5 pagrindiniai veiksniai
- Nuo 2026 metų standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje padidintas nuo 16% iki 17%, o lengvatinis tarifas smulkiajam verslui – nuo 6% iki 7%. Šie pokyčiai tiesiogiai veikia Lietuvos įmonių grynąjį pelną ir reikalauja peržiūrėti finansinius modelius, sukurtus remiantis ankstesniais tarifais.
- Reformuota gyventojų pajamų mokesčio sistema: vietoj dviejų tarifų įvesta trijų pakopų progresinė skalė – 20 %, 25 % ir 32 %. Tai padidina mokesčių naštą didesnes pajamas gaunantiems asmenims ir keičia mokėjimo strategiją Lietuvos įmonių savininkams ir direktoriams.
- Kartu su tarifų didinimu Lietuva išplėtė mokesčių lengvatas: pagreitintą turto nusidėvėjimą, investicijų paramą, lengvatas naujoms įmonėms (0 % pelno mokesčio iki 2 metų) ir padidino mokslinių tyrimų ir plėtros galimybes. Reforma skirta ne tik griežtinti taisykles, bet ir sukurti naujų optimizavimo galimybių.
- 2026 m. mokesčių reforma apima griežtesnę kontrolę, ataskaitų teikimo skaitmeninimą ir didesnius ekonominio turinio reikalavimus. Užsienio savininkams tai reiškia didesnę riziką, nes Lietuvoje nėra profesionalios pagalbos.
- Company in Lithuania UAB (įmonės kodas 304377400) padeda ne Lietuvos gyventojams pritaikyti savo verslą prie naujų mokesčių taisyklių: įmonės registracija, apskaitos pagalba, mokesčių planavimas ir ataskaitų teikimas pagal 2026 m. reformą.
2026 m. mokesčių reforma yra reikšmingiausias pastarųjų metų Lietuvos mokesčių sistemos pokytis. Padidinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčio tarifai, įvesta trijų pakopų progresinė GPM skalė, išplėstos mokesčių lengvatos ir sustiprinta kontrolė kartu formuoja naują verslo realybę Lietuvoje. Užsienio verslininkams ir nerezidentams, valdantiems Lietuvos įmones, šių pokyčių supratimas yra būtina sąlyga norint efektyviai valdyti verslą ir sumažinti mokesčių riziką.
Šiame vadove aptariami visi pagrindiniai pakeitimai, įsigalioję 2026 m., ir pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip prisitaikyti prie naujųjų taisyklių – nuo pelno mokesčio ir GPM iki PVM, darbo užmokesčio mokesčių, tarpvalstybinių mokėjimų ir strateginio mokesčių planavimo.
Kas pasikeitė Lietuvos mokesčiuose 2026 m.? Išsami apžvalga
Įmonių pelno mokesčio tarifų padidinimas
Pagrindinis reformos elementas – standartinio pelno mokesčio (PPM) tarifo padidinimas nuo 16 % iki 17 %. Mažoms įmonėms taikomas lengvatinis tarifas padidintas nuo 6 % iki 7 %. Nors padidėjimas tesiekia vieną procentinį punktą, jis tiesiogiai veikia kiekvienos Lietuvos įmonės grynąjį pelną ir turi būti įtrauktas į biudžeto ir finansinio planavimo procesą.
Naujų mokesčių lengvatų įvedimas
Kartu su tarifų didinimu, Lietuva išplėtė mokesčių lengvatų sistemą. Tam tikroms turto kategorijoms įvestas pagreitintas nusidėvėjimas, išplėstos su investicijomis susijusių išlaidų atskaitymo galimybės ir sustiprinta parama verslo technologiniam modernizavimui. Šiomis priemonėmis siekiama išlaikyti Lietuvos, kaip jurisdikcijos verslui ES, konkurencingumą.
Perėjimas prie sudėtingesnės mokesčių struktūros
Bendra reformos kryptis – sudėtingesnė mokesčių sistema. Tarifų didinimas derinamas su platesniu paskatų spektru, naujomis jų taikymo sąlygomis ir griežtesne mokesčių administratorių priežiūra. Užsienio savininkams tai reiškia, kad mokestinių įsipareigojimų valdymas tampa imlesnis ištekliams ir reikalauja profesionalios pagalbos.
