2021 m. Lietuvos Vyriausybė padarė viską, kas įmanoma, kad ekonomika išliktų atvira ir augtų pandemijos akivaizdoje. Padaryta didelė pažanga plėtojant inovacijų ekosistemą. Toliau stiprinama energetikos infrastruktūra, kuriama ateities transporto infrastruktūra, skatinamas tvarus žemės ūkis, plėtojami kiti žemės ūkio sektoriai, įgyvendinant iniciatyvą, skirtą padėti Lietuvai apsirūpinti maistu krizės metu ir didinti Lietuvos maisto produktų eksportą.
Siekdama atverti verslumą ir sumažinti gyventojų judėjimo apribojimus, Lietuva viena pirmųjų šalių įdiegė svarbią COVID-19 pandemijos valdymo priemonę – galimybių pasą. 2021 m. įmonės gavo 42 tūkst. mokesčių paramos ir 38 tūkst. subsidijų (beveik 40 proc. visų įmonių).
- Lietuvoje 2021 metais pritraukta rekordinis investicijų skaičius – beveik 1 milijardas eurų (2021 metais pritraukta 29 investuotojai), kurios sukūrė 4,5 tūkst. naujų darbo vietų.
- Šalies ekonomikos variklis – angliškos kilmės prekių eksportas – 2021 m. išaugo net 25 proc. (iki 19,3 mlrd. eurų, ir sudarė 61,9 proc. viso Lietuvos eksporto).
- Siekiant stiprinti Lietuvos ekonominius ryšius pasaulyje ir diversifikuoti eksporto rinką, 2021 m. buvo įsteigtos naujos komercijos atašė pareigybės JAV ir Vokietijoje, numatyta įsteigti Lietuvos prekybos atstovybę Taivane. Šiuo metu vykdomas tolesnis ekonominis atstovavimas ir stiprinamas darbas su Japonija, Pietų Korėja, Singapūru, Prancūzija, Lenkija, Danija ir Italija.
- Pradėtas kasmetinis verslo priežiūros įstaigų darbo vertinimas – jau dabar akivaizdu, kad viešai skelbiami rezultatai lėmė įstaigų pažangą, sumažėjo įmonių sąnaudos.
Infrastruktūra
Lietuvos geografinė padėtis patogi tiek tarptautinėms gamybos, tiek logistikos įmonėms ir paslaugų centrams. Įsikūrusi Vakarų Europos, Skandinavijos ir NVS šalių sankirtoje, Lietuva yra ne tik logistiškai patogioje geografinėje aplinkoje įmonėms, norinčioms patekti į Europos Sąjungos rinkas, bet ir žinoma dėl daugiakultūriškumo, kuris yra itin svarbus tarptautiniam verslui. Šie veiksniai ir puiki šalies transporto ir ryšių infrastruktūra yra vietos ir užsienio verslo sėkmės pagrindas.
Pažangiausios ryšių technologijos
Lietuvos elektroninė infrastruktūra pripažinta viena geriausių Europos Sąjungoje. Iš esmės ji yra viena geriausių pasaulyje. Lietuva yra vienas iš pagrindinių informacinės visuomenės plėtros rodiklių pasaulio šalyse, tenkinančių verslo poreikius informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje, ir yra regioninė lyderė plačiajuosčio ir šviesolaidinio kabelio tinklo infrastruktūros srityje. Patogi laiko juosta užtikrina plačią tarptautinių ryšių paslaugų aprėptį, todėl Lietuva yra puiki vieta tarptautinėms IT ir ryšių paslaugoms.
Iš Lietuvos lengva pasiekti kitų šalių sienas
Lietuvos fizinė infrastruktūra suteikia investuotojams daug galimybių naudotis patikimomis, greitomis ir aukštos kokybės logistikos galimybėmis bei optimizuoti veiklą. Visos pagrindinės Šiaurės Europos, Vakarų Europos ir Azijos rinkos yra lengvai ir patogiai pasiekiamos jūra, oru, keliais ir geležinkeliais.
