Lietuvos bankui pateiktų MiCA licencijos paraiškų skaičius
CASP licencijavimą Lietuvoje daugiausia reglamentuoja Reglamentas (ES) 2023/1114 (MiCA) kartu su taikomais techniniais reguliavimo standartais, įgyvendinimo techniniais standartais ir priežiūros gairėmis. Pareiškėjai taip pat privalo laikytis atitinkamų Lietuvos teisės aktų, įskaitant Kriptovaliutų rinkų įstatymą, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, įmonių valdymo nuostatas ir taikomas nacionalines priežiūros procedūras. Lietuvos bankas paraiškas vertina pagal suderintą ES sistemą ir nacionalines nuostatas, taikomas Lietuvos reguliavimo kompetencijos ribose. Todėl MiCA licencijavimo nereikėtų apibūdinti kaip neapimančio visų nacionalinių teisinių reikalavimų. Nepaisant oficialaus priežiūros institucijos pasirengimo priimti paraiškas, 2024 m. tik trys subjektai pasinaudojo galimybe iš anksto įvertinti pateiktus dokumentus, kurie savo ruožtu buvo išsiųsti galutiniam svarstymui. 2025 m. sausio mėn. naujų paraiškų negauta, o pirmoji visavertė paraiška pateikta tik vasario 3 d.
Iki 2025 m. vidurio pateiktų paraiškų dėl licencijų skaičius pasiekė 22, tačiau dauguma jų buvo pripažintos netinkamomis. Pagrindiniai trūkumai buvo CASP savininkų turto kilmės patvirtinimo nepatvirtinimas, geros valios reikalavimų nesilaikymas ir bendra prasta pateiktų dokumentų kokybė. Dėl to paraiškos buvo grąžintos pataisyti per nustatytą penkių dienų laikotarpį, tačiau grąžinimas neatima iš pareiškėjų teisės jas pateikti iš naujo – 2025 m. balandžio mėn. duomenimis, 8 įmonės jau buvo pateikusios iš naujo pataisytas paraiškas. Lietuvos bankas visiškai užtikrino institucinį ir metodinį pasirengimą peržiūrėti paraiškas, taip pat atlikti visą licencijavimo procesą pereinamuoju laikotarpiu. Nuo 2026 m. spalio mėn. baigėsi Lietuvos pereinamasis laikotarpis anksčiau registruotiems VASP. Galutinis nacionalinis terminas buvo 2025 m. gruodžio 31 d. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įmonėms, neturinčioms reikiamo MiCA leidimo, apskritai draudžiama teikti reguliuojamas kriptovaliutų paslaugas Lietuvoje. Esamos ir naujai įsteigtos įmonės gali kreiptis dėl CASP leidimo per Lietuvos banką, tačiau paraiškos pateikimas nesuteikia leidimo teikti reguliuojamas paslaugas, kol leidimas nėra suteiktas. Tam tikros finansų įstaigos gali atitikti MiCA 60 straipsnyje nustatytos pranešimo procedūros reikalavimus. Integruodama Europos reikalavimus į nacionalinį reguliavimą, Lietuva toliau stiprina savo, kaip vieno iš pagrindinių Europos Sąjungos finansinių technologijų centrų, pozicijas. Įsigaliojus MiCA, šalis svarsto galimybę toliau pozicionuoti save kaip jurisdikciją, palankią kriptovaliutų ir blokų grandinės paslaugų infrastruktūros plėtrai, o tam reikia įvertinti tiek rinkos potencialą, tiek susijusią reguliavimo ir reputacijos riziką.
Kriptovaliutų bendrovių reguliavimo etapai Lietuvoje
Iki šiol kriptovaliutų bendrovės Lietuvoje buvo suvokiamos kaip finansų rinkos dalyviai, kurių teisinis statusas nebuvo iki galo apibrėžtas ir aiškus, esantys šalies reguliuojamo finansų sektoriaus periferijoje. Tačiau įsigaliojus Reglamentui (ES) 2023/1114, geriau žinomam kaip MiCA, Europos Sąjunga galutinai patvirtino kriptovaliutų paslaugų teikėjų lygiavertiškumą kitoms finansų įstaigoms. Šios nuostatos buvo integruotos į nacionalinę teisinę sistemą 2024 m. liepos mėn. priėmus Lietuvos Respublikos kriptovaliutų rinkų įstatymą, kuris numato visišką MiCA įgyvendinimą Lietuvos teisinėje sistemoje. Nuo 2025 m. pradžios buvo gerokai sugriežtintas teisinis režimas su virtualiuoju turtu susijusių paslaugų teikėjams. Įmonės, anksčiau apsiribojusios registracija... Registrų centras ir kurioms taikoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) priežiūra, dabar privalo atlikti visapusišką licencijavimo procedūrą Lietuvos banke. Iš pradžių licencijos gavimo terminas buvo nustatytas 2025 m. birželio 1 d. 2025 m. gegužės mėn. Lietuva pratęsė pereinamąjį laikotarpį esamiems VASP iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pereinamasis laikotarpis dabar pasibaigęs. Nuo 2026 m. sausio 1 d. anksčiau registruoti VASP gali toliau teikti reguliuojamas kriptovaliutų paslaugas tik tuo atveju, jei jie yra gavę reikiamą MiCA leidimą arba atitinka taikomo alternatyvaus reguliavimo procedūros reikalavimus. Pateikus paraišką iki nustatyto termino, neleidžiama tęsti veiklos be leidimo pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.