Pelno mokestis 2026 m.: naujos taisyklės įmonėms
Standartiniai ir lengvatiniai pelno mokesčio tarifai
Nuo 2026 m. standartinis pelno mokesčio tarifas yra 17 %. Nuo 2026 m. sausio 1 d. sumažintas 7 % pelno mokesčio (PPM) tarifas taikomas reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, atsižvelgiant į taikomus nuosavybės, susijusių šalių ir kitus įstatymų apribojimus. Ankstesnis bendras reikalavimas, ribojantis reikalavimus atitinkančias įmones iki 10 darbuotojų, nebetaikomas. Įmonės negali atitikti sumažinto tarifo reikalavimų vien dėl darbuotojų skaičiaus. Šie tarifai sudaro naują bazinį pelno apmokestinimo modelį Lietuvoje.
0% mokestis naujoms įmonėms
Nuo 2026 m. sausio 1 d. naujai įsteigtos Lietuvos bendrovės, atitinkančios reikalavimus, gali taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą pirmuosius du mokestinius laikotarpius. Kad atitiktų reikalavimus, metinės pajamos neturi viršyti 300 000 EUR, bendrovės akcininkai arba nariai turi būti tik fiziniai asmenys, o bendrovė turi atitikti taikomus nuosavybės, susijusių šalių ir verslo tęstinumo reikalavimus. Ankstesnė bendra 10 darbuotojų riba nebetaikoma. 0 % tarifas automatiškai netaikomas kiekvienai naujai įsteigtai bendrovei.
Atskaitomybės ir nusidėvėjimo pokyčiai
Reforma išplečia pagreitinto nusidėvėjimo galimybes tam tikroms ilgalaikio turto kategorijoms, leisdama įmonėms greičiau nurašyti turto savikainą ir sumažinti apmokestinamąjį pelną. Taip pat išplėstas leidžiamų atskaitomų su investicine veikla susijusių išlaidų sąrašas. Teisingas šių mechanizmų taikymas reikalauja tikslios apskaitos.
Mokesčių nuostolių ir pelno planavimas
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje taikomas vieningas perkeltų mokestinių nuostolių atskaitymo apribojimas. Bendra atskaitomų nuostolių suma, įskaitant pačios bendrovės perkeltus nuostolius ir kvalifikuotus nuostolius, perkeltus įmonių grupės viduje arba po reorganizavimo, paprastai negali viršyti 70 % atitinkamo apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto prieš atėmus ankstesnių laikotarpių nuostolius. Apribojimas turi būti taikomas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, įskaitant visas taikytinas specialias taisykles ir išimtis.
Gyventojų pajamų mokesčio reforma 2026 m.
Nauja progresinė PIT sistema
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje taikomi progresiniai 20 %, 25 % ir 32 % gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai pajamoms iš darbo santykių ir kitoms pajamoms, kurioms taikomas bendrasis progresinis apmokestinimo režimas. 20 % tarifas taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms iki 36 vidutinių šalies darbo užmokesčio dydžių (83 237,40 EUR 2026 m.), 25 % tarifas taikomas daliai tarp 36 ir 60 vidutinių šalies darbo užmokesčio dydžių (nuo 83 237,40 EUR iki 138 729 EUR), o 32 % tarifas taikomas daliai, viršijančiai 138 729 EUR. Tam tikroms pajamų kategorijoms, įskaitant dividendus ir kvalifikuotąsias pajamas iš investicinių įmonių, taikomos atskiros apmokestinimo taisyklės.
Poveikis atlyginimams ir dividendams
Tarpinio 25 % tarifo įvedimas tiesiogiai paveikia verslo savininkus, direktorius ir gerai apmokamus Lietuvos įmonių darbuotojus. Mokėjimo strategija – direktoriaus atlyginimo ir dividendų balansas – turi būti perskaičiuotas atsižvelgiant į naują progresinę skalę. Dividendų mokesčio tarifas išlieka 15 %, todėl dividendų išmokėjimas tebėra reikšminga pelno paskirstymo priemonė.
Savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo integravimas
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo atnaujintos gyventojų pajamų mokesčio taisyklės asmenims, vykdantiems registruotą individualią veiklą. Apmokestinamajam pelnui iki 42 500 EUR paprastai taikomas 20 % GPM tarifas, sumažintas taikomu pajamų mokesčio kreditu. Faktinis mokesčio tarifas yra 5 % metiniam apmokestinamajam pelnui iki 20 000 EUR ir palaipsniui didėja iki 20 %, kai pelnas artėja prie 42 500 EUR. Kai metinis apmokestinamasis pelnas viršija 42 500 EUR, pajamų mokesčio kreditas nebetaikomas, o atitinkamoms apmokestinamosioms pajamoms taikomas progresinis apmokestinimas. Individuali veikla išlieka atskira teisinė ir mokesčių kategorija, kuriai taikomi registracijos, ataskaitų teikimo ir socialinio draudimo įpareigojimai.
