji akcinė bendrovė. UAB įstatinį kapitalą galima perleisti keliais būdais, įskaitant jo pardavimą, akcijų dovanojimą ir perdavimą iš kartos į kartą. Reikalaujama, kad UAB turėtų bent vieną savininką (fizinį arba juridinį asmenį) ir vieną direktorių (fizinį asmenį), kuris gali pasirašyti bendrovės vardu.

Privalumai:

• Tai 11-a šalis pasaulyje, kurioje lengviausia užsiimti verslu.
• Palyginti su kitomis ES šalimis, įmonės registravimo kaina yra maža.
• Lietuvos įmonės moka 5% pajamų mokestį
• Visiškai nuotolinės įmonės perregistravimas

Užsienio investuotojas gali įregistruoti įmonę Lietuvoje keturiais būdais:

1. Viešoji bendrovė (AB) (kuri yra panaši į viešąją bendrovę)

Lietuvoje akcinės bendrovės steigimas yra geras pasirinkimas didelėms įmonėms.

Didžiosios raidės

Akcinė bendrovė turi turėti ne mažesnį kaip 40 000 eurų įstatinį kapitalą. Būtina suformuoti ir visiškai įskaityti įstatinį kapitalą į bendrovės sąskaitą. Kapitalo akcijos gali būti parduodamos viešai arba neviešai.

Įkūrėjas

Akcinės bendrovės steigėjais arba akcininkais gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikoje steigėjo gyvenamoji vieta nėra ribojama.

Įsipareigojimas

Kaip įmonė ir jos akcininkai, visas turtas yra ribotos atsakomybės.

Valdymo organas

Akcinėms bendrovėms vadovauja direktorių valdybos, kurias sudaro bent trys stebėtojų tarybos nariai. Visuotiniame susirinkime akcininkai tvirtina direktorių valdybą.

2. Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)

Lietuvoje verslo veiklą daugiausia vykdo uždarosios akcinės bendrovės.

Didžiosios raidės

Norint įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, reikia turėti 1 000 eurų įstatinį kapitalą. Norėdama gauti mokėjimą, bendrovė turi savo vardu atidaryti banko sąskaitą ir sukurti pilną mokėjimo sąskaitą. Kapitalą sudaro akcijos, kurios neparduodamos nei viešai, nei privačiai.

Įkūrėjas

Uždarąją akcinę bendrovę gali steigti vienas ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys. Bendrovės steigėjai gali būti lietuviai arba ne lietuviai.

Įsipareigojimas

Akcininkų ir bendrovės atsakomybė yra ribota. Akcininkai gali būti laikomi atsakingais iki tam tikros sumos.

Valdymo organas

Uždarojoje akcinėje bendrovėje valdyba ar stebėtojų taryba nereikalinga. Akcininkai sprendimus priima visuotiniame akcininkų susirinkime.

Auditų atlikimas

Įmonėms, kurių apyvarta viršija 1,4 milijono eurų, privaloma atlikti metinį auditą.

3. Partnerystė (TUB) arba Komanditinė partnerystė (KUB)

Lietuvos partnerystes galima suskirstyti į dvi kategorijas. Yra esminių skirtumų tarp pareigų.

Įsipareigojimas

Kad visateisė partnerystė prisiimtų neribotus įsipareigojimus, turi būti bent vienas bendrasis partneris su neribota atsakomybe, o tai reiškia, kad ribotos atsakomybės partneriai atsako tik iki savo įnašų dydžio.

Visi komanditinės ūkinės bendrijos ar tikrosios ūkinės bendrijos nariai savo sutartį turi pasirašyti notaro akivaizdoje Lietuvos Respublikoje.

4. Užsienio bendrovės filialas arba atstovybė

Užsienio įmonės gali atidaryti atstovybes ir filialus Lietuvos Respublikoje. Užsienio įmonė gali turėti atstovą arba dukterinę įmonę. Užsienio įmonės privalo turėti fizinę buveinę Lietuvoje per savo filialus arba atstovus.

Filialai ir atstovybės užsienyje yra užsienio bendrovių padaliniai, tačiau nėra savarankiški juridiniai asmenys.

