Verslo paslaugos užsienio investuotojams Lietuvoje

TRUMPAI

Užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys paprastai gali valdyti 100 % Lietuvos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcijų, nepaskirdami Lietuvos akcininkų ar vietos verslo partnerių. Tačiau užsienio investicijoms ir toliau taikomos ES ir Lietuvos sankcijos, nacionalinio saugumo patikra, apribojimai, susiję su strateginiais sektoriais, ir kiti įstatymų reikalavimai. Tam tikrai reguliuojamai veiklai taip pat reikalingas kvalifikuotų akcininkų ar kontrolierių pritarimas. Todėl užsienio nuosavybė neturėtų būti apibūdinama kaip visiškai neribojama.
Lietuvos subjektas suteikia užsienio investuotojams visišką teisinį statusą ES: ES PVM mokėtojo registraciją, prieigą prie SEPA mokėjimų infrastruktūros, teisę dalyvauti ES finansavimo programose ir galimybę sudaryti sutartis pagal ES teisę.
Užsienio investuotojams ir verslininkams teikiame tris paslaugų sritis: apskaitą, teisines paslaugas ir imigraciją – aptarnaujant tarptautinių investuotojų, žengiančių į Lietuvos ir ES rinką, steigimo, veiklos ir asmeninio perkėlimo poreikius.
Dėl dalyvavimo dividendų neapmokestinimo ir plataus dvigubo apmokestinimo sutarčių tinklo Lietuva yra mokesčių požiūriu efektyvi struktūrizuotų tarptautinių investicijų valdymo ir veiklos jurisdikcija.
Ne ES šalių verslininkams, norintiems gyventi ir dirbti Lietuvoje, yra skirti imigracijos keliai – ES mėlynoji kortelė, nacionaliniai darbo leidimai ir „Startup Visa“ programa, skirta kvalifikuotiems novatoriams.

Užsienio investuotojams, atvykstantiems į Lietuvą, reikia trijų dalykų: apskaitos ir mokesčių atitikties, struktūrizuotos tarptautinėms operacijoms (grupės apskaita, sandorių kainodara, dividendų ataskaitų teikimas); teisinės pagalbos pačiai investicinei struktūrai (holdingo bendrovės kūrimas, įmonių valdymas, tarpvalstybinės sutartys); ir – jei investuotojas ar jo komanda ketina fiziškai būti Lietuvoje – imigracijos pagalbos dėl darbo ir gyvenimo leidimų. Mes teikiame visas tris paslaugų sritis pagal vieną sutartį, anglų kalba, koordinuodami apskaitos, teisinius ir imigracijos darbo srautus, kad jie vyktų vienu metu, o ne nuosekliai.

Kodėl užsienio investuotojai renkasi Lietuvą?

Lietuvos patrauklumas užsienio investuotojams grindžiamas praktinių veiksnių, skiriančių ją nuo daugumos kitų ES valstybių narių, deriniu – ne rinkodaros teiginiais, o specifinėmis teisinėmis, mokestinėmis ir veiklos sąlygomis, kurias patyrę investuotojai pastebi lygindami galimybes.

Nėra užsienio nuosavybės apribojimų

Lietuva netaiko jokių apribojimų užsienio kapitalo nuosavybei Lietuvos įmonėse. Ne ES pilietis arba bet kurioje šalyje registruota įmonė gali valdyti 100 % Lietuvos UAB. Nėra jokių reikalavimų, kad lietuviai būtų bendrasakcininkai, daugelyje sektorių būtų vietos direktoriai ar minimalios investicijos vietoje. Šis visiškos nuosavybės modelis suteikia užsienio investuotojams tiesioginę savo Lietuvos įmonės kontrolę be akcijų vertės sumažėjimo ar valdymo komplikacijų, kurias sukelia vietos partnerystės reikalavimai kitose jurisdikcijose.

Patekimas į ES rinką per vieną subjektą

Lietuvos UAB yra visavertis ES juridinis asmuo. Jis gali veikti visoje ES bendrojoje rinkoje, pasirašyti ES standartines komercines sutartis, naudotis SEPA mokėjimų infrastruktūra, kreiptis dėl ES finansavimo ir naudotis ES direktyvomis reglamentuojamomis paso paslaugomis. Investuotojams, įsikūrusiems už ES ribų – Jungtinėje Karalystėje, JAE, Izraelyje, JAV, Singapūre ar Gruzijoje – Lietuvos subjektas suteikia realią prieigą prie ES rinkos, nereikalaujant, kad investuotojas steigtų kelis subjektus skirtingose valstybėse narėse. Lietuva, kaip maža, lengvai prieinama ES jurisdikcija su paprasta reguliavimo aplinka, yra praktiškas įėjimo taškas ne ES investuotojams, kuriantiems buveinę ES.

