Lietuva yra didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti valstybė tarp Baltijos šalių. Ji yra įsikūrusi Baltijos jūros pakrantėje, yra Šengeno sutarties ir Pasaulio prekybos organizacijos narė. Pastaraisiais metais Lietuva padarė didelę pažangą pritraukdama užsienio kapitalą į šalies ekonomiką, daugiausia pigios darbo jėgos, stabiliai besivystančios ekonomikos, mažos infliacijos ir kt. sąskaita. Lietuvos įmonė gali prekiauti ES bendrojoje rinkoje. Laisvai apyvartoje esančios prekės paprastai juda tarp ES valstybių narių be muitų, tačiau vis tiek reikia laikytis PVM, produktų standartų, licencijavimo, akcizų ir kitų taikomų apribojimų.
Kadangi į Lietuvą plūsta vis daugiau perspektyvių verslo projektų, vietos valdžia stengiasi užtikrinti lygias galimybes tiek nacionaliniams, tiek tarptautiniams žaidėjams. Tai sukuria aplinką, kuri remia naujas iniciatyvas ir skatina bendradarbiavimo augimą – sparčiai augančių tarptautinių įmonių ir startuolių aplinką, kurią šiandien matome Lietuvoje. Investicijų pritraukimas į Lietuvą yra vienas svarbiausių valstybės strateginių tikslų. Siekdama jį įgyvendinti, Lietuva nuolat gerina savo įvaizdį ir patrauklumą investuotojams ne tik šalies viduje, bet ir santykiuose su užsienio valstybėmis ar jose gyvenančiais asmenimis.
Žemesni imigracijos reikalavimai
Verslo veikla gali būti pagrindas gauti leidimą gyventi Lietuvoje tik tuo atveju, jei pareiškėjas ir verslas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Investavimas į įmonę ar jos steigimas automatiškai nesuteikia teisės gyventi šalyje. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant skatinti investicijas į verslą ir jau pritraukė daug užsieniečių, kurie atvyksta čia gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Užsieniečiai turi teisę prisijungti prie jau įsteigto juridinio asmens valdymo Lietuvoje (tapti įmonės akcininkais) arba įsteigti naują juridinį asmenį.
Paprastas steigimo procesas
Lygios galimybės taip pat atsispindi naujiems skaitmeninimo projektams ir pažangioms, gerai apsaugotoms platformoms, kurios leidžia pateikti reikiamus dokumentus nuotoliniu būdu.
Nors kai kurie verslo savininkai vis dar gali pasirinkti kurti verslą fiziškai atvykę į valstybės įstaigą ir asmeniškai pateikdami dokumentus, yra ir kitas, žymiai efektyvesnis būdas tai padaryti. Siekdama supaprastinti procedūrą ir padaryti ją prieinamesnę, Lietuva siūlo labai patogią ir patikimą skaitmeninę registracijos platformą. Tinkamos įmonės gali būti steigiamos elektroniniu būdu per Registrų centrą. Reikalingas priimtas elektroninis parašas, kartu su atitinkamais steigimo dokumentais, registruotos buveinės sutikimu ir kapitalo įmokėjimo įrodymais, jei reikia. Bendras laikas priklauso nuo šių reikalavimų įvykdymo ir visų registracijos trūkumų pašalinimo.
Kiti privalumai
- Įsteigus įmonę Lietuvoje, suteikiama prieiga prie palanki mokesčių sistema.
- Lietuvos įmonės rinkoje turi gerą reputaciją, nes jos nėra ofšorinės. Šis privalumas leidžia būti patikimu verslo partneriu, bet kartu suteikia ir tam tikrų mokesčių lengvatų.
- Visos Lietuvoje registruotos ir vietiniuose bankuose sąskaitas turinčios įmonės nekontroliuoja valiutos. Tai leidžia laisvai judėti lėšoms.
- Lietuvos įmonės gali registruotis PVM mokėtojais savanoriškai arba privalo registruotis, kai taikomos įstatymų numatytos sąlygos. Atvirkštinis apmokestinimas arba nulinis tarifas taikomas tik atitinkamiems sandoriams ir reikalauja atitikti atitinkamas PVM sąlygas; vien bendradarbiavimo su ES partneriu nepakanka.