Nuo šios datos kriptovaliutų paslaugų teikimas neturint galiojančios licencijos bus laikomas reguliavimo reikalavimų pažeidimu. Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti aukštą rinkos skaidrumo ir tvarumo lygį, taip pat sustiprinti vartotojų apsaugą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, susijusiam su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Atsižvelgiant į ES vykstančius pokyčius, valstybės narės aktyviai konkuruoja, siekdamos pritraukti tarptautines kriptovaliutų bendroves ir kriptovaliutų biržas. Pirmosios MiCA licencijos Europos Sąjungoje buvo išduotos jau 2024 m. pabaigoje, o iki 2025 m. liepos mėn. pabaigos bendras išduotų licencijų skaičius Europos Sąjungoje viršijo 30. Pasak priežiūros institucijų (ESMA, Vokietija pirmauja pagal patvirtintų licencijų skaičių (14 licencijų), po jos seka Nyderlandai (11), Prancūzija (6) ir Malta (5).
Tarp pagrindinių pramonės žaidėjų, jau gavusių licencijas įvairiose ES šalyse, yra „Bitpanda“ (Austrija), „Bybit“ (Austrija), „eToro“ (Kipras), „Bitstamp“ (Liuksemburgas) ir skaitmeninis bankas N26 (Vokietija). Ši tendencija pabrėžia didėjančią teisinės jurisdikcijos ir reguliavimo, kaip strateginių veiksnių, svarbą dideliems kriptovaliutų rinkos dalyviams.
Lietuvos bankas – kriptovaliutų bendrovių reguliuotojas Lietuvoje
2025 m. pirmasis pusmetis buvo itin didelio finansinių technologijų rinkos aktyvumo laikotarpis. Lietuvoje registruotos VASP įmonės siekė prisitaikyti prie naujų reguliavimo sąlygų ir gauti licencijas pagal MiCA. Tačiau nepaisant didelio susidomėjimo, nemaža dalis pareiškėjų susidūrė su objektyviais sunkumais, susijusiais tiek su Europos reguliavimo sudėtingumu, tiek su papildomais Lietuvos banko reikalavimais pareiškėjų tinkamumo vertinimo procese. Nuo 2025 m. pradžios Lietuvos bankas pradėjo priimti paraiškas gauti kriptovaliutų paslaugų teikėjo licenciją, prieš tai užtikrinęs reikiamą administracinį ir ekspertinį pasirengimą apdoroti numatomą didelį paraiškų skaičių. Papildomi žmogiškieji ištekliai buvo mobilizuoti siekiant užtikrinti savalaikę ir kokybišką pateiktų dokumentų analizę ir pareiškėjų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimą.
Nepaisant lūkesčių, metų pradžioje masinio paraiškų srauto nebuvo, teigė... Gediminas Šimkus, Lietuvos banko pirmininkas. Rinkos dalyviai daugiausia dėmesio skyrė reikiamo dokumentų paketo rengimui ir pabrėžė, kad reikalavimai yra itin aukšti. Taip yra dėl to, kad kriptovaliutų sektoriuje veikiantys licencijuoti asmenys pagal savo teisinį statusą prilyginami finansų įstaigoms, todėl privalo laikytis panašaus lygio reguliavimo standartų.
Pagrindiniai kriterijai apima platų reikalavimų spektrą, įskaitant įmonių valdymą, vidaus procesus, kontrolę ir pagrindinių asmenų kvalifikaciją. Pareiškėjai privalo sukurti skaidrią organizacinę struktūrą su aiškiu vadovybės narių pareigų atskyrimu, įdiegti veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, siekiant užtikrinti tvarų norminių reikalavimų laikymąsi, ir parodyti profesionalią vadovų komandą, turinčią reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir nepriekaištingą verslo reputaciją.
