5 pagrindiniai veiksniai
- Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 17 % (anksčiau – 16 %). Sumažintas tarifas reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms 2026 m. yra 7 % (2025 m. – 6 %). Šie pokyčiai taikomi visoms Lietuvos įmonėms, įskaitant ir užsienio steigėjų valdomas įmones.
- Užsienio kapitalo nuosavybė nesukuria atskiro mokesčių režimo. Nerezidentams priklausanti Lietuvos UAB apmokestinama pagal tas pačias pelno mokesčio taisykles kaip ir bet kuri kita Lietuvos įmonė – taikomi tie patys tarifai, tos pačios atskaitomos išlaidos ir tos pačios ataskaitų teikimo prievolės.
- Pagrindinis pelno mokesčio tarifas yra tik viena iš faktinės mokesčių naštos sudedamųjų dalių. Efektyvus apmokestinimas priklauso nuo išlaidų struktūros, teisės taikyti sumažintą tarifą, dividendų ir tarpvalstybinių mokėjimų traktavimo, išskaičiuojamojo mokesčio, galimybės pasinaudoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis ir PVM prievolių.
- Pelno mokestis ir PVM yra atskiri režimai. Pelno mokestis taikomas apmokestinamajam pelnui; PVM (standartinis tarifas – 21 % 2026 m.) taikomas prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Šių dviejų mokesčių painiojimas yra viena iš dažniausių klaidų, kurias daro užsienio verslininkai, žengiantys į Lietuvos rinką.
- Company in Lithuania UAB “ (įmonės kodas 304377400) padeda nerezidentams registruoti įmonę, tvarkyti apskaitą, registruoti PVM mokėtoju ir sudaryti pradinę mokesčių struktūrą – užtikrindama, kad verslas nuo pirmos dienos būtų kuriamas remiantis teisingomis mokesčių prielaidomis.
Kiekvienam užsienio verslininkui, planuojančiam registruoti įmonę Lietuvoje, būtina suprasti pelno mokesčio aplinką. Mokesčių tarifai tiesiogiai veikia verslo planavimą, kainodarą, pelno paskirstymą ir bendrą Lietuvos struktūros gyvybingumą tarptautinėje grupėje.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. pasikeitė Lietuvos pelno mokesčio sistema – padidėjo tiek standartinis, tiek lengvatinis pelno mokesčio tarifai. Užsienio steigėjams, kurie remiasi senesniais vadovais arba pasenusiomis prielaidomis, šie pokyčiai turi praktinių pasekmių. Šiame straipsnyje aiškiai, praktiškai ir daugiausia dėmesio skiriant tam, kas svarbiausia nerezidentams verslo savininkams, paaiškinama dabartinė pelno mokesčio sistema Lietuvoje, kokia ji yra 2026 m.
Kas pasikeitė Lietuvos pelno mokesčio sistemoje 2026 m.
Reikšmingiausias 2026 m. pokytis yra pelno mokesčio tarifų padidinimas. Standartinis pelno mokesčio tarifas padidėjo nuo 16 % iki 17 %. Sumažintas tarifas reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms padidėjo nuo 6 % 2025 m. iki 7 % 2026 m. Šie koregavimai buvo priimti kaip platesnės fiskalinės reformos dalis ir taikomi mokestiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau.
Lietuvoje jau veikiančioms įmonėms tai reiškia pelno prognozių ir dividendų lūkesčių perskaičiavimą. Naujiems rinkos dalyviams tai reiškia verslo plano sudarymą remiantis teisingais dabartiniais tarifais, o ne duomenimis iš senesnių šaltinių.
Koks yra standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje 2026 m.?
Standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje 2026 m. yra 17 %. Šis tarifas taikomas Lietuvos įmonių apmokestinamajam pelnui – ne apyvartai ar pajamoms, o pelnui po leidžiamų atskaitymų.
Svarbu suprasti, kad 17 % yra pagrindinis tarifas ir bendroji taisyklė. Dauguma Lietuvos įmonių, kurios neatitinka specialių išimčių ar sumažintų tarifų reikalavimų, mokės tokio lygio pelno mokestį. Tačiau pagrindinis tarifas yra tik pradinis taškas – faktinė įmonės mokesčių našta priklauso nuo daugelio papildomų veiksnių, įskaitant pajamų pobūdį, išlaidų struktūrą ir galimybę pasinaudoti sutarčių lengvatomis tarptautiniams mokėjimams.
