Lietuva siūlo struktūrizuotą mokesčių sistemą įmonėms ir privatiems asmenims, apimančią elektroninį mokesčių administravimą, internetines deklaravimo paslaugas ir įvairias mokesčių lengvatas reikalavimus atitinkančioms įmonėms. Tačiau šalies mokesčių konkurencingumas turėtų būti vertinamas remiantis galiojančiais teisės aktais, efektyviais mokesčių tarifais, atitikties įsipareigojimais ir tarptautiniu mastu palyginamais rodikliais, o ne pasenusiais reitingais. Šalis gali pasigirti didele įmonių ir individualios veiklos formų įvairove, leidžiančia diferencijuoti pajamų apmokestinimą, taip pat pagrindžiančia profesionalių mokesčių konsultacijų poreikį.
Daugelį nacionalinių mokesčių Lietuvoje, įskaitant pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį ir PVM, administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Socialinio draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), o muitus ir tam tikras su akcizais susijusias procedūras – Lietuvos muitinė. Mokestiniai metai paprastai sutampa su kalendoriniais metais, nors įmonės gali naudoti kitokį finansinį ir pelno mokesčio laikotarpį, kai tai leidžia įstatymai.
Šiame straipsnyje apžvelgiami dažniausiai pasitaikantys Lietuvos mokesčių tipai, kuriuos privalo mokėti įmonės ir asmenys.
Pelno mokestis
Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 17 %. Lietuvos mokesčių rezidentės paprastai moka pelno mokestį nuo savo visame pasaulyje apmokestinamų pajamų, atsižvelgiant į taikomas išimtis, atskaitymus ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Užsienio įmonės gali mokėti pelno mokestį nuo pelno, priskiriamo jų nuolatinėms buveinėms Lietuvoje, ir tam tikrų kategorijų pajamų iš Lietuvos. Mažos įmonės ir kiti reikalavimus atitinkantys subjektai gali pasinaudoti sumažintais tarifais arba specialiomis mokesčių lengvatomis.
Užsienio bendrovės paprastai moka Lietuvos pelno mokestį nuo pelno, tenkančio jų nuolatinėms buveinėms Lietuvoje, ir tam tikrų pajamų, gautų neturint nuolatinės buveinės. Apmokestinamos pajamos iš Lietuvos gali apimti dividendus, tam tikras palūkanas, autorinius atlyginimus, pajamas iš Lietuvos nekilnojamojo turto ir kitas kategorijas, nurodytas Lietuvos pelno mokesčio įstatyme. Pelnas, tenkantis Lietuvos nuolatinei buveinei, gali apimti atitinkamas pajamas, gautas iš su ta buveine susijusios veiklos, neatsižvelgiant į tai, kur pajamos gaunamos. Taikomą mokesčių režimą gali pakeisti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ES teisės aktai arba įstatymų numatytos išimtys. Nėra bendros taisyklės, reikalaujančios, kad užsienio bendrovės mokėtų Lietuvos pelno mokestį nuo 50 % pajamų, gautų iš tarptautinių pervežimų operacijų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. naujai įsteigtos, reikalavimus atitinkančios mažosios įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą, jei tenkinamos visos įstatymų numatytos tinkamumo sąlygos. Vėlesniais mokestiniais laikotarpiais reikalavimus atitinkančioms mažosioms įmonėms taikomas sumažintas 7 % tarifas, palyginti su standartiniu 17 % tarifu. Ankstesnis bendras reikalavimas, pagal kurį reikalavimus atitinkančiose įmonėse dirbo ne daugiau kaip 10 darbuotojų, nebetaikomas. Tinkamumas toliau priklauso nuo taikomų nuosavybės, susijusių šalių ir kitų įstatymų numatytų apribojimų.
Palaikantis ir išmanantis Company in Lithuania UAB Jei pageidautumėte gauti individualizuotą konsultaciją įmonių mokesčių klausimais Lietuvoje, specialistai mielai pasidalins savo patirtimi.