Konkurencinga mokesčių aplinka

Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis Lietuvos pelno mokesčio tarifas yra 17 %. Tinkamos mažos įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, gali taikyti lengvatinį 7 % tarifą, atsižvelgdamos į įstatymų numatytas sąlygas ir susijusių šalių apribojimus. Tinkamos naujai įsteigtos įmonės, kurių dalyviai yra tik fiziniai asmenys, per pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali taikyti 0 % tarifą, jei yra įvykdyti visi taikomi reikalavimai. Dalyvavimo išimtis gali būti taikoma Lietuvos kontroliuojančiųjų bendrovių gautiems kvalifikuotiems dividendams, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktuose nustatytus nuosavybės, laikymo laikotarpio, apmokestinimo ir kovos su piktnaudžiavimu reikalavimus. Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su daugiau nei 55 šalimis, numatančias mechanizmus, skirtus išvengti dvigubo apmokestinimo už pajamas, tekančias per Lietuvos subjektą.

Holdingo struktūros galimybės

Tarptautiniams investuotojams, kuriantiems daugiasubjektines struktūras ES, Lietuvos kontroliuojančioji bendrovė gali būti tarp ne ES patronuojančiosios įmonės ir ES veikiančių dukterinių įmonių. Kontroliuojančioji bendrovė gauna dividendus iš veikiančių dukterinių įmonių pagal dalyvavimo išimtį, valdo įmonių grupės vidines paskolas, turi intelektinę nuosavybę ir teikia ES registruoto juridinio asmens paslaugas grupės valdymo tikslais. Mes kuriame kontroliuojančiąsias struktūras užsienio investuotojams kaip savo teisinių konsultacijų paslaugų dalį, įvertindami tinkamą jurisdikciją, subjekto tipą ir įmonių tarpusavio susitarimus kiekvienam konkrečiam investavimo scenarijui.

Registracijos ir operacijų paprastumas

Lietuvišką UAB galima įregistruoti per 1–3 darbo dienas, o minimalus įstatinis kapitalas – 1 000 EUR, o valstybinis registracijos mokestis – 51 EUR. Įmonės registracija, PVM mokėtojo registracija ir dauguma valstybinių dokumentų tvarkomi elektroniniu būdu. Profesinių paslaugų srityje plačiai vartojama anglų kalba. Užsienio investuotojams, norintiems efektyviai įkurti ES buveinę – be kelis mėnesius trunkančių procesų, įprastų Vokietijoje, Prancūzijoje ar Nyderlanduose, – Lietuva siūlo patikimumo ir administracinio praktiškumo pusiausvyrą, su kuria gali pasigirti nedaugelis kitų ES jurisdikcijų.

Lietuva užsienio investuotojams – svarbiausi faktai

100 % užsienio kapitalo paprastai leidžiama, atsižvelgiant į taikomas sankcijas, nacionalinio saugumo ir sektoriui būdingus reikalavimus · 17 % standartinis pelno mokesčio tarifas 2026 m. / 7 % reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms / 0 % per pirmuosius du mokestinius laikotarpius reikalavimus atitinkančioms naujai įsteigtoms įmonėms · Platus dvigubo apmokestinimo sutarčių tinklas · Dalyvavimo dividendų neapmokestinimas priklauso nuo įstatymų sąlygų · Prieiga prie ES bendrosios rinkos, atsižvelgiant į taikomus norminius reikalavimus · Įmonės registracija paprastai atliekama per kelias darbo dienas po visų dokumentų pateikimo · Nėra universalaus reikalavimo, kad direktorius būtų Lietuvos rezidentas įprastinei komercinei veiklai.

Mūsų paslaugos užsienio investuotojams ir verslininkams

Teikiame tris paslaugų sritis, specialiai sukurtas užsienio investuotojams, žengiantiems į Lietuvos ir ES rinkas – sprendžiame apskaitos, teisinius ir asmeninius imigracijos poreikius, kylančius vienu metu kuriant tarptautinę investicinę struktūrą.

Apskaitos paslaugos užsienio investuotojams

Užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje apskaita yra sudėtingesnė nei vietos kapitalo įmonės – grupės apskaita, sandoriai tarp įmonių, pervedimų kainodaros dokumentacija ir dividendų ataskaitos reikalauja specialaus požiūrio. Investuotojams, kurie valdo Lietuvos įmones platesnėje tarptautinėje grupės struktūroje, Lietuvos apskaita turi tinkamai integruotis su konsoliduotomis grupės ataskaitomis. Mes teikiame apskaitą už fiksuotą mėnesinį mokestį, pritaikytą prie tarptautinės nuosavybės konteksto.

Mėnesinė buhalterinė apskaita pagal Lietuvos apskaitos standartus – veikiančioms įmonėms ir kontroliuojantiems subjektams
Grupės apskaitos koordinavimas – Lietuvos subjekto ataskaitų rengimas formatu, suderinamu su patronuojančios įmonės konsolidavimu
Transferinių kainodaros dokumentų tvarkymas – tarpkoncerniniams sandoriams tarp Lietuvos subjekto ir susijusių šalių
Dividendų paskirstymo apskaita — Lietuvos pajamų mokesčio apskaičiavimas; dalyvavimo lengvatų analizė
Holdingo bendrovės apskaita – įmonių grupės vidinių paskolų, investicijų į nuosavą kapitalą ir dividendų pajamų stebėjimas
Metinės finansinės ataskaitos ir pelno mokesčio deklaracija – su tarptautinių savininkų atskleidimu
Dvigubo apmokestinimo sutarties taikymas – konsultacijos dėl konkrečių pajamų srautų sutarties pozicijos
Mėnesinė vadovybės ataskaita anglų kalba – užsienio savininkams, kuriems reikalingas aiškus Lietuvos subjekto veiklos rezultatų matomumas