- Įmonės steigimas automatiškai nesuteikia teisės į leidimą gyventi. Galiojantis leidimas gyventi Lietuvoje paprastai leidžia gyventi Lietuvoje jo galiojimo laikotarpiu ir trumpai lankytis kitose Šengeno šalyse iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, laikantis taikomų sąlygų.
Įmonės steigimas
Lietuvoje yra keturios pagrindinės įmonių teisinės formos:
- Atviroji ribotos atsakomybės bendrovė (AB), atitinkanti akcinę bendrovę (AB).
- Uždaroji ribotos atsakomybės bendrovė (UAB), analogiška ribotos atsakomybės bendrovei (LTD).
- Bendroji ūkinė bendrija (TŪB) arba komanditinė ūkinė bendrija (KŪB).
- Esamos įmonės filialas arba atstovybė, iš kurių nė vienas nėra atskiras juridinis asmuo.
Labiausiai paplitusi juridinio asmens forma tarp vietos ir užsienio piliečių Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė (UAB).
Informacija apie Lietuvą
Lietuva yra tinkamiausia Baltijos regiono šalis įkurti verslą užsienyje, nes ji pasižymi stabilia ekonomika, dinamiškai besivystančiu finansų sektoriumi ir mažais pajamų mokesčio tarifais.
Atidaryti įmonę Lietuvoje reiškia praplėsti akiratį ir pakelti savo verslą į naują lygį, atitinkantį tarptautinius standartus. Lietuvos Respublika užima antrąją vietą Europoje pagal investicinio patrauklumo indeksą ir 11-ąją vietą pasaulyje pagal verslo pradžios paprastumą, taip pat pakilo į 13-ąją vietą laisviausių ekonomikų reitinge. Darbo rinkoje yra apie 1,5 milijono specialistų.
Sprendimas registruoti įmonę Lietuvos Respublikos teritorijoje yra aktualus tranzito punkto formavimui ir tolesnei prieigai prie Europos rinkos, apimančios 27 valstybes, leidžiant jums daug kartų padidinti potencialių klientų skaičių ir efektyviau vykdyti savo verslą. Verslininkas taip pat gali atidaryti filialą bet kurioje ES šalyje.
Lietuvos Respublika yra patraukli jurisdikcija gauti leidimą gyventi Europos platybėse, dėl kurio galėsite laisvai judėti Šengeno erdvėje be vizos.
Lietuvos mokesčių sistema yra lojali. Ji turi vienus mažiausių mokesčių tarifų visoje Europos Sąjungoje. Mokesčių laikotarpiais, prasidedančiais 2026 m., standartinis pelno mokesčio tarifas yra 17 %. Tinkamos mažos įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, gali taikyti 7 % tarifą, laikydamosi įstatymų numatytų sąlygų ir susijusių įmonių taisyklių. Buvusi 10 darbuotojų riba nebetaikoma. PVM tarifas yra 21 %. Be to, verslininkas gali pasinaudoti teisiniais mokesčių atleidimo metodais ir turi galimybę išvengti dvigubo apmokestinimo, nes su daugeliu šalių yra sudarytos specialios sutartys.
Lietuvoje beveik nėra valiutos kontrolės. Oficiali valiuta yra euras. Tuo pačiu metu mokėjimus galima atlikti bet kuria laisvai konvertuojama valiuta.
Oficialūs dokumentai saugomi lietuvių ir anglų kalbomis.
14 pagrindinių priežasčių atidaryti įmonę Lietuvoje:
- Stabili rinkos ekonomika
- Įžengimas į Europos rinką (27 dalyvaujančios šalys) ir klientų skaičiaus didinimas
- Atstovybės atidarymas bet kurioje Europos valstybėje
- Pelno mokesčio tarifai nuo 2026 m.: 17 % standartinis tarifas ir 7 % tinkamiems mažiems subjektams
- Apsauga nuo dvigubo apmokestinimo
- Tinkamo sumokėti PVM susigrąžinimas, laikantis taikomų atskaitymo arba grąžinimo sąlygų
- Nėra valiutos kontrolės
- Galimybė kreiptis dėl laikino leidimo gyventi, jei įvykdyti įstatymų numatyti imigracijos reikalavimai
- Trumpalaikiai vizitai į kitas Šengeno šalis asmenims, turintiems galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje, paprastai ne ilgesniam kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
- Prekyba Europos Sąjungoje be muitų barjerų
- Verslo kreditas lengvatinėmis sąlygomis
- Motorinių transporto priemonių registracija jūsų arba įmonės vardu
- Santykinai mažos įmonės išlaikymo išlaidos
- Lengvas bendravimas ir anglų kalbos plitimas
Registruojant įmonę Lietuvoje, reikia nurodyti juridinį adresą ir įrašyti duomenis į šalies valstybinį registrą.
