Laikino leidimo gyventi prašymas Lietuvoje

Leidimą išduoda Lietuvos Respublika užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis. Užsienietis turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, leisti gyventi Lietuvos Respublikoje ir grįžti atgal leidimo pasilikti galiojimo laikotarpiu. Užsienietis privalo pranešti Migracijos departamentas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, taip pat nepamirškite, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nustato, jog asmuo, leidžiantis būti Lietuvos Respublikoje ilgiau nei 6 mėnesius iš nurodyto laikotarpio, privalo deklaruoti išvykimą.

Lietuvoje yra dviejų rūšių leidimai gyventi: laikinas leidimas gyventi (TRP) ir leidimas nuolat gyventi  (PRP) Lietuvos Respublikoje.

Laikino leidimo gyventi prašymas Lietuvoje

Leidimas laikinai gyventi

Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LLG) yra dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laikotarpį.

Kokiu pagrindu išduodamas laikinas leidimas gyventi?

• Šeimos susijungimas
• Darbas
• Mokslas
• Teisinė veikla
• Kita

Kiek laiko išduodamas laikinas leidimas gyventi?

Laikinas leidimas gyventi paprastai išduodamas vieneriems, dvejiems ar trejiems metams, tačiau gali būti išduotas ir trumpesniam laikotarpiui.

Kur galiu gauti laikiną leidimą gyventi?

Pirmiausia turite pateikti prašymą išduoti laikiną leidimą gyventi elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinė sistema (MIGRIS) ir prie šios paraiškos pridėkite skaitmenines dokumentų kopijas. Prašymai išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje turi būti teikiami elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Įkėlę reikiamus dokumentus, pareiškėjai privalo užsiregistruoti susitikimui, kad patvirtintų savo tapatybę, pateiktų biometrinius duomenis ir, jei reikia, pateiktų originalius dokumentus. Priklausomai nuo jų pilietybės, gyvenamosios vietos statuso ir taikomos imigracijos kategorijos, pareiškėjai gali atvykti į susitikimą Lietuvos migracijos departamento teritoriniame skyriuje arba pas įgaliotą išorės paslaugų teikėją užsienyje. Prašymams, pateiktiems iš ne Lietuvos, taikomi konkrečiai šaliai taikomi tinkamumo reikalavimai ir apribojimai. Pareiškėjas privalo atvykti į susitikimą per MIGRIS nurodytą laikotarpį ir laikytis taikomų teisinių reikalavimų.

Company in Lithuania UAB teikia teisinę ir reguliavimo pagalbą įmonėms, siekiančioms gauti kriptovaliutų turto paslaugų teikėjų (CASP) leidimą pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 ( MiCA ). Nuo 2026 m. sausio 1 d. buvusi Lietuvos nacionalinė VASP registracijos tvarka nebesuteikia leidimų teikti reguliuojamas kriptovaliutų turto paslaugas. Įmonės, ketinančios teikti paslaugas, patenkančias į MiCA taikymo sritį, paprastai turi gauti CASP leidimą iš Lietuvos banko arba atitikti atitinkamos išimties reikalavimus.

Valstybės mokestis už laikino leidimo gyventi registravimą

Nuo 2026 m. spalio mėn. valstybės rinkliava už leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimą ir išdavimą arba atnaujinimą yra 160 EUR pagal standartinę procedūrą ir 320 EUR pagal skubos tvarką. Jei prašymas teikiamas per įgaliotą išorės paslaugų teikėją užsienyje, gali būti taikomi papildomi aptarnavimo mokesčiai. Kai kuriems pareiškėjams gali būti taikomos įstatymų nustatytos mokesčių lengvatos arba sumažintos kainos. Pareiškėjai turėtų pasitikrinti taikomus mokesčius pateikimo metu.

Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti laikiną leidimą gyventi?

Dokumentų, reikalingų laikinam leidimui gyventi išduoti, sąrašas priklauso nuo užsieniečio kreipimosi tikslo.

Preliminarus dokumentų sąrašas:

1. Prašymas (prašymas pateikiamas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS)
2. Galiojantis kelionės dokumentas
3. Laikino leidimo gyventi išdavimą / keitimą pagrindžiantys dokumentai
4. Dokumentai, patvirtinantys pakankamas finansines lėšas pareiškėjo buvimui Lietuvoje paremti, jei to reikalaujama atitinkamai leidimo gyventi kategorijai. Taikytina finansinė riba priklauso nuo teisinio gyvenimo pagrindo, pareiškėjo aplinkybių ir įstatymų reikalavimų. Tam tikroms kategorijoms reikalinga suma yra susieta su minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje, kuris 2026 m. yra 1 153 EUR. Pakankamų išteklių įrodymas gali būti pajamos iš darbo, banko išrašai ar kiti priimtini įrodymai. Reikalingas finansinio draudimo laikotarpis ir visos taikomos išimtys turi būti nustatomos pagal konkrečią imigracijos procedūrą.
5. Dokumentas apie gyvenamąją vietą. Jei prašote pirmojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, galite deklaruoti savo gyvenamąją vietą pasirinkta forma:

• Migracijos departamente, rezervuoto vizito metu, atvykus, pateikite prie prašymo išduoti leidimą pasilikti pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis.
• Vietos savivaldybėje, per 1 mėnesį nuo leidimo gyventi išdavimo/panaikinimo. Jei pasirinkote šią parinktį, pildydami prašymą išduoti laikiną leidimą gyventi per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), turite patvirtinti, kad įsipareigojate deklaruoti savo gyvenamąją vietą tinkamame būste.