Teisinės paslaugos užsienio investuotojams

Teisinis darbas užsienio investuotojams Lietuvoje apima įmonės struktūros kūrimą, įmonių tarpusavio susitarimus, tarpvalstybines komercines sutartis ir nuolatinę Lietuvos subjekto priežiūrą. Investuotojams, kuriantiems ES struktūras, teisinė sistema turi atsižvelgti tiek į Lietuvos teisę, tiek į sąveiką su kitų atitinkamų jurisdikcijų teise. Mes teikiame teisines paslaugas užsienio investuotojams, kurios yra specifinės tarptautinių investicijų kontekste, o ne į bendrą komercinį teisinį darbą, taikomą užsienio kapitalo įmonei.

Investicinės struktūros dizainas – subjekto tipas, nuosavybės grandinė, kontroliuojančiosios ir veikiančios struktūros bei valdymo sistema
Akcininkų susitarimai dėl tarptautinių bendrų investicijų – tarpvalstybinės nuosavybės struktūros su keliomis pilietybėmis
Įmonių tarpusavio susitarimai – paskolų sutartys, valdymo paslaugų sutartys, intelektinės nuosavybės licencijos ir platinimo sutartys
Transferinio kainodaros dokumentacija – teisinis pagrindas ir kainodaros dokumentacija tarp įmonių grupės sandoriams, vykdomiems rinkos sąlygomis.
Tarpvalstybinės komercinės sutartys – sutartys, reglamentuojamos Lietuvos teisės su ne Lietuvos sandorio šalimis
Įmonių valdymo dokumentai – valdybos nutarimai, akcininkų sprendimai ir užsienio kapitalo subjektų JAR dokumentai
Išėjimas ir restruktūrizavimas – akcijų pardavimas, susijungimai, skaidymai ir tarpvalstybinis Lietuvos subjektų restruktūrizavimas
Investavimo sutarčių peržiūra – investuotojams, tiesiogiai investuojantiems į Lietuvos įmones kaip mažumos akcininkai

Imigracijos paslaugos užsienio verslininkams

Užsienio verslininkai ir investuotojai, norintys gyventi ir dirbti Lietuvoje, o ne tiesiog nuotoliniu būdu valdyti Lietuvos įmonę, turi turėti teisėtą teisę gyventi ir dirbti. ES piliečiai turi judėjimo laisvę ir jiems nereikia leidimų. Trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys dirbti ar vykdyti verslą Lietuvoje, privalo laikytis imigracijos reikalavimų, taikomų jų pilietybei, gyvenamosios vietos statusui ir siūlomai veiklai. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įprastam darbui paprastai reikalingas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, leidžiantis dirbti, nebent taikoma įstatymų numatyta išimtis. Atskiri darbo leidimai reikalingi tik tam tikromis aplinkybėmis, įskaitant tam tikrus sezoninio darbo susitarimus. Bevizis atvykimas ar Šengeno vizos turėjimas paprastai nesuteikia teisės įprastai dirbti Lietuvoje. Verslininkai, norintys gyventi Lietuvoje, turi atitikti taikomą imigracijos kategoriją; vien tik Lietuvos įmonės nuosavybė nesuteikia teisės gyventi ar dirbti. Mes valdome visą imigracijos procesą: leidimų atranką, dokumentų rengimą, paraiškos pateikimą ir bendravimą su Lietuvos migracijos departamentu.

Prašymai išduoti laikinus leidimus gyventi darbo santykių pagrindu – pagalba rengiant darbdavio tarpininkavimo laiškus, teikiant paraiškas MIGRIS sistemai ir taikant trečiųjų šalių piliečiams taikomus imigracijos reikalavimus. Atskiros darbo leidimų paraiškos tvarkomos, kai to reikalaujama teisės aktais konkrečioms užimtumo kategorijoms.
ES mėlynoji kortelė – aukštos kvalifikacijos ne ES darbuotojams, atitinkantiems atlyginimo ir kvalifikacijos reikalavimus
Prašymai dėl leidimo gyventi – laikini ir nuolatiniai leidimai gyventi užsienio verslininkams
„Startup Visa“ – ne ES verslininkams, turintiems reikalavimus atitinkančias novatoriškas verslo koncepcijas; koordinuojama per „Startup Lithuania“
Šeimos susijungimo leidimai – leidimų turėtojų, persikeliančių į Lietuvą, sutuoktiniams ir išlaikytiniams
Konsultacijos verslo kelionių ir nacionalinių vizų klausimais – tinkamų užsienio investuotojų atvykimo ir buvimo tvarkos, įskaitant Šengeno vizas, nacionalines vizas ir laikinus leidimus gyventi, vertinimas. Pateiktas prašymas išduoti leidimą gyventi automatiškai nesuteikia pareiškėjui teisės gauti nacionalinę vizą ar leidimo dirbti Lietuvoje.
Leidimų atnaujinimas ir pratęsimas – atnaujinimų valdymas iki galiojimo pabaigos, siekiant išlaikyti nuolatinį teisinį statusą
Konsultacijos imigracijos atitikties klausimais – darbdavio įsipareigojimai ne ES darbuotojams; pranešimo reikalavimai