Pridėtinės vertės mokestis
Lietuvos PVM įstatymai yra suderinti su ES pridėtinės vertės mokesčio sistema, kuri yra svarbi bendrosios rinkos be sienų dalis. Standartinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas Lietuvoje yra 21 % ir taikomas daugumai prekių ir paslaugų, parduodamų Lietuvoje. Prekių ar paslaugų įsigijimas Lietuvoje komerciniais tikslais iš kitos ES valstybės narės taip pat gali būti PVM objektas.
Tačiau yra atvejų, kai PVM tarifai gali būti sumažinti arba net netaikomi. Pavyzdžiui, gyvenamojo nekilnojamojo turto nuoma paprastai neapmokestinama PVM, išskyrus svetingumo sektorių, automobilių stovėjimo aikštelę ir transportą bei stacionariai įrengtą įrangą, kuri laikoma nekilnojamuoju turtu.
Gyventojų pajamų mokestis
Nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo mokėti įvairius gyventojų pajamų mokesčius. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuva taiko progresinius 20 %, 25 % ir 32 % gyventojų pajamų mokesčio tarifus pajamoms iš darbo ir kitoms pajamoms, kurioms taikomas bendras progresinis apmokestinimo režimas. 20 % tarifas taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms iki 36 vidutinių šalies darbo užmokesčio dydžių (83 237,40 EUR 2026 m.), 25 % tarifas taikomas daliai tarp 36 ir 60 vidutinių šalies darbo užmokesčio dydžių (nuo 83 237,40 EUR iki 138 729 EUR), o 32 % tarifas taikomas daliai, viršijančiai 138 729 EUR. Tam tikroms pajamų kategorijoms, įskaitant dividendus ir kvalifikuotas pajamas iš investicijų, taikomos atskiros apmokestinimo taisyklės. Visos kitos nuolatinių gyventojų pajamos, gaunamos Lietuvoje ir už jos ribų, taip pat apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Nenuolatinių gyventojų pajamos, gautos užsienio šalyse, nėra apmokestinamos Lietuvos vyriausybės.
Tačiau be pajamų, gautų iš darbo santykių Lietuvoje, nenuolatiniai gyventojai taip pat privalo mokėti pajamų mokestį nuo atlyginimo, gauto už įvairią veiklą, vykdomą Lietuvoje. Pavyzdžiui, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimas, palūkanos, savarankiška veikla (nuolatinė), sportas ir pasirodymai – tai tik keli pavyzdžiai.
Lietuvos mokesčių rezidentai, teikdami metines pajamų mokesčio deklaracijas, gali reikalauti tam tikrų gyventojų pajamų mokesčio atskaitymų arba grąžinamųjų išmokų, jei tenkinamos atitinkamos įstatymų nustatytos sąlygos. Šie atskaitymai automatiškai netaikomi visiems mokesčių mokėtojams arba kiekvienai išlaidų kategorijai. Tinkamumas priklauso nuo mokesčių mokėtojo rezidavimo statuso, išlaidų pobūdžio, taikomų atskaitymų ribų ir mokestinių metų, kuriais išlaidos buvo patirtos.
- Už studijas ar profesinį mokymą sumokėti mokesčiai
- Palūkanos, sumokėtos už paskolą būstui įsigyti ar statyti, dėl kurios sutartis buvo sudaryta iki 2009 m. sausio 1 d
- Ankstesnė gyventojų pajamų mokesčio atskaita už tinkamas pastatų apdailos ir remonto paslaugas buvo laikina priemonė, taikoma tinkamoms išlaidoms, patirtoms įstatymų numatytu lengvatos laikotarpiu. Ši atskaita nebegalioja 2026 m. patirtoms išlaidoms ir neturėtų būti pateikiama kaip einamoji mokesčių lengvata.