The Kūpėdos uostas yra pagrindinis Lietuvos jūrų uostas ir vienas didžiausių krovinių uostų Baltijos šalyse. Jo metinis krovinių krovos pajėgumas siekia apie 70 milijonų tonų. 2025 m. uoste buvo perkrauta apie 39 milijonus tonų krovinių, įskaitant konteinerinius krovinius, naftos produktus, suskystintas gamtines dujas ir kitas prekes. Uostas užtikrina svarbius jūrų susisiekimus tarp Lietuvos, Europos rinkų ir tarptautinių prekybos kelių.
Geležinkeliai
Lietuvos geležinkelių infrastruktūra užtikrina krovinių vežimo jungtis su kaimyninėmis šalimis ir prieigą prie platesnių Europos ir tarptautinių logistikos tinklų. Geležinkelių susisiekimas su Lenkija ir kitomis ES rinkomis stiprinamas įgyvendinant „Rail Baltica“ infrastruktūros projektą. Tačiau tarptautinėms geležinkelių krovinių gabenimo operacijoms, kuriose dalyvauja Rusija ir Baltarusija, taikomos ES sankcijos, prekybos apribojimai ir papildomi atitikties reikalavimai. Nereikėtų daryti prielaidos apie tiesiogines geležinkelių krovinių gabenimo jungtis su tolimomis vietovėmis, nes transporto susitarimuose gali dalyvauti keli geležinkelio operatoriai, tranzito šalys ir geležinkelių sistemų kaita.
Jame yra trys tarptautiniai oro uostai, iš kurio per 2–3 valandas galima pasiekti pagrindinius Europos miestus.
Inovacijoms ir plėtrai pasirengusi verslo ekosistema
Per kelerius metus tapusi didžiausiu finansinių technologijų centru Europoje, Lietuva įrodė gebėjimą prisitaikyti prie naujų pasaulinių procesų diktuojamų sąlygų ir ryžtingai pasinaudojo „Brexit“ sukurtomis galimybėmis. Lietuva drąsiai priėmė iššūkį, suvienydama institucijas bendram tikslui – sukurti palankias sąlygas finansinių technologijų plėtrai ir augimui įmonės Lietuvoje per trumpą laiką.
Atlaikęs 2021 m. pandemijos iššūkius, Lietuvos finansinių technologijų sektorius užfiksavo rekordinį investicijų skaičių ir beveik 50 procentų išaugantį darbuotojų skaičių.
Sektoriaus plėtrą ir gerą Lietuvos vertinimą pasaulyje lemia vyriausybės dėmesys sektoriaus poreikiams ir aukšti investicijų reguliavimo bei skaidrumo reikalavimai. Palanki aplinka finansinių technologijų verslui fiksuojama ir pagal tarptautinius reitingus. 2021 m. Lietuva užėmė 10 vietą pasauliniame finansinių technologijų reitinge. Šalis pasižymi viena mažiausių pinigų plovimo rizikos šalių – pagal 2025 m. Bazelio pinigų plovimo prevencijos indeksą Lietuva gavo 4,03 balo iš 10 pinigų plovimo ir susijusių finansinių nusikaltimų rizikos balų, kur aukštesni balai rodo didesnę riziką. Viešajame indekse, kuriame šalys rikiuojamos nuo didžiausios iki mažiausios rizikos, Lietuva užėmė 158 vietą tarp 177 jurisdikcijų. Indeksas vertina pažeidžiamumus, susijusius su kovos su pinigų plovimu sistemomis, korupcija, finansiniu skaidrumu, viešąja atskaitomybe ir politine bei teisine rizika. Reitingas neturėtų būti interpretuojamas kaip įrodymas, kad Lietuvoje nėra pinigų plovimo rizikos. Pagal išduotas licencijas Lietuva laikoma didžiausia finansinių technologijų bendruomene Europos Sąjungoje.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI)
Tiesioginės užsienio investicijos yra pagrindinis nuoseklaus tolesnio Lietuvos augimo komponentas. Turėdama neužpildytų pramonės šakų ir neišnaudoto potencialo, šalis gali pasiūlyti palankias sąlygas įvairių pramonės šakų įmonėms.
