Mokesčiai Lietuvoje 2025 m.: išsamus vadovas užsienio verslo savininkams ir nerezidentams

5 pagrindiniai veiksniai

• Lietuvos mokesčių sistemą sudaro pelno mokestis (standartinis tarifas – 16 %), pridėtinės vertės mokestis (standartinis tarifas – 21 %), darbo užmokesčio mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos bei gyventojų pajamų mokestis. Kiekvienas iš šių mokesčių turi savo skaičiavimo taisykles, mokėjimo terminus ir ataskaitų teikimo reikalavimus, kurių užsienio verslo savininkas privalo laikytis nuo įmonės įregistravimo momento.
• Nerezidentams Lietuvoje mokami pajamų mokesčiai. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonės pelnas, dividendų išmokos, direktoriaus atlyginimas ir kitos išmokos iš Lietuvos gali būti apmokestinamos Lietuvoje – nepriklausomai nuo to, kur gyvena savininkas ar pajamų gavėjas.
• Lietuvos įmonės dividendų išmokos apmokestinamos išskaičiuojamuoju mokesčiu. Standartinis tarifas yra 15 %, tačiau jis gali būti sumažintas arba panaikintas pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba ES direktyvas. Pelno išėmimo struktūrą reikia planuoti įmonės steigimo etape.
• Lietuva įvedė tolesnius pelno mokesčio pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2026 m. sausio 1 d. Standartinis pelno mokesčio tarifas padidėjo nuo 16 % 2025 m. iki 17 % 2026 m., o lengvatinis tarifas reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms padidėjo nuo 6 % iki 7 %. Tinkamos naujai įsteigtos mažos įmonės gali taikyti 0 % tarifą per pirmuosius du mokestinius laikotarpius, laikydamosi įstatymų nustatytų sąlygų. Užsienio verslininkai turėtų atskirti mokesčių taisykles, taikomas 2025 m. mokestiniam laikotarpiui, ir tas, kurios taikomos nuo 2026 m.
• Company in Lithuania UAB (įmonės kodas 304377400) teikia įmonių registravimo, apskaitos, mokesčių deklaravimo ir licencijavimo paslaugas ne Lietuvos gyventojams. Mūsų komanda padeda užsienio verslininkams užtikrinti mokesčių mokėtojų atitiktį reikalavimams nuo pirmos įmonės veiklos dienos.

Mokesčiai Lietuvoje yra viena pirmųjų temų, į kurią užsienio verslininkas atkreipia dėmesį svarstydamas apie Lietuvą kaip jurisdikciją verslui. Lietuva siūlo konkurencingus mokesčių tarifus, palyginti su daugeliu Vakarų Europos šalių, skaidrius teisės aktus ir gerai išvystytą skaitmeninę deklaracijų ir ataskaitų teikimo infrastruktūrą. Tačiau nerezidentui, nesusipažinusiam su Lietuvos mokesčių sistema, neturinčiam struktūrizuoto visų įsipareigojimų supratimo, kyla didelė rizika padaryti klaidų, dėl kurių gali būti taikomos baudos ir papildomos išlaidos.

Šiame vadove pateikiama praktinė visų pagrindinių mokesčių, taikomų užsienio įmonių savininkams Lietuvoje 2025 m., apžvalga – nuo pelno mokesčio ir PVM iki darbo užmokesčio mokesčių, dividendų ir tarptautinių mokėjimų.

Kokie mokesčiai taikomi Lietuvoje 2025 m.? Išsami apžvalga užsieniečiams

Pagrindiniai verslo mokesčiai: pelno mokestis, PVM, darbo užmokestis

Lietuvoje registruota įmonė susiduria su trijų pagrindinių kategorijų mokesčiais. Pelno mokestis (PPM) taikomas įmonės pelnui. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) taikomas prekių pardavimui ir paslaugų teikimui. Darbo užmokesčio mokesčiai apima socialinio draudimo įmokas („Sodra“) ir gyventojų pajamų mokestį nuo darbuotojų, kuriuos darbdavys privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti atitinkamoms institucijoms.