6. teistumo pažymėjimas

Tai būtina tik tuo atveju, jei kreipiamasi dėl pirmojo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tai užsienio šalių, kuriose gyvenote arba šiuo metu gyvenate pastaruosius 2 metus iki atvykimo į Lietuvą (išskyrus atvejus, kai jūsų buvimas užsienyje truko trumpiau nei 6 mėnesius per 12 mėnesių), kompetentingų institucijų išduoti pažymėjimai, patvirtinantys teistumo buvimą arba nebuvimą šiose šalyse, kurie turi būti išduoti ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo dienos, išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ir (arba) patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka apostilė, jei reikia. Jei buvote nuteistas, pažymoje turėtų būti nurodyta, kada ir už kokią nusikalstamą veiką buvote nuteistas, kokia bausmė jums buvo skirta ir ar ji buvo įvykdyta.

Pažyma, patvirtinanti, kad neturėjote teistumo, gali būti pateikta originalo kalba, anglų kalba, arba gali būti pateiktas šio dokumento vertimas į anglų kalbą, parašytas kita kalba, patvirtintas vertėjo parašu.

PASTABA: Užsieniečiai, ketinantys dirbti pareigose, kurioms reikalinga aukšta profesinė kvalifikacija, gali pateikti tik rašytinį pareiškimą, kad jie nebuvo teisti šalyje, iš kurios atvyko;

7. Dokumentas apie medicininį draudimą (medicininis draudimas nereikalingas, jei už jus sumokėtas privalomasis medicininio draudimo mokestis).

• Draudimas turi garantuoti būtinosios medicinos pagalbos išlaidų padengimą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros sistemos įstatymą ir išlaidas, kurios gali atsirasti dėl Jūsų grįžimo į kitą šalį dėl sveikatos priežasčių (transportas, įskaitant palydėjimą sveikatos priežiūros specialisto(-ų)); ir
• Draudimas turi galioti visą laikino leidimo gyventi galiojimo laikotarpį arba bent vienerius metus.

Atvykus į Migracijos departamentą rezervuotu laiku, užsieniečio buvimas Lietuvoje turi būti teisėtas.

Ar man reikia patvirtinti, kad dokumentai buvo išduoti teisėtai?

Užsienio institucijų išduotiems dokumentams gali reikėti vertimo į lietuvių kalbą ir patvirtinimo pažyma (Apostille) arba konsuliniu legalizavimu, priklausomai nuo jų kilmės šalies, rūšies ir paskirties. Išimtys gali būti taikomos pagal ES teisės aktus, tarptautinius susitarimus arba konkrečias Lietuvos migracijos departamento nustatytas taisykles. Kai kurie dokumentai, išduoti anglų kalba arba kartu su priimtinu vertimu į anglų kalbą, gali būti priimami be vertimo į lietuvių kalbą, jei tai leidžia taikoma procedūra. Ne kiekvienam užsienio dokumentui reikalingas tvirtinimas pažyma (Apostille) arba legalizavimas visuotinai.

Kiek laiko užtrunka išduoti laikiną leidimą gyventi?

Sprendimai dėl laikinų leidimų gyventi priimami ir laikini leidimai gyventi išduodami:

Dėl leidimo išdavimo:

• Pagal standartinę procedūrą – per 4 mėnesius
• Skubiu atveju – per 2 mėnesius

Dėl leidimo pakeitimo:

• Pagal standartinę procedūrą – per 2 mėnesius
• Skubiu atveju – per 1 mėnesį

Užsienio piliečių įdarbinimas Lietuvoje

Pastaruoju metu į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbo ieškančių užsieniečių. Nors ES piliečiams įsidarbinimo ir gyvenimo Lietuvoje procesas yra gana paprastas, iš trečiųjų šalių atvykę užsieniečiai, norėdami gauti darbą, turi atlikti keletą procedūrų.

Nuo 2024 m. liepos 1 d. trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, paprastai privalo gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, suteikiantį teisę dirbti, nebent taikoma konkreti įstatymų numatyta išimtis. Darbo leidimai ar darbo rinkos vertinimai, jei tokių reikalaujama, savarankiškai nesuteikia teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje. Įprastam darbui, aukštos kvalifikacijos darbui pagal ES mėlynosios kortelės sistemą, perkėlimui įmonės viduje, sezoniniam darbui ir kitoms tinkamoms imigracijos kategorijoms taikomi skirtingi reikalavimai. Darbdaviai ir užsienio darbuotojai prieš pradėdami darbą privalo patikrinti taikomus gyvenamosios vietos, darbo ir leidimo gyventi reikalavimus.