- Tarp 3 geriausių Europoje pagal pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų darbo vietų skaičių vienam gyventojui
- Lietuva, lygiavertė Airijai ir Danijai, taip pat gali pasiūlyti įspūdingą kainos ir kokybės santykį.
Lietuvą pasirinkę investuotojai dažnai mini, kad tokį sprendimą priėmė žmogiškųjų išteklių dėka – 85 % jaunų specialistų kalba angliškai, Lietuvos specialistų skaitmeninis raštingumas yra aukštas, darbuotojai energingi, pasiruošę iššūkiams ir geba spręsti ne tik įdomius, bet ir sudėtingus galvosūkius.
Tik pažiūrėkite į vietinių įmonių sąrašą – juk tai pasaulinės lyderės: „Vinted“, „Nord Security“, „Kilo Health“, „Trafi“, „Tesonet“, „Bored Panda“, „CityBee“, „Brolis Semiconductors“, „TransferGo“, „Paysera“ ir kitos. Tai, kad Lietuvoje veikia tokie žinomi vardai kaip „Danske Bank“, „Nasdaq“, „Continental“, „Hollister“, „Hella“, „McKesson“ ir „Thermo Fisher Scientific“, liudija apie šalies stabilumą, saugumą ir palankią verslo plėtrai infrastruktūrą.
Valstybės įstaiga „Investuok Lietuvoje“ yra ne pelno siekianti užsienio tiesioginių investicijų plėtros agentūra, kurios tikslas – skatinti naujų darbo vietų kūrimą pritraukiant tarptautines bendroves, didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, investicinį patrauklumą ir šalies pripažinimą pasaulyje.
Lietuvoje idėjas lengva išbandyti realybėje
Kiekvienas verslas prasideda nuo idėjos, tačiau idėjos dažnai lieka neįgyvendintos dėl baimės suklysti. Lietuva kviečia eksperimentuoti – sukūrėme puikią aplinką idėjoms išbandyti rinkos sąlygomis prieš jas pristatant pasauliui. Įvairių institucijų sukurtuose ir konkretiems sektoriams pritaikytuose verslo inkubatoriuose, dar vadinamuose smėlio dėžėmis, finansų, energetikos, transporto srities startuoliai ir rinkoje jau įsitvirtinusios įmonės gali išbandyti savo inovatyvius produktus.
Lietuvos bankas visame pasaulyje išgarsėjo kaip itin progresyvus, naujausioms finansinėms technologijoms draugiškas reguliuotojas. Siekdamas būti ne tik priežiūros institucija, bet ir finansų sektoriaus partneriu, Lietuvos bankas užtikrina inovacijoms palankią reguliacinę aplinką.
Palanki aplinka finansinių technologijų plėtrai
Sparčios ir precedento neturinčios Lietuvos kelionės į finansinių technologijų olimpą nustebino ne vieną užsienio analitiką ir žurnalistą. 2021 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 265 finansinių technologijų įmonės, arba 35 daugiau nei prieš metus (13 % padidėjimas). Nuo 2014 m. tokių įmonių skaičius išaugo beveik penkis kartus. Finansinių technologijų sektoriuje dirba 5 900 žmonių, arba beveik 50 % daugiau nei 2020 m.
Kai kurie iš jų yra naujokai, tačiau tarp jų matome ir tokius pasaulinio garso vardus kaip „SumUp“, „Revel Systems“, „Mambu“ ir „Revolut“, kurie Lietuvoje ne tik augina savo verslą, bet ir kuria bei testuoja naujus produktus.
Palanki aplinka įmonėms šioje srityje neatsirado savaime ir ne per naktį. Prie tinkamos aplinkos kūrimo prisideda ir Lietuvos bankas (LB), vienas pažangiausių centrinių bankų Europoje. Startuoliai ir brandūs „Fintech“ žaidėjai gali pasinaudoti LB sukurta programa „Naujokas“, kuri padeda jiems įsitvirtinti šalyje. Pasitelkdamos verslo inkubatorius (smėlio dėžes), įmonės gali išbandyti naujus, dar kuriamus sprendimus.