Pareiškėjai taip pat privalo pateikti patikimą ir struktūrizuotą verslo planą, kuriame turėtų būti aprašytas veiklos modelis, siūlomų paslaugų sąrašas, naudojama technologija ir rizikos analizė. Finansiniai reikalavimai apima minimalų įstatinį kapitalą, kurio dydis skiriasi priklausomai nuo teikiamų paslaugų kategorijos. Be to, pagrindinis reikalavimas yra vidaus politika ir procedūros dėl kovos su pinigų plovimu, vartotojų apsaugos, informacijos saugumo ir darbo standartų. Visos šios priemonės skirtos sukurti tvarią, skaidrią ir įstatymus gerbiančią kriptovaliutų paslaugų aplinką pagal vieningą Europos reglamentą.
Nepaisant pradinio mažo aktyvumo metų pradžioje, iki 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigos paraiškų gauti kriptovaliutų paslaugų teikėjo licenciją skaičius smarkiai išaugo. Žinodami apie artėjantį birželio 1 d. terminą ir būtinybę laikytis Reglamento (ES) 2023/1114 reikalavimų, esami rinkos dalyviai pradėjo masiškai teikti paraiškas Lietuvos bankui. Dėl to gerokai padidėjo priežiūros institucijos darbo krūvis, o tai savo ruožtu lėmė dokumentų peržiūros vėlavimus ir padidino įtampą bendraujant tarp reguliuotojo ir pareiškėjų. Atsižvelgdamos į ribotą laiką ir licencijavimo proceso sudėtingumą, kriptovaliutų bendrovės pradėjo aktyviai prašyti pratęsti terminą, atkreipdamos dėmesį į teisinio tikrumo ir administracinių procedūrų nuspėjamumo poreikį. Atsižvelgdamos į šias aplinkybes, taip pat į poreikį užtikrinti lygias galimybes gauti licencijas visiems suinteresuotiesiems subjektams, Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. gegužės mėn. patvirtino galiojančių teisės aktų pakeitimus, kuriais privalomas licencijavimo terminas pratęstas iki 2026 m. sausio 1 d.
Šis žingsnis parodė Lietuvos teisės aktų lankstumą ir valdžios institucijų norą užtikrinti subalansuotą MiCA reguliavimo įgyvendinimą nesukuriant administracinių kliūčių. Dėl to Lietuva ir toliau sulaukia teigiamo tarptautinės kriptovaliutų bendruomenės susidomėjimo ir yra vertinama kaip jurisdikcija, kuri derina teisinį nuspėjamumą su palankiomis sąlygomis finansinių technologijų iniciatyvoms plėtoti. Sprendimas pratęsti privalomą kriptovaliutų paslaugų teikėjų licencijavimo laikotarpį teigiamai atsiliepė tiek tarp esamų Lietuvos rinkos dalyvių, tiek tarp tarptautinių investuotojų. Ši priemonė ne tik sumažino administracinį spaudimą kriptovaliutų sektoriuje veikiančioms įmonėms, bet ir suteikė joms papildomo laiko kruopščiai parengti paraiškas, kurios atitiktų tiek įstatymo raidę, tiek praktinius Lietuvos banko lūkesčius. Reguliuotojo lojali pozicija ir politinė valia sukurti subalansuotą reguliavimo aplinką sustiprino Lietuvos, kaip jurisdikcijos, atviros technologinėms investicijoms ir progresyviems finansiniams sprendimams, patrauklumą. Aiški valdžios institucijų siunčiama žinia tiek šalies, tiek užsienio kriptovaliutų bendrovėms pabrėžia šalies strateginį kursą siekiant reguliuojamos ir skaidrios skaitmeninių finansų infrastruktūros kūrimo. Kartu reikėtų pažymėti, kad kriptovaliutų sektorius jau svariai prisideda prie Lietuvos ekonomikos, kasmet generuodamas milijonus eurų mokesčių pajamų.
