PELNO MOKESČIO PRANAŠUMAI
Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 17 %. Mažos įmonės, atitinkančios reikalavimus, gali pasinaudoti 7 % lengvatiniu tarifu, o naujai įsteigtos įmonės, atitinkančios reikalavimus, per pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą, jei tenkinamos visos įstatymų numatytos sąlygos.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. sumažintas 7 % pelno mokesčio tarifas taikomas reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, atsižvelgiant į taikomus nuosavybės, susijusių šalių ir kitus įstatymų apribojimus. Ankstesnis bendras reikalavimas, ribojantis reikalavimus atitinkančių įmonių skaičių iki 10 darbuotojų, nebetaikomas. Įmonės negali atitikti sumažinto mokesčio tarifo reikalavimų vien dėl to, kad jose dirba mažiau nei 10 žmonių.
Nuo 2026 m. naujai įsteigtos Lietuvos bendrovės, atitinkančios reikalavimus, gali taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą per pirmuosius du mokestinius laikotarpius. Metinės pajamos atitinkamu mokestiniu laikotarpiu neturi viršyti 300 000 EUR, o bendrovės akcininkai ar nariai turi būti tik fiziniai asmenys. Bendrovė taip pat turi atitikti taikomus susijusių šalių apribojimus ir tęstinumo reikalavimus. Per tris iš eilės einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmuosius du, bendrovė paprastai neturi sustabdyti savo veiklos, būti likviduojama ar reorganizuojama, taip pat negali perleisti nuosavybės teisių naujiems akcininkams ar nariams. Ankstesnis bendras 10 asmenų darbuotojų apribojimas nebetaikomas.
Papildomos pajamų mokesčio lengvatos gali būti taikomos įmonėms, kurios vykdo kapitalo investicinius projektus, kuriais siekiama vieno iš šių tikslų:
- Turto įsigijimas paslaugų plėtrai / naujoms gamybos operacijoms ar veiklos pajėgumams.
- Naujų gamybos procesų diegimas arba dalinis esamų gamybos procesų pakeitimas.
- Tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų diegimas.
- Lietuvos įmonės, įgyvendinančios reikalavimus atitinkančius investicinius projektus, susijusius su technologiniu atnaujinimu, gamybos pajėgumų didinimu ar tinkama verslo plėtra, gali sumažinti savo apmokestinamąjį pelną iki 100 % tinkamų investicinių išlaidų, laikydamosi įstatymų nustatytų sąlygų. Investicinių projektų mokesčių lengvata taikoma tinkamoms išlaidoms, patirtoms 2009–2028 m. mokestiniais laikotarpiais. Bet kokios nepanaudotos tinkamos išlaidos paprastai gali būti perkeliamos į kitus keturis mokestinius laikotarpius. Ne kiekvienas nekilnojamojo turto ar verslo turto įsigijimas atitinka šios lengvatos taikymo reikalavimus, todėl įmonės turi atitikti taikomus turto tinkamumo, dokumentavimo ir laikymo laikotarpio reikalavimus.
Galiausiai, pajamų mokesčio atskaitymai taip pat taikomi:
- Gamintojai, įdarbinantys neįgaliuosius.
- Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) veikiančios įmonės gali gauti dideles pelno mokesčio lengvatas, jei jos atitinka taikomus investicijų, veiklos ir valstybės pagalbos reikalavimus. Reikalavimus atitinkanti LEZ įmonė gali pasinaudoti 0 % pelno mokesčio tarifu 10 iš eilės einančių mokestinių laikotarpių, o po to šešis kitus mokestinius laikotarpius taikomas 50 % pelno mokesčio tarifo sumažinimas. Standartinė kvalifikuoto kapitalo investicijų riba paprastai yra 1 mln. EUR, nors tam tikrai tinkamai paslaugų veiklai gali būti taikomos alternatyvios sąlygos. Bent 75 % įmonės pajamų paprastai turi būti gauta iš reikalavimus atitinkančios veiklos, vykdomos LEZ. Vien registracija LEZ automatiškai nesuteikia įmonei teisės į šias lengvatas.
- Įmonės, vykdančios mokslinius tyrimus arba eksperimentinius verslo plėtros projektus.
PVM PRANAŠUMAI
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvos įmonės paprastai privalo registruotis PVM mokėtojais, kai jų apyvarta iš apmokestinamųjų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo Lietuvoje viršija 45 000 EUR einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais. PVM registracijos prievolės taip pat gali atsirasti, kai ES viduje įsigytų prekių vertė viršija 14 000 EUR einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais. Papildomos PVM registracijos ir deklaravimo prievolės gali atsirasti dėl tarpvalstybinių paslaugų ir kitų sandorių, net jei šios ribos nebuvo viršytos. Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %.
