Pirmiausia turite įforminti savo verslą, pasirinkdami teisinę verslo formą. Nors importu ir eksportu galite užsiimti ir kaip fizinis asmuo, turintis individualios veiklos pažymėjimą, rekomenduojame pasinaudoti juridinio asmens statusu.
Su maistu besiliečiančias medžiagas ir gaminius gaminančios, perdirbančios ar platinančios įmonės Lietuvoje privalo laikytis taikomų ES ir Lietuvos teisės aktų, įskaitant atitinkamus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) administruojamus registracijos ir pranešimo reikalavimus. Taikomi įpareigojimai priklauso nuo veiklos rūšies, naudojamų medžiagų ir operatoriaus vaidmens tiekimo grandinėje. Su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti geros gamybos praktikos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 ir, kai taikoma, reglamentą (EB) Nr. 2023/2006.
Vienkartiniai su maistu besiliečiantys indai turi atitikti Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 ir geros gamybos praktikos reikalavimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2023/2006. Gali būti taikomi papildomi su konkrečia medžiaga susiję reikalavimai. Įmonės taip pat privalo laikytis Direktyvos (ES) 2019/904 dėl vienkartinio naudojimo plastikų, kuria draudžiama ES rinkai pateikti tam tikrus vienkartinio naudojimo plastikinius gaminius, įskaitant plastikines lėkštes ir stalo įrankius. Maisto produktų saugos reikalavimų laikymasis nepanaikina šių apribojimų. Šio reglamento tikslas – užtikrinti, kad su maisto produktais besiliečiantys produktai ir medžiagos visada atitiktų jiems taikomus reikalavimus:
- Svarbu, kad patalpos atitiktų paskirtį ir kad personalas būtų informuotas apie svarbiausius gamybos etapus.
- Įdiegta kokybės užtikrinimo ir kontrolės sistema.
- Tinkamų žaliavų parinkimas ir atitinkamas įvertinimas, siekiant užtikrinti galutinio produkto saugą ir inertiškumą.
Maisto higienos srityje Nacionalinių higienos reikalavimų nutarimas nustato specialius reikalavimus atitinkamoms medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu, bei jų tyrimo metodus. Nacionalinių higienos reikalavimų nutarimo VII skyriuje nustatyti reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikoje pagamintam ir iš ne Europos Sąjungos šalių, išskyrus Islandijos Respubliką, Lichtenšteino Kunigaikštystę ir Norvegijos Karalystę, importuotam popieriui ir kartonui, skirtam liestis su maisto produktais. Jei planuojate gaminti vienkartinius indus iš popieriaus, rekomenduojame susipažinti su Nacionaliniais higienos reikalavimais.
Įmonės, eksportuojančios prekes iš Lietuvos, privalo nustatyti taikomus dokumentus ir norminius reikalavimus, atsižvelgdamos į produkto klasifikaciją, paskirties šalį, muitinės procedūrą ir visus atitinkamus prekybos apribojimus. Prekių gabenimui tarp ES valstybių narių paprastai nereikia eksporto muitinės deklaracijų, nors gali būti taikomi PVM, statistinės atskaitomybės ir su konkrečiais produktais susiję įsipareigojimai. Eksportui į šalis, nepriklausančias nuo ES, paprastai reikalingi muitinės formalumai ir, priklausomai nuo prekių ir paskirties vietos, gali prireikti papildomų sertifikatų, licencijų ar leidimų.
Dažniausiai reikalingi eksporto dokumentai yra šie:
- Fitosanitarinis sertifikatas. Jo gali reikėti eksportuojant augalus, augalinius produktus ir kitas reglamentuojamas žemės ūkio prekes, priklausomai nuo paskirties šalies fitosanitarinių reikalavimų ir produktų klasifikacijos. Ne visiems vaisių, daržovių, grūdų ar sėklų eksportams reikalingas fitosanitarinis sertifikatas.
- Prekybos dokumentas. Tai dokumentas, kuriame registruojamas produktas, jo kiekis, vertė ir kitos savybės.