Sukurdama palankią institucinę aplinką, Lietuva demonstruoja pasirengimą bendradarbiauti su atsakingais investuotojais ir paslaugų teikėjais, gebančiais užtikrinti aukštą verslo etikos lygį, atitiktį tarptautiniams standartams ir verslo modelių tvarumą. Pažangūs teisės aktai, lankstus ir profesionaliai apmokytas reguliuotojas, išvystyta konsultavimo ir teisinių paslaugų infrastruktūra, kvalifikuoto personalo prieinamumas ir moki auditorija – visa tai sudaro tvarius Lietuvos jurisdikcijos konkurencinius pranašumus. Viena iš svarbiausių Lietuvos kriptovaliutų rinkos sėkmės istorijų buvo JAV finansinių technologijų lyderės dukterinės įmonės „Robinhood Europe“, UAB, gauta kriptovaliutų turto paslaugų teikėjo licencija. Robinhood. Gegužės mėnesį išduota licencija suteikia bendrovei teisę teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje, remiantis Lietuva kaip reguliavimo baze. Šis sprendimas patvirtina pasaulinių žaidėjų pasitikėjimą ir sustiprina Lietuvos, kaip vieno patraukliausių skaitmeninių finansų centrų ES, statusą.
Pirmoji Lietuvoje išduota MiCA licencija
2025 m. gegužės 30 d. Lietuva išdavė pirmąją kriptovaliutų paslaugų teikėjo licenciją pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 (MiCA). Licenciją gavo UAB „Robinhood Europe“ – Amerikos finansinių technologijų grupės „Robinhood“, žinomos dėl savo indėlio į investavimo demokratizavimą ir aktyvų naujos kartos vartotojų įtraukimą į finansų rinkas, Europos padalinys. Taigi, Lietuva oficialiai prisijungė prie ES valstybių, kurios pradėjo praktiškai įgyvendinti kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo licencijų modelį pagal MiCA standartus, skaičiaus. Pažymėtina, kad be Lietuvos licencijos, „Robinhood“ neseniai taip pat sustiprino savo pozicijas Europos kriptovaliutų rinkoje, įsigijusi Liuksemburge įsikūrusią MiCA licencijuotą kriptovaliutų biržą „Bitstamp“, taip faktiškai turėdama du nepriklausomus leidimus pagal vieną ES reglamentą. Tai patvirtina strateginį siekį įsitvirtinti Europos rinkoje kaip legaliam ir reguliuojamam kriptovaliutų paslaugų teikėjui. Remiantis naujausiais Lietuvos banko duomenimis, bendras MiCA licencijų paraiškų skaičius pasiekė 29, iš kurių dešimt yra nagrinėjamos. Reguliavimo institucija primena apie galimybę atlikti išankstinį dokumentų vertinimą – mechanizmą, kuris leidžia penkias darbo dienas gauti atsiliepimus apie paraiškos projektą prieš jį oficialiai pateikiant. Tuo pačiu metu visas licencijavimo procesas, anot reguliuotojo, gali užtrukti nuo keturių iki penkių mėnesių, o jei reikės papildomų patikrinimų, – net ilgiau. Pasaulinė kriptovaliutų milžinė „Binance“, kurios Lietuvos dukterinė įmonė „Bifinity“ jau yra viena didžiausių šalies mokesčių mokėtojų, yra tarp bendrovių, kurios pareiškė norą gauti licenciją Lietuvoje. Nepaisant to, kad „Binance“ veikla tarptautinėje teisinėje srityje turi tam tikrą reputacijos pėdsaką dėl generalinio direktoriaus kaltės pripažinimo... Changpeng Zhao Su pinigų plovimu Jungtinėse Valstijose susijusiais atvejais galimas MiCA licencijos gavimas Lietuvoje gali gerokai sustiprinti šalies, kaip regioninio kriptovaliutų centro, pozicijas. Ši aplinkybė vertinama kaip potenciali galimybė pakartoti Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus sėkmę, kuri iškėlė šalį tarp Europos Sąjungos lyderių pagal išduotų specializuotų licencijų skaičių.
Lietuva nuolat išlaiko vieno iš pirmaujančių finansinių technologijų centrų Europoje statusą. 2025 m. šalyje veikė 282 finansinių technologijų įmonės. Bendras sektoriaus specialistų skaičius pasiekė 8 000, o vidutinis atlyginimas iki mokesčių viršija 3 900 eurų. Praėjusiais metais finansinių technologijų įmonės apdorojo mokėjimus už apie 140 mlrd. eurų, t. y. 40 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Nepaisant didesnio reguliavimo rizikos lygio kriptovaliutų sektoriuje, palyginti su kitais finansinių technologijų sektoriais, licencijuoti kriptovaliutų paslaugų teikėjai Lietuvoje yra suteikiami kaip visaverčiai finansų rinkos dalyviai, kurių veiklą nuolat prižiūri Lietuvos bankas ir kurie atitinka Europos reguliavimo standartus. Valstybės institucijos pripažįsta šio sektoriaus potencialą, jei jis praeina nacionalinio saugumo patikras, yra realus šalyje ir yra pasirengęs investuoti į vietos išteklius – tiek žmogiškuosius, tiek technologinius. Šiame kontekste Lietuva kriptovaliutų sektorių mato kaip vieną iš šalies ilgalaikio augimo variklių, galinčių prisidėti prie žinių ekonomikos ir skaitmeninės infrastruktūros plėtros.