Įmonės, kurių apmokestinamoji apyvarta Lietuvoje einamaisiais ar ankstesniais kalendoriniais metais neviršija 45 000 EUR, gali pretenduoti į vietinio smulkaus verslo PVM lengvatą, jei tenkinamos visos įstatymų numatytos sąlygos. Tačiau neviršijant šios ribos, PVM prievolės automatiškai nepanaikinamos. PVM mokėtojo registracija vis tiek gali būti reikalaujama kvalifikuotiems įsigijimams ES viduje, viršijantiems 14 000 EUR, tam tikroms tarpvalstybinėms paslaugoms ir kitiems įstatyme nurodytiems sandoriams. Kai taikoma, įmonės gali naudotis 2025 m. gegužės 1 d. įvesta smulkaus verslo PVM schema, atsižvelgdamos į jos tinkamumo ir ataskaitų teikimo reikalavimus.
PAGRINDINIŲ ĮMONIŲ MOKESČIŲ LIETUVOJE APŽVALGA
Pelno mokestis: 17 % nuo 2026 m. sausio 1 d. Mažoms įmonėms ir tam tikriems kitiems tinkamiems subjektams taikomas sumažintas 7 % tarifas. Naujai įsteigtos įmonės, atitinkančios įstatymų reikalavimus, gali gauti 0 % tarifą per pirmuosius du mokestinius laikotarpius.
Kapitalo prieaugio apmokestinimas: Lietuvos įmonių gautas kapitalo prieaugis paprastai įtraukiamas į apmokestinamąjį pelną ir nuo 2026 m. jam taikomas standartinis 17 % pelno mokesčio tarifas, nebent taikoma speciali išimtis arba sumažintas tarifas. Pelnui, gautam pardavus akcijas, gali būti taikoma dalyvavimo išimtis, jei įvykdomi įstatymų reikalavimai. Fizinių asmenų gautam kapitalo prieaugiui taikomos atskiros gyventojų pajamų mokesčio taisyklės, kurios gali numatyti 15 %, 20 %, 25 % arba 32 % tarifus, priklausomai nuo pajamų rūšies ir dydžio bei taikomų išimčių.
PVM: 21 %, išimtis taikoma aukščiau nurodytais atvejais.
Pelno mokestis: nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis tarifas yra 17 %. Mažos įmonės ir tam tikri kiti reikalavimus atitinkantys subjektai gali taikyti sumažintą 7 % tarifą, o naujai įsteigtos įmonės, atitinkančios reikalavimus, per pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali taikyti 0 % tarifą. Kai kurioms kredito įstaigoms taikomas papildomas 5 % pelno mokesčio tarifas nuo apmokestinamojo pelno, viršijančio įstatymų nustatytą ribą, todėl atitinkamai apmokestinamojo pelno daliai taikomas bendras 22 % tarifas.
Socialinio draudimo įmokos: 2026 m. Lietuvoje dirbantys asmenys paprastai moka privalomas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 19,5 % jų bendrųjų pajamų. Darbuotojai, dalyvaujantys papildomame antros pakopos pensijų kaupime, paprastai moka papildomus 3 %. Darbdavio socialinio draudimo ir susijusios įmokos neterminuotų darbo sutarčių atveju paprastai svyruoja nuo maždaug 1,77 % iki 3,03 %, priklausomai nuo taikomos nelaimingų atsitikimų darbe rizikos kategorijos. Terminuotoms darbo sutartims ir tam tikroms darbo kategorijoms gali būti taikomi skirtingi tarifai.
Nekilnojamojo turto mokestis: Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos įmonėms paprastai taikomas savivaldybės nekilnojamojo turto mokestis, kuris svyruoja nuo 0,5 % iki 3 % turto apmokestinamosios vertės, ir papildomas 0,2 % įstatymų numatytas mokestis. Apleistam arba neprižiūrimam turtui gali būti taikomi padidinti savivaldybės tarifai nuo 1 % iki 5 %. Taikomos išimtys ir specialios taisyklės priklauso nuo turto tipo, nuosavybės ir naudojimo. Gyvenamajam ir kitam tinkamam nekilnojamajam turtui, priklausančiam fiziniams asmenims, taikomos atskiros apmokestinimo taisyklės.
Apibendrinant, yra daugybė su mokesčiais susijusių atskaitymų ir išimčių, kuriomis įmonės gali pasinaudoti Lietuvoje. Gebėjimas užtikrintai orientuotis mokesčių sistemoje yra labai svarbus kiekvienam verslui ir... Company in Lithuania UAB mielai suteiks apskaitos paslaugos ir specialiai jūsų poreikiams bei lūkesčiams pritaikytas konsultacijas.