Įmonės registracijos formos Lietuvoje
Pradedant verslą, pirmiausia reikia nuspręsti dėl teisinės įmonės formos. Dažniausios įmonių registravimo formos Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė, mažoji įmonė ir individuali įmonė. Remiantis statistika, akcinės bendrovės steigimas laikomas patogiausiu pasirinkimu.
UAB (uždaroji akcinė bendrovė) yra dažniausiai naudojama uždaroji akcinė bendrovė. Jos steigėjai gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Įstatymu nėra nustatyto 250 akcininkų maksimalaus skaičiaus. Užsienio asmenų dalyvavimas paprastai leidžiamas, atsižvelgiant į taikomas sankcijas ir sektoriui būdingus apribojimus.
UAB privalo turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir įmonės vadovą, kuris turi būti fizinis asmuo ir gali būti nerezidentas. Valdyba ir stebėtojų taryba paprastai yra neprivalomos. Kolegialus organas nepakeičia privalomo įmonės vadovo.
Minimalus UAB įstatinis kapitalas yra 1 000 EUR. Prieš registraciją kiekvienas akcijos gavėjas privalo įnešti reikiamą pradinį piniginį įnašą, paprastai ne mažiau kaip ketvirtadalį pasirašytos nominalios vertės, o bendra pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė kaip 1 000 EUR. Bet kokia likusi suma turi būti sumokėta per įstatymų nustatytą įmokos laikotarpį, kuris negali viršyti 12 mėnesių. Įstatinis kapitalas formuojamas pervedant lėšas iš bet kurio banko, įskaitant užsienio sąskaitą, taip pat įnešant pinigus į bendrovės taupomąją sąskaitą.
Pagrindinis UAB privalumas yra ribota atsakomybė kreditoriams. Akcininkai ir savininkai neatsako už savo įsipareigojimus savo asmeniniu turtu.
Įstatymų numatytas auditas paprastai reikalaujamas, kai bent du rodikliai viršija šias ribas: balansinis turtas – 2,5 mln. EUR, metinės grynosios pardavimo pajamos – 4,5 mln. EUR ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 50. Kiti privalomi audito pagrindai yra didesnis nei 500 000 EUR atitinkantis viešasis finansavimas ar parama ir nurodytos teisinės formos arba viešojo intereso statusas.
Rečiau pasitaikančios teisinės formos:
Atviroji akcinė bendrovė (AB)
Ji gali viešai parduoti akcijas, o akcininkų skaičius neribojamas. AB privalo turėti visuotinį akcininkų susirinkimą, bendrovės vadovą ir bent vieną kolegialų organą: stebėtojų tarybą arba valdybą. Minimalus jos įstatinis kapitalas yra 25 000 EUR. Pradiniai piniginiai įnašai turi atitikti įstatymų nustatytus pasirašymo reikalavimus ir kartu sudaryti ne mažiau kaip 25 000 EUR iki įregistravimo. Akcijos gali būti parduodamos bet kuriam asmeniui, akcininkų susirinkimo sutikimo nereikia.
Visiška ekonominė partnerystė (TUB)
Įmonė atidaroma pagal partnerių, kurių skaičius svyruoja nuo 2 iki 20, sutartį. Jie prisiima neribotą atsakomybę už skolas.
Komanditinė ūkinė bendrija (KUB)
Įmonę steigia partneriai (2–20 žmonių), kurie prisiima skirtingą atsakomybę – neribotą atsakomybę arba atsakomybę iki sutartos sumos.
Mažoji visuomenė (MB)
Ši teisinė forma atsirado neseniai ir dar nėra labai paplitusi. Įnašų dydis nėra nustatytas įstatymu, jį nustato patys draugijos nariai, kurie gali būti nuo 1 iki 10. Nariai paprastai nėra asmeniškai atsakingi už MB prievoles, išskyrus atvejus, kai taikomi įstatyminiai asmeninės atsakomybės pagrindai.
