Paskirtųjų asmenų paslaugos Lietuvoje
Advokatai Company in Lithuania UAB norėtų atkreipti dėmesį į riziką, susijusią su paskirtųjų valdybos narių ir savininkų skyrimu Lietuvos bendrovei.
Paskirtasis direktorius yra asmuo, oficialiai paskirtas į bendrovės vadovaujančias pareigas, kuris pirmiausia veikia kito asmens nurodymu. Pagal Lietuvos įstatymus, bendrovės direktorius išlieka teisiškai atsakingas už įstatymų numatytų valdymo pareigų vykdymą, nepaisant jokių privačių susitarimų dėl paskirtojo direktoriaus. Direktorius negali išvengti teisinės atsakomybės teigdamas, kad bendrovei iš tikrųjų vadovavo trečiosios šalys. Susitarimai, susiję su neatskleista kontrole, klaidinančia įmonės informacija arba tikrosios nuosavybės ataskaitų teikimo reikalavimų nesilaikymu, gali sukelti teisinių ir reguliavimo pasekmių.
Lietuvos uždaroji akcinė bendrovė (UAB) privalo turėti vienasmenį valdymo organą – bendrovės direktorių (vadovą), kuris tvarko kasdienę įmonės veiklą ir atstovauja bendrovei neviršydamas įstatymų ir bendrovės įgaliojimų. UAB taip pat gali įsteigti kolegialią valdymo tarybą (valdybą), kurios nariai vykdo valdybai pagal Lietuvos įstatymus ir bendrovės įstatus priskirtus įgaliojimus. Valdyba nėra privaloma kiekvienai UAB. Įgaliojimai pasirašyti dokumentus ar tvarkyti bendrovės banko sąskaitas priklauso nuo taikomų atstovavimo taisyklių, registruotų įgaliojimų ir bankų įgaliojimų.
Lietuvos įmonės naudos gavėjas yra fizinis asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba kontroliuoja juridinį asmenį. Naudos gavėju paprastai laikomi asmenys, turintys daugiau nei 25 % akcijų, nuosavybės dalių ar balsavimo teisių, taip pat asmenys, vykdantys faktinę kontrolę kitomis priemonėmis. Kai ėmusis visų pagrįstų priemonių, naudos gavėjo nustatyti nepavyksta, atitinkamas vyresnysis vadovas arba vadovai turi būti nustatyti pagal Lietuvos kovos su pinigų plovimu teisės aktus. Informacija apie naudos gavėją turi būti teikiama per JANGIS – JADIS naudos gavėjo posistemę, kurią administruoja Lietuvos registrų centras.
Pagal Lietuvos įstatymus, UAB direktoriaus skyrimas priklauso nuo bendrovės valdymo struktūros. Kai yra sudaryta valdyba, direktorių paprastai skiria ir atleidžia valdyba. Jei valdybos nėra, bet yra sudaryta stebėtojų taryba, šiais įgaliojimais naudojasi stebėtojų taryba. Priešingu atveju direktorių skiria ir atleidžia visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdybos narius, jei tokia yra, paprastai renka stebėtojų taryba arba, jei jos nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas. Kai bendrovės direktoriumi taip pat paskiriamas paskirtasis akcininkas, galutinis naudos gavėjas gali susidurti su dideliais sunkumais vykdydamas kontrolę, jei susitarimas nėra pagrįstas teisiškai vykdytinomis sutartimis ir tinkamomis įmonės apsaugos priemonėmis. Teisės skirti arba atšaukti direktorius paprastai priklauso kompetentingiems bendrovės valdymo organams ir registruotiems akcininkams, o ne automatiškai neatskleistam naudos gavėjui. Prieigą prie bendrovės banko sąskaitų reglamentuoja banko leidimų išdavimo procedūros ir bendrovės atstovavimo susitarimai. Paskirtojo asmens struktūros neturi būti naudojamos siekiant nuslėpti galutinį naudos gavėją arba apeiti taikomus AML/CTF reikalavimus. Lietuvos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcijų perleidimui ne visada reikalingas notaro patvirtintas susitarimas. Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, notaro patvirtinimas paprastai reikalingas, kai parduodama 25% ar daugiau bendrovės akcijų arba sandorio kaina viršija 14 500 EUR, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, įskaitant tam tikrus sandorius, susijusius su vertybinių popierių sąskaitomis, tvarkomomis pagal Lietuvos įstatymus. Kiti akcijų perleidimai gali būti atliekami rašytine sutartimi, jei laikomasi taikomų įmonės ir teisinių reikalavimų. Apie akcininkų informacijos pasikeitimus taip pat reikia pranešti JADIS per įstatymų nustatytą laikotarpį.
Paskirtojo akcininko ar direktoriaus paskyrimas gali sukelti didelę teisinę, veiklos ir valdymo riziką, ypač tais atvejais, kai paskirtasis asmuo turi registruotas nuosavybės teises arba vykdo oficialius valdymo įgaliojimus. Kilus ginčui, galutinio naudos gavėjo galimybė atgauti kontrolę priklauso nuo įmonės dokumentų, sutartinių susitarimų, taikomų akcininkų teisių ir prieinamų teisinių gynimo priemonių. Tinkamai dokumentuoti paskirtojo asmens susitarimai gali suteikti sutartinę apsaugą, tačiau jie nepašalina ginčų, neteisėtų sandorių ar veiksmingos kontrolės praradimo rizikos.
Įmonės turėtų būti atsargios, samdydamos paskirtųjų akcininkų ar direktorių paslaugų teikėjus. Paskirtųjų asmenų susitarimai nėra automatiškai draudžiami pagal Lietuvos įstatymus, tačiau jie privalo laikytis įmonių valdymo, tikrosios nuosavybės atskleidimo, pinigų plovimo prevencijos ir kitų taikomų teisinių reikalavimų. Paskirtųjų asmenų naudojimas siekiant nuslėpti galutinio naudos gavėjo tapatybę, pateikti klaidingą informaciją valdžios institucijoms ar finansų įstaigoms arba sudaryti sąlygas neteisėtai veiklai, gali užtraukti administracinę, civilinę ar baudžiamąją atsakomybę. Bet koks paskirtųjų asmenų susitarimas turėtų būti pagrįstas atitinkamais teisiniais dokumentais, skaidria nuosavybės ataskaitų teikimu ir veiksmingomis įmonių valdymo apsaugos priemonėmis.
Kai tampate klientu Company in Lithuania UAB, galite gauti visas reikalingas paslaugas vienoje vietoje: įmonės steigimas, apskaitos paslaugos ir patarimus, pagalbą gaunant reikiamą licencijos ir leidimai, teisinė pagalba jūsų įmonei Lietuvoje, konsultacijos atidarant banko sąskaitą.