Kiekviename dokumente nustatomi tiek konkretūs darbuotojui ar darbo sutarčiai keliami reikalavimai, tiek laikotarpis, per kurį užsienietis galės teisėtai gyventi Lietuvoje (kadangi Užimtumo tarnybos išduoti leidimai/sprendimai nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje, taip pat būtina turėti vizą arba leidimą pasilikti).

Nuo 2024 m. liepos 1 d. užsienio piliečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, prieš pradėdami dirbti paprastai privalo gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, nebent jie atitinka įstatymų numatytos išimties reikalavimus. Nacionalinė viza paprastai nepakeičia leidimo gyventi, reikalingo nuolatiniam darbui. Nacionalinės vizos ir toliau išduodamos tam tikrais konkrečiais tikslais, įskaitant tinkamą sezoninį darbą ir kitas teisiškai apibrėžtas aplinkybes. Laikino leidimo gyventi galiojimas priklauso nuo taikomos imigracijos kategorijos. Prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimas automatiškai nepratęsia galiojančios vizos, neleidžia dirbti ir neleidžia toliau gyventi Lietuvoje pasibaigus ankstesniam teisėtam pagrindui būti Lietuvoje.

Kokiems užsienio piliečiams nereikia gauti darbo leidimo (arba sprendimo dėl atitikimo darbo rinkos poreikiams)?

• Darbo pagrindu išduotų imigracijos reikalavimų Lietuvoje reikia laikytis 2026 m. galiojusių teisės aktų. Ankstesnė konkrečioms profesijoms skirtų užimtumo kvotų sistema 2025 m. buvo pakeista vieninga metine kvota, apimančia darbo pagrindu išduotus laikinus leidimus gyventi visuose ekonomikos sektoriuose. 2026 m. kvota buvo nustatyta 24 706 leidimų ir buvo išnaudota 2026 m. rugsėjo mėn. Išnaudojus kvotą, darbo pagrindu išduotas laikinas leidimas gyventi paprastai gali būti išduodamas pagal atitinkamą išimtį, kai darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažesnį kaip 1,2 karto didesnį bruto mėnesinį darbo užmokestį už paskutinį paskelbtą šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį arba ne mažesnį kaip šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, jei užsieniečio profesija įtraukta į kvalifikuotų didelės pridėtinės vertės trūkstamų profesijų sąrašą. Kitos įstatymų numatytos išimtys ir imigracijos kategorijos vertinamos atskirai.
• Užsienio piliečiai, atvykę į šalį dirbti pagal profesiją, įtrauktą į lpaklausiausių profesijų sąrašas Lietuvos Respublikoje kuriems reikalinga aukšta profesinė kvalifikacija.
• Užsienio piliečiai, gaunantys ne mažesnį kaip 3 vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius atlyginimą.
• Užsienio piliečiai, kurie jau 2 metus dirbo Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistais ir kreipiasi dėl leidimo gyventi pratęsimo.

Užsienietis privalo gauti a leidimą dirbti iki numatytos darbo sutarties sudarymo datos arba planuojamo darbo pradžios Lietuvos RespublikojeNorėdami dirbti Lietuvoje įprastai, trečiųjų šalių piliečiai paprastai privalo gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, pagrįstą darbu, prieš pradėdami dirbti. Darbdavys privalo atitikti taikomus reikalavimus, pateikti reikiamą tarpininkavimo raštą per MIGRIS ir pateikti patvirtinamuosius įdarbinimo dokumentus. Darbo leidimai išlieka aktualūs tam tikroms specifinėms kategorijoms, pavyzdžiui, sezoniniam darbui, tačiau darbo leidimas kartu su nacionaline viza nėra standartinis būdas dirbant įprastai. Taikoma procedūra priklauso nuo pareiškėjo aplinkybių, siūlomo darbo ir bet kokių įstatymų numatytų išimčių.

Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Atkreipiame dėmesį, kad leidimas dirbti arba sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams išduodamas, jei užsienietis turi dokumentus patvirtinantis jo kvalifikaciją (diplomą, pažymėjimą ir kt.) ir bent vienerių metų darbo patirtį pagal jo ar jos turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus (darbo istorija, pažyma iš dabartinės ir (arba) buvusios darbovietės ir kt.).

Už leidimų dirbti užsienio piliečiams išdavimą, jų galiojimo pratęsimą, sustabdymą ir panaikinimą atsakinga Lietuvos užimtumo tarnyba.

Norėdamas įdarbinti užsienio pilietį, darbdavys turi kreiptis į teritorinę Užimtumo tarnybą, kurios veiklos vietoje yra registruota laisva darbo vieta.

Darbdavys gali pateikti užsieniečio įdarbinimo dokumentus Užimtumo tarnybai per 1 mėnesį nuo laisvos darbo vietos skelbimo galiojimo pabaigos.

Toliau pateikiamas apibendrintas įvairių procesų aprašymas.

Dėl išsamesnės informacijos ir kainos pasiūlymo prašome kontaktas darbuotojas UAB, veikianti Lietuvoje.