Mokesčiai fiziniams asmenims ir akcininkams

Lietuvos įmonių savininkai, kurie yra fiziniai asmenys, privalo mokėti mokesčius, gavę pajamas iš savo įmonės. Tai taikoma dividendų mokėjimams, atlyginimui (jei savininkas eina direktoriaus ar darbuotojo pareigas) ir kitiems išmokėjimams. Tarifai ir apmokestinimo tvarka priklauso nuo pajamų rūšies ir gavėjo mokesčių rezidavimo vietos.

Populiarios paslaugos

• Apskaitos paslaugos
• PVM paslaugos nerezidentams
• PVM paslaugos rezidentams
• Metinė ataskaita
• Mokesčių teisė

Atvejai

• Trejų metų apskaitos įrašų atkūrimas Lietuvos įmonėje

Kada užsieniečiai tampa apmokestinami Lietuvoje

Lietuvos įmonės yra atskiri mokesčių mokėtojai ir paprastai yra apmokestinamos pelno mokesčiu, neatsižvelgiant į jų akcininkų mokesčių rezidavimo vietą. Nerezidentams asmenims gali būti taikomas Lietuvos gyventojų pajamų mokestis nuo nurodytų pajamų, gautų iš Lietuvos, įskaitant dividendus, atlygį už darbą, atliktą Lietuvoje, ir pajamas iš Lietuvos nekilnojamojo turto, atsižvelgiant į taikomas įstatymų numatytas išimtis ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Vien tik akcijų turėjimas Lietuvos įmonėje automatiškai nereiškia, kad užsienio akcininkas yra asmeniškai atsakingas už Lietuvos įmonės nepaskirstyto pelno mokestį. Įmonės registracija taip pat sukuria įmonės apskaitos ir ataskaitų teikimo prievoles, net jei įmonė neturi apmokestinamųjų pajamų.

Įmonių pelno mokestis Lietuvoje: kaip apmokestinamas įmonių pelnas

PVM tarifai 2025 m.: standartiniai ir sumažinti

Standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 16 %. Mažoms įmonėms, atitinkančioms tam tikrus kriterijus, taikomas sumažintas 6 % pelno mokesčio tarifas. 2025 m. mokestiniu laikotarpiu sumažintas 6 % pelno mokesčio tarifas buvo taikomas reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms, atsižvelgiant į taikomus pajamų, darbuotojų skaičiaus, nuosavybės ir susijusių šalių reikalavimus. Vietoj to, reikalavimus atitinkančios naujai įsteigtos mažos įmonės per pirmąjį mokestinį laikotarpį galėjo taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą, jei buvo įvykdytos įstatymų nustatytos sąlygos. Nuo 2026 m. sumažintas tarifas padidėjo iki 7 %, o 0 % lengvata buvo pratęsta iki pirmųjų dviejų mokestinių laikotarpių naujai įsteigtoms įmonėms, atitinkančioms reikalavimus.

Kas atitinka sumažinto mokesčio tarifo reikalavimus

Sumažintas 6 % tarifas taikomas įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per mokestinį laikotarpį neviršija 10, o pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 EUR. Nerezidentams, registruojantiems įmonę Lietuvoje, tai gali būti didelis pranašumas pradiniame etape, nors reikia atsižvelgti ir į papildomas sąlygas, ribojančias lengvatinio tarifo taikymą.

Kas laikoma apmokestinamuoju pelnu

Lietuvos įmonės apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas kaip pajamų ir atskaitomų sąnaudų skirtumas, atsižvelgiant į įstatymų numatytus koregavimus. Ne visos apskaitos sąnaudos automatiškai pripažįstamos atskaitomomis mokesčių tikslais. Reprezentacinės išlaidos, baudos, tam tikros rūšies atidėjiniai ir su įmonės veikla nesusijusios išlaidos gali būti atskaitomos arba iš jų gali būti atleidžiamos.

Kada ir kaip mokamas pelno mokesčio mokėjimas

Pelno mokestis mokamas kasmet, remiantis mokestinio laikotarpio rezultatais. Įmonė privalo pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį nustatytais terminais. Priklausomai nuo įmonės dydžio, metų eigoje gali būti taikomi avansiniai pelno mokesčio mokėjimai. Terminų laikymasis ir teisingas deklaracijų užpildymas yra privaloma mokesčių prievolių vykdymo sąlyga.

