Kadangi Lietuva yra ES ir Šengeno erdvės narė, ji siūlo palankius mokesčių reglamentus ir finansines paskatas užsienio piliečiams, kurie čia dirba ar vykdo verslą. Tačiau nerezidentams, vykdantiems verslo veiklą Lietuvoje, gali būti taikomi kitokie mokesčių reikalavimai ir terminai nei tiems, kurie priskiriami rezidentams. Nerezidentų mokesčių sistema turi daug išimčių ir iš pradžių gali atrodyti gana sudėtinga, tačiau jos supratimas gali duoti didelės naudos ir netgi padėti išvengti dvigubo apmokestinimo tiems, kurie gauna pajamas iš kelių šalių.
KAS LAIKOMAS NENUOLATINIU GYVENTOJU?
Asmuo paprastai priskiriamas Lietuvos nerezidentui mokesčių tikslais, jei jis neatitinka nė vieno iš įstatymų nustatytų kriterijų, pagal kuriuos jis laikomas rezidentu mokesčių tikslais. Šie kriterijai apima nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą Lietuvoje, stipresnių asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų palaikymą Lietuvoje nei užsienyje, bent 183 dienų praleidimą Lietuvoje per mokestinius metus arba bent 280 dienų praleidimą Lietuvoje per dvejus iš eilės einančius mokestinius metus, vienais iš tų metų būnant šalyje bent 90 dienų. Papildomos įstatymų numatytos išimtys ir taikomų dvigubo apmokestinimo sutarčių nuostatos dėl rezidavimo vietos apribojimo gali turėti įtakos galutiniam nustatymui.
- Išlaikyti nuolatinę gyvenamąją vietą tik užsienio šalyje visus kalendorinius metus
- Išlaikyti didesnius asmeninius, socialinius ir ekonominius interesus užsienio šalyje (palyginti su Lietuva) per visus kalendorinius metus
- Paprastai asmuo gali tapti Lietuvos mokesčių rezidentu, jei per mokestinius metus jis praleidžia Lietuvoje bent 183 dienas arba bent 280 dienų per dvejus iš eilės einančius mokestinius metus, įskaitant bent 90 dienų bet kuriais metais. Dienų, praleistų Lietuvoje, skaičiavimą reglamentuoja įstatymų nustatytos taisyklės ir išimtys. Kelionės, atostogos ir kitas laikinas nebuvimas automatiškai nesumažina dienų skaičiaus, skaičiuojamo mokesčių rezidavimo tikslais. Asmuo taip pat gali būti laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu ir neatitikęs šių dienų skaičiavimo ribų, jei tenkinami kiti įstatymų nustatyti rezidavimo kriterijai.
Išimtis
Lietuvos mokesčių įstatymai numato konkrečias bendrųjų fizinio buvimo kriterijų išimtis tam tikriems užsienio piliečiams. Priklausomai nuo aplinkybių, asmenys, praleidžiantys Lietuvoje 183 dienas ar ilgiau, vis tiek gali būti laikomi nerezidentais mokesčių tikslais, jei jie atitinka atitinkamas įstatymų numatytas sąlygas, įskaitant tam tikras įdarbinimo, diplomatines ar kitas kvalifikacines situacijas. Šios išimtys nėra automatinės ir turi būti vertinamos individualiai. Kai asmuo laikomas ir Lietuvos, ir kitos šalies mokesčių rezidentu, jo rezidavimo vieta gali būti nustatoma pagal taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.
- Jie naudojasi nuolatine verslo buveine Lietuvoje tik individualiai su verslu susijusiai veiklai vykdyti
- Pajamos iš darbo nelaikomos pajamomis iš užsienio šaltinio vien dėl to, kad jas sumoka užsienio darbdavys arba jos pervedamos iš užsienio banko sąskaitos. Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio tikslais svarbi vieta, kurioje fiziškai atliekamos darbo pareigos, asmens rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Darbas iš darbo Lietuvoje gali generuoti pajamas iš Lietuvos šaltinio, net jei atlyginimą moka užsienio įmonė. Bet kokia išimtis dėl rezidavimo mokesčių tikslais ar apmokestinimo Lietuvoje turi atitikti konkrečius įstatymų ar sutarčių reikalavimus.
- Jie dirba užsienio šalies diplomatinėje organizacijoje ar konsulate arba tarptautinės organizacijos padalinyje.
NENUOLATINIŲ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJA
Nerezidentai, gaunantys apmokestinamąsias pajamas iš individualios verslo veiklos, vykdomos per Lietuvoje esančią bazę, privalo deklaruoti pajamas iki kitų metų gegužės 1 d.
Ne visi Lietuvos mokesčių rezidentai privalo teikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už visas pajamas, gautas iš Lietuvos. Deklaracijos pateikimo prievolė priklauso nuo pajamų rūšies, nuo to, ar mokestis buvo išskaičiuotas prie šaltinio, nuo jų priskyrimo A ar B klasės pajamoms ir nuo to, ar reikia pateikti metinį perskaičiavimą ar prašymą dėl mokesčių lengvatos. Tam tikros apmokestinamosios B klasės pajamos turi būti deklaruotos naudojant atitinkamą deklaraciją per 25 dienas nuo jų gavimo, o tam tikros pajamų kategorijos turi būti deklaruojamos kasmet. Kai metinė deklaracija privaloma, įstatymų numatytas terminas paprastai yra kitų metų gegužės 1 d., atsižvelgiant į taikomus terminų pakeitimus.