Be registruotos buveinės, juridiniai asmenys savo funkcijoms atlikti turi ir filialus. Filialas gali vykdyti komercinę veiklą neviršydamas savo patronuojančiosios bendrovės nustatytų ribų.

Kaip patronuojančiosios bendrovės padalinys, atstovybė atstovauja ir gina jos interesus. Dėl atstovybės draudimo vykdyti komercinę veiklą,

Užsienio bendrovės privalo vykdyti visus savo dukterinių įmonių ir padalinių įsipareigojimus.

Visiems verslo subjektams turi būti vienas Juridinių asmenų registras.

Kalbant apie verslo pradžią, reikia nuspręsti dėl jo teisinės formos. Lietuvos įmonės daugiausia yra uždarosios akcinės bendrovės, mažos įmonės ir individualios įmonės. Remiantis statistika, UAB steigimas laikomas patogiausiu variantu.

Uždaroji akcinė bendrovė (sutrumpintai UAB), kuri sudaro daugiau nei 90 % visų įmonių Lietuvoje, yra labiausiai paplitusi verslo struktūros rūšis. Steigėjui nėra jokių pilietybės apribojimų (iki 250 akcininkų).

Be visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų taryboje gali būti ir nerezidentas vadovas. Organizaciją gali valdyti kolegialus organas, o ne vienas vadovas.

Lietuvos teisės aktai reikalauja, kad uždarosios akcinės bendrovės turėtų ne mažesnį kaip 1 000 eurų įstatinį kapitalą. 25% registracijos mokesčio turi būti sumokėta registravimo metu. Likę 25% turi būti sumokėti per metus nuo bendrovės įsteigimo. Be grynųjų pinigų įmokėjimo į įmonės taupomąją sąskaitą, lėšas galima pervesti iš bet kurio banko, įskaitant tarptautines sąskaitas.

Kreditorių atsakomybė UAB yra ribota. Asmeninis turtas nėra akcininkų ar savininkų atsakomybė.

Privalomas auditas reikalingas, jei įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų, jos turtas siekia 720 000 eurų, o atsiskaitomosiose sąskaitose – 1 400 000 eurų.

Sukūrus Lietuvišką įmonę, galima praplėsti akiratį, leisti patekti į Europos rinką mažomis sąnaudomis ir padidinti potencialių klientų bazę. Strategiškai svarbu, kad Lietuvos įmonė vykdytų prekybą tarp Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bei Europos Sąjungos šalių.

Dėl stabilios ekonomikos, dinamiško finansų sektoriaus ir mažų pelno mokesčio tarifų Lietuva yra geriausia vieta pradėti verslą užsienyje Baltijos regione. Atidarę verslą Lietuvoje, praplečiate savo akiratį ir auginate jį iki lygio, atitinkančio tarptautinius standartus. Be to, kad pagal verslo atidarymo paprastumą užimame antrąją vietą Europoje ir 11 vietą pasaulyje, Lietuvos Respublika taip pat pakilo 13 vietų laisviausių ekonomikų reitinge. Apskaičiuota, kad darbo rinkoje iš viso dirba 1,5 mln. specialistų.

Norint įkurti tranzito punktą ir patekti į Europos rinką, apimančią 27 valstybes, svarbu įregistruoti įmonę Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes tai leidžia padidinti potencialių klientų skaičių ir efektyviau vykdyti verslą. Be to, verslininkai gali atidaryti filialus visoje Europos Sąjungoje.

• Pelno mokesčiai svyruoja nuo 7% iki 17%
• Bemuitė prekyba (ES viduje)
• Mokesčiai nėra dvigubinami
• Lietuvos įmonės turi teisę gauti GNH atidarydamos
• Valiutos keitimo kontrolė nėra įdiegta
• PVM mokėtojų sąskaitos faktūros turi būti grąžintos ir apskaitytos.
• Registracijos procesas trunka ne ilgiau kaip penkias dienas

Leidimas gyventi Lietuvoje leidžia laisvai judėti Šengeno erdvėje be vizos, todėl tai patraukli jurisdikcija gauti leidimą gyventi Europoje.