Dėmesys gyvybės mokslams
Lietuva išsikėlė ambicingą tikslą iki 2030 m. tapti lydere gyvybės mokslų srityje ir kiekvienais metais šis tikslas atrodo vis labiau pasiekiamas. Beje, šią lyderystę aiškiai lemia 5 % šalies BVP rodiklis. Biomedicinos įmonės yra vienos pelningiausių šalyje – 90 % jų produkcijos eksportuojama į visą pasaulį. 2021 m. Lietuva prisijungė prie Europos elito molekulinės biologijos klubo – Lietuvoje įkurtas Europos molekulinės laboratorijos (EMBL) partnerystės institutas. Šio centro įkūrimas Lietuvoje yra aukščiausias Lietuvos mokslininkų kompetencijos atlikti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas.
Lyderystė lazerių srityje ir naujos galimybės
Lietuvą pelnytai galima vadinti lazerine valstybe. Per dešimtmečius sukauptos žinios ir kompetencijos leidžia Lietuvos mokslininkams kurti produktus, naudojamus palydovuose, erdvėlaiviuose, ieškoti vėžio gydymo būdų ir spręsti branduolinių atliekų šalinimo problemas. Mūsų lazerius naudoja NASA ir CERN, IBM, „Hitachi“, „Toyota“, „Mitsubishi“ ir net 95 iš 100 geriausių pasaulio universitetų.
Lietuva žinoma kaip lyderė ultratrumpų impulsų lazerių srityje – mūsų šalies gamintojai užima daugiau nei pusę pasaulinės šios srities rinkos. 2019 m. Tarptautinio tyrimų centro laboratorijoje Vengrijoje buvo įrengtas vienas galingiausių pasaulyje lietuvių sukurtas lazerių – lazerinė sistema SYLOS. 2021 m. Lietuva tapo viena iš Europos ekstremalaus apšvietimo infrastruktūros tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ELI) steigėjų. Šis „LASER CERN“ suteikia Lietuvos mokslininkams prieigą prie pažangiausių pasaulyje lazerinių sistemų.
Be mokslo institucijų, Lietuvos lazerių sektorius vienija daugiau nei 50 įmonių. Jų kuriami produktai dažnai neturi atitikmenų pasaulyje, todėl šios įmonės retai konkuruoja tarpusavyje. Šiandien Lietuva lazerius ir lazerines technologijas eksportuoja į daugiau nei 80 pasaulio šalių.
Startuolių šalis
Ar kada susimąstėte, kodėl Lietuvoje veikiančių startuolių (tiek su vietiniu, tiek su užsienio kapitalu) skaičius jau viršijo tūkstantį? Tam yra net kelios priežastys. Visų pirma, Lietuvoje sukurtos palankios verslo finansavimo sąlygos ir yra dėmesingos institucijos, atsakingos už startuolių ekosistemos priežiūrą. Pagal vyriausybės teikiamą finansavimą startuoliams Lietuva lenkia net Skandinavijos šalis! Paramą startuoliams perkėlimo, verslo plėtros ir teisiniais klausimais teikia tokios institucijos kaip Inovacijų agentūra, „Go Vilnius“ ir Lietuvos bankas.
2021 m. startuoliai susijungė į asociaciją „Vienaragiai Lietuvoje“, kuri šiuo metu vienija daugiau nei 40 Lietuvos startuolių. Asociacija išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2025 m. sukurti ekosistemą, kurioje būtų 2 tūkst. startuolių. Lietuvoje veikiantys startuoliai kasmet papildo šalies biudžetą 375 mln. eurų mokesčių pavidalu.
Šiuo metu Lietuvos startuolių ekosistemoje veikia daugiau nei 16 tūkstančių žmonių.
