Pelno mokestis Lietuvoje

Kalbant apie pelno mokestį, įmonės yra suskirstytos į keturias pagrindines mokesčių kategorijas:

Pelno mokestis

Įmonės apmokestinamajam pelnui taikomas standartinis 17 % pelno mokesčio tarifas mokestiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2026 m.

Tačiau kai kuriais atvejais šis tarifas gali būti vos 7 % arba, jei tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos, 0 %.

Mokesčių laikotarpiais, prasidedančiais 2026 m., reikalavimus atitinkantiems vienetams, kurių pajamos neviršija 300 000 EUR per mokestinį laikotarpį, taikomas sumažintas 7 % pelno mokesčio tarifas, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus susijusių vienetų apribojimus. Buvusi 10 darbuotojų riba nebetaikoma.

Pagal nuo 2026 m. galiojančias taisykles, reikalavimus atitinkantys nauji subjektai pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą. Pajamos per kiekvieną atitinkamą laikotarpį neturi viršyti 300 000 EUR, visi dalyviai turi būti fiziniai asmenys ir taikomi įstatymų nustatyti susijusių subjektų apribojimai. Per tris iš eilės einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmuosius du, subjektas negali sustabdyti savo veiklos, būti likviduojamas ar reorganizuojamas, taip pat negali perleisti savo akcijų ar dalyvavimo teisių naujiems dalyviams.

Be to, ne visos juridinio asmens pajamos gali būti apmokestinamos pajamų mokesčiu. Vadovaujantis šiuo reglamentu, gali būti taikomi papildomi mokesčių atskaitymai.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenims PVM mokėtojo registracijos prievolės apima toliau išvardytas aplinkybes. Registruotis taip pat būtina, kai paslaugos perkamos iš užsienio apmokestinamųjų asmenų, už kurias gavėjas privalo apskaičiuoti Lietuvos PVM pagal 95(2) straipsnį, arba teikiamos paslaugos, kurioms taikoma bendroji B2B tiekimo vietos taisyklė, apmokestinamiesiems asmenims kitose ES valstybėse narėse, neatsižvelgiant į 45 000 EUR apyvartos ribą. Tinkamos įmonės gali registruotis pagal Lietuvos smulkaus verslo schemą. Užsienyje įsteigtiems subjektams taikomos atskiros taisyklės. Bendrai kontroliuojamų subjektų sumavimo taisyklėms taikomos įstatyminės išimtys, kai galima įrodyti atskirą valdymą, skirtingą ekonominę veiklą ir viena kitai naudingos veiklos nebuvimą.

• Juridinio asmens atlygis už jo ekonominę veiklą (prekių tiekimą ar paslaugų teikimą), apmokestinamą PVM ir vykdomą Lietuvos teritorijoje, einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais viršija 45 000 EUR
• Lietuvos juridinio asmens prekių įsigijimas iš ES viršija 14 000 EUR, neskaitant PVM, einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais, išskyrus įstatymų numatytas išimtis
• Juridinį asmenį kontroliuoja asmuo, prižiūrintis kelis juridinius asmenis, kurių bendros pajamos iš prekių tiekimo (paslaugų teikimo) Lietuvoje einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais viršija 45 000 EUR arba kurie iš viso per kalendorinius metus iš kitos ES valstybės narės Lietuvoje įsigyja prekių už daugiau nei 14 000 EUR.

Juridiniai asmenys, kurių veikla yra PVM objektas, arba juridiniai asmenys, jau vykdantys PVM objektu esančią ekonominę veiklą, bet neviršijantys aukščiau nurodytų ribų, gali savanoriškai registruotis PVM mokėtojais.

Gyventojų pajamų mokestis

Jei įmonės moka gyventojams išmokas, kurios priskiriamos A klasės pajamoms, jos privalo:

• Išskaičiuoti atitinkamą mokesčio tarifą (5 %, 15 % arba 20 %) ir nuo šių išmokų sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM);
• Šias išmokas kartu su išskaičiuotu ir sumokėtu GPM deklaruoti savo mėnesinėse ir metinėse pajamų mokesčio deklaracijose.

Jei įmonės atlieka mokėjimus gyventojams, priskiriamus B klasės pajamoms, jos privalo deklaruoti šiuos mokėjimus tik metinėje mokesčių deklaracijoje.

A klasės pajamos iš juridinio asmens gautos pajamos yra susijusios su darbu, įskaitant mokėjimus už sporto veiklą ir pramogų paslaugas.

Nekilnojamojo turto mokestis ir žemės mokestis

Įmonės ir organizacijos privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje. Jei nekilnojamasis turtas (ar jo dalis) priklauso fiziniam asmeniui ir yra perleidžiamas įmonei neterminuotam laikui arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, tai įmonė privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį už tą laikotarpį.

Nuo 2026 m. nebaigtas statyti nekilnojamasis turtas iš mokesčio bazės pašalinamas tik tuo atveju, jei jis faktiškai nenaudojamas ir tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos: nuo statybos leidimo išdavimo praėjo ne daugiau kaip 10 metų, o kadastrinių duomenų pakeitimai statybos metu buvo atnaujinti Nekilnojamojo turto registre per nustatytą penkerių metų laikotarpį. Vien nenaudojimas neatleidžia turto nuo mokesčių.

Apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Nuo 2026 m. įmonių nekilnojamajam turtui paprastai taikomas 0,5–3 % savivaldybės mokesčio tarifas, pridėjus papildomus 0,2 % jo apmokestinamosios vertės. Turtui, įtrauktam į savivaldybės apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą, savivaldybės mokesčio tarifas yra 1–5 %, prie kurio pridedami ir papildomi 0,2 %. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti taikomi atskaitymai arba išimtys.

Savivaldybių tarybos nustato konkrečius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, taikomus atitinkamoje savivaldybės teritorijoje. Nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigoje, iki kitų metų vasario 15 d.

Kompetentingi ir išmanantys ekspertai, dirbantys Company in Lithuania UAB siūlome vertingas teisines konsultacijas ir pagalbą klientams steigiant ir valdant įmones pagal Lietuvos mokesčių sistemą ir kitus teisinius reikalavimus. Norėdami sužinoti, kaip mūsų paslaugos gali pagerinti Jūsų verslo patirtį Lietuvoje, prašome kontaktai suplanuoti pirminę konsultaciją.