Šis reglamentas taikomas šiems pajamų šaltiniams:
- Su darbu susijusios pajamos, gautos Lietuvoje, kurioms taikomas neapmokestinamasis dydis
- Tam tikroms kvalifikuotoms palūkanų pajamoms, kurias gauna Lietuvos nerezidentai mokesčių tikslais, gali būti taikoma metinė 500 EUR lengvata pagal Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatymus. Ši lengvata netaikoma automatiškai visų rūšių palūkanų pajamoms ar finansinėms priemonėms. Mokesčių režimas priklauso nuo palūkanų pobūdžio ir šaltinio, taikomų įstatymų numatytų išimčių ir bet kokios atitinkamos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties.
- Pelnas, susijęs su nekilnojamojo turto pardavimu
Išimtis
- Lietuvos nerezidentams, gaunantiems apmokestinamąsias B klasės pajamas, gali būti reikalaujama deklaruoti atitinkamas pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį per 25 dienas nuo jų gavimo, laikantis atitinkamos deklaravimo tvarkos. Tačiau 25 dienų terminas netaikomas visoms B klasės pajamų kategorijoms. Pajamoms iš individualios veiklos, vykdomos per nuolatinę bazę Lietuvoje, ir tam tikroms kitoms pajamų kategorijoms gali būti taikomi metiniai deklaravimo reikalavimai. Taikytina deklaravimo tvarka turi būti nustatoma atsižvelgiant į pajamų rūšį ir klasifikaciją.
Lietuvos nerezidentų mokesčių tikslais gautų pajamų priskyrimas A arba B klasei priklauso nuo pajamų rūšies, mokėtojo statuso ir taikytinų Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų. B klasės pajamoms gali būti priskiriamos tam tikros pajamos iš individualios veiklos, vykdomos per nuolatinę bazę Lietuvoje, nurodyti lošimų laimėjimai ir kitos Lietuvoje gautos pajamos, už kurias gavėjas yra atsakingas už mokesčio deklaravimą ir sumokėjimą. Pajamos iš finansinių priemonių pardavimo nėra automatiškai apmokestinamos Lietuvoje vien dėl to, kad gavėjas yra nerezidentas. Taikomas apmokestinimo režimas turi būti nustatomas atskirai kiekvienai pajamų kategorijai, atsižvelgiant į nacionalinius teisės aktus ir atitinkamas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMAS
Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su daugeliu jurisdikcijų, siekdama paskirstyti apmokestinimo teises ir sumažinti tarptautinio dvigubo apmokestinimo riziką. Kiekviena sutartis yra atskira dvišalė sutartis, ir jos nuostatos gali skirtis priklausomai nuo susitariančiosios šalies, pajamų rūšies ir mokesčių mokėtojo rezidavimo statuso. Mokesčių sutarčių lengvatos gali būti sumažintos išskaičiuojamojo mokesčio tarifų, atleidimo nuo mokesčio arba užsienio mokesčių kreditų forma, atsižvelgiant į taikomas sąlygas. Galiojančių sutarčių skaičius turėtų būti patikrintas pagal dabartinį oficialų sąrašą, kurį tvarko Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys paskirsto apmokestinimo teises tarp susitariančiųjų valstybių ir nustato mechanizmus dvigubam apmokestinimui panaikinti. Priklausomai nuo taikomos sutarties ir nacionalinių teisės aktų, lengvatos gali būti suteikiamos per užsienio mokesčių kreditą, atleidimą nuo mokesčio arba sumažintą išskaičiuojamojo mokesčio tarifą. Užsienio mokesčių kreditas netaikomas automatiškai už kiekvieną užsienyje sumokėtą mokestį, o kredito suma gali būti ribojama mokesčiu, priskirtinu atitinkamoms užsienio pajamoms. Norėdami pasinaudoti sutarties lengvatomis, mokesčių mokėtojai turi atitikti taikomus rezidavimo, dokumentacijos ir naudos gavėjo savininko reikalavimus.
Tais atvejais, kai pajamos gaunamos iš šalių ir teritorijų, kurios nėra dvigubo apmokestinimo sutarties šalys, vis tiek galima sumažinti visiško apmokestinimo mokesčius keliose šalyse. Tačiau šio tikslo pasiekimo priemonės priklauso nuo kiekvieno atvejo ir turi būti nagrinėjamos individualiai.
Kompetentingi specialistai pas Company in Lithuania UAB esame pasiruošę suteikti vertingų teisinių konsultacijų ir tarptautinių mokesčių konsultacijų, skirtų būtent jūsų atvejui. Prašome kontaktai sužinoti, kaip galime jums padėti pradėti ir vykdyti verslą ar kita profesine veikla Lietuvoje užtikrintai.
