Nesvarbu, ar tai į ateitį orientuota įmonė, ar darbštus asmuo, priklausymas gerai veikiančiai, teisingai struktūrizuotai ir skaidriai mokesčių sistemai yra būtinas norint užtikrintai ir lengvai pasiekti verslo ir asmeninius tikslus. Lietuvos mokesčių sistema patenka į 5 geriausių ES šalių sąrašą pagal trumpiausius mokesčių mokėjimo procesus, o tai rodo, kad jums nereikia rūpintis biurokratija ir galite sutelkti dėmesį į tai, kas iš tikrųjų svarbu.
Lietuvoje galioja specialios pajamų mokesčio tarifų nustatymo taisyklės, kurios apima pajamų šaltinių ir mokesčių mokėtojų tipų nustatymą. Visos jos galiausiai lemia dviejų rūšių pajamų mokesčio įmokų išskyrimą – pelno mokestį ir gyventojų pajamų mokestį. Abu juos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Nors standartiniai Lietuvos mokestiniai metai trunka nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., tokį prašymą pateikusiam mokesčių mokėtojui gali būti nustatytas kitoks 12 mėnesių mokestinis laikotarpis, jei tai pateisina ekonominės veiklos ypatumai.
Pelno mokestis
Lietuvos ir užsienio įmonės privalo mokėti pelno mokestį Lietuvos vyriausybei. Įmonė laikoma Lietuvos įmone, jei ji buvo įregistruota Lietuvoje. Standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 17 % mokestiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau. Mažoms įmonėms ir tam tikriems kitiems tinkamiems subjektams gali būti taikomas sumažintas 7 % tarifas. Naujai įsteigtos mažos įmonės gali pasinaudoti 0 % pelno mokesčio tarifu per pirmuosius du mokestinius laikotarpius, jei tenkinamos visos įstatymų numatytos sąlygos.
Lietuvos mokesčių rezidentės paprastai yra pelno mokesčio mokėtojos nuo savo visame pasaulyje apmokestinamų pajamų. Tačiau pelnas, priskirtinas nuolatinėms buveinėms, esančioms EEE šalyse arba šalyse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi taikytiną dvigubo apmokestinimo sutartį, gali būti atleistas nuo mokesčio, laikantis Lietuvos mokesčių teisės aktuose nustatytų sąlygų. Priklausomai nuo pajamų pobūdžio ir šaltinio, gali būti taikomos ir kitos atleidimo nuo mokesčio, atskaitymų ir mokesčių sutarčių nuostatos.
Užsienio įmonės privalo mokėti pelno mokestį nuo šių pajamų:
- Pajamos, gautos iš ekonominės veiklos, vykdomos per nuolatines buveines, esančias Lietuvoje.
- Pajamos, gautos iš tarptautinių telekomunikacijų, valdomų per nuolatines buveines Lietuvoje, taip pat 50 % pajamų iš transporto operacijų, kurios prasideda Lietuvoje ir baigiasi užsienio šalyse ir atvirkščiai.
- Užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskirtinos užsienio bendrovės per Lietuvoje esančias nuolatines buveines vykdomai ekonominei veiklai.
- Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir kurias užsienio įmonė gavo ne per nuolatines buveines, esančias Lietuvoje.
Tam tikros Lietuvos įmonės gali gauti lengvatinį pelno mokesčio režimą. Nuo 2026 m. sausio 1 d. sumažintas pelno mokesčio tarifas paprastai yra 7 % reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, atsižvelgiant į taikomus susijusių šalių apribojimus. Naujai įsteigtos įmonės, atitinkančios reikalavimus, gali gauti 0 % tarifą per pirmuosius du mokestinius laikotarpius. Papildomos lengvatinės mokesčių taisyklės taikomos tam tikroms žemės ūkio kooperatyvų įmonėms ir pajamoms, gautoms iš tinkamos intelektinės nuosavybės.