MiCA reglamentai Lietuvoje 2025 m.
Artėjant privalomo licencijavimo pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 (MiCA) terminui, nuolat didėjant tarptautinių investuotojų susidomėjimui Lietuvos kriptovaliutų paslaugų rinka ir artėjant privalomo licencijavimo pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 (MiCA) terminui, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas surengė išplėstinį posėdį, kuriame dalyvavo pagrindinių valdžios ir priežiūros institucijų atstovai, taip pat kriptovaliutų sektoriaus dalyviai. Diskusijoje dalyvavo Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir kriptovaliutų bendrovių interesams atstovaujančių pramonės asociacijų delegatai.
Viena iš pagrindinių susitikimo temų buvo licencijavimo procedūros terminų analizė. Pagal MiCA, visi kriptovaliutų paslaugų teikėjai privalo gauti Lietuvos banko licenciją iki 2025 m. birželio 1 d. Tačiau, kaip pažymėta diskusijos metu, dabartinis penkių mėnesių pereinamasis laikotarpis yra per trumpas, palyginti su kitomis ES šalimis, kuriose adaptacijos laikotarpis trunka nuo šešių iki aštuoniolikos mėnesių. Buvo pabrėžta, kad šis laiko apribojimas gali lemti investicijų srautų sulėtėjimą, darbo vietų praradimą ir netgi tam tikrų įmonių perkėlimą į lankstesnes jurisdikcijas.
Pasak Lietuvos banko, šalyje užregistruota daugiau nei 400 kriptovaliutų paslaugų teikėjų, iš kurių apie 120 vis dar veikia. Nepaisant to, iki šiol tik 22 įmonės pateikė paraiškas gauti visas licencijas. Dauguma rinkos dalyvių vis dar rengia reikiamus dokumentus. Savo ruožtu verslo bendruomenė priminė apie reikšmingą sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką. Vien 2023–2024 m. laikotarpiu kriptovaliutų sektoriaus įmonės į biudžetą pervedė apie 90 mln. eurų, o penki didžiausi žaidėjai skyrė daugiau nei trečdalį šios sumos. Pramonės atstovai pabrėžia teisinio nuspėjamumo ir stabilumo svarbą, nes skaidrių ir subalansuotų taisyklių trūkumas gali destabilizuoti rinką ir pakenkti investuotojų pasitikėjimui.
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Šišo, Lietuva siekia sukurti konkurencingą, modernią reguliavimo sistemą, atitinkančią tarptautinius standartus ir užtikrinančią teisinį tikrumą visiems finansų rinkos dalyviams. Kriptoekonomikos organizacijos prezidentas Mikolas Majauskas dar kartą pabrėžė reguliavimo įgyvendinimo būtinybę, pabrėždamas, kad MiCA suteikia vienodas sąlygas visoje ES, skatina pasitikėjimą ir formalizuoja sektorių. Tačiau jis paragino laikytis proporcingumo įgyvendinant naujus reglamentus, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių pramonės plėtrai. Siekdamas užtikrinti subalansuotą perėjimą prie licencijavimo režimo, Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė užregistruoti teisės aktų pakeitimus, kuriais privalomo licencijavimo terminas būtų pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Tai leis pareiškėjams užbaigti pasirengimą, o priežiūros institucijoms – užtikrinti kokybišką ir savalaikį paraiškų nagrinėjimą.