PVM ir netiesioginiai mokesčiai 2026 m.
PVM tarifai ir stabilumas
Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis Lietuvos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas išlieka 21 %, tačiau vietoj 9 % lengvatinio PVM tarifo taikomas 12 % tarifas atitinkamoms prekėms ir paslaugoms. 5 % lengvatinis PVM tarifas ir toliau taikomas tam tikroms Lietuvos teisės aktuose nurodytoms kategorijoms. PVM pakeitimai taikomi tokioms veikloms kaip apgyvendinimo paslaugos, keleivių vežimas ir tam tikros kultūros paslaugos. Įmonės privalo taikyti atitinkamą tarifą, atsižvelgdamos į tiekimo rūšį ir apmokestinamojo sandorio metu galiojančias taisykles.
Atitikties ir skaitmeninių ataskaitų teikimo tendencijos
Nepaisant to, kad tarifai nepasikeitė, reformą lydi griežčiau vykdomas PVM atitikties taisyklių laikymasis. Lietuva toliau kuria skaitmeninę mokesčių ataskaitų teikimo infrastruktūrą, įskaitant elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymą ir automatizuotą duomenų suderinimą. Įmonėms tai reiškia didesnius reikalavimus teikiamų duomenų tikslumui ir savalaikiškumui.
Tarpvalstybinės PVM rizikos
Klaidos ES viduje vykdomuose sandoriuose išlieka viena pagrindinių mokesčių rizikų. Neteisingas tiekimo vietos nustatymas, netinkamas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymas arba nepakankami dokumentiniai įrodymai apie tiekimą Bendrijoje gali lemti papildomus PVM įvertinimus, palūkanas ir baudas. Stiprėjant skaitmeninei kontrolei, tokių klaidų nustatymo tikimybė didėja.
Darbo užmokesčio mokesčiai ir įdarbinimo išlaidos 2026 m.
Minimalios algos padidinimas
Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 1 153 EUR, o minimali valandinė alga – 7,05 EUR. Minimalios algos padidinimas tiesiogiai didina personalo sąnaudas, įskaitant socialines įmokas, skaičiuojamas nuo bendrųjų pajamų.
Socialinės įmokos ir darbdavio našta
2026 m. Lietuvoje darbuotojai paprastai moka privalomas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 19,5 % jų bendrųjų pajamų, o darbuotojams, dalyvaujantiems papildomame antros pakopos pensijų kaupime, mokama papildoma 3 % įmoka. Darbdaviai moka atskiras socialinio draudimo ir susijusias įmokas, kurių tarifai priklauso nuo darbo sutarties, nelaimingų atsitikimų darbe rizikos kategorijos ir taikomų įstatymų nuostatų. Gyventojų pajamų mokestis ir darbuotojų socialinės įmokos paprastai išskaičiuojamos iš darbuotojo bendrųjų pajamų ir neturėtų būti pridedamos dar kartą skaičiuojant bendras darbdavio darbo sąnaudas.
Pakeitimai apmokestinant pašalpas
Reforma numato komandiruočių išlaidų, dienpinigių ir kitų darbdavio mokamų kompensacijų apmokestinimo taisyklių pakeitimus. Pakeitimai susiję su neapmokestinamomis sumomis ir tokių išmokų dokumentavimo reikalavimais. Nesilaikant atnaujintų taisyklių, kompensacijos gali būti perkvalifikuotos kaip apmokestinamosios pajamos.
Išskaičiuojamas mokestis ir tarpvalstybiniai mokėjimai
Standartiniai išskaičiuojamojo mokesčio tarifai
2026 m. Lietuvos išskaičiuojamojo mokesčio tarifai priklauso nuo pajamų rūšies ir gavėjo mokesčių statuso. Dividendai, mokami nerezidentams asmenims, paprastai apmokestinami 15 % gyventojų pajamų mokesčiu, o užsienio įmonių akcininkams – 17 % išskaičiuojamuoju mokesčiu, nebent taikoma įstatymų numatyta dalyvavimo išimtis arba taikoma mokesčių sutarties lengvata. Užsienio subjektams mokami autoriniai atlyginimai paprastai apmokestinami 10 % išskaičiuojamuoju mokesčiu, atsižvelgiant į taikomas išimtis ir sutarčių nuostatas. Palūkanos, mokamos užsienio subjektams, įsteigtiems Europos ekonominėje erdvėje arba šalyse, su kuriomis Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo sutartį, paprastai atleidžiamos nuo Lietuvos išskaičiuojamojo mokesčio. Kitoms apmokestinamoms palūkanų išmokoms gali būti taikomas 10 % tarifas. Taikomas režimas turi būti nustatomas atskirai kiekvienam mokėjimui.