Bendros investavimo struktūros užsienio investuotojams

Struktūra, per kurią užsienio investuotojas valdo Lietuvos subjektą, turi reikšmingų teisinių, mokestinių ir veiklos pasekmių. Tinkama struktūra priklauso nuo investuotojo buveinės jurisdikcijos, dalyvaujančių subjektų skaičiaus, numatomos Lietuvos subjekto veiklos ir išėjimo horizonto. Žemiau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios struktūros, dėl kurių konsultuojame.

Tiesioginė nuosavybė – užsienio fizinis asmuo yra vienintelis akcininkas

Paprasčiausia struktūra: užsienio fizinis asmuo savo vardu įregistruoja Lietuvoje veikiančią UAB kaip vienintelis akcininkas. Investuotojas tiesiogiai kontroliuoja įmonę, paskiria save arba trečiąją šalį direktoriumi ir valdo įmonę kaip vienintelis sprendimų priėmėjas. Dividendai mokami tiesiogiai iš Lietuvos įmonės fiziniam asmeniui, apmokestinami Lietuvoje išskaičiuojamuoju mokesčiu (paprastai 15 %, sumažintu pagal taikomas dvigubo apmokestinimo sutartis) ir gyventojų pajamų mokesčiu investuotojo gyvenamosios vietos šalyje. Ši struktūra tinka individualiems investuotojams, atvykstantiems į Lietuvą su viena veikiančia įmone ir be jokių grupės struktūros reikalavimų.

Įmonių nuosavybė – užsienio bendrovė kaip akcininkė

Užsienio investuotojo esama įmonė valdo Lietuvos UAB. Dividendai iš Lietuvos subjekto mokami patronuojančiai bendrovei, apmokestinami Lietuvoje išskaičiuojamuoju mokesčiu (su galimu susitarimo sumažinimu arba dalyvavimo išimtimi). Tada patronuojanti bendrovė valdo dividendų paskirstymą asmeniui pagal savo jurisdikcijos taisykles. Ši struktūra yra įprasta investuotojams, kurie jau veikia per įmonės struktūrą savo šalyje ir nori išlaikyti tą struktūrą Lietuvos subjektui. Transferinio kainodaros taisyklės taikomos visiems sandoriams tarp Lietuvos UAB ir patronuojančios bendrovės.

Lietuvos kontroliuojančioji bendrovė su veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis

Lietuvos kontroliuojančioji bendrovė (HoldCo) valdo vieną ar daugiau veikiančių bendrovių – Lietuvoje arba kitose ES jurisdikcijose. HoldingCo gauna dividendus iš veikiančių dukterinių įmonių, galbūt pagal dalyvavimo dividendų išimtis. Ši struktūra naudojama, kai investuotojas planuoja sukurti kelis ES veikiančius subjektus, valdomus bendros Lietuvos patronuojančios bendrovės, kai investuotojas nori, kad intelektinė nuosavybė būtų laikoma atskirai nuo veiklos rizikos, arba kai Lietuvos kontroliuojančioji bendrovė yra mokesčių požiūriu efektyvesnis tarpininkas tarp ne ES patronuojančios bendrovės ir ES veiklos nei tiesioginės nuosavybės struktūra. Tai sudėtingesnė struktūra, kuriai reikalingos specialistų konsultacijos mokesčių klausimais keliose jurisdikcijose.

Užsienio patronuojančiosios bendrovės dukterinė įmonė

Užsienio įmonė įregistruoja Lietuvoje dukterinę įmonę – naują Lietuvos UAB, kurios visos nuosavybės teisės priklauso patronuojančiai įmonei. Dukterinė įmonė veikia kaip su ES susijęs subjektas, o patronuojanti įmonė tęsia veiklą savo buveinės jurisdikcijoje. Sandoriai tarp patronuojančios ir dukterinės įmonių turi būti vykdomi rinkos sąlygomis pagal sandorių kainodaros taisykles. Tai yra labiausiai paplitusi struktūra ne ES įmonėms, patenkančioms į ES rinką per Lietuvą, ypač finansinių technologijų, SaaS ir e. prekybos įmonėms, kurios nori ES juridinio asmens, nesteigdamos savo pagrindinės veiklos didelių sąnaudų Vakarų Europos jurisdikcijoje.