Taigi, Lietuva tęsia kriptovaliutų sektoriaus institucionalizavimo kelią, laikydama MiCA įrankiu ne tik rinkos finansiniam stabilumui ir skaidrumui stiprinti, bet ir šalies, kaip vieno iš pirmaujančių finansinių technologijų centrų Europoje, pozicijai sustiprinti. Sėkmingam šios reguliavimo sistemos įgyvendinimui reikės subtilios pusiausvyros tarp priežiūros interesų, saugumo reikalavimų ir poreikio išlaikyti konkurencingą verslo aplinką. Lietuva demonstruoja spartų perėjimą iš jurisdikcijos, turinčios lankstų požiūrį į kriptovaliutų reguliavimą, į vieną griežčiausiai prižiūrimų ir reguliavimo reikalaujančių teisinių aplinkų Europos Sąjungoje. Šį perėjimą skatina neatidėliotinas Kriptovaliutų rinkų reglamento (ES) 2023/1114 (MiCA), įsigaliojančio 2024 m. gruodžio 30 d., nuostatų įgyvendinimas. MiCA CASP nuostatos visoje Europos Sąjungoje apskritai taikomos nuo 2024 m. gruodžio 30 d. 143 straipsnis leido valstybėms narėms nustatyti pereinamąjį laikotarpį tam tikriems esamiems kriptovaliutų paslaugų teikėjams, laikantis maksimalaus pereinamojo laikotarpio, kuris baigiasi 2026 m. liepos 1 d. Lietuva iš pradžių nustatė trumpesnį pereinamąjį laikotarpį, o vėliau jį pratęsė iki 2025 m. gruodžio 31 d. Todėl Lietuva įgyvendino nacionalinį pereinamąjį laikotarpį, tačiau jis baigėsi anksčiau nei maksimalus laikotarpis, leidžiamas pagal MiCA.
Šis ryžtingas žingsnis rodo sistemingą Lietuvos valdžios institucijų strategiją, kuria siekiama didinti finansinį skaidrumą, kovoti su piktnaudžiavimu virtualaus turto rinkoje ir sumažinti su pinigų plovimu bei neteisėtos veiklos finansavimu susijusią riziką. Pagrindinės institucijos, įgyvendinančios šią politiką, yra Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kurios jau ėmėsi nemažai prevencinių priemonių prieš įsigaliojant privalomoms MiCA nuostatoms. Šios priemonės apima anoniminių kriptovaliutų sąskaitų draudimą, didesnius kapitalo struktūros reikalavimus kriptovaliutų paslaugų teikėjams, taip pat griežtesnius įmonių valdymo ir vidaus kontrolės reikalavimus. Šie veiksmai pabrėžia dėmesį tvarios, skaidrios ir reguliuojamos ekosistemos, gebančios subalansuoti novatorišką kriptovaliutų sektoriaus plėtrą su būtinais finansinio stabilumo ir priežiūros elementais, kūrimui.
Vienas iš pagrindinių dėmesio sričių buvo vartotojų apsaugos stiprinimas. Nauji reglamentai įpareigoja kriptovaliutų paslaugų teikėjus atskleisti informaciją apie riziką, saugojimo technologijas ir duomenų tvarkymo taisykles, taip pat laikytis klientų identifikavimo (KYC) ir pinigų plovimo prevencijos (AML) reikalavimų. Nustatyti griežti standartai, siekiant panaikinti anonimiškumą ir padidinti minimalų kapitalą. Galutiniam vartotojui tai reiškia didesnį pasitikėjimą platformomis ir mažesnę riziką vykdant skaitmeninio turto operacijas. Operacijų skaidrumas taip pat pasiekė naują lygį. Identifikavimo ir informacijos reikalavimus, lydinčius kriptovaliutų pervedimus, pirmiausia reglamentuoja Reglamentas (ES) 2023/1113, paprastai vadinamas Lėšų pervedimo reglamentu (TFR), o ne vien MiCA. Kai taikomas šis reglamentas, CASP privalo gauti, prireikus patikrinti ir perduoti nustatytą informaciją apie kriptovaliutų pervedimų iniciatorių ir gavėją. Šie įpareigojimai netaikomi tik pervedimams, viršijantiems 1 000 EUR. 1 000 EUR riba yra svarbi tam tikriems papildomiems patvirtinimo reikalavimams, susijusiems su savarankiškai talpinamais adresais, tačiau tai nėra universali riba, žemiau kurios kelionės taisyklė netaikoma. Vartotojams tai reiškia papildomą didelių sandorių, ypač tarpvalstybinių atsiskaitymų, patikrinimą, tačiau tai taip pat reiškia sukčiavimo ir nesąžiningų sandorių rizikos sumažinimą.