PVM Lietuvoje: vietinio ir tarpvalstybinio verslo taisyklės

PVM tarifai ir apmokestinamieji sandoriai

Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %. Tam tikroms prekių ir paslaugų kategorijoms, pavyzdžiui, knygoms, periodiniams leidiniams, šildymui ir tam tikriems maisto produktams, taikomi 9 % ir 5 % lengvatiniai tarifai. PVM taikomas prekių tiekimui ir paslaugų teikimui Lietuvos teritorijoje, prekių importui ir įsigijimams Bendrijoje.

Kai privaloma registruotis PVM mokėtoju

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuva pakeitė PVM registracijos ribos skaičiavimą šalyje. Paprastai įmonės tampa įpareigotos registruotis PVM mokėtojais, kai apmokestinamųjų tiekimų, įvykdytų Lietuvoje, vertė viršija 45 000 EUR per praėjusius arba einamuosius kalendorinius metus, o ne per slenkamąjį 12 mėnesių laikotarpį. PVM prievolės taip pat gali atsirasti, kai kvalifikuoti įsigijimai ES viduje viršija 14 000 EUR arba kai įmonės gauna arba teikia tam tikras tarpvalstybines paslaugas. Neįsisteigusioms užsienio įmonėms gali būti reikalaujama registruotis nuo pirmojo apmokestinamojo sandorio, priklausomai nuo tiekimo vietos taisyklių, atvirkštinio apmokestinimo nuostatų ir taikomų išimčių.

ES operacijos ir atvirkštinis apmokestinimas

Prekių tiekimui ir paslaugų teikimui tarp skirtingų ES šalių įmonių taikomos specialios taisyklės. Prekių tiekimas Europos Sąjungoje tarp registruotų PVM mokėtojų gali būti apmokestinamas 0 % tarifu, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas reiškia, kad prievolė mokėti PVM pereina pirkėjui. Teisingas šių taisyklių taikymas reikalauja tikslaus dokumentavimo ir ataskaitų teikimo.

0 % PVM taikymas eksportui

Prekių eksportui už ES ribų taikomas 0 % PVM tarifas. Tačiau norint taikyti nulinį tarifą, įmonė privalo pateikti dokumentus, įrodančius faktinį prekių eksportą iš ES teritorijos. Klaidos eksporto dokumentuose gali lemti, kad mokesčių administratorius atsisakys taikyti nulinį tarifą ir apskaičiuoti PVM standartiniu tarifu.

Darbo užmokesčio mokesčiai Lietuvoje: realios darbuotojų samdymo išlaidos

Minimalus atlyginimas ir išlaidų struktūra

Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 1 038 EUR, o minimali valandinė alga – 6,35 EUR. Bendros darbuotojo išlaidos darbdaviui apima ne tik bruto darbo užmokestį, bet ir socialinio draudimo įmokas, gyventojų pajamų mokestį bei susijusius įsipareigojimus, skirtus apskaičiuojant ir pervedant į biudžetą.

Darbdavio mokesčiai ir įmokos

2025 m. Lietuvoje darbuotojai paprastai mokėjo privalomas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, kurios sudarė 19,5 % jų bendrųjų pajamų, o darbuotojai, dalyvaujantys papildomame antros pakopos pensijų kaupime, mokėjo papildomas 3 % įmokas. Darbdaviai buvo atsakingi už darbuotojų įmokų išskaičiavimą ir pervedimą bei atskirų darbdavio socialinio draudimo ir susijusių įmokų mokėjimą, kurios paprastai prasideda nuo maždaug 1,77 % bendrųjų pajamų neterminuotų darbo sutarčių atveju, priklausomai nuo nelaimingų atsitikimų darbe rizikos kategorijos ir kitų taikomų sąlygų. Skaičiuodami bendras su darbu susijusias išlaidas, darbdaviai turėtų atskirti darbuotojų atskaitymus nuo papildomų darbdavio sąnaudų.

Socialinio draudimo sistema („Sodra“)

„Sodra“ yra Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Darbdavys privalo užsiregistruoti „Sodroje“ prieš įdarbindamas pirmąjį darbuotoją ir užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas būtų tinkamai įtrauktas į socialinio draudimo sistemą. Socialinio draudimo įmokos apima pensijas, sveikatos draudimą, nedarbo draudimą ir kitas socialines išmokas.