Būtent dėl šių sąlygų startuolių bendruomenė Lietuvoje suklestėjo ir 2019 m. Lietuvai padovanojo pirmąjį vienaragį (startuoli, kurio vertė viršija 1 milijardą eurų) – „Vinted“. 2022 m. Lietuvoje taip pat atsirado antrasis startuolis „Nord Security“.
Šiaip ar taip, „Vinted“ ir „Nord Security“ nėra vieninteliai Lietuvos startuolių ekosistemos traukos objektai. Paminėti verta ir daugelio kitų pirmaujančių įmonių, tokių kaip „Trafi“, „Tesonet“, „Kilo Health“, kurių darbai ir sukurti sprendimai garsina Lietuvą užsienyje.
Infliacija ir investicijos į nekilnojamąjį turtą: ar verta ir kokia dabar rinkos situacija?
2022 metais Lietuvoje buvo itin didelė infliacija – balandžio mėnesį metinė infliacija siekė 16,6 %. Tačiau šie skaičiai atspindi istorines ekonomines sąlygas ir neturėtų būti pateikiami kaip dabartiniai rodikliai. Nuo 2022 metų infliacija, namų ūkių indėliai ir nekilnojamojo turto investavimo sąlygos iš esmės pasikeitė. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2026 m. gegužės mėn. Lietuvos metinis suderintas infliacijos lygis buvo 5,1 %. Investuotojai, vertindami Lietuvos ekonomiką, turėtų remtis naujausiais turimais Statistikos departamento, „Eurostat“ ir Lietuvos banko duomenimis. Ekspertai pažymi, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą populiarėja kaip atspariausia infliacijai investavimo forma, ir tai skatina nekilnojamojo turto rinkos judėjimą.
The JAV banko analitikų išvados – penktas pagal dydį Amerikos bankas – teigia, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą yra atspariausios didelei infliacijai, kokią turime šiandien Lietuvoje.
Infliacijos poveikis investicijų rezultatams priklauso nuo turto klasės, pinigų politikos, ekonomikos augimo lūkesčių ir individualių rinkos sąlygų. Didėjanti infliacija gali neigiamai paveikti akcijų vertinimą, ypač kai ją lydi didesnės palūkanų normos, tačiau akcijų rinkos rezultatai nebūtinai blogėja kiekvienu infliacijos laikotarpiu. Nekilnojamasis turtas, akcijos, obligacijos ir alternatyvios investicijos kelia skirtingą riziką ir gali skirtingai reaguoti į infliaciją. Investuotojai turėtų įvertinti numatomą grąžą, likvidumą, finansavimo išlaidas, mokesčius ir portfelio diversifikaciją, o ne daryti prielaidą, kad viena turto klasė nuolat užtikrina geresnę apsaugą nuo infliacijos. Išvadose taip pat aptariamas infliacijos poveikis obligacijų investicijoms: daugumos fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių palūkanų norma išlieka nepakitusi iki išpirkimo, todėl palūkanų mokėjimų perkamoji galia mažėja didėjant infliacijai.
Ekonomikos ekspertas JAV banko analitikams taip pat sako: „Šiuo metu Lietuva ir kitos euro zonos šalys išgyvena didelės infliacijos laikotarpį, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl verta investuoti. Nieko nedarant su pinigais, jų vertė krenta, t. y. pinigai nuvertėja, o kuo greičiau kyla kainos, tuo greičiau pinigai nuvertėja. Nekilnojamasis turtas yra viena iš sričių, kurioje investicijos, net ir didelės infliacijos sąlygomis, dažniausiai yra pelningos, nors, kaip ir visos kitos, jos yra susijusios su rizika.“
Be to, Lietuvos ekonomika gana gerai atlaikė COVID pandemiją – Lietuvos BVP jau viršija prieš pandemiją buvusį lygį, o augant ekonomikai, auga ir nekilnojamojo turto paklausa, atitinkamai didėja ir nekilnojamojo turto kainos.