Kas gali taikyti lengvatinį 7% arba 0% pelno mokesčio tarifą?
Lietuva taiko sumažintus pelno mokesčio tarifus tam tikroms mokesčių mokėtojų kategorijoms. Mokesčiais, prasidedančiais 2026 m., sumažintas 7 % tarifas taikomas reikalavimus atitinkantiems subjektams, kurių pajamos neviršija 300 000 EUR per mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus susijusių subjektų apribojimus ir pajamų sumavimo taisykles. Nėra darbuotojų skaičiaus ribos.
Pagal nuo 2026 m. galiojančias taisykles, reikalavimus atitinkantys nauji subjektai pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali taikyti 0 % tarifą. Pajamos per kiekvieną atitinkamą laikotarpį neturi viršyti 300 000 EUR, visi dalyviai turi būti fiziniai asmenys ir taikomi įstatymų nustatyti susijusių subjektų apribojimai. Per tris iš eilės einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmuosius du, subjektas negali sustabdyti savo veiklos, būti likviduotas ar reorganizuotas, taip pat negali perleisti savo akcijų ar dalyvavimo teisių naujiems dalyviams. Žemės ūkio bendrovės taip pat gali pasinaudoti lengvatinėmis sąlygomis pagal specialias taisykles.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie sumažinti tarifai yra sąlyginiai – jie nesuteikia automatinės teisės visoms mažoms ar naujai registruotoms įmonėms. Tinkamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktines įmonės aplinkybes, pajamas, akcininkų struktūrą ir taikomus susijusių subjektų apribojimus. Užsienio steigėjai neturėtų manyti, kad naujos UAB registracija automatiškai suteikia įmonei teisę į sumažintą tarifą.
Kaip Lietuvoje apmokestinamos užsienio kapitalo įmonės
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų iš tikslinės nerezidentų auditorijos yra tai, ar užsienio akcininkų nuosavybė lemia skirtingą mokesčių tvarką. Atsakymas paprastas: užsienio akcininkų valdomai Lietuvos įmonei taikomos tos pačios Lietuvos pelno mokesčio taisyklės kaip ir šalies viduje valdomai įmonei. Nėra jokio atskiro „užsienio“ mokesčio tarifo ar režimo.
Kai užsienio nuosavybė sukuria papildomų aspektų, tai yra tarpvalstybinių mokėjimų lygmeniu. Užsienio patronuojančiai bendrovei išmokami dividendai, užsienio skolintojui mokamos palūkanos ir užsienio licencijų davėjui mokami autoriniai atlyginimai gali būti apmokestinami Lietuvoje taikomu išskaičiuojamuoju mokesčiu, o sutarties lengvatų prieinamumas priklauso nuo konkrečios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties tarp Lietuvos ir akcininko rezidavimo šalies. Šie klausimai yra atskiri nuo paties pelno mokesčio tarifo, tačiau yra būtini norint suprasti visą mokesčių situaciją.
Ar Lietuvos UAB automatiškai moka 17% mokestį?
UAB registracija nereiškia, kad įmonei automatiškai bus taikoma fiksuota 17 % efektyvi mokesčių našta. Faktinis mokesčių rezultatas priklauso nuo kelių veiksnių.
Pirma, įmonė gali gauti sumažintą 7 % tarifą, jei atitinka mažųjų įmonių kriterijus. Antra, apmokestinamoji bazė yra pelnas po atskaitymų – tai reiškia, kad teisėtos verslo išlaidos, nusidėvėjimas ir kitos leistinos sąnaudos sumažina sumą, nuo kurios skaičiuojamas pelno mokestis. Trečia, Lietuvos mokesčių įstatymai leidžia perkelti nuostolius, leisdami įmonėms kompensuoti einamųjų metų pelną ankstesnių laikotarpių nuostoliais. Ketvirta, svarbus pajamų pobūdis – tam tikros pajamų rūšys, pavyzdžiui, kvalifikuotinos dividendų pajamos, gali būti visiškai neįtrauktos į apmokestinamąją bazę.
Svarbiausia užsienio steigėjų išvada yra ta, kad Lietuvos įmonės efektyvus mokesčių tarifas yra bendro vaizdo, o ne tik pagrindinio tarifo rezultatas.
Apmokestinamasis pelnas: kas iš tikrųjų apmokestinama
Lietuvos pelno mokesčio įmokos taikomos apmokestinamajam pelnui, o ne bendrosioms pajamoms. Tai esminis skirtumas, kurio daugelis pirmą kartą įkūrusių įmonių steigėjų nepastebi.
Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas kaip bendros pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus – įprastas verslo išlaidas, atlyginimus, nuomą, profesinius mokesčius ir kitas veiklos sąnaudas. Palūkanų išlaidos yra atskaitomos, atsižvelgiant į apribojimus. Nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal nustatytus tarifus. Tam tikros išlaidos – baudos, delspinigiai ir su verslu nesusijusios išlaidos – nėra atskaitomos. Norint tiksliai planuoti mokesčius, labai svarbu suprasti, kas atitinka atskaitymo kriterijus.
Dividendai, palūkanos ir autoriniai atlyginimai: ką turėtų patikrinti užsienio įmonės
Užsienio kapitalo Lietuvos įmonėms ypatingą dėmesį reikia skirti trims pajamų ir mokėjimų kategorijoms.
Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė gauna iš kito subjekto, atitinkamais atvejais gali būti neįtraukti į įmonės apmokestinamąsias pajamas, atsižvelgiant į sąlygas, susijusias su akcijų paketo procentu ir laikymo laikotarpiu. Ši dalyvavimo išimtis yra svarbi Lietuvos mokesčių sistemos ypatybė, taikoma kontroliuojančiosioms ir grupių struktūroms.
Lietuvos įmonės gautos palūkanų pajamos ir autorinių atlyginimų pajamos paprastai laikomos įprastomis apmokestinamosiomis pajamomis ir įtraukiamos į pelno mokesčio bazę pagal standartinį tarifą. Palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimai, kuriuos Lietuvos įmonė atlieka užsienio gavėjams, gali būti apmokestinami išskaičiuojamuoju mokesčiu, todėl diskusija perkeliama prie kitos svarbios temos.
Prie šaltinio išskaičiuojamas mokestis Lietuvoje: kodėl jis svarbus užsienio grupėms
Be pelno mokesčio, Lietuva taiko išskaičiuojamąjį mokestį tam tikriems tarpvalstybiniams mokėjimams – dividendams, palūkanoms ir autoriniams atlyginimams į užsienį. Tarifai ir išimtys priklauso nuo mokėjimo pobūdžio, gavėjo jurisdikcijos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties. ES direktyvos, tokios kaip Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyva bei Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyva, taip pat gali numatyti lengvatas tam tikrais atvejais.
Tarptautinėms struktūroms išskaičiuojamasis mokestis yra pagrindinis bendrų mokesčių sąnaudų elementas. Užsienio steigėjai turėtų įvertinti išskaičiuojamojo mokesčio riziką prieš galutinai nustatydami Lietuvos įmonės nuosavybės ir mokėjimų struktūrą.
Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys ir užsienyje sumokėto mokesčio įskaitymas
Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su daugybe šalių. Šios sutartys gali sumažinti arba panaikinti išskaičiuojamąjį mokestį už tarpvalstybinius mokėjimus, užkirsti kelią dvigubam tų pačių pajamų apmokestinimui ir numatyti ginčų sprendimo mechanizmus. Lietuvos mokesčių įstatymai taip pat numato užsienio mokesčių kreditą – tai leidžia bendrovei, laikantis tam tikrų sąlygų, įskaityti užsienio mokesčius į savo Lietuvos pelno mokesčio prievolę.
Sutarties peržiūra turėtų būti planavimo iki įmonės steigimo proceso dalis, o ne vėlesnis klausimas.
Pelno mokestis ir PVM Lietuvoje: nepainiokite jų
Stebėtinai dažna užsienio verslininkų klaida – pelno mokesčio supainiojimas su pridėtinės vertės mokesčiu. PVM yra mokestis, mokamas nuo pelno metų pabaigoje. PVM yra mokestis, renkamas iš klientų ir periodiškai pervedamas už prekių tiekimą ir paslaugų teikimą.
2026 m. standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %, o vienas iš lengvatinių tarifų nuo 2026 m. sausio 1 d. padidėjo iki 12 %. PVM mokėtojo registracijos gali reikėti nuo veiklos pradžios, ypač tarpvalstybiniams tiekimams ES. Tiek pelno mokesčio, tiek PVM mokėtojams reikalingos atskiros atitikties, ataskaitų teikimo ir planavimo taisyklės.
