Mokesčiai Lietuvoje

Pelno mokestis

Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis Lietuvos pelno mokesčio (PPM) tarifas yra 17 % apmokestinamojo pelno. Įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, gali taikyti sumažintą 7 % tarifą, atsižvelgdamos į įstatymų nustatytas sąlygas ir apribojimus, taikomus susijusiems subjektams. Naujai įsteigtos įmonės, atitinkančios reikalavimus, per pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali taikyti 0 % tarifą. Ankstesnė bendra 10 darbuotojų riba nuo 2026 m. sumažinto tarifo režimui nebetaikoma. Pelno mokestis skaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno, o ne nuo bendrų pardavimo pajamų.

Standartinis CPN tarifas yra 15 %. Tačiau mažoms įmonėms ir žemės ūkio įmonėms CPN tarifas gali būti sumažintas iki 0 % arba 5 %. 20 % CPN tarifas taikomas kredito įstaigų apmokestinamajam pelnui, viršijančiam 2 mln. eurų, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimui taikomos specialios taisyklės.
Lietuvos mokesčių rezidentai paprastai privalo mokėti PVM nuo savo vietinių ir tarptautinių apmokestinamųjų pajamų. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš bendrų mokestinio laikotarpio pajamų atimamos atskaitomos išlaidos ir neapmokestinamosios pajamos.
Lietuvoje rezidentų mokesčių įmonės neapmokestinamos nuo savo pajamų, jei jų pajamos gaunamos iš veiklos, vykdomos per nuolatines buveines (NBU) užsienio valstybėse, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės arba yra sudariusios su Lietuva dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (DTT).
Be to, jei užsienio šalis yra sudariusi dvigubo apmokestinimo sutartį su Lietuva ir pajamos iš užsienio šaltinių, negautos per CP, apmokestinamos prie šaltinio (WHT) toje šalyje, CPN gali būti sumažintas arba iš viso netaikomas.
Lietuvoje nerezidentų įmonių gautos pajamos apmokestinamos per jų vietos nuolatines buveines ir mažinamos atskaitomomis išlaidomis.
Ne pelno siekiančios organizacijos, gaunančios pelno iš verslo veiklos, taip pat privalo mokėti pelno mokestį.

Smulkiajam verslui sumažinti pelno mokesčio tarifai

Nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio naujai įsteigtos Lietuvos įmonės, atitinkančios reikalavimus, gali gauti 0 % pelno mokesčio tarifą pirmuosius du mokestinius laikotarpius. Įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, vėliau gali taikyti sumažintą 7 % tarifą, laikydamosi įstatymų nustatytų sąlygų. Standartinis tarifas yra 17 %. Teisė į lengvatinį režimą priklauso nuo įmonės nuosavybės struktūros, susijusių šalių apribojimų ir kitų taikomų teisinių reikalavimų.

Dividendų mokestis

• Dividendai, išmokėti nerezidentams asmenims, paprastai apmokestinami 15 % Lietuvos gyventojų pajamų mokesčiu, atsižvelgiant į galiojančias dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
• Užsienio korporacijų akcininkams išmokėtiems dividendams 2026 m. paprastai taikomas 17 % Lietuvos pelno mokesčio išskaičiavimas, nebent įstatymų numatyta dalyvavimo išimtis arba taikoma dvigubo apmokestinimo sutartis numato lengvatą.
• 0 % išskaičiuojamojo mokesčio tarifas netaikomas automatiškai vien dėl to, kad gavėjas gyvena ES arba šalyje, su kuria Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. Tinkamumas priklauso nuo gavėjo teisinio statuso ir atitinkamų atleidimo nuo mokesčio ar sutarties sąlygų.
• Su Lietuva sudaryta daugiau nei 55 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, įskaitant su ES šalimis, Indija, Gruzija ir Ukraina.

Fiziniam asmeniui taikomas 15 % dividendų mokestis. Išimtiniu atveju 0 % tarifas taikomas lėšų gavėjams, gyvenantiems ES arba mokesčių konvencijų valstybėse narėse. Lietuva yra sudariusi daugiau nei 55 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, įskaitant su ES šalimis, Indija, Gruzija ir Ukraina.
Gyventojai, mokantys dividendus gyventojams, apmokestinami 15 procentų pelno mokesčiu, nebent patronuojanti bendrovė valdo ne mažiau kaip 10 procentų dukterinės įmonės akcijų bent 12 mėnesių, tada dividendai neapmokestinami. EEE valstybės narės pelno mokestis arba jam lygiavertis mokestis taip pat netaikomas dividendams, kuriuos gauna valstybėje įregistruoti užsienio juridiniai asmenys.