- Tarptautinis važtaraštis. Dokumentas, nurodantis vežėją, t. y. kada ir kur prekės turi būti pristatytos.
- Produkto kilmės sertifikatas. Tai dokumentas, kuriame nurodoma produkto kilmė. Jame teigiama, kad eksportuojamos prekės yra pagamintos tam tikroje šalyje.
- Muitinės deklaracija. Tai dar vienas dokumentas, kurį reikia pateikti muitinės įstaigoms. Formos įvairiose šalyse skiriasi.
- Pakuotės sąrašas. Jame išsamiai nurodoma, kurios prekės eksportuojamos. Sąraše nurodomi prekių matmenys.
- Produkto kokybės sertifikatas Tai dokumentas, įrodantis, kad eksportuojamos prekės atitinka šalies kokybės reikalavimus.
- Veterinarijos sertifikatas. Reikalingas eksportuojant gyvulius arba gyvulininkystės produkcijos priemones.
Kadangi, priklausomai nuo šalies, į kurią eksportuojamos prekės, reikalingi ir specialūs dokumentai, patariama pasiteirauti muitinės departamente, ar turite visus reikiamus dokumentus.
Norintiems gauti importo ir eksporto licenciją
Importo ir eksporto licencijos reikalingos tik tam tikroms reglamentuojamų prekių kategorijoms ir veiklai. Lietuvoje žemės ūkio produktų importo ir eksporto licencijas (AGRIM ir AGREX) administruoja Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, o paraiškos teikiamos per Nacionalinės mokėjimo agentūros informacinį portalą. Kitiems reglamentuojamiems produktams, įskaitant dvejopo naudojimo prekes, karines prekes, vaistus ir tam tikrus maisto produktus, gali reikėti skirtingų kompetentingų institucijų leidimo arba sertifikavimo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra atsakinga už atitinkamus maisto saugos, veterinarijos ir oficialios kontrolės reikalavimus, tačiau nėra pagrindinė importo ir eksporto licencijas išduodanti institucija.
Pareiškėjams svarbu atkreipti dėmesį į atskiras rinkas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir paraiškoje teisingai pateikti duomenis apie eksportuojamą ar importuojamą produktą. Joje turi būti nurodytas prekės pavadinimas, aprašymas ir kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, kiekis ir kita informacija. Taip pat svarbu pateikti informaciją apie paskirties ar eksporto vietą ir kilmės šalį.
Žemės ūkio produktų importo ir eksporto licencijavimo reikalavimus nustato galiojantys ES teisės aktai, įskaitant Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/1237. Licencija nebūtina automatiškai kiekvienam žemės ūkio produktui ar siuntai. Lietuvoje taikomi licencijavimo reikalavimai apima AGRIM importo licenciją importui, viršijančiam 1000 kg ryžių arba 100 hektolitrų žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, ir AGREX eksporto licenciją eksportui, viršijančiam 500 kg tam tikrų ryžių produktų arba 2000 kg cukraus, atsižvelgiant į atitinkamas produktų klasifikacijas ir įstatymų nustatytas išimtis. Prieš importuodamos ar eksportuodamos, įmonės privalo patikrinti galiojančius kiekvieno produkto reikalavimus.