Ką 2026 m. mokesčių pakeitimai reiškia naujoms užsienio įmonėms
Užsienio steigėjams, steigiantiems Lietuvos įmonę 2026 m., tarifų padidinimas turi tiesioginių pasekmių. Verslo planai, prognozės, kainodara ir dividendų strategijos turėtų būti grindžiamos dabartiniais 17 % ir 7 % tarifais, o ne senesniais 16 % ir 5 % skaičiais, kurie vis dar pateikiami daugelyje internetinių vadovų. Tikslios mokesčių prielaidos nuo pat pradžių padeda išvengti vėlesnių korekcijų.
Kaip įvertinti tikrąją Lietuvos įmonės mokestinę naštą
Pagrindinis pelno mokesčio tarifas yra tik vienas kintamasis, lemiantis realią mokesčių naštą. Realiam įvertinimui reikia atsižvelgti į atskaitomų išlaidų struktūrą ir gautą apmokestinamąją pelno maržą, ar įmonė atitinka 7 % lengvatinio tarifo taikymo reikalavimus, tarpvalstybinių mokėjimų – dividendų, palūkanų, autorinių atlyginimų – tvarką ir taikomą išskaičiuojamąjį mokestį, galimybę pasinaudoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties lengvatomis, PVM prievoles ir jų poveikį pinigų srautams, taip pat socialinio draudimo įmokas nuo įmonės mokamų atlyginimų.
Nerezidentams šią analizę geriausia atlikti su profesionalų pagalba prieš steigimą, o ne po to, kai įmonė jau yra įregistruota ir veikia.
Dažniausios užsienio steigėjų klaidos vertinant Lietuvos mokesčius
Dažniausios klaidos apima pajamų painiojimą su apmokestinamuoju pelnu ir prielaidą, kad pelno mokestis taikomas visai apyvartai. Rėmimasis pasenusiais 16 % ir 5 % tarifais, gautais iki 2026 m. PVM traktavimas kaip pelno mokesčio dalį. Išskaičiuojamojo mokesčio nuo mokėjimų užsienio akcininkams ir grupės subjektams ignoravimas. Įmonės struktūros pasirinkimas neišanalizavus sutarties padėties tarp Lietuvos ir akcininko jurisdikcijos. Ir prielaida, kad naujai įregistruota įmonė automatiškai atitiks sumažinto pelno mokesčio tarifo taikymo reikalavimus, nepatikrinus tinkamumo.
Ar 2026 m. Lietuva vis dar mokesčių požiūriu palanki užsienio įmonėms?
Padidinus tarifą, Lietuva paprasčiausia prasme nebėra mažų mokesčių jurisdikcija. 17 % standartinis pelno mokesčio tarifas pagal Europos standartus yra vidutinis – panašus į daugelio ES valstybių narių tarifus arba šiek tiek mažesnis.
Vis dėlto Lietuva išlieka patraukli užsienio įmonėms dėl narystės ES ir prieigos prie bendrosios rinkos, skaidrios įmonių struktūros, plataus dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklo, nuosaikaus bendro apmokestinimo, palyginti su Vakarų Europos jurisdikcijomis, skaitmeninių administracinių procesų ir galimybę taikyti lengvatinius tarifus reikalavimus atitinkančioms įmonėms. Ar Lietuva yra mokesčių požiūriu efektyvi konkrečiai įmonei, priklauso nuo visos struktūros, o ne tik nuo pelno mokesčio tarifo.
Kaip struktūrizuoti Lietuvos įmonę mokesčių požiūriu
Įmonių steigimas mokesčių požiūriu yra logiška seka: nustatomas verslo modelis ir pajamų šaltiniai; įvertinama, ar tinkama steigti Lietuvos įmonę ar nuolatinę buveinę; patikrinama, ar atitinkate lengvatinio pelno mokesčio tarifo reikalavimus; planuojami akcininkų srautai ir išskaičiuojamojo mokesčio rizika; peržiūrimi PVM mokėtojo registracijos reikalavimai; ir koordinuojami veiksmai su mokesčių konsultantais tiek Lietuvoje, tiek akcininko jurisdikcijoje, siekiant užtikrinti sutarčių suderinamumą.
Ši seka užtikrina, kad įmonės struktūra būtų teisinga nuo pat pradžių – išvengiant restruktūrizavimo, kai veikla jau pradėta.