Tai lojali mokesčių sistema Lietuvoje. Ji turi vienus mažiausių tarifų visoje Europos Sąjungoje. Įmonė, kurios metinės pajamos yra apie 289 620 EUR ir kurioje dirba ne daugiau kaip dešimt darbuotojų, moka tik 7 % savo pelno. PVM tarifas yra 21 %. Dėl specialių susitarimų su daugeliu šalių verslininkai taip pat gali pasinaudoti teisiniais būdais, kad išvengtų dvigubo apmokestinimo.

Lietuvoje greičiausias būdas įkurti verslą yra įsigyti jau įkurtą įmonę. Galite iš karto pradėti savo verslą, išvengti biurokratijos ir iš karto užsidirbti pinigų.

Be to, klientai, jau veikiantys savo šalyje, gali turėti esamą įmonės pavadinimą ir patekti į Europos Sąjungos rinką įsteigdami įmonę tuo pačiu pavadinimu.

Kai įmonė pertvarkoma ir gauna naują savininką, Registrų centras turi būti atnaujintas. Įsigijus verslą, jį galima pradėti ir vykdyti per porą dienų nuo įsigijimo sandorio užbaigimo.

Lietuvoje įmonėms taikomas 17 procentų pajamų mokestis ir 15 procentų pajamų šaltinio mokestis. Tam tikromis sąlygomis mažoms įmonėms gali būti taikomas sumažintas pelno mokesčio tarifas – 0 % arba 7 %. Visai sumai taikomas 21 % PVM tarifas.

1. Pelno mokestis

Lietuvoje standartinis pelno mokesčio tarifas yra 17 %; tačiau jei turite mažiau nei dešimt darbuotojų ir bendrosios pajamos yra mažesnės nei 300 000 eurų, galite gauti 0–7 % mažesnį tarifą. Lietuvos mokesčių rezidentai paprastai apmokestina pajamas, gautas iš vietinės ir tarptautinės veiklos. Iš apmokestinamųjų pajamų atėmus atskaitomas išlaidas, apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos už mokestinį laikotarpį.

2. Dividendai

Dividendai, kuriuos viena rezidentė bendrovė paskirsto kitai rezidentei bendrovei, apmokestinami 15 procentų tarifu, nebent patronuojanti bendrovė valdo bent 10 procentų gavėjo akcijų. Tokiu atveju dividendai neapmokestinami. Be to, EEE registruoti užsienio piliečiai atleidžiami nuo pelno mokesčio arba jo atitikmens už dividendus, gautus iš bendrovių, kurių pelnas jau yra apmokestinamas tokiu mokesčiu.

3. PVM

Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %, o mažesni tarifai – 9 % ir 5 %. Knygoms, informaciniams leidiniams, periodiniams leidiniams, būstui ir reguliariam keleivių vežimui taikomas 9 procentų PVM tarifas, o neįgaliųjų įrangai, vaistams ir medicinos prietaisams asmenims, turintiems teisę į kompensaciją pagal Sveikatos draudimo įstatymą, taikomas lengvatinis 5 procentų tarifas. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. 45 000 EUR Lietuvos vidaus PVM registracijos riba paprastai apskaičiuojama pagal apmokestinamąją apyvartą per praėjusius arba einamuosius kalendorinius metus, o ne pagal slenkamąjį 12 mėnesių laikotarpį. Atskiros PVM registravimo prievolės gali atsirasti dėl prekių įsigijimo Bendrijoje, tarpvalstybinių sandorių ir tam tikrų paslaugų. Už Lietuvos ribų įsteigtoms įmonėms gali būti taikomos kitokios registravimo taisyklės. Tinkamos mažos įmonės taip pat gali gauti vidaus arba tarpvalstybinės mažųjų įmonių schemos paslaugas, atsižvelgiant į taikomas sąlygas.