- Įmonės, gaunančios kvalifikacinį pelną iš komercinio tinkamos intelektinės nuosavybės, sukurtos vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, panaudojimo, gali pasinaudoti Lietuvos lengvatiniu intelektinės nuosavybės apmokestinimo režimu. Nuo 2026 m. kvalifikacinės pajamos gali būti apmokestinamos sumažintu 7 % pelno mokesčio tarifu, atsižvelgiant į įstatymų nustatytas tinkamumo sąlygas ir taikomus susietumo reikalavimus.
- Nuo 2026 m. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės gali pasinaudoti sumažintu 7 % pelno mokesčio tarifu, jei daugiau nei 50 % jų pajamų per mokestinį laikotarpį gaunama iš reikalavimus atitinkančios žemės ūkio veiklos, įskaitant reikalavimus atitinkančius jų narių pagamintų arba iš jų įsigytų žemės ūkio produktų pardavimus. Tinkamumas priklauso nuo subjekto teisinės formos ir Lietuvos pelno mokesčio teisės aktuose nustatytų sąlygų.
- Nuo 2026 m. reikalavimus atitinkančios mažos įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, gali taikyti sumažintą 7 % pelno mokesčio tarifą, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus apribojimus dėl susijusių subjektų ir nuosavybės struktūrų. Ankstesnis bendras reikalavimas, ribojantis reikalavimus atitinkančių įmonių skaičių iki 10 darbuotojų, nebetaikomas. Naujai įsteigtos įmonės gali taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą per pirmuosius du mokestinius laikotarpius, jei jų metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, jų akcininkai ar nariai yra tik fiziniai asmenys ir įmonė atitinka taikomas tęstinumo, nuosavybės ir susijusių šalių sąlygas.
Metinės pelno mokesčio deklaracijos Lietuvoje paprastai turi būti pateiktos iki šešto mėnesio po mokestinio laikotarpio pabaigos 15 dienos. Įmonėms, kurios naudoja kalendorinius metus, standartinis terminas yra kitų metų birželio 15 d. Taip pat gali būti reikalaujama sumokėti avansinį pelno mokestį, atsižvelgiant į įmonės ankstesnių metų pajamas ir taikomas įstatymų numatytas išimtis. Įmonės, kurių pajamos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu neviršijo 300 000 EUR, paprastai atleidžiamos nuo avansinio pelno mokesčio mokėjimo.
Mokesčių įmokų optimizavimas yra vienas iš pagrindinių elementų, užtikrinančių jūsų verslo augimą ir plėtrą. Jei norite sužinoti daugiau apie Lietuvoje taikomus pelno mokesčio tarifus ir lengvatas, mūsų atsidavę ekspertai mielai suteiks jums asmeninę konsultaciją. Susisiekite su mumis šiandien ir užsisakykite susitikimą.
Gyventojų pajamų mokestis
Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo prievolė ir tarifas nustatomi pagal asmens gyvenamosios vietos statusą ir pajamų dydį. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuva taiko progresinius 20 %, 25 % ir 32 % gyventojų pajamų mokesčio tarifus pajamoms, kurioms taikomas bendrasis progresinis apmokestinimo režimas. 20 % tarifas taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms iki 36 vidutinių nacionalinių darbo užmokesčių (83 237,40 EUR 2026 m.), 25 % tarifas taikomas daliai tarp 36 ir 60 vidutinių nacionalinių darbo užmokesčių (83 237,40 EUR iki 138 729 EUR 2026 m.), o 32 % tarifas taikomas daliai, viršijančiai 60 vidutinių nacionalinių darbo užmokesčių (138 729 EUR 2026 m.). Tam tikroms pajamų kategorijoms, įskaitant dividendus, taikomas atskiras apmokestinimo režimas. Lietuvos mokesčių rezidentams paprastai apmokestinamos jų visame pasaulyje gautos pajamos, o nerezidentams apmokestinamos nurodytos Lietuvoje gautos pajamos, atsižvelgiant į taikomas mokesčių sutartis ir įstatymų numatytas išimtis. Tam tikroms asmeninių pajamų kategorijoms taikomi specialūs mokesčių tarifai arba skaičiavimo taisyklės. Nuo 2026 m. dividendams ir atitinkamoms ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms paprastai taikomas 15 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Pajamos iš individualios veiklos paprastai apmokestinamos pagal atskirą skaičiavimo mechanizmą, apimantį 20 % tarifą ir pajamų mokesčio kreditą, o faktinė mokesčių našta priklauso nuo apmokestinamojo pelno. Kitos ne iš darbo santykių gautos pajamos gali atitikti 15 % tarifo taikymo reikalavimus, neviršijant įstatymų nustatytos ribos, o didesnės sumos apmokestinamos progresiniu būdu. Socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos gali būti taikomos atskirai.