Struktūra	Geriausiai tinka	Svarbiausi aspektai
Užsienio fizinis asmuo — tiesioginė UAB nuosavybė	Individualūs investuotojai; vienas veikiantis subjektas; paprastas valdymas	Dividendų išskaičiuojamasis mokestis taikomas fiziniams asmenims; gali būti taikomas mokesčio sumažinimas pagal sutartį
Užsienio bendrovė – korporacinis akcininkas	Investuotojai, turintys esamą įmonės struktūrą; daugiašalės operacijos	Transferinio kainodaros taisyklės sandoriams tarp įmonių; dividendų apmokestinimo tvarka patronuojančiosiose jurisdikcijose
Lietuvos holdingo bendrovė su dukterinėmis įmonėmis	Daugiafunkcinės ES struktūros; intelektinės nuosavybės valdymas; grupės valdymas	Dalyvavimo išimties sąlygos; konsolidavimo sudėtingumas; transferinis kainodaros nustatymas
Užsienio patronuojančiosios įmonės dukterinė įmonė	Ne ES įmonės patenka į ES rinką per Lietuvą	Būtina transferinio kainodaros dokumentacija; patronuojančiosios įmonės atsakomybė apsiriboja dukterinės įmonės nuosavu kapitalu

Svarbiausi mokesčių aspektai užsienio investuotojams

Užsienio investuotojams, valdantiems Lietuvos subjektus, kyla mokesčių aspektų, kurie netaikomi vietos investuotojams – išskaičiuojamas mokestis nuo mokėjimų į užsienį, kainodaros įpareigojimai sandoriams su susijusiomis šalimis ir Lietuvos mokesčių bei investuotojo buveinės šalies mokesčių taisyklių sąveika. Šių aspektų supratimas prieš nustatant struktūrą padeda išvengti netikėtumų mokant pirmąjį dividendą ar teikiant metinę deklaraciją.

Išskaičiuojamas mokestis nuo dividendų

Lietuvoje taikomas dividendų išskaičiuojamojo mokesčio tarifas priklauso nuo to, ar gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo. 2026 m. nerezidentams fiziniams asmenims išmokėti dividendai paprastai apmokestinami 15 % gyventojų pajamų mokesčiu, atsižvelgiant į taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas. Užsienio įmonių akcininkams išmokėti dividendai paprastai apmokestinami 17 % įmonių pajamų mokesčiu, nebent įstatymų numatyta dalyvavimo išimtis arba taikoma dvigubo apmokestinimo sutartis numato lengvatą. Dalyvavimo išimtis gali būti taikoma, kai kvalifikuotas įmonės akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių nepertraukiamai valdo bent 10 % balsavimo teisę turinčių akcijų, laikantis įstatymų nustatytų sąlygų ir kovos su piktnaudžiavimu nuostatų. Sumažintų sutarčių tarifų negalima taikyti neišnagrinėjus atitinkamos sutarties ir gavėjo tinkamumo. Dalyvavimo išimtis gali visiškai panaikinti išskaičiuojamąjį mokestį, kai Lietuvos subjektas moka dividendus ES rezidentei patronuojančiai bendrovei, kuri atitinka Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvos sąlygas. Taikytiną išskaičiuojamojo mokesčio tarifą kiekvieno investuotojo konkrečiai situacijai apskaičiuojame prieš paskelbiant pirmąjį dividendą.

Transferinis kainodaros

Bet koks sandoris tarp Lietuvos subjekto ir susijusios šalies – patronuojančios bendrovės, akcininko, dukterinės įmonės ar bendros nuosavybės bendrovės – turi būti įkainojamas rinkos sąlygomis pagal Lietuvos ir EBPO transferinių kainodaros taisykles. Įprasti sandoriai tarp grupės įmonių apima: valdymo mokesčius, mokamus patronuojančiai bendrovei, palūkanas už paskolas tarp grupės įmonių, autorinius atlyginimus už intelektinės nuosavybės licencijas ir mokėjimus už prekes ar paslaugas tarp grupės įmonių. VMI turi teisę koreguoti Lietuvos subjekto apmokestinamąsias pajamas, jei nustato, kad kainodara tarp grupės įmonių nebuvo nustatyta rinkos sąlygomis. Mes rengiame transferinių kainodaros dokumentaciją užsienio kapitalo Lietuvos subjektams kaip savo apskaitos ir teisinių paslaugų dalį.

Dalyvavimo dividendų atleidimas nuo mokesčių

Dalyvavimo lengvata leidžia Lietuvos bendrovei gauti dividendus iš dukterinės įmonės nemokant nuo jų Lietuvos pelno mokesčio, jei tenkinamos tam tikros sąlygos: Lietuvos bendrovė privalo valdyti bent 10 % dukterinės įmonės akcinio kapitalo bent 12 mėnesių; dukterinė įmonė neturi būti kontroliuojamoji užsienio korporacija mažų mokesčių jurisdikcijoje; ir dividendai neturi būti atskaitomi iš apmokestinamųjų pajamų dukterinės įmonės jurisdikcijoje. Lietuvos kontroliuojančiajai bendrovei, gaunančiai dividendus iš ES veikiančių dukterinių įmonių, dalyvavimo lengvata yra viena iš pagrindinių mokesčių planavimo priemonių.