Kaip padedame užsienio įmonėms įsteigti bendrovę ir sutvarkyti mokesčius Lietuvoje
Company in Lithuania UAB teikia nerezidentams paslaugas steigiant įmones ir tvarkant mokesčius: UAB „Lietuva“ registracija, apskaita nuo pirmos dienos, pagalba registruojant PVM mokėtoją, pradinis mokesčių struktūrizavimas, įskaitant lengvatinio tarifo tinkamumo vertinimą, nuolatinė buhalterinė apskaita ir koordinavimas su mokesčių konsultantais daugiajurisdikcinių struktūrų atveju.
Susisiekite su Company in Lithuania UAB – mūsų komanda padės Jums įregistruoti įmonę tinkamu mokesčių pagrindu ir nuo pat pradžių išvengti brangiai kainuojančių klaidų.
Dažnai užduodami klausimai
Standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje 2026 m. yra 17 %. Lengvatinis 7 % tarifas taikomas reikalavimus atitinkantiems subjektams, kurių pajamos neviršija 300 000 EUR per mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus susijusių subjektų apribojimus. Darbuotojų skaičiaus apribojimas netaikomas. Nauji subjektai, atitinkantys reikalavimus, gali taikyti 0 % tarifą pirmiesiems dviem mokestiniams laikotarpiams, atsižvelgiant į papildomas įstatymų sąlygas.
Ne. Užsienio akcininkų valdomai Lietuvos įmonei taikomos tos pačios pelno mokesčio taisyklės ir tarifai kaip ir šalies viduje veikiančiai įmonei. Užsienio akcininkų nuosavybė nesukuria atskiro mokesčių režimo. Tačiau tarpvalstybiniai mokėjimai – dividendai, palūkanos, autoriniai atlyginimai – gali būti apmokestinami išskaičiuojamuoju mokesčiu, todėl turėtų būti įvertintos sutarčių lengvatos.
Ne. Pelno mokestis (PVM) ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra visiškai atskiri režimai. PVM taikomas įmonės apmokestinamajam pelnui metų pabaigoje. PVM taikomas prekių tiekimui ir paslaugų teikimui sandorio pagrindu. Standartinis PVM tarifas 2026 m. yra 21 %. Abiem sistemoms taikomi atskiri reikalavimai ir ataskaitų teikimas.
Taip, jei tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos. Sumažintas 7 % tarifas reikalauja, kad pajamos per mokestinį laikotarpį neviršytų 300 000 EUR ir būtų laikomasi susijusių subjektų apribojimų; nėra darbuotojų skaičiaus ribos. Nauji subjektai, atitinkantys reikalavimus, gali taikyti 0 % tarifą pirmiesiems dviem mokestiniams laikotarpiams, laikydamiesi papildomų sąlygų dėl dalyvių ir nuosavybės bei veiklos tęstinumo.
Taip. Sutartis tarp Lietuvos ir akcininko rezidavimo šalies gali reikšmingai paveikti dividendų, palūkanų ir autorinių atlyginimų apmokestinimą. Sutarties peržiūra turėtų būti planavimo prieš steigimą proceso dalis, siekiant užtikrinti, kad struktūra būtų mokesčių požiūriu efektyvi ir išvengtų dvigubo apmokestinimo.
Išvada
2026 m. Lietuvos pelno mokesčio sistema veikia pagal standartinį 17 % pelno mokesčio tarifą ir 7 % lengvatinį tarifą reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms. Užsienio kapitalo įmonės apmokestinamos pagal tas pačias taisykles kaip ir vietos įmonės, tačiau tarpvalstybiniai mokėjimai, išskaičiuojamasis mokestis ir prieiga prie sutarčių prideda sudėtingumo sluoksnių, su kuriais turi susidurti nerezidentai.
Pagrindinis tarifas yra tik viena paveikslo dalis. Norint efektyviai planuoti mokesčius, reikia suprasti visą struktūrą: atskaitomas išlaidas, dividendų apmokestinimą, PVM prievoles, išskaičiuojamų mokesčių riziką ir sutarčių lengvatas. Įmonės kūrimas remiantis teisingomis mokesčių prielaidomis nuo pat pradžių yra daug efektyvesnis nei klaidų taisymas jau pradėjus veiklą.
Jei planuojate registruoti įmonę Lietuvoje ir jums reikia aiškumo dėl mokesčių sistemos, susisiekite su Company in Lithuania UAB dėl nemokamos pirminės konsultacijos.
Company in Lithuania UAB (įmonės kodas 304377400) yra Lietuvoje registruota įmonė, teikianti įmonių steigimo, apskaitos ir licencijų gavimo paslaugas ne Lietuvos rezidentams. Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nėra teisinė ar mokesčių konsultacija.