Sutartimis pagrįsti sumažinimai
Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su daugeliu šalių, kurios gali numatyti sumažintus išskaičiuojamojo mokesčio tarifus arba išimtis už atitinkamus tarpvalstybinius mokėjimus. Norėdamas pasinaudoti sutarties lengvatomis mokėjimo metu, Lietuvos mokėtojas privalo laikytis taikomų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dokumentų reikalavimų, paprastai įskaitant atitinkamą DAS-1 paraišką ir patvirtinamuosius gavėjo mokesčių rezidavimo vietos įrodymus. Jei jau išskaičiuotas per didelis Lietuvos išskaičiuojamasis mokestis, gavėjas gali turėti teisę prašyti jį grąžinti pagal taikomą DAS-2 procedūrą. Sutarties lengvatos taikomos laikantis taikomų naudos gavėjo nuosavybės, piktnaudžiavimo prevencijos ir kitų tinkamumo reikalavimų.
Atitikties reikalavimai
Kad būtų galima teisingai taikyti sumažintus tarifus arba išimtis, įmonė privalo turėti tinkamus dokumentus: mokesčių rezidento pažymėjimą, pajamų naudos gavėjo patvirtinimą ir konkrečios sutarties taikymo pagrindimą. Dokumentų nebuvimas reiškia, kad taikomi standartiniai Lietuvos tarifai, o audito metu gali būti skirtos baudos.
Mokesčių lengvatos ir galimybės 2026 m.
MTEP ir inovacijų paskatos
Lietuva plečia mokesčių lengvatas moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra užsiimančioms įmonėms. MTEP išlaidos gali būti atskaitomos padidintu tarifu, taip sumažinant apmokestinamąjį pelną. Technologijų įmonėms ir startuoliams tai sukuria papildomą paskatą kurti savo verslą Lietuvoje.
Pradedantiesiems palankios mokesčių taisyklės
Be 0 % pelno mokesčio tarifo naujoms įmonėms, Lietuva siūlo supaprastintas procedūras ir paramą pradiniame veiklos etape. Pradedančiųjų įmonių paramos programos papildo mokesčių lengvatas ir sukuria visapusišką aplinką verslo pradžiai. Užsienio verslininkai gali pasinaudoti šiomis galimybėmis, jei įvykdomi visi kriterijai.
Investicijomis paremta mokesčių politika
Pagreitintas nusidėvėjimas, išplėsti atskaitymai už kapitalo investicijas ir technologinės modernizacijos skatinimas yra priemonės, skirtos pritraukti investicijas į Lietuvos ekonomiką. Šie mechanizmai prieinami tiek šalies, tiek užsienio įmonėms ir, teisingai taikomi, gali gerokai sumažinti efektyvųjį mokesčio tarifą.
Mokesčių laikymasis 2026 m.: kas tampa svarbiau
Patobulinta audito ir kontrolės aplinka
Reformą lydi didesnis Lietuvos mokesčių administratorių aktyvumas. Didėja auditų dažnumas ir išsamumas, plečiamas skaitmeninių įrankių naudojimas ataskaitų neatitikimams nustatyti. Užsienio savininkams tai reiškia didesnius apskaitos ir ataskaitų teikimo kokybės reikalavimus.
Įmonių ataskaitų teikimo prievolės
Įmonės privalo pateikti pelno mokesčio, PVM ir darbo užmokesčio mokesčio deklaracijas nustatytais terminais. Metinės finansinės ataskaitos ir pelno mokesčio deklaracija teikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. PVM deklaracijos teikiamos kas mėnesį arba kas ketvirtį. Darbo užmokesčio ataskaitos kas mėnesį teikiamos „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai.
Dokumentacijos reikalavimai
Visos verslo operacijos turi būti pagrįstos pirminiais dokumentais. Sąskaitos faktūros, sutartys, priėmimo-perdavimo aktai, mokėjimo įrašai ir eksporto patvirtinimai turi būti parengti pagal Lietuvos Respublikos reikalavimus ir saugomi mažiausiai 10 metų. Dokumentų nebuvimas arba netinkamas jų parengimas yra pagrindas atlikti papildomus vertinimus audito metu.