Gyventojų pajamų mokestis

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įstatymų nustatyta minimali mėnesinė alga yra 1 153 EUR bruto. Mėnesinė neapmokestinamoji pajamų suma (NPD) priklauso nuo darbuotojo pajamų ir taikomų įstatymų sąlygų ir nėra universali fiksuota 300 EUR suma. Pajamoms iš darbo pagal bendrąjį progresinį gyventojų pajamų mokesčio režimą taikomi 20 %, 25 % ir 32 % tarifai, priklausomai nuo taikomų metinių pajamų ribų. Skaičiuojant darbo užmokesčio mokestį, taip pat reikia atsižvelgti į darbuotojų socialinio draudimo įmokas, privalomąjį sveikatos draudimą ir visas taikomas pensijų kaupimo įmokas. Pasenusius pavyzdžius, pagrįstus 555 EUR minimaliu darbo užmokesčiu, reikėtų pakeisti skaičiavimais, naudojant 2026 m. galiojusius tarifus ir išmokas.

• Atlyginimas 555 eurai

1. 555 EUR atlyginimas – 555 EUR minimalus atlyginimas = 0 EUR
2. 0,15 * 0 EUR = 0 EUR
3. 300 EUR standartinė neapmokestinamoji suma – 0 EUR = 300 EUR neapmokestinamųjų pajamų

• Atlyginimas 1000 eurų

1. 1000 EUR atlyginimas – 555 EUR minimalus atlyginimas = 445 EUR
2. 0,15 * 445 EURŲ = 66,75 EURŲ
3. Standartinė 300 EUR – 66,75 EUR = 233,25 EUR neapmokestinamų pajamų

Turto mokestis

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo peržiūrėtos nekilnojamojo turto apmokestinimo taisyklės. Fizinio asmens pagrindinės gyvenamosios vietos apmokestinamoji vertė paprastai neapmokestinama iki mažiausiai 450 000 EUR, o savivaldybė gali nustatyti didesnę neapmokestinamąją ribą. Daliai, viršijančiai taikomą ribą, taikomi savivaldybės tarifai nuo 0,1 % iki 1 %. Kitam kvalifikuotam gyvenamosios paskirties ir nurodytam nekomerciniam turtui, priklausančiam fiziniams asmenims, taikomi progresiniai mokesčio tarifai nuo 0 % iki 1 %, priklausomai nuo jų bendros apmokestinamosios vertės. Komerciniam turtui ir juridinių asmenų turtui taikomos skirtingos taisyklės ir tarifai.

Žemės mokestis

Žemės mokestis Lietuvoje sudaro žemės mokestį, o šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato vietos tarybos. Žemės mokesčiai taikomi privačiai žemei, o jų tarifas svyruoja nuo 0,01 iki 4 procentų žemės vertės (miškams žemės mokestis netaikomas).

Pirmąjį metų pusmetį žemės savininkai, įsigyjantys žemę, privalo sumokėti visų metų mokestį. Mokesčiai turi būti mokami nuo kitų metų, jei žemė įsigyjama antrąjį metų pusmetį. Mokesčio mokėti nereikia, jei žemė parduodama pirmąjį metų pusmetį, tačiau jį reikia sumokėti už visus metus, jei ji parduodama antrąjį metų pusmetį.

Akcizai

Akcizais renkami šie produktai, kurie skirti koreguoti šalyje parduodamų prekių vartojimą:

Akcizai Lietuvoje taikomi nurodytoms prekių kategorijoms pagal Lietuvos akcizų įstatymą, įskaitant alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, elektroninių cigarečių skysčius, tam tikrus kitus nikotino turinčius produktus, energetinius produktus ir elektros energiją. Kava, šokoladas, papuošalai, prabangūs automobiliai ir leidiniai nėra apmokestinami bendruoju Lietuvos akcizu vien dėl to, kad jie priklauso šioms produktų kategorijoms. Pagal atskirus teisės aktus konkrečioms prekėms gali būti taikomi kiti mokesčiai arba registracijos mokesčiai.

Akcizas netaikomas alkoholiui ir jo žaliavoms, kurias importuoja valstybės valdomos įmonės, turinčios licencijas gaminti alkoholį, ir eksportuojamoms prekėms.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

21 procento tarifas

PVM registravimo prievolės Lietuvoje priklauso nuo įmonės sandorių pobūdžio ir vertės. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. 45 000 EUR vidaus PVM registracijos riba apskaičiuojama pagal einamųjų arba ankstesnių kalendorinių metų, o ne slenkančio 12 mėnesių laikotarpio, apyvartą. Prekių įsigijimas Bendrijoje gali sukelti PVM prievoles, kai viršijama taikoma 14 000 EUR riba. PVM registravimo ar kitos PVM atitikties prievolės taip pat gali atsirasti nesiekiant šių ribų tam tikroms tarpvalstybinėms paslaugoms ir kitiems sandoriams. Taikomos mažųjų įmonių schemų išimtys turi būti vertinamos atskirai.

Jei akcininkas turi daugiau nei 50 % akcijų kitose įmonėse, kriterijai sumuojami visoms įmonėms.

Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %. Nuo 2026 m. sausio 1 d. tam tikroms prekių ir paslaugų kategorijoms taikomi lengvatiniai 12 % ir 5 % tarifai.