Darbo užmokesčio ataskaitų teikimo įsipareigojimai

Darbdavys privalo reguliariai teikti ataskaitas „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai. Ataskaitose pateikiami mėnesiniai duomenys apie sukauptus atlyginimus, išskaičiuotus mokesčius ir pervestas įmokas. Nesilaikant ataskaitų teikimo terminų arba neteisingai užpildžius formas, taikomos baudos.

Gyventojų pajamų mokestis nerezidentams Lietuvoje

Kokios pajamos apmokestinamos Lietuvoje?

Ne nuolatiniai Lietuvos gyventojai moka gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš Lietuvoje gautų šaltinių. Tokios pajamos apima atlyginimą už darbą, atliktą Lietuvoje, dividendus iš Lietuvos įmonių, pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos Lietuvoje, valdybos narių atlyginimus ir kitus įstatymų numatytus mokėjimus.

GPM tarifai ir apmokestinimo logika

Gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje taikomas progresine skale. Standartinis tarifas yra 20 % pajamoms, neviršijančioms nustatytos ribos, ir 32 % pajamoms, viršijančioms šią ribą. Dividendai apmokestinami atskiru 15 % tarifu. Konkretaus tarifo taikymas priklauso nuo pajamų rūšies ir gavėjo statuso.

Mokesčių rezidentūra ir nerezidentė

Mokesčių rezidentūra lemia asmens mokestinių įsipareigojimų apimtį Lietuvoje. Rezidentas privalo deklaruoti ir mokėti mokesčius nuo visame pasaulyje gautų pajamų. Nerezidentas apmokestinamas tik nuo pajamų, gautų iš Lietuvos šaltinių. Rezidento statusas nustatomas remiantis kriterijų deriniu, įskaitant nuolatinę gyvenamąją vietą ir šalyje praleistą laiką (183 dienos ar daugiau per mokestinį laikotarpį).

Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys: kaip sumažinti mokesčius

Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su daugiau nei 50 šalių. Šios sutartys leidžia sumažinti arba panaikinti tų pačių pajamų dvigubą apmokestinimą dviejose jurisdikcijose. Norint taikyti sumažintus sutarčių tarifus, reikia pateikti atitinkamos šalies kompetentingos institucijos išduotą mokesčių rezidento pažymėjimą ir laikytis nustatytos tvarkos.

Dividendai ir pelno išėmimas iš Lietuvos įmonės

Dividendų apmokestinimas užsienio savininkams

Kai dividendai iš Lietuvos įmonės mokami fiziniam asmeniui, kuris nėra Lietuvos rezidentas, taikomas išskaičiuojamasis mokestis. Standartinis tarifas yra 15 %. Jei dividendai mokami juridiniam asmeniui, kuris yra ES rezidentas, mokestis gali būti sumažintas iki 0 % pagal ES patronuojančių ir dukterinių įmonių direktyvos sąlygas.

Išskaičiuojamas mokestis nuo paskirstymų

Lietuvos įmonė, mokėdama dividendus, privalo išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą išskaičiuojamąjį mokestį. Už teisingą išskaičiuotojo mokesčio apskaičiavimą ir savalaikį sumokėjimą atsako dividendus mokanti įmonė. Klaidos išskaičiuojant mokestį gali užtraukti papildomus mokesčius ir baudas.

Efektyvus pelno paskirstymo struktūrizavimas

Pelno paskirstymo procedūros planavimas yra svarbi mokesčių strategijos dalis. Pasirinkimas tarp dividendų mokėjimo, direktoriaus atlyginimo ar kitų lėšų išėmimo iš įmonės formų priklauso nuo konkrečios savininko situacijos, jo mokesčių rezidento vietos ir taikomų sutarčių. Tinkamas struktūrizavimas įmonės steigimo etape leidžia optimizuoti bendrą mokesčių naštą.