Nepaisant didelių patekimo į rinką kliūčių, Lietuva išlieka patrauklia jurisdikcija pagrindiniams žaidėjams: kelios tarptautinės kriptovaliutų platformos jau gavo licencijas šalyje. Tai didina pasitikėjimą Lietuvos rinka ir skatina vietinių IT ir finansinių technologijų ekosistemų plėtrą. Tai atveria galimybes kurti technologijų partnerystes, pritraukti investicijas ir plėsti teikiamų skaitmeninių finansinių paslaugų spektrą. Tuo pačiu metu aukšti reikalavimai gali tapti rimtu iššūkiu mažiems startuoliams ir P2P teikėjams, kurie yra priversti nutraukti veiklą arba prisitaikyti dalyvaudami specialiose reguliavimo bandomosiose aplinkose. Fiskalinis aspektas taip pat įgijo ypatingą reikšmę. Pajamos iš kriptovaliutų operacijų deklaruojamos ir apmokestinamos pajamų mokesčio tarifu. Kriptovaliutų turto veiklos PVM apmokestinimas priklauso nuo sandorio pobūdžio ir teikiamų paslaugų. Tinkamų kriptovaliutų keitimas į tradicines valiutas gali būti atleistas nuo PVM pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje C-264/14 (Hedqvist) nustatytus principus. Tačiau kitos su kriptovaliutomis susijusios paslaugos, įskaitant tam tikras konsultavimo, technologijų, administravimo ir platformų paslaugas, gali būti apmokestinamos PVM pagal taikomas taisykles. Pajamos iš kriptovaliutų prekybos, steikingo, DeFi veiklos, išpirkos internetu ir kitų sandorių turi būti apmokestinamos pagal Lietuvos pajamų mokesčio įstatymus, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir mokesčių mokėtojo aplinkybes. Tikimasi tolesnio šio klausimo paaiškinimo, ypač dėl naujų turto formų.
Atsižvelgiant į naujus reikalavimus, griežtinama ir smulkių sandorių kontrolė. Klientų identifikavimo ir sandorių informacijos reikalavimai priklauso nuo kriptovaliutų paslaugos rūšies, dalyvaujančių šalių ir taikomų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei lėšų pervedimu teisės aktų. CASP privalo laikytis klientų patikrinimo įsipareigojimų ir Reglamento (ES) 2023/1113 reikalavimų dėl informacijos, lydinčios kriptovaliutų pervedimus. Šie įsipareigojimai gali būti taikomi pervedimams, mažesniems nei 1 000 EUR. Papildomi patikrinimo reikalavimai gali būti taikomi tam tikriems pervedimams, susijusiems su savarankiškai talpinamais adresais, viršijantiems 1 000 EUR. Asmenims, atliekantiems grynai tarpusavio pervedimus be reguliuojamo CASP, automatiškai netaikomi tie patys tiesioginio ataskaitų teikimo ir patikrinimo įsipareigojimai, kaip įgaliotiems paslaugų teikėjams. Tai reiškia anoniminės kriptovaliutų prekybos eros pabaigą Lietuvoje ir reguliuojamos, atsekamos skaitmeninio turto aplinkos sukūrimą. MiCA reformos tuo pačiu metu sukuria sąlygas ilgalaikiam stabilumui, skaidrumui ir vartotojų apsaugai, tačiau reikalauja, kad visi rinkos dalyviai greitai prisitaikytų. Vidutiniu laikotarpiu griežtas Lietuvos požiūris gali paversti šalį patikimu ir tvariu visos Europos skaitmeninės finansų architektūros elementu, kuriame reguliavimo standartų laikymasis tampa pasitikėjimo ir augimo pagrindu.
Taigi, naujajai Lietuvos kriptovaliutų reguliavimo aplinkai būdingas aukštas institucinis brandumas ir integracija į Europos teisinę sistemą. Dėl to šalis patraukli ne tik technologiškai pažangioms ir etiškai patikimoms įmonėms, bet ir investuotojams, besidomintiems stabilia, reguliuojama ir nuspėjama skaitmeninio turto sandorių aplinka. Lietuva pademonstravo precedento neturintį skaitmeninio turto reguliavimo pokytį, iš liberalios, minimaliai prižiūrimos jurisdikcijos tapdama viena labiausiai reguliuojamų ir instituciškai pažangiausių kriptovaliutų ekosistemų Europos Sąjungoje. Svarbiausias šio pokyčio veiksnys buvo neatidėliotinas Kriptovaliutų rinkų reglamento (ES) 2023/1114 (MiCA), įsigaliojusio 2024 m. gruodžio 30 d., nuostatų įgyvendinimas. Nors dauguma ES valstybių narių pasinaudojo teise į 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, Lietuva atsisakė atidėlioti ir pradėjo nedelsdama įgyvendinti MiCA nuostatas.