TARPTAUTINIS KROVINIŲ GABENIMAS
Krovinių vežimo keliais licencijavimo reikalavimai Lietuvoje priklauso nuo transporto operacijos rūšies, transporto priemonės ar transporto priemonių junginio, didžiausios leistinos masės ir nuo to, ar vežimas atliekamas samdos pagrindais ar už atlygį. Tam tikrai vidaus ir tarptautinei komercinei krovinių vežimo kelių transportu veiklai reikalinga vežėjo licencija. Licencijavimo išimtys gali būti taikomos priklausomai nuo transporto priemonės, transporto veiklos ir taikomų teisės aktų. Įmonėms, vežančioms tik savo krovinius, gali būti taikomi kitokie reikalavimai nei komerciniams krovinių vežimo kelių transportu operatoriams. Paraiška ir dokumentai turi būti pateikti atvykus tiesiai į Lietuvos transporto saugumo tarnybos („Tarnyba“) Paslaugų departamentą, pateikiant paraišką ir dokumentus paštu, per kurjerį arba elektroniniu būdu, įskaitant paraišką ir dokumentus arba jų nuskaitytas kopijas, pasirašytas patikimu elektroniniu juridinio asmens vadovo, individualią veiklą vykdančio asmens arba juridinę galią turinčio transporto vadybininko parašu. Tarptautinio krovinių vežimo keliais operatoriai privalo gauti licencijas ir leidimus, taikomus jų maršrutams, transporto priemonėms ir transporto veiklai. Bendruomenės licencija paprastai suteikia teisę atitinkamiems ES vežėjams vykdyti tarptautinius krovinių vežimus samdos pagrindais ar už atlygį ES/EEE teritorijoje, laikantis taikomų sąlygų. Tam tikroms tarptautinėms kelių transporto operacijoms, kuriose dalyvauja ES nepriklausančios šalys, gali būti reikalaujama arba naudojamas ETMK/ETMK leidimas, tačiau jis nėra privalomas visiems tarptautiniams krovinių gabenimams. Priklausomai nuo dalyvaujančių šalių, gali prireikti papildomų dvišalių leidimų ar kitų įgaliojimų.
Eksporto deklaracija
Iš Europos Sąjungos muitų teritorijos eksportuojamoms prekėms paprastai reikalinga eksporto muitinės deklaracija, atsižvelgiant į taikomas išimtis ir specialias procedūras. Prekių, eksportuojamų už ES ribų, tiekimui gali būti taikomas 0 % PVM tarifas, jei tenkinamos ES ir Lietuvos PVM teisės aktuose nustatytos sąlygos. Tiekėjas privalo saugoti pakankamai dokumentinių įrodymų, patvirtinančių, kad prekės išvežtos iš ES. Vien eksporto deklaracijos pateikimas automatiškai nesuteikia teisės taikyti 0 % PVM tarifą.
Įmonės gali pačios pateikti muitinės deklaracijas arba paskirti muitinės atstovą, pavyzdžiui, muitinės tarpininką. Pagal Sąjungos muitinės kodeksą, atstovavimas muitinėje gali būti tiesioginis arba netiesioginis. Tiesioginio atstovavimo atveju atstovas veikia įmonės vardu ir jos naudai, o netiesioginio atstovavimo atveju atstovas veikia savo vardu, bet įmonės naudai. Atsakomybė už muitinės deklaracijas, muitinės skolas ir atitiktį reikalavimams priklauso nuo atstovavimo rūšies ir taikomų teisinių nuostatų. Muitinės tarpininko paskyrimas automatiškai neatleidžia importuojančios ar eksportuojančios įmonės nuo muitinės įsipareigojimų. Muitinės institucijos, remdamosi eksporto deklaracija, turi galimybę patikrinti, ar įmonė laikosi eksporto kontrolės reikalavimų (pvz., licencijavimo). Eksporto deklaracijos paprastai teikiamos elektroniniu būdu.
Svarbiausia eksporto deklaracijoje pateikiama informacija:
- Produkto kodas, nurodantis, kuriuos produktus eksportuojate
- Muitinės procedūros kodas, nurodantis procesą, pvz., ar prekės eksportuojamos, ar laikinai eksportuojamos.
- Unikalus krovinio identifikacinis numeris.
Importo deklaracija
Muitinės tikslais prekių importas į Lietuvą paprastai reiškia ne Sąjungos prekių įvežimą į Europos Sąjungos muitų teritoriją ir joms atitinkamos muitinės procedūros įforminimą. Prekių, jau esančių laisvoje apyvartoje tarp ES valstybių narių, judėjimas paprastai nelaikomas muitinės importu. Muitinės procedūras pirmiausia reglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, nustatantis Sąjungos muitinės kodeksą, kartu su jo deleguotaisiais ir įgyvendinimo teisės aktais. Tarpvalstybiniam paslaugų teikimui taikomos atskiros PVM ir kitos taikytinos taisyklės, o ne įprastos muitinės importo procedūros.