Išskaičiuojamas mokestis Lietuvoje: tarptautinių mokėjimų paaiškinimas

Mokėjimai, kuriems taikomas išskaičiuojamas mokestis

Lietuvoje išskaičiuojamasis mokestis taikomas tam tikroms nerezidentams išmokėtų pajamų kategorijoms iš Lietuvos šaltinio. Taikomas režimas priklauso nuo to, ar gavėjas yra fizinis asmuo, ar užsienio juridinis asmuo, mokėjimo pobūdžio, paslaugų teikimo vietos ir bet kokios atitinkamos mokesčių sutarties ar įstatymų numatytos išimties. Dividendai, tam tikros palūkanos ir autoriniai atlyginimai bei kitos konkrečiai apibrėžtos pajamos gali būti apmokestinamos išskaičiuojamuoju mokesčiu. Įprasti valdymo ir konsultavimo mokesčiai, mokami užsienio įmonėms, nėra automatiškai apmokestinami Lietuvos išskaičiuojamuoju mokesčiu vien dėl to, kad mokėtojas yra Lietuvos įmonė. Tokie mokėjimai turi būti apmokestinami pagal Lietuvos pelno mokesčio įstatymą ir bet kokią taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

Standartiniai tarifai ir nuolaidos

Lietuvoje taikomi išskaičiuojamojo mokesčio tarifai priklauso nuo pajamų rūšies ir gavėjo teisinio statuso. 2025 m. mokestiniu laikotarpiu užsienio įmonių akcininkams išmokėti dividendai paprastai buvo apmokestinami 16 % išskaičiuojamuoju mokesčiu, nebent buvo taikoma dalyvavimo išimtis arba taikoma sutarties lengvata. Nerezidentams asmenims išmokėti dividendai paprastai buvo apmokestinami 15 % gyventojų pajamų mokesčiu. Tam tikros palūkanų ir autorinių atlyginimų išmokos užsienio subjektams paprastai buvo apmokestinamos 10 % išskaičiuojamuoju mokesčiu, atsižvelgiant į įstatymų numatytas išimtis, ES direktyvas ir taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Nuo 2026 m. standartinis mokesčio tarifas už apmokestinamuosius dividendus, išmokėtus užsienio įmonių akcininkams, padidėjo iki 17 %.

Sutarties taikymo reikalavimai

Norėdamas taikyti sumažintus išskaičiuojamojo mokesčio tarifus arba išimtis pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, Lietuvos mokėtojas privalo laikytis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nustatytų taikomų dokumentų ir procedūrinių reikalavimų. Paprastai tai apima atitinkamos DAS-1 formos arba kitų pagal atitinkamą procedūrą priimtų dokumentų, skirtų gavėjo mokesčių rezidavimo vietai ir teisei į sutarties lengvatas nustatyti, gavimą. Kai mokėjimo metu sutarties lengvata netaikoma, gavėjas gali turėti teisę prašyti grąžinti permokėtą Lietuvos išskaičiuojamąjį mokestį pagal taikomą DAS-2 procedūrą. Sutarties lengvatoms taip pat taikomi naudos gavėjo reikalavimai ir atitinkamos kovos su piktnaudžiavimu nuostatos.

Nekilnojamojo turto ir kiti verslo mokesčiai Lietuvoje

Nekilnojamojo turto mokestis įmonėms

Nekilnojamojo turto Lietuvoje valdančios įmonės moka nekilnojamojo turto mokestį. Tarifą nustato savivaldybės ir jis svyruoja nuo 0,5% iki 3% turto mokestinės vertės. Konkretus tarifas priklauso nuo turto vietos ir tipo.

Žemės mokestis ir vietos taisyklės

Lietuvos žemės mokestis paprastai taikomas privačiai valdomai žemei, o savivaldybių mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 % iki 4 % apmokestinamosios žemės vertės. Mokestį paprastai moka žemės savininkas, atsižvelgiant į įstatymų numatytas išimtis ir specialias nuostatas. Asmenys ar įmonės, nuomojantys valstybinę žemę, gali būti įpareigoti mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčius pagal atskiras taisykles. Užsienio įmonėms, valdančioms žemę Lietuvoje, taikomi atitinkami žemės apmokestinimo reikalavimai, o nuosavybės teisė taip pat gali priklausyti nuo Lietuvos konstitucinių ir įstatyminių apribojimų.

Kiti svarbūs mokesčiai

Priklausomai nuo veiklos rūšies, gali būti taikomi akcizai, aplinkos taršos mokesčiai, valstybės rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai. Šių mokesčių taikymas priklauso nuo verslo specifikos ir turėtų būti įvertintas planavimo etape.