Individuali įmonė
Įmonė priklauso vienam savininkui. Nėra jokių reikalavimų dėl įstatinio fondo dydžio. Tačiau savininkas prisiima visą asmeninę finansinę atsakomybę už veiklos rezultatus.
Dokumentai, reikalingi įmonės registracijai Lietuvoje
Visavertė įmonė Lietuvoje yra struktūra, įregistruota mokesčių inspekcijoje, įtraukta į valstybės registrą ir turinti banko sąskaitą vietiniame banke.
Dokumentai įmonės registracijai su jūsų buvimu:
- Galiojančių asmens tapatybės dokumentų kopijos; leidimo gyventi Lietuvoje paprastai nereikia vien įmonės steigimui.
- Namų adresas
- Įmonės pavadinimas
- Veiklos rūšis
Dokumentai įmonės registracijai be jūsų buvimo:
- Galiojančių asmens tapatybės dokumentų kopijos; leidimo gyventi Lietuvoje paprastai nereikia vien įmonės steigimui.
- Namų adresas
- Įmonės pavadinimas
- Veiklos rūšis
- Įgaliojimas įmonės registracijai
Atidarant įmonę Lietuvoje, taip pat bus reikalingas išrašas apie įmoką į ilgalaikio kapitalo sąskaitą.
Užregistravę įmonę Lietuvos valstybinėse institucijose, gausite visą dokumentų paketą.
Tam tikrai veiklai reikalinga Lietuvos licencija, leidimas arba registracija. Leidimas vykdyti veiklą kitoje ES šalyje priklauso nuo sektoriaus ir taikomos paso išdavimo ar pripažinimo procedūros. Lietuvos licencija nebūtinai galioja visoje ES. Lietuvoje licencijuojamos šios veiklos: restoranų ir lošimų verslas, turizmas, investicinė veikla, prekyba alkoholiu ir antikvariniais daiktais, statyba, farmacija.
Dėl išsamios konsultacijos dėl įmonės registracijos formos pasirinkimo, įmonės veiklos licencijavimo kreipkitės į mūsų specialistus.
Įmonės registravimo tvarka Lietuvoje
Naujos įmonės registravimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygos yra vienodos tiek rezidentams, tiek nerezidentams. Užsienio gyventojai paprastai gali steigti Lietuvos įmonę, laikydamiesi taikomų sankcijų, tapatybės patvirtinimo, sektoriui būdingų apribojimų ir visų nacionalinio saugumo patikrinimo reikalavimų.
Žingsnis po žingsnio įmonės registravimo Lietuvoje procesas:
- Unikalaus įmonės pavadinimo pasirinkimas. Pirmiausia turite nuspręsti dėl savo įmonės pavadinimo. Jei tai individuali įmonė, galite naudoti savo pavardę su inicialais. Registruojant juridinį asmenį, tiks bet koks lotyniškomis raidėmis parašytas žodis. Jis turi atitikti lietuvių kalbos taisykles. Tai stebi Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Todėl pareiškėjui suteikiamas leidimas naudoti konkretų pavadinimą.
- Banko sąskaitos atidarymas. UAB arba AB atveju atidarykite kaupiamąją sąskaitą tinkamoje kredito arba elektroninių pinigų įstaigoje, kad sumokėtumėte reikiamus pradinius kapitalo įnašus. Lietuvos bankas, kaip centrinis bankas, neteikia įprastų įmonių steigimo sąskaitų. Būtinai gaukite pinigų sumos įnešimo sertifikatą, nes jį vėliau reikia pridėti prie įmonės registravimo paraiškos Lietuvoje.
- Juridinio adreso pasirinkimas. Registracijos biuro buvimas Lietuvos Respublikoje yra privalomas. Oficialūs dokumentai bus siunčiami šiuo adresu. Korespondencija laikoma gauta įmonės, jei siuntėjas nurodo biuro adresą.
- Sudedamosios dokumentacijos rengimas. Visi reikalingi dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba. Vertimai turi atitikti priimančiosios institucijos reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros prisiekusiųjų vertėjų sistemos ir nėra visuotinio reikalavimo naudotis Lietuvoje esančio vertėjo paslaugomis. Jei steigėja yra užsienio įmonė, visi įstatymų numatyti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Steigimo dokumentais turi būti parengti įstatai, steigimo sutartis ir pirmojo akcininkų susirinkimo protokolas. Jei steigėjas yra vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties ir protokolo surašomas aktas ir sprendimas dėl įmonės steigimo Lietuvoje. Notariniai formalumai priklauso nuo steigimo būdo ir susijusių dokumentų. Tinkamas elektroninis steigimas per Registrų centrą gali būti atliktas be notaro patvirtinimo.