Toks požiūris pabrėžia valstybės institucijų – pirmiausia Lietuvos banko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) – ryžtą sukurti tvarų, skaidrų ir ilgalaikį reguliavimo modelį, atitinkantį Europos finansinio stabilumo ir teisinės priežiūros standartus. Be to, dar prieš oficialiai įsigaliojant MiCA, šalis jau buvo įgyvendinusi tokias priemones kaip anoniminių kriptovaliutų sąskaitų draudimas, griežtesni kapitalo reikalavimai paslaugų teikėjams ir išankstinė virtualiuoju turtu prekiaujančių įmonių struktūros kontrolė. Asmenims, kurie reguliariai nevykdo operacijų su kriptovaliutomis, nenaudoja skaitmeninių piniginių ar nelaiko kriptovaliutų ilgalaike investavimo priemone, nauja reguliavimo aplinka sukuria didesnio saugumo, teisinio tikrumo ir nuspėjamumo sąlygas. Padidinti reikalavimai rinkos dalyviams pašalina nepatikimas ir spekuliacines struktūras, kartu sukuriant patrauklią ir saugią platformą sąžiningiems ir reguliuojamiems paslaugų teikėjams.
Lietuvos kriptovaliutų reguliavimo modelis orientuotas ne tik į kontrolės stiprinimą, bet ir į tvaraus verslo klimato, kuriame inovatyvios įmonės galėtų veikti pagal aiškiai apibrėžtas ir skaidrias taisykles, kūrimą. Tai atveria galimybes institucinių investuotojų pritraukimui, didelės pridėtinės vertės projektų plėtrai ir aktyviai finansinių technologijų aplinkos plėtrai. Lietuva sukūrė kriptovaliutų turto paslaugų reguliavimo sistemą pagal MiCA, o už CASP licencijavimą ir atitinkamą priežiūrą atsakingas Lietuvos bankas. Nuo nacionalinio pereinamojo laikotarpio pabaigos 2025 m. gruodžio 31 d. reguliuojami kriptovaliutų turto paslaugų teikėjai prieš pradėdami veiklą paprastai privalo turėti atitinkamą leidimą. Reguliavimo sistema orientuota į valdymą, prudencines apsaugos priemones, klientų turto apsaugą, atitiktį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimams, veiklos atsparumą ir skaidrią verslo praktiką.
Company in Lithuania UAB teikia profesionalią pagalbą kriptovaliutų verslininkams, norintiems gauti licenciją pagal MiCA reglamentas Lietuvoje, vienoje pažangiausių Europos Sąjungos jurisdikcijų virtualaus turto reguliavimo srityje.
Kriptovaliutų rinkų reglamentas (MiCA) nustatė suderintą ES reguliavimo sistemą konkrečiam kriptoturtui ir kriptovaliutų paslaugoms. Jo CASP reikalavimai apskritai taikomi nuo 2024 m. gruodžio 30 d. Lietuvos pereinamasis laikotarpis anksčiau registruotiems VASP baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d., o maksimalus pereinamasis laikotarpis, numatytas pagal MiCA visoje ES, baigėsi 2026 m. liepos 1 d. Nuo 2026 m. spalio mėn. įmonės, teikiančios reguliuojamas kriptovaliutų turto paslaugas ES, paprastai privalo turėti atitinkamą CASP leidimą arba atitikti taikomo alternatyvaus leidimo ar pranešimo procedūros reikalavimus. Lietuva, turėdama stabilią teisinę sistemą, skaidrią reguliavimo praktiką ir palankią verslo aplinką, tampa patrauklia kriptovaliutų bendrovių registracijos ir licencijavimo vieta.
Company in Lithuania UAB teikia išsamias MiCA licencijos paraiškos rengimo ir pateikimo Lietuvos bankui paslaugas, įskaitant:
- Projekto teisinis ir reguliavimo patikrinimas pagal MiCA ir nacionalinius teisės aktus;
- Visų reikalingų dokumentų, įskaitant AML/CTF vidaus politiką, rizikos valdymo taisykles, atitikties struktūrą ir verslo planą, rengimas;
- Padėti įmonės steigimo procese ir paskirti pareigūnus, atitinkančius patirties, dalykinės reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus;
- Konsultavimas organizacinės struktūros, akcinio kapitalo ir išteklių paskirstymo klausimais;
- Bendravimas su reguliavimo institucija visuose licencijos gavimo etapuose.
Remiantis ilgamete patirtimi remiant finansinių technologijų projektus ir giliu Europos reguliavimo reikalavimų supratimu, Company in Lithuania UAB siūlo visapusišką sprendimą kriptovaliutų bendrovėms, planuojančioms veikti pagal MiCA. Dėl didelio klientų pasitikėjimo ir veiksmingo bendravimo su reguliavimo institucijomis bendrovė padeda paspartinti licencijavimo procesą ir sumažinti reguliavimo riziką. Jei jus domina gauti MiCA licencija kitoje Europos šalyje, mūsų įmonė gali jums padėti.