Mokesčių vykdymas Lietuvoje: ataskaitų teikimas ir įsipareigojimai

Įmonių mokesčių deklaravimas

Lietuvos įmonė privalo tvarkyti apskaitą pagal Lietuvos standartus, teikti metines finansines ataskaitas ir pateikti pelno mokesčio deklaraciją. Pateikimo terminai nustatyti įstatymu, o jų nesilaikymas užtraukia sankcijas.

PVM ir operacijų ataskaitų teikimas

Lietuvos PVM mokėtojai privalo teikti PVM deklaracijas pagal ataskaitinį laikotarpį, nustatytą pagal Lietuvos PVM įstatymus. Juridiniams asmenims paprastai taikomas mėnesinis ataskaitinis laikotarpis, nors, jei tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos, gali būti taikomi ir ketvirtiniai ar kiti ataskaitiniai laikotarpiai. ES pardavimų sąrašai turi būti teikiami už reikalavimus atitinkančius tiekimus Bendrijoje ir tam tikras tarpvalstybines paslaugas. Intrastato deklaracijos reikalingos tik tais atvejais, kai atitinkamų prekių judėjimo ES viduje vertė viršija taikomas statistinės atskaitomybės ribas. Intrastato ataskaitų teikimas netaikomas automatiškai kiekvienai PVM mokėtojai įmonei, vykdantiai sandorius ES.

Darbo užmokesčio ir socialinių tinklų ataskaitų teikimas

Darbdaviai kas mėnesį teikia „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai ataskaitas, kuriose pateikiami duomenys apie sukauptus atlyginimus, išskaičiuotus mokesčius ir pervestas įmokas. Kiekvienam darbuotojui pateikiama metinė suvestinė ataskaita.

Įrašų tvarkymo reikalavimai

Lietuvos įstatymai reikalauja saugoti apskaitos dokumentus mažiausiai 10 metų. Visi pirminiai dokumentai – sąskaitos faktūros, sutartys, mokėjimo įrašai – turi būti tinkamai parengti ir pateikti mokesčių administratoriui patikrinti.

Mokesčių rizikos Lietuvoje užsienio kapitalo įmonėms

PVM klaidos tarpvalstybiniuose sandoriuose

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų yra neteisingas PVM taisyklių taikymas sandoriams ES viduje. Neteisingas tiekimo vietos nustatymas, klaidos taikant nulinį tarifą arba neteisingas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo naudojimas gali lemti papildomus PVM įvertinimus, palūkanas ir baudas.

Neteisingas pelno paskirstymas

Dividendų mokėjimas be tinkamų dokumentų, klaidos išskaičiuojant mokesčius prie šaltinio arba neoptimali lėšų išėmimo struktūra yra dažnos problemos įmonėms, kurių savininkai yra užsienio savininkai. Kiekvienas įmonės mokėjimas turi turėti teisinį pagrindą ir būti tinkamai dokumentuotas.

Medžiagos trūkumas

Lietuvos mokesčių administratoriai ir ES institucijos vis dažniau tikrina, ar įmonė turi realų ekonominį pagrindą savo registracijos šalyje. Įmonė, neturinti darbuotojų, realios buveinės, turto ar realios verslo veiklos Lietuvoje, gali būti klasifikuojama kaip “priedangos struktūra”, kuriai kyla mokestinės pasekmės, įskaitant atsisakymą taikyti lengvatinius tarifus ir sutarčių lengvatas.

Baudos ir mokesčių auditai

Lietuvos mokesčių administratorius atlieka tiek planinius, tiek neplaninius auditus. Už pažeidimus taikomos baudos – nuo administracinių baudų iki didelių finansinių sankcijų. Užsienio savininkams klaidų taisymo kaina beveik visada viršija tinkamai organizuoto atitikties reikalavimams nuo pat pradžių kainą.

Mokesčių pokyčiai Lietuvoje: kas keisis po 2025 m.