Nuolatinės buveinės rizika

Užsienio įmonė, vykdanti veiklą Lietuvoje per fiksuotą verslo vietą – valdymo biurą, atstovą arba serverį, kuris sudaro verslo buveinę, – gali įsteigti nuolatinę buveinę (NBU) Lietuvoje ir mokėti jai pelno mokestį už jai tenkantį pelną. Užsienio investuotojams, kurie aktyviai valdo savo Lietuvos subjektą iš kitos šalies, NBU rizika paprastai yra maža. Tačiau kai pagrindinius užsienio patronuojančiosios įmonės valdymo sprendimus paprastai priima Lietuvoje dirbantis darbuotojas ar direktorius, NBU rizika padidėja. NBU riziką vertiname kaip pradinio struktūros konsultavimo dalį.

Imigracijos keliai užsienio verslininkams

Lietuva siūlo kelis imigracijos kelius ne ES šalių verslininkams ir investuotojams, norintiems gyventi ir dirbti šalyje. Tinkamas kelias priklauso nuo investuotojo pilietybės, jo verslo pobūdžio ir nuo to, ar jis dirba Lietuvos subjekte, ar veikia kaip savarankiškai dirbantis verslininkas.

ES mėlynoji kortelė

ES mėlynoji kortelė yra pagrindinis būdas gauti leidimą dirbti aukštos kvalifikacijos ne ES darbuotojams, dirbantiems Lietuvos įmonėje. Norint gauti šią kortelę, pareiškėjas turi turėti galiojančią darbo sutartį arba įpareigojantį darbo pasiūlymą su Lietuvos darbdaviu, turėti aukštąjį išsilavinimą (arba bent 5 metų profesinę patirtį atitinkamoje srityje) ir gauti ne mažesnį kaip 1,5 karto didesnį nei vidutinis Lietuvos bruto darbo užmokestis, bendrąjį atlyginimą. Mėlynoji kortelė iš pradžių išduodama darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir trims mėnesiams ir suteikia teisę jos turėtojui atsivežti šeimos narius į Lietuvą. Ji gali būti pakeista į nuolatinį leidimą gyventi po 5 metų bendro gyvenimo ES valstybėse narėse pagal Mėlynosios kortelės sąlygas.

Nacionalinis darbo leidimas

Nuo 2024 m. liepos 1 d. trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje pagal įstatymą, paprastai privalo gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, suteikiantį teisę dirbti, nebent taikoma įstatymų numatyta išimtis. Atskiras darbo leidimas nebėra standartinis imigracijos kelias įprastam darbui. Lietuvos užimtumo tarnyba išduoda darbo leidimus tik tam tikroms kategorijoms, įskaitant tam tikrus sezoninius darbuotojus. Įprasto darbo atveju darbdavys paprastai pateikia reikiamą tarpininkavimo raštą per MIGRIS, o užsienietis kreipiasi dėl atitinkamo leidimo gyventi. Dirbti galima tik tada, kai pareiškėjas turi reikiamą teisinį leidimą. Mes tvarkome ir darbo, ir leidimo gyventi prašymus vienu metu, kad kuo labiau sutrumpėtų laikas, per kurį gaunamas teisėtas darbo statusas.

Pradedančiųjų viza

Lietuvos „Startup Visa“ programa skirta ne ES šalių verslininkams, norintiems įkurti ar plėtoti inovatyvų startuolį Lietuvoje. Programa administruojama bendradarbiaujant su „Startup Lithuania“. Pareiškėjai privalo pateikti verslo koncepciją „Startup Lithuania“ įvertinimui – koncepcijos, įvertintos kaip išties inovatyvios, gauna rekomendacinį laišką, kuris patvirtina vizos paraišką. „Startup Visa“ suteikia verslininkui teisę gyventi ir plėtoti savo verslą Lietuvoje iki dvejų metų su galimybe pratęsti. Tai vienas iš prieinamiausių į inovacijas orientuotų imigracijos kelių ES.

Leidimas gyventi investuotojams

Lietuvoje nevykdoma bendroji programa, pagal kurią nekilnojamojo turto įsigijimas ar terminuoto indėlio įnešimas į Lietuvos banką automatiškai suteikia trečiosios šalies piliečiui teisę gauti leidimą gyventi. Laikinas leidimas gyventi, pagrįstas teisėta verslo veikla, gali būti išduodamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnį, laikantis konkrečių reikalavimų. Paprastai tai apima bent šešis mėnesius realios verslo veiklos, ne mažesnį kaip 28 000 EUR įmonės nuosavą kapitalą, tinkamus darbo susitarimus ir, kai pareiškėjas remiasi akcininko statusu, ne mažesnę kaip 14 000 EUR asmeninę investiciją kartu su taikomais nuosavybės reikalavimais. Vien investavimo ribos įvykdymas negarantuoja leidimo gyventi. Investuotojo leidimui gyventi nereikia dirbti Lietuvos subjekte ir jis tinka investuotojams, kurių pagrindinė veikla yra jų investicijų valdymas.