- Mokėjimas Įstatinis kapitalas. Prieš registraciją akcijas pasirašę asmenys sumoka reikiamus pradinius piniginius įnašus, kurie sudaro bent jau įstatymų nustatytą minimalų kapitalą. Bet kokios likusios pasirašomosios sumos turi būti sumokėtos per sutartą įstatymų nustatytą laikotarpį, neviršijantį 12 mėnesių. Nepiniginiai įnašai yra vertinami ir turi būti taikomi kiti teisiniai reikalavimai, ir negali pakeisti privalomų pradinių piniginių įnašų. Paprastajam steigimui nereikia tarpininkavimo pažymėjimo, patvirtinančio steigėjų akcijų įsigijimą. Steigimo dokumentai priklauso nuo teisinės formos ir steigimo būdo. Paprastajam UAB steigimui nereikia vertybinių popierių pažymėjimo ar valstybės auditoriaus nuomonės apie pradinę finansinę ataskaitą.
- Įmonės registravimas juridinių asmenų registre. Parengus reikiamus dokumentus, pildoma įmonės registravimo paraiška. Jei nėra valstybinės įstaigos nusiskundimų, informacija apie ją įrašoma į įmonių registrą. UAB ar AB atveju įmonės vadovas turi būti paskirtas prieš registraciją, o paskyrimo duomenys turi būti įtraukti į registracijos dokumentus.
- Registracija Socialinio draudimo fonde ir mokesčių inspekcijoje. Lietuvos juridinis asmuo automatiškai įrašomas į VMI mokesčių mokėtojų registrą naudojant informaciją iš Juridinių asmenų registro. Prireikus reikia pateikti papildomą informaciją apie mokesčius ir darbdavio pranešimus. PVM mokėtojo registracija ir darbuotojų ataskaitų teikimas yra atskiros prievolės, kurioms taikomi skirtingi terminai.
- Taupomosios sąskaitos perregistravimas į atsiskaitomąją sąskaitą sąskaita. Prieš registruojant įmonę Lietuvoje, atidaroma kaupiamoji banko sąskaita, į kurią įnešamas įstatinis kapitalas. Įsteigus įmonę, prašome kreiptis dėl jos konvertavimo į einamąją sąskaitą arba atskiros einamosios sąskaitos atidarymo. Patvirtinimas ir bet koks asmeninio vizito reikalavimas priklauso nuo paslaugų teikėjo procedūrų ir kliento patikrinimo.
Pirkimas paruošta įmonė Lietuvoje
Paruoštos registruotos įmonės įsigijimas bus greičiausias būdas atidaryti įmonę Lietuvoje. Galėsite lengvai išvengti biurokratijos, iš karto imtis savo veiklos įgyvendinimo ir gauti pelno.
Taip pat įmonės su esamu pavadinimu įsigijimas bus įdomus klientams, jau veikiantiems savo šalyje, norintiems patekti į ES rinką ir sukurti įmonę su panašiu pavadinimu.
Įmonės perregistravimo naujam savininkui procesas yra susijęs su duomenų atnaujinimu Registrų centre. Nepaisant to, kad procedūra užtruks šiek tiek laiko, galite pradėti dirbti ir vykdyti verslą po poros dienų, kai įmonė bus įsigyta.
Visoms jau įregistruotoms įmonėms garantuojama išankstinė registracija, švarus balansas ir ne mažesnis kaip 1000 eurų įstatinis kapitalas. Taigi, klientas nepatiria papildomų išlaidų.
Kartu su dabartine įmone ir steigimo dokumentais naujasis savininkas gauna teisinį adresą 1 metams.
Užsienio bendrovės, registruotos Lietuvoje, yra visų pajamų mokesčių mokėtojos. Įskaitomos piniginės įplaukos, gautos vykdant veiklą šalies viduje ir už jos ribų. Jei tarp valstybių yra sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, galimas atleidimas nuo pagrindinių mokesčių.