Pelno mokesčio padidinimas 2026 m.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuva padidino standartinį pelno mokesčio tarifą nuo 16 % iki 17 %, o lengvatinį tarifą reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms – nuo 6 % iki 7 %. Lengvatinis 0 % tarifas reikalavimus atitinkančioms naujai įsteigtoms mažoms įmonėms buvo pratęstas nuo pirmojo mokestinio laikotarpio iki pirmųjų dviejų mokestinių laikotarpių, laikantis įstatymų nustatytų sąlygų. Šie pakeitimai jau galioja ir turėtų atsispindėti finansinėse prognozėse, verslo planuose ir mokesčių mokėjimo susitarimuose 2026 m. ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams.

Asmeninių mokesčių pakeitimai

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai. Su darbo santykiais susijusios pajamos ir kitos pajamos, kurioms taikomas bendras progresinis apmokestinimo režimas, apmokestinamos 20 %, 25 % ir 32 % tarifais, priklausomai nuo taikomų metinių pajamų ribų. Tam tikroms pajamų kategorijoms, įskaitant dividendus ir kvalifikuotas pajamas iš investicijų, ir toliau taikomos atskiros taisyklės. Užsienio verslininkai ir nerezidentai asmenys turėtų įvertinti, kaip peržiūrėti mokesčių tarifai sąveikauja su Lietuvoje gautomis pajamomis, taikomais išskaičiuojamojo mokesčio įsipareigojimais ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis.

Užsienio verslininkų planavimas iš anksto

Priimant sprendimą registruoti įmonę Lietuvoje, būtina atsižvelgti ne tik į dabartinę mokesčių aplinką, bet ir į paskelbtus pokyčius. Tinkamas planavimas leidžia pritaikyti verslo struktūrą prie naujų sąlygų dar prieš joms įsigaliojant.

Kodėl nerezidentams reikalinga apskaitos pagalba Lietuvoje

Lietuvos mokesčių sistemos sudėtingumas

Lietuvos mokesčių sistema apima daugybę mokesčių, tarifų, išimčių ir specialių taisyklių. Nerezidentui, kuris nekalba lietuviu kalba ir nėra susipažinęs su vietos praktika, savarankiškas mokesčių apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkymas kelia didelę klaidų riziką.

Neatitikties rizika be vietos paramos

Profesionalios apskaitos pagalbos trūkumas Lietuvoje yra viena iš pagrindinių užsienio įmonių mokesčių pažeidimų priežasčių. Praleisti terminai, neteisingos deklaracijos ir neteisingas tarifų taikymas gali užtraukti baudas ir pakenkti reputacijai.

Profesionalių paslaugų apimtis

Company in Lithuania UAB teikia visapusišką pagalbą užsienio verslininkams: įmonės registracija Lietuvoje, mokesčių registracija, buhalterinės apskaitos tvarkymas, darbo užmokesčio administravimas, mokesčių deklaracijų rengimas ir teikimas, konsultacijos dėl mokėjimų struktūrizavimo ir pagalba mokesčių auditų metu. Susisiekite su Company in Lithuania UAB dėl nemokamos pirminės konsultacijos.

Dažnai užduodami klausimai

Išvada

Lietuvos mokesčių sistema siūlo konkurencingas verslo sąlygas, tačiau reikalauja tikslaus taisyklių, terminų ir procedūrų laikymosi. Užsienio verslininkui mokesčių struktūros – pelno mokesčio, PVM, darbo užmokesčio mokesčių, gyventojų pajamų mokesčio ir išskaičiuojamojo mokesčio – supratimas yra būtina sėkmingos įmonės veiklos Lietuvoje sąlyga.

Mokesčių mokėjimo klaidos kainuoja gerokai daugiau nei profesionali pagalba nuo pirmos dienos. Planuokite savo verslo struktūrą atsižvelgdami į galiojančias taisykles ir būsimus pakeitimus, užtikrinkite tinkamą apskaitą ir ataskaitų teikimą bei pasitelkite profesionalią pagalbą, kad valdytumėte savo mokestines prievoles.

Jei planuojate registruoti įmonę Lietuvoje arba jau vykdote verslą per Lietuvos įmonę, susisiekite su Company in Lithuania UAB dėl nemokamos pirminės konsultacijos.

Company in Lithuania UAB (įmonės kodas 304377400) yra Lietuvoje registruota įmonė, teikianti įmonių steigimo, apskaitos ir licencijų gavimo paslaugas ne Lietuvos rezidentams. Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nėra teisinė ar mokesčių konsultacija.