• 12 % PVM – apgyvendinimo paslaugoms, keleivių vežimui pagal tvarkaraštį ir įėjimui į tam tikrus kultūros ir meno renginius.
• 5 % PVM – atitinkamiems leidiniams, vaistams, medicinos produktams ir kitoms prekėms bei paslaugoms, kurioms taikomi teisės aktai yra aiškiai taikomi.
• 21 % PVM – standartinis tarifas, įskaitant gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimą, kuriam nebetaikomas ankstesnis lengvatinis tarifas.

Tinkamumas taikyti sumažintą tarifą priklauso nuo konkrečių prekių ar paslaugų ir atitinkamų įstatymų sąlygų.

Lietuvoje standartinis PVM tarifas yra 21 %, o lengvatinis tarifas – 9 % ir 5 %. 9 proc. PVM taikomas knygoms, informaciniams leidiniams, periodiniams leidiniams, apgyvendinimui ir keleivių vežimui reguliariais maršrutais, o lengvatinis 5 proc. tarifas taikomas neįgaliųjų įrangai ir asmenims, turintiems teisę į kompensaciją pagal Sveikatos draudimo įstatymą. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. 45 000 EUR PVM registracijos riba Lietuvoje apskaičiuojama pagal kvalifikacinę einamųjų ir ankstesnių kalendorinių metų apyvartą. PVM prievolės taip pat gali atsirasti ir nesiekiant šios ribos, susijusiomis su kvalifikaciniais tarpvalstybiniais sandoriais. Įmonės privalo įvertinti savo registravimo ir ataskaitų teikimo prievoles pagal galiojantį Lietuvos PVM įstatymą, įskaitant visas taikytinas smulkaus verslo schemos nuostatas.

PVM mokėtojo registravimas Lietuvoje

 Registracijos prievolė atsiranda, kai įmonės apyvarta per finansinius metus viršija 45 000 eurų; procedūrą galima atlikti asmeniškai vietos mokesčių inspekcijoje arba internetu, užpildant reikiamas formas – šiuo atveju FR 0388 formą.

Socialinio draudimo įmokos

2026 m. standartinės darbuotojų socialinio draudimo įmokos Lietuvoje paprastai sudaro 19,5 % bendrųjų pajamų iš darbo, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Papildoma 3 % pensijų kaupimo įmoka gali būti taikoma, jei darbuotojas dalyvauja atitinkamoje pensijų sistemoje. Standartinės neterminuotos darbo sutarties atveju darbdavio įmokos paprastai prasideda nuo 1,77 % bendrųjų pajamų, atsižvelgiant į darbdavio profesinės rizikos kategoriją ir kitas įstatymų nustatytas sąlygas. Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas atskirai pagal taikomus progresinius tarifus.

Atstovų apmokestinimas

Lietuvos teisės aktai reglamentuoja atstovybių ir bet kokių kitų šalyje įregistruotų organizacijų veiklą.

Juridiniai asmenys turi atstovybes, kurios yra padaliniai su savo registruotomis buveinėmis ir turi teisę atlikti šias operacijas. Kai juridinis asmuo yra atstovaujamas, jo interesai yra ginami, jo vardu sudaromos sutartys ir atliekami kiti sandoriai, o importą ir eksportą vykdo tik užsienio juridiniai asmenys ir kiti subjektai, turintys dukterines įmones, įstaigas ar organizacijas, arba kitas dukterines įmones. Nėra juridinio asmens, vadinamo teisine atstovybe.

Juridiniai asmenys ir organizacijos, įregistruodami atstovybę, privalo informuoti Juridinių asmenų registrą, jei pasikeičia juridinio asmens dokumentai ir duomenys arba jei keičiasi juridinio asmens teisinis statusas. Civilinės teisės registro tvarkytojas privalo patikrinti visos užsienio juridinių asmenų registracijos paraiškoje pateiktos informacijos teisingumą, užtikrinti, kad įstatymai atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir užtikrinti, kad: užsienio juridiniai asmenys galėtų būti registruojami kaip atstovai.

Company in Lithuania UAB išvardijo pagrindinius pelno apmokestinimo klausimus Lietuvoje. Dėl konkretesnių su mokesčiais susijusių klausimų kontaktai konsultacijai su buhalteriu.

Company in Lithuania UAB padės jums užregistruokite savo įmonę Lietuvoje. Taip pat džiaugiamės galėdami pasiūlyti savo klientams apskaitos paslaugos ir pagalba mokėtojui registruojantis PVM mokėtoju.

Company in Lithuania UAB teikia teisinę ir reguliavimo pagalbą įmonėms, siekiančioms gauti kriptovaliutų turto paslaugų teikėjų (CASP) leidimą Lietuvoje pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 (MiCA). Nuo 2026 m. sausio 1 d. buvusi Lietuvos nacionalinė VASP registracijos tvarka nebesuteikia leidimų teikti reguliuojamas kriptovaliutų turto paslaugas. Įmonės, ketinančios teikti paslaugas, patenkančias į MiCA taikymo sritį, paprastai turi gauti CASP leidimą iš Lietuvos banko arba atitikti taikomų išimčių reikalavimus.

Apmokestinimas Lietuvoje 2025 m.