Registraciją reglamentuoja šie teisės aktai (MB):

• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (LRCK)
• Lietuvos Respublikos smulkaus verslo įstatymas (LRMBĮ)

Mažoji įmonė gali gauti finansavimą iš šių šaltinių:

Nors mažoje įmonėje nereikalaujama turėti įstatinio kapitalo, įmonės nariai privalo mokėti įnašus (kurių dydis ir sąlygos bus nustatyti narių susirinkime), o mažos įmonės pelnas bus paskirstytas proporcingai, atsižvelgiant į kiekvieno nario įnašo sumą.

Mažos įmonės perduoda turtą savo nariams kaip dalį savo įnašo. Išskyrus darbus ir paslaugas, įnašai gali būti pinigai arba kitas turtas. Perduotas turtas tampa mažos įmonės nuosavybe.

1 veiksmas – vardas

Įmonės pavadinimui turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

• Naujumas
• Autentiškumas
• Viešoji tvarka ir moralė neprieštarauja viena kitai

Įmonių pavadinimai turi atitikti lietuvių kalbos normas.

Nei pavadinimas, nei prekės ženklas negali būti toks pat kaip bendrinis terminas, kuris nesiskiria (pvz., mediena, papuošalai ir pan.).

Juridinių asmenų registre įmonės pavadinimui taikomas 6 mėnesių rezervacijos laikotarpis. Šio laikotarpio privalumas yra tas, kad niekas kitas per šį laikotarpį negalės užregistruoti identiško pavadinimo, be to, galite būti tikri, kad pavadinimas yra tinkamas.

2 žingsnis. Steigiamųjų dokumentų (steigiamojo susitarimo / akto) parengimas

Jei yra du steigėjai, turi būti sudaryta steigimo sutartis. Steigimo aktas reikalingas, jei yra tik vienas steigėjas.

Mažos įmonės steigėjų skaičius negali viršyti dešimties, ir jie turi būti fiziniai asmenys.

Jis nurodomas taip:

• Verslininkai, įkūrę smulkųjį verslą
• Įmonės pavadinimas
• Verslo būstinė
• Teisinė forma mažoms įmonėms (MB)
• Jei įmonėje būtų vienas valdymo organas, vadovas būtų
• Įskaitant kiekvieno nario įnašo į verslą dydį, sąlygas ir nuostatas
• Asmuo, kurį įmonė įgaliojo veikti jos vardu
• Įmonės sandorių sudarymo sąlygos
• Su verslo steigimu susijusios išlaidos turi būti atlygintos
• Steigiamojo susitarimo data

3 žingsnis – Chartija

Verslo chartijos yra įmonės veiklos pagrindas.

Steigiamos įmonės įstatus privalo pasirašyti visi steigėjai arba jų įgalioti atstovai.

4 žingsnis – smulkaus verslo įstaigos

Tik narių susirinkimams:

Šiuo atveju Narių susirinkimas yra ir valdymo organas, priimantis visus su verslo veikla susijusius sprendimus, o vieną iš verslo narių pasirenka verslo atstovas, kuris iš principo atlieka vadovo funkcijas.

Narių susirinkimas ir valdymo organo vadovas:

Mažos įmonės gali turėti vadovą kaip vieną iš savo narių. Paslaugos teikiamos pagal vadovo pasirašytą sutartį. Vadovai veikia įmonių vardu ir turi įgaliojimus priimti savarankiškus sprendimus. Mažos įmonės narių susirinkimuose sprendžiami pagrindiniai jų klausimai (pavyzdžiui, įstatų keitimas, biuro perkėlimas ar vadovo rinkimas), o vadovas atlieka kitas įstatuose numatytas pareigas.

5 veiksmas – Notaras

Dokumentai turi būti patvirtinti notaro po jų parengimo.

6 veiksmas – Juridinių asmenų registras

Notaras perduoda įmonės dokumentus steigėjui arba jo įgaliotam atstovui. Šis asmuo turi pateikti dokumentus Registrui.

Registracijos pažymėjimą ir patvirtintos steigimo sutarties kopiją išduoda Juridinių asmenų registras.

Registracijai reikia apie 3 dienų.

UAB vadovas, kaip steigti ribotos atsakomybės bendrovę

Registraciją (UAB) reglamentuojantys teisės aktai apima:

• LRCK (LRK);
• Jai taikomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (LRABĮ).