Asmuo gali būti laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu, jei tenkinamas bent vienas iš įstatymų nustatytų rezidavimo kriterijų. Tai apima nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą Lietuvoje, stipresnių asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų palaikymą Lietuvoje nei užsienyje, bent 183 dienų praleidimą Lietuvoje per mokestinius metus arba bent 280 dienų praleidimą Lietuvoje per dvejus iš eilės einančius mokestinius metus, vienais iš tų metų būnant šalyje bent 90 dienų. Gali būti taikomos papildomos įstatymų nustatytos taisyklės ir išimtys, o mokesčių rezidavimui taip pat gali turėti įtakos taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.
- Mokesčių laikotarpiu Lietuvoje esate ne trumpiau kaip 183 dienas.
- Jūs esate Lietuvoje ne trumpiau kaip 280 dienų per du iš eilės einančius mokestinius laikotarpius ir bet kuriuo iš tokių mokestinių laikotarpių išbūnate Lietuvoje ne trumpiau kaip 90 dienų.
Kalbant apie pajamų šaltinius, nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo mokėti gyventojų pajamų mokesčio įmokas už pajamas, gautas tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Nenuolatiniai gyventojai privalo mokėti tokius mokesčius už šias pajamas, gautas Lietuvoje:
- Darbo santykiai
- Savarankiškas darbas pagal fiksuotą pagrindą
- Palūkanos, išskyrus ne nuosavybės vertybinius popierius
- Valdybos ir stebėtojų tarybos nariams išmokėti atlyginimai ir išmokos
- Nuoma už nekilnojamąjį turtą Lietuvoje
- Autoriniai atlyginimai
- Sportinė veikla
- Spektaklio veikla
- Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuosavybės perleidimas
- Kompensacija už autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimus
Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatymai numato konkrečias mokesčių lengvatas ir atskaitymus, atsižvelgiant į tinkamumo sąlygas ir įstatymuose nustatytas ribas. Tai gali apimti neapmokestinamąją pajamų sumą (NPD), taikomą kvalifikuotoms pajamoms iš darbo, ir tam tikrus atskaitymus už tinkamas gyvybės draudimo ir pensijų įmokas, priklausomai nuo atitinkamų sutarčių datos ir sąlygų. Ankstesnė bendroji mokesčių atskaita už kvalifikuotas būsto remonto ir renovacijos paslaugas nebetaikoma išlaidoms, patirtoms 2026 m. Kiekvieno atskaitymo galimybė priklauso nuo taikomų mokestinių metų taisyklių ir individualių mokesčių mokėtojo aplinkybių.
Company in Lithuania UAB nori prisidėti prie Lietuvos ekonomikos plėtros teikdama teisinę pagalbą įmonėms ir asmenims. Mielai teikiame individualiai pritaikytas mokesčių konsultacijas visiems, norintiems plėsti verslą ar gyventi Lietuvoje. Taip pat teikiame finansines paslaugas apskaitos paslaugos, taip pat siūlo virtualaus biuro sprendimus tiems, kurie nori optimizuoti savo verslo išlaidas.