Pagrindinės mokesčių rizikos Lietuvoje po reformos
Didesnės mokesčių naštos klaidingas apskaičiavimas
Padidėję pelno mokesčio tarifai ir perėjimas prie trijų pakopų GPM skalės didina bendrą mokesčių naštą. Įmonės, kurios po reformos neperžiūrėjo savo finansinių modelių, rizikuoja susidurti su nepakankamomis lėšomis mokesčiams mokėti ir neatitikimu tarp biudžeto prognozių ir faktinių įsipareigojimų.
Neteisingas mokesčių lengvatų naudojimas
Išplėtus galimų paskatų sąrašą, taip pat padidėja jų neteisingo taikymo rizika. Netinkamas pagreitinto nusidėvėjimo taikymas, klaidos apskaičiuojant MTEP atskaitymus arba 0 % tarifo sąlygų naujoms įmonėms nesilaikymas gali užtraukti papildomus įvertinimus ir baudas.
Tarpvalstybinės mokesčių klaidos
Neteisingas PVM taisyklių taikymas ES vidaus sandoriams ir klaidos išskaičiuojant mokestį už mokėjimus nerezidentams tebėra sisteminė rizika įmonėms, kurių savininkai yra užsienio. Reforma šios rizikos nepašalina, o sustiprina jos nustatymo kontrolę.
Atitikties pažeidimai
Lietuvos mokesčių administratorius skiria baudas už pavėluotą deklaracijų pateikimą, nepilną mokesčių sumokėjimą, trūkstamų dokumentų pateikimą ir mokesčių išskaičiavimo taisyklių pažeidimus. Sumos gali būti didelės. Užsienio savininkams pažeidimų ištaisymo kaina beveik visada viršija tinkamai organizuoto atitikties nuo pat pradžių kainą.
Strateginis mokesčių planavimas nerezidentams 2026 m.
Tinkamos įmonės struktūros pasirinkimas
Reforma turi įtakos pasirinkimui tarp skirtingų verslo organizacinių formų Lietuvoje. Pelno mokesčio tarifai, sumažinto tarifo sąlygos, paskatos naujoms įmonėms ir išlaidų atskaitymo taisyklės – visi šie veiksniai turi būti įvertinti renkantis struktūrą. Nerezidentams labiausiai paplitusi forma išlieka UAB (uždaroji akcinė bendrovė).
Pelno paskirstymo strategija
Atsižvelgiant į naują trijų pakopų GPM skalę ir išsaugotą 15 % dividendų mokesčio tarifą, pelno paskirstymo strategija – direktoriaus atlyginimo ir dividendų balansas – turi būti perskaičiuota. Kai kuriais atvejais dividendų mokėjimai gali išlikti efektyvesni, tačiau konkretus sprendimas priklauso nuo pajamų sumos, savininko rezidentūros mokesčių tikslais ir taikomų sutarčių.
Ilgalaikis mokesčių optimizavimas
2026 m. reforma nėra vienkartinis pokytis, o platesnės tendencijos, linkusios didinti mokesčių naštą ir sudėtinginti sistemą, dalis. Užsienio verslininkams patariama kurti savo verslo struktūrą atsižvelgiant ne tik į dabartines taisykles, bet ir į galimus tolesnius pokyčius. Profesionalus mokesčių planavimas įmonės steigimo etape gerokai sumažina riziką ir išlaidas ateityje.
Kodėl 2026 m. mokesčių reforma paverčia vietos ekspertizę būtiną
Padidėjęs mokesčių sistemos sudėtingumas
Reforma gerokai apsunkino Lietuvos mokesčių modelį: atsirado daugiau tarifų, daugiau paskatų, daugiau sąlygų ir daugiau kontrolės priemonių. Nerezidentui, kuris nekalba lietuviu kalba ir nėra susipažinęs su vietos praktika, savarankiškas mokesčių laikymosi valdymas kelia didelę klaidų riziką.
Užsienio savininkų neatitikties rizika
Profesionalios pagalbos trūkumas Lietuvoje yra viena iš pagrindinių mokesčių pažeidimų priežasčių tarp užsienio savininkų turinčių įmonių. Praleisti terminai, neteisingos deklaracijos, klaidos taikant paskatas ir netinkamas mokėjimų struktūrizavimas gali užtraukti dideles baudas ir pakenkti reputacijai.