Maršrutas	Kam	Pagrindinis reikalavimas	Trukmė
ES mėlynoji kortelė	Aukštos kvalifikacijos Lietuvos įmonių darbuotojai	Atlyginimas ≥ 1,5 × vidutinis; diplomas arba 5 metų patirtis	Darbo sutartis + 3 mėnesiai
Nacionalinis darbo leidimas	Ne ES darbuotojai, neatitinkantys Mėlynosios kortelės reikalavimų	Lietuvos darbdavys; darbo pasiūlymas; Darbo biržos leidimas	1–2 metai (su galimybe pratęsti)
Pradedančiųjų viza	Ne ES šalių verslininkai, turintys novatoriškas verslo koncepcijas	„Startup Lithuania“ rekomendacija; verslo planas	Iki 2 metų (su galimybe pratęsti)
Leidimas gyventi pagal teisėtą verslo veiklą	Tinkami trečiųjų šalių piliečiai, kurie iš tikrųjų valdo arba dalyvauja reikalavimus atitinkančiose Lietuvos įmonėse	Atitiktis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsniui, įskaitant taikomus reikalavimus dėl verslo veiklos, įmonės nuosavo kapitalo, investicijų, nuosavybės ir užimtumo	Galiojimas ir pratęsimas priklauso nuo atitinkamų įstatymų nuostatų ir individualių aplinkybių. Nekilnojamojo turto pirkimas savarankiškai nesuteikia teisės pareiškėjams gauti leidimą gyventi.
Šeimos susijungimas	Leidimų turėtojų sutuoktiniai ir išlaikytiniai	Pagrindinis pareiškėjas turi galiojantį leidimą; giminystės ryšiai	Tas pats, kas pagrindinio leidimo turėtojas

Dažnai užduodami klausimai

Taip, be apribojimų. Lietuvos įmonių teisė nenustato jokių apribojimų užsienio kapitalo nuosavybei Lietuvos UAB. Ne ES pilietis arba bet kurioje pasaulio vietoje registruota įmonė gali valdyti 100 % Lietuvos UAB. Daugumoje sektorių nėra reikalavimo, kad jie būtų Lietuvos akcininkai, vietos direktoriai ar minimalios investicijos vietoje. Reguliuojami sektoriai – bankininkystės, draudimo, gynybos – turi specialius licencijavimo reikalavimus, kurie taikomi nepriklausomai nuo savininko pilietybės, tačiau tai yra licencijavimo sąlygos, o ne nuosavybės apribojimai. Mes registruojame visiškai užsienio kapitalo Lietuvos įmones klientams iš daugiau nei 40 šalių.

2026 m. Lietuvos įmonių nerezidentams mokami dividendai paprastai apmokestinami 15 % gyventojų pajamų mokesčiu, o užsienio įmonių akcininkams mokami dividendai paprastai apmokestinami 17 % pelno mokesčiu. Įstatyminė dalyvavimo išimtis arba taikoma dvigubo apmokestinimo sutartis gali sumažinti arba panaikinti mokestį, atsižvelgiant į atitinkamą nuosavybę, laikymo laikotarpį, naudos gavėją ir kovos su piktnaudžiavimu reikalavimus. Sutarčių tarifai skirtingose jurisdikcijose skiriasi ir negalima daryti prielaidos, kad įmonių akcininkams jie yra 5 %, o fiziniams asmenims – 10 %. Dalyvavimo išimtis gali visiškai panaikinti išskaičiuojamąjį mokestį ES rezidentams įmonių akcininkams, atitinkantiems Patronuojančių ir dukterinių įmonių direktyvos sąlygas. Mes apskaičiuojame taikomą tarifą kiekvieno investuotojo konkrečiai situacijai prieš paskelbiant pirmąjį dividendą.

Ne. Įmonės registracija įgaliojimu yra visiškai įmanoma – investuotojas savo šalyje pasirašo notaro patvirtintą ir apostile patvirtintą įgaliojimo raštą, kuris įgalioja mus jo vardu registruoti įmonę Lietuvoje. Sukurta įmonė yra teisiškai identiška asmeniškai įregistruotai įmonei. Dauguma užsienio investuotojų renkasi šį būdą. Investuotojams, norintiems atvykti į užsienį registracijos tikslais, ypač jei jie taip pat nori asmeniškai atidaryti banko sąskaitą, nes tai yra greičiau, mes pasirūpiname visu vizito maršrutu ir susitikimų planavimu.

Transferinių kainodaros taisyklės reikalauja, kad sandoriai tarp susijusių šalių – jūsų Lietuvos įmonės ir bet kurios įmonės ar asmens, turinčio bendrą nuosavybę – būtų įkainojami taip, tarsi jie būtų vykdomi tarp nesusijusių šalių rinkos sąlygomis. Tai taikoma: valdymo mokesčiams, kuriuos Lietuvos subjektas moka patronuojančiai arba susijusiai įmonei; paskoloms tarp grupės subjektų; autoriniams atlyginimams už intelektinės nuosavybės licencijas; ir bet kokiam prekių ar paslaugų pirkimui iš susijusios šalies. Jei Lietuvos subjekto sandoriai su susijusiomis šalimis nėra sudaromi rinkos sąlygomis, VMI gali koreguoti apmokestinamąsias pajamas. Transferinių kainodaros politikos dokumentai reikalingi Lietuvos subjektams, viršijantiems įstatymų nustatytas ribas. Mes rengiame transferinių kainodaros dokumentaciją kaip savo apskaitos ir teisinių paslaugų užsienio kapitalo įmonėms dalį.