Lietuvos mokesčių sistema yra labai lanksti, tarifai yra vieni mažiausių Europoje:
- Mokesčių laikotarpiais, prasidedančiais 2026 m., pelno mokestis paprastai yra 17 %. Tinkamos mažos įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, gali taikyti 7 %. Tinkamos naujai įregistruotos mažos įmonės pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali taikyti 0 % pelno mokestį, jei tenkinamos visos įstatymų numatytos sąlygos. Buvusi 10 darbuotojų riba nebetaikoma;
- Standartinis PVM tarifas yra 21 %. Nuo 2026 m. tam tikroms prekėms taikomi 12 % ir 5 % lengvatiniai tarifai, įskaitant 12 % – keleivių vežimui pagal šį reglamentą ir 5 % – knygoms ir neperiodiniams leidiniams pagal šį reglamentą. Nulinis tarifas taikomas tik sandoriams, atitinkantiems įstatymų nustatytas sąlygas; vidaus transportui nulinis tarifas paprastai netaikomas;
- Nuo 2026 m. asmeninių pajamų mokestis nuo pajamų iš darbo paprastai apmokestinamas pagal metinius 20 %, 25 % ir 32 % tarifus. Kitoms pajamų kategorijoms gali būti taikomi atskiri tarifai arba skaičiavimo taisyklės;
- Dividendų mokestis yra 15%.
2026 m. darbuotojų socialinio ir sveikatos draudimo įmokos paprastai sudaro 19,5 %, o prireikus pridedama papildoma 3 % pensijų įmoka. Standartinė darbdavio įmoka paprastai yra 1,77 % neterminuotoms darbo sutartims, priklausančioms žemiausios nelaimingų atsitikimų rizikos kategorijai; terminuotoms sutartims ir kitoms rizikos kategorijoms taikomi didesni tarifai.
Su 53 šalimis pasirašyta sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Atitinkamos įmonės, veikiančios Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose, gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis. Tinkamos įmonės, įregistruotos po 2017 m. gruodžio 31 d., gali gauti 10 mokestinių laikotarpių atleidimą nuo mokesčio, o po to šešis mokestinius laikotarpius – 50 % sumažintą tarifą, atsižvelgiant į investicijų, pajamų, užimtumo ir valstybės pagalbos sąlygas. Tai neatleidžia jų nuo visų mokesčių.
Įmonė Lietuvos Respublikoje gali būti registruojama nuotoliniu būdu, nedalyvaujant steigėjui. Iš jūsų pusės reikės įgaliojimo ir informacijos teisiniams dokumentams. Dėl papildomos konsultacijos kreipkitės į mūsų specialistus!
Buhalterinės apskaitos ataskaitų teikimas Lietuvoje yra privalomas. Kasmet turi būti pateikiamas likutis. Kiekvieną mėnesį reikia pateikti ataskaitą apie sukauptą ir išmokėtą darbo užmokestį.
Direktorius gali patikėti įmonės apskaitos organizavimą etatiniam buhalteriui arba perduoti tai trečiosios šalies įmonei, kuri sudarys ataskaitas, pagrįstas įmonės veiklos duomenimis.
Leidimas likti Lietuvoje
Užsienio piliečio, vykdančio verslo veiklą Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi šalyje suteikiamas laikantis tam tikrų pagrindinių reikalavimų:
- Įprasto verslo pagrindu veikiančio gyvenamosios vietos atveju pareiškėjas turi atitikti įstatymuose nustatytus dalyvavimo arba valdymo reikalavimus. Bendrovės nuosavas kapitalas paprastai turi būti ne mažesnis kaip 28 000 EUR, įskaitant ne mažiau kaip 14 000 EUR, investuotų pareiškėjo; vieno trečdalio akcijų paketo reikalavimas taikomas, kai remiamasi kvalifikuotąja akcijų nuosavybe.;
- Bendrovė turi būti realiai vykdžiusi savo deklaruotą veiklą Lietuvoje pagal verslo planą bent šešis pastaruosius mėnesius; vien registracijos nepakanka;
- Įmonė privalo atitikti įstatymuose nustatytus visos darbo dienos darbo ir bendro atlyginimo reikalavimus. Tinkami darbuotojai gali būti Lietuvos, kitų ES ar ELPA šalių piliečiai ir užsienio šalių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Jų bendras mėnesinis bruto atlyginimas turi atitikti taikomą įstatymų nustatytą ribą.
Kontaktas Company in Lithuania UAB ir gaukite kainos pasiūlymą įmonės atidarymas Lietuvoje.