Profesionalios apskaitos ir mokesčių pagalbos vaidmuo
Company in Lithuania UAB teikia išsamią pagalbą užsienio verslininkams: įmonės registracija, mokesčių registracija, buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal 2026 m. reformą, darbo užmokesčio administravimas, mokesčių deklaracijų rengimas ir teikimas, konsultacijos dėl mokėjimų struktūrizavimo ir mokesčių planavimo. Susisiekite su Company in Lithuania UAB dėl nemokamos pirminės konsultacijos.
Dažnai užduodami klausimai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 17 %. Mažos įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, gali taikyti lengvatinį 7 % tarifą, atsižvelgdamos į įstatymų numatytas sąlygas ir susijusių šalių apribojimus. Ankstesnė bendra 10 darbuotojų riba nebetaikoma. Naujai įsteigtos įmonės, atitinkančios reikalavimus, per pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali pasinaudoti 0 % pelno mokesčio tarifu.
Lietuva perėjo nuo dviejų pakopų sistemos (20 % ir 32 %) prie trijų pakopų progresinės skalės: 20 %, 25 % ir 32 %. Tarpinis 25 % tarifas padidina mokesčių naštą vidutinių ir didelių pajamų asmenims, o tai turi įtakos verslo savininkų mokėjimo strategijai.
Taip. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje ankstesnis 9 % lengvatinis PVM tarifas buvo pakeistas nauju 12 % lengvatiniu tarifu atitinkamoms prekėms ir paslaugoms, įskaitant tam tikras apgyvendinimo, keleivių vežimo ir kultūros paslaugas. Standartinis PVM tarifas išlieka 21 %, o lengvatinis 5 % tarifas ir toliau taikomas tinkamoms prekėms ir paslaugoms pagal Lietuvos PVM įstatymus. Įmonės privalo taikyti teisingą tarifą pagal prekių ar paslaugų rūšį ir taikomas įstatymų sąlygas.
Nuo 2026 m. naujai įsteigtos Lietuvos įmonės, atitinkančios reikalavimus, gali taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą per pirmuosius du mokestinius laikotarpius, jei jų metinės pajamos neviršija 300 000 EUR ir jos atitinka taikomus nuosavybės, susijusių šalių ir verslo tęstinumo reikalavimus. Ankstesnis bendras darbuotojų skaičiaus apribojimas nebetaikomas. Papildomos mokesčių lengvatos apima padidintą atskaitymą už reikalavimus atitinkančias mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas, tam tikro tinkamo ilgalaikio turto, įsigyto nuo 2026 m. sausio 1 d., neatidėliotiną priskyrimą sąnaudoms ir investicinio projekto lengvatą už reikalavimus atitinkančias išlaidas, laikantis įstatymų nustatytų sąlygų.
Reforma gerokai apsunkino mokesčių sistemą: įvesti nauji tarifai, trijų pakopų GPM skalė, išplėstos paskatos su sąlygomis ir sustiprinta kontrolė. Ne rezidentui savarankiškas atitikties tvarkymas kelia didelę klaidų, baudų ir finansinių nuostolių riziką. Profesionali pagalba kainuoja gerokai mažiau nei pažeidimų taisymas.
Išvada
2026 m. mokesčių reforma iš esmės pakeitė mokesčių aplinką Lietuvoje. Pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio tarifų padidinimas, trijų pakopų progresinio pajamų mokesčio skalės įvedimas, paskatų išplėtimas ir sustiprinta kontrolė kartu formuoja naują verslo realybę. Užsienio verslininkams ir nerezidentams tikslus naujųjų taisyklių supratimas ir teisingas jų taikymas tapo pagrindiniu sėkmės veiksniu.
Lietuva išlieka konkurencinga jurisdikcija ES, ypač atsižvelgiant į paskatas naujoms įmonėms, mokesčių lengvatas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei investavimo mechanizmus. Tačiau pasinaudoti šiomis lengvatomis įmanoma tik tinkamai planuojant mokesčius ir teikiant profesionalią paramą.
Jei planuojate registruoti įmonę Lietuvoje arba jau vykdote verslą per Lietuvos įmonę, susisiekite su Company in Lithuania UAB dėl nemokamos pirminės konsultacijos dėl prisitaikymo prie 2026 m. mokesčių reformos.
Company in Lithuania UAB (įmonės kodas 304377400) yra Lietuvoje registruota įmonė, teikianti įmonių steigimo, apskaitos ir licencijų gavimo paslaugas ne Lietuvos rezidentams. Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nėra teisinė ar mokesčių konsultacija.