Dalyvavimo lengvata leidžia Lietuvos bendrovei gauti dividendus iš dukterinės bendrovės nemokant nuo jų Lietuvos pelno mokesčio. Sąlygos yra šios: Lietuvos bendrovė turi turėti bent 10 % dukterinės bendrovės akcijų nepertraukiamai bent 12 mėnesių; dukterinė bendrovė neturi būti registruota mažų mokesčių jurisdikcijoje (jurisdikcijos, kurioje pelno mokesčio tarifas yra mažesnis nei 75 % Lietuvos tarifo); ir dividendai neturi būti atskaitomi nuo mokesčių dukterinės bendrovės jurisdikcijoje. Kai šios sąlygos yra įvykdytos, dividendai iš dukterinės bendrovės patenka į Lietuvos kontroliuojančiąją bendrovę be papildomo Lietuvos mokesčio, todėl kontroliuojančiosios bendrovės struktūra yra mokesčių požiūriu efektyvi daugiašaliams ES investuotojams.

Trečiosios šalies pilietis gali gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, pagrįstą teisėta ūkine veikla, jei tenkinamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 45 straipsnyje nustatytos sąlygos. Asmeninė investicija, kurios suma yra ne mažesnė kaip 14 000 EUR, gali būti laikoma tinkamumo reikalavimų dalimi, tačiau vien to nepakanka. Paprastai įmonė turi įrodyti, kad nuosavas kapitalas yra ne mažesnis kaip 28 000 EUR, reali ūkinė veikla vykdoma ne trumpiau kaip šešis mėnesius, ir sudaryti tinkamus darbo susitarimus. Pareiškėjas taip pat turi atitikti taikomus nuosavybės ar valdymo kriterijus ir bendruosius imigracijos reikalavimus. Leidimai gyventi išduodami po individualaus Migracijos departamento įvertinimo. Konsultuojame dėl tinkamumo investicijoms kriterijų ir administruojame leidimo gyventi paraišką kartu su įmonės registracija.

Tai du atskiri, bet susiję dokumentai. Leidimas dirbti suteikia ne ES piliečiui teisę dirbti pas konkretų darbdavį Lietuvoje – jį darbdavys gauna iš Lietuvos darbo biržos prieš darbuotojui pradedant dirbti. Leidimas gyventi suteikia ne ES piliečiui teisę gyventi Lietuvoje leidimo galiojimo laikotarpiu – jį asmuo gauna iš Migracijos departamento. Daugumai trečiųjų šalių piliečių, pradedančių dirbti Lietuvoje įprastai, paprastai reikalingas ne atskiras leidimas dirbti ir leidimas gyventi, o leidimas gyventi. Atskiri leidimai dirbti reikalingi tik konkrečioms užimtumo kategorijoms, kai tai numatyta Lietuvos įstatymuose. Taikomi reikalavimai priklauso nuo asmens pilietybės, imigracijos statuso, profesijos ir visų atitinkamų įstatymų numatytų išimčių.

Pasiruošę susikurti savo investicinę struktūrą Lietuvoje?

Susisiekite su mumis aptarti jūsų šalį, numatomą Lietuvos juridinio asmens struktūrą ir tai, ar planuojate fiziškai būti Lietuvoje. Pateiksime išsamų steigimo planą, apimantį įmonės registraciją, apskaitą, teisinę struktūrą ir imigraciją (jei taikoma), ir galėsime pradėti dirbti per 24 valandas nuo jūsų nurodymų.

Ar šis puslapis buvo naudingas? Įvertinkite

Įvertinkite šį puslapį pirmieji

Company in Lithuania UAB partneriai

Company in Lithuania UAB bendradarbiauja su patikimų partnerių tinklu teisės, finansų, apskaitos ir verslo konsultavimo sektoriuose. Mūsų strateginės partnerystės leidžia mums teikti klientams kompleksinius sprendimus, susijusius su įmonių registracija, mokesčių konsultavimu, bankų steigimu ir kitais klausimais – visa tai po vienu stogu čia pat, Lietuvoje.

Stipriausi Lietuvoje

Company in Lithuania UAB pripažinta viena patikimiausių verslo paslaugų įmonių Lietuvoje. Remiantis nepriklausomais 2025 m. ekonominiais duomenimis, mums buvo suteiktas Stipriausi Lietuvoje ketverius metus iš eilės suteiktas apdovanojimas – tai liudija apie mūsų finansinį stabilumą, profesinį patikimumą ir klientų pasitikėjimą.

Prisidedame prie skaidrios ir gerai veikiančios verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje ir taikome tą patį sąžiningumo standartą kiekvienam klientui.

Pasiruošę pradėti verslą Lietuvoje?Susisiekite su mūsų komanda jau šiandien ir gaukite individualią konsultaciją. Padėsime, kad procesas būtų paprastas, greitas ir sklandus.Susisiekite su mumis

Populiarios paslaugos

Atvejai