1 veiksmas – vardas

Įmonės pavadinimas turi atitikti šiuos reikalavimus:

• Naujumas
• Autentiškumas
• Užtikrina, kad nebūtų pažeidžiama viešoji tvarka ir gera moralė.

Įmonės pavadinime turi būti laikomasi lietuvių kalbos normų.

2 žingsnis. Steigiamųjų dokumentų (steigiamojo susitarimo / akto) parengimas

Steigimo sutartys turi būti sudarytos tarp dviejų steigėjų. Steigimo aktas būtų būtinas, jei būtų tik vienas steigėjas.

Jis nurodomas taip:

• Iniciatoriai
• Įmonės pavadinimas ir vieta
• Įmonės atstovai yra tie, kurie turi teisę tai daryti.
• Didžiosios raidės

3 veiksmas – įstatinio kapitalo įnešimas / akcijų apmokėjimas

Įmonės sąskaitą banke galima atidaryti pasirašius steigimo sutartį / aktą.

Per 12 mėnesių nuo patvirtinimo datos akcijos turi būti visiškai apmokėtos pagal steigimo sutartį / aktą.

Įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 eurų.

4 žingsnis – Charterija

Norint vykdyti savo veiklą, svarbiausias dokumentas yra bendrovės įstatai.

Kiekvienas steigėjas arba jo įgaliotas atstovas privalo pasirašyti steigiamos įmonės įstatus.

Kad steigimo dokumentai būtų įrašyti į registrą, jie turi būti pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai juos pasirašė visi steigėjai.

5 žingsnis – steigiamasis susirinkimas (neprivaloma)

Prieš įregistruojant bendrovę, turi būti sušauktas steigiamasis susirinkimas. UAB steigiamasis susirinkimas negali būti šaukiamas, jei steigimo sutartyje / akte, atsižvelgiant į įstatus, nurodyti bendrovės valdymo organai, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

6 veiksmas – Notaras

Dokumentai turi būti patvirtinti notaro po jų parengimo.

Įstatus ir teisinius dokumentus tvirtina notaras.

7 žingsnis – Juridinių asmenų registras

Kai tik įmonės dokumentai patikrinami, notaras juos perduoda steigėjui arba jo įgaliotam asmeniui atstovauti įmonei. Šis asmuo yra atsakingas už dokumentų pateikimą Registrui.

Be įmonės registravimo ir registracijos pažymėjimo išdavimo, Juridinių asmenų registras taip pat išduoda patvirtintos steigimo sutarties kopiją.

Nuo dokumentų pateikimo dienos registracijos laikotarpis neturi viršyti trijų darbo dienų.

Asociacija apibrėžiama kaip ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis savo pavadinimą, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti narių interesams ir tenkinti kitus viešuosius interesus asociacijos vardu. Asociacijos gali vadintis «asociacijomis», «visuomeninėmis organizacijomis», «sąjungomis», «konfederacijomis», «sąjungomis», «draugijomis», «klubais» ar kitais pavadinimais, tačiau joms visoms taikomas tas pats Asociacijų įstatymas.

Pagal įstatymą viešosios įstaigos yra ribotos civilinės atsakomybės ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurie steigiami siekiant tarnauti viešajam interesui teikiant švietimo, švietimo, mokslo, kultūros, medicinos, aplinkosaugos, medicinos, sporto, socialinę ar teisinę pagalbą, taip pat kitas visuomenei naudingas paslaugas.

Viešųjų juridinių asmenų tiksluose turėtų būti numatyta veiklos sritis ir rūšis. Dėl šios priežasties steigiant asociaciją ar viešąją įstaigą veiklos, įskaitant komercinius, tikslais, itin svarbu atkreipti ypatingą dėmesį į juridinio asmens veiklos teisėtumą: gauti ir naudoti paramą, mokėti lėšas, perduoti turtą ir kt. Valstybės įstaigoms ir asociacijoms leidžiama ūkinė ir komercinė veikla, jeigu ji nėra draudžiama įstatymų ir yra neatsiejamai susijusi su jų veiklos tikslais.