Ne Sąjungos prekės, skirtos įvežti į ES rinką arba naudoti ar vartoti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, paprastai turi būti išleistos į laisvą apyvartą. Ši procedūra apima taikomų importo reikalavimų, prekybos politikos priemonių, muitų ir kitų mokesčių, įskaitant importo PVM, kai taikoma, laikymąsi. Prekės taip pat gali būti pateikiamos specialioms muitinės procedūroms, pavyzdžiui, muitinės sandėliavimui, tranzitui arba laikinajam įvežimui, jei tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos.
Importo procedūrai reikalingi dokumentai
Į ES galite importuoti prekes:
- Asmeniui turi būti priskirtas ekonominių operacijų vykdytojo kodas – EORI kodas.
- EORI kodą pripažįsta visų ES valstybių narių muitinės.
Importuojant prekes, svarbu žinoti:
- Taikomi muitai ir mokesčiai;
- Taikomi draudimai ar apribojimai;
- Reikalingi dokumentai (leidimai, licencijos ir kt.).
Tranzito deklaracija
Muitinės tranzitas Europos Sąjungoje gali būti atliekamas pagal Sąjungos tranzito procedūras arba, kai taikoma, tarptautinius tranzito susitarimus, tokius kaip TIR. Sąjungos tranzitas paprastai vykdomas per Naująją kompiuterizuotą tranzito sistemą (NCTS), naudojant atitinkamą elektroninę tranzito deklaraciją. TIR procedūra yra atskira tarptautinė muitinės tranzito sistema, pagrįsta TIR konvencija ir TIR knygelės naudojimu. Taikoma procedūra priklauso nuo prekių muitinio statuso, transporto maršruto ir atitinkamų teisinių reikalavimų.
Išorinio Sąjungos tranzito procedūra T1 paprastai taikoma ne Sąjungos prekėms, gabenamoms muitinės priežiūroje Europos Sąjungos muitų teritorijoje arba per teritorijas, kurioms taikomi atitinkami tranzito susitarimai. Ji leidžia tranzito metu nesuspenduoti taikomų importo muitų ir kitų mokesčių. Iš muitinės sandėlių išleistos prekės taip pat gali būti tranzitu tvarkomos pagal T1 procedūrą, jei tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos. T1 taikymas priklauso nuo prekių muitinio statuso, o ne vien nuo jų kilmės šalies.
TIR procedūra yra tarptautinė muitinės tranzito tvarka, reglamentuojama TIR konvencijos. Ji leidžia gabenti tinkamas prekes per dalyvaujančias muitų teritorijas su TIR knygele, kuri yra muitinės tranzito dokumentas ir suteikia tarptautiniu mastu pripažintą garantiją. TIR procedūra nėra privaloma visoms tarptautinėms kelių transporto operacijoms, o jos naudojimas priklauso nuo geografinių, eksploatacinių ir muitinės sąlygų, nustatytų Konvencijoje ir taikomuose ES teisės aktuose. TIR procedūra ypač aktuali gabenimams, susijusiems su šalimis, nepriklausančiomis ES muitų teritorijai.
Kilmės sertifikatas
Prekių kilmės sertifikatas yra tarptautinis prekių kilmę patvirtinantis dokumentas, kurio išdavimas grindžiamas prekių įsigijimo analize, dokumentais, patvirtinančiais kilmę ar gamybos operacijų atlikimą, taip pat medžiagų sąnaudų, darbo ir kitų sąnaudų patikimumu.
Jei nusprendėte, kad Lietuva siūlo tinkamas sąlygas jūsų verslo idėjų įgyvendinimui, mes esame pasiruošę jus palaikyti kiekviename etape. Company in Lithuania UAB teikia teisines konsultacijas ir finansinės apskaitos paslaugas, ir mes mielai Jums padėsime įkurti savo įmonę Lietuvoje. Susisiekite su mumis šiandien ir gaukite individualią konsultaciją – atsakysime į jūsų klausimus.