Investuotojų sukurta paklausa neleidžia nekilnojamojo turto kainoms mažėti
Remiantis nekilnojamojo turto analizės platformos „CityNow“ surinktais duomenimis, 2022 m. balandžio mėn. Vilniuje buvo sudaryta lygiai 300 naujos statybos butų pardavimo sutarčių. Gegužę planuojama pasirašyti 200 butų pardavimo sutartis. „Tai įprastas kiekis, atsižvelgiant į nedidelę pasiūlą ir į tai, kad pradedame vasaros sezoną, kai rinka paprastai būna mažiau aktyvi“, – komentuoja Vilius Visokas, nekilnojamojo turto analizės platformos „City Now“ įkūrėjas.
Pasak jo, pirkėjus investuoti į nekilnojamąjį turtą sostinėje skatina itin didelė infliacija Lietuvoje ir smarkiai sumažėjusi nuomos pasiūla. Didžioji dalis investicijų skiriama didelių vystytojų projektams, kurie bus baigti 2022 m. Pirkėjai labai atidžiai stebi vystytojų reputaciją ir gebėjimą sėkmingai užbaigti statybas, o vystytojai vis dažniau rinkai siūlo butus ne pagal brėžinius, o jau pradėjus statybas.
Kolektyvinio finansavimo platformos sulaukia vis daugiau dėmesio
Martinas Tsymbalas – „Letsinvest“ projekto vadovas – teigia, kad be sutelktinio finansavimo platformų komercinio nekilnojamojo turto srityje, lietuviai taip pat aktyviau domisi investicijomis į nekilnojamąjį turtą per bendro investavimo platformas: „Pastaruoju metu, kai infliacija pradėjo intensyviai augti, jaučiame didelį susidomėjimą investuoti per sutelktinio finansavimo platformas. Žmonės yra atsargūs, nes tokios investicijos dar nėra daugelis išbandę, tačiau jie supranta, kad norint sėkmingai investuoti į nekilnojamąjį turtą, tai padaryti pačiam nėra lengva: reikia išmanyti nekilnojamojo turto rinką, mokėti pasirinkti tvarius projektus, o tada užsiimti jų priežiūra, nuoma. Šį suvokimą pastebime ne tik iš mažų investuotojų, bet vis dažniau iš didelių investuotojų, investuojančių dešimtis tūkstančių eurų, ir mes taip pat pradedame svarstyti ir rinktis investavimą per platformas, o ne tiesiogiai pirkti nekilnojamąjį turtą, nes tai tiesiog daug paprasčiau: nereikia patiems analizuoti projektų, užsiimti pirkimo, o vėliau nuomos procesu.“
„Letsinvest“ projekto vadovą palaiko ir ekonomistas A. Izgorodinas, teigiantis, kad nerekomenduojama savarankiškai investuoti į visiškai neįdomią sritį: „Prieš savarankiškai investuojant į nekilnojamąjį turtą, t. y. perkant nekilnojamąjį turtą, būtina pasidomėti esama nekilnojamojo turto rinkos situacija, perspektyvomis, pasikalbėti su rinkos ekspertais. Tuo tarpu pasirinkę sutelktinio finansavimo platformas, profesionalūs nekilnojamojo turto investuotojai „gyvena“ nekilnojamojo turto rinkoje, kasdien stebi rinkos tendencijas ir gali užtikrinti didesnę grąžą, nei jei į nekilnojamąjį turtą investuotumėte patys.“
Pasak ekonomisto, net ir renkantis investuoti per patikimas platformas, vis tiek reikia suprasti, kad bet kokios investicijos yra susijusios su rizika, todėl patartina diversifikuoti investicijų portfelį.
Nesvarbu, kokiame vystymosi etape yra jūsų verslo projektas, ekspertų parama niekada nepakenks. Company in Lithuania UAB visada atvira jaunoms įmonėms, naujiems projektams ir drąsiems sprendimams. Mūsų įmonė turi didelę patirtį pradedant naujus projektus – iki šiol padėjome įkurti daugiau nei 400 įmonių Lietuvoje. Company in Lithuania UAB padės jums parengti verslo planą jūsų projektui ir įgyvendinti jūsų idėją.