- Laikinas gyventojų pajamų mokesčio atskaitymas už kvalifikuotas lengvųjų automobilių remonto paslaugas buvo taikomas tinkamoms išlaidoms, patirtoms įstatymų numatytu lengvatiniu laikotarpiu, ir nebegalioja išlaidoms, patirtoms 2026 m. Įprastos asmeninių transporto priemonių priežiūros ir remonto išlaidos paprastai neatitinka gyventojų pajamų mokesčio atskaitymo kriterijų.
- Ankstesnė laikina gyventojų pajamų mokesčio atskaita už tinkamas nepilnamečių vaikų priežiūros paslaugas nebetaikoma išlaidoms, patirtoms 2026 m. Bet kokios šiuo metu taikomos su šeima susijusios mokesčių lengvatos ar išmokos turi būti vertinamos atskirai pagal galiojančius Lietuvos mokesčių įstatymus.
Nuolatiniai gyventojai taip pat turi teisę prašyti grąžinti mokesčius už su socialiniu draudimu susijusias išlaidas:
- Gyventojų pajamų mokesčio lengvata už kvalifikuotas gyvybės draudimo įmokas taikoma laikantis įstatymų nustatytų sąlygų ir pereinamojo laikotarpio taisyklių. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įmokos pagal naujai sudarytas gyvybės draudimo sutartis paprastai nebeatskaitomos pagal ankstesnį mokesčių atskaitymą. Tinkamoms sutartims, sudarytoms iki 2025 m. sausio 1 d., gali būti toliau taikoma pereinamojo laikotarpio mokesčių lengvata, atsižvelgiant į taikomus atskaitymo apribojimus ir įstatymų numatytas sąlygas.
- Įmokos į tinkamus savanoriškus trečios pakopos pensijų fondus gali atitikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatos reikalavimus pagal taikomas pereinamojo laikotarpio nuostatas. Tačiau įmokos pagal pensijų kaupimo sutartis, sudarytas 2025 m. sausio 1 d. ar vėliau, paprastai neatitinka ankstesnio mokesčio atskaitymo reikalavimų. Mokesčių lengvata gali likti taikoma tinkamoms sutartims, sudarytoms iki tos datos, laikantis įstatymų nustatytų apribojimų ir atskaitymų ribų.
- Papildomos kaupiamosios pensijų įmokos, sumokėtos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės nei 3 % vienam gyventojui tenkančių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos
Socialinio draudimo įmokos
Lietuvos socialinio draudimo įsipareigojimai pirmiausia priklauso nuo taikomų socialinio draudimo teisės aktų, darbo susitarimų ir individualaus draudimo statuso, o ne vien nuo mokesčių rezidavimo vietos. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas administruoja „Sodra“. Darbuotojams, darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims gali būti reikalaujama mokėti įmokas pagal jų atitinkamą teisinį statusą ir taikomas įmokų bazes. Tarpvalstybiniams darbo susitarimams taikomos ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės arba atitinkami dvišaliai susitarimai, jei taikoma. Įmokas moka ir darbdavys, ir darbuotojas.
2026 m. Lietuvoje dirbantys asmenys paprastai moka 19,5 % savo bendrųjų pajamų privalomųjų socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų. Darbuotojai, dalyvaujantys papildomame antros pakopos pensijų kaupime, paprastai moka papildomai 3 %. Darbdavio įmokos priklauso nuo darbo sutarties rūšies, nelaimingų atsitikimų darbe rizikos kategorijos ir taikomų įstatymų reikalavimų. Užsienio darbuotojai nėra automatiškai atleidžiami nuo Lietuvos socialinio draudimo įmokų dėl jų gyvenamosios vietos ar pilietybės. Pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles galiojantis A1 pažymėjimas gali patvirtinti, kad darbuotojui toliau taikoma kita ES, EEE ar Šveicarijos socialinės apsaugos sistema, jei tenkinamos atitinkamos įstatymų nustatytos sąlygos.
Nekilnojamojo turto mokestis
Įmonės ir asmenys privalo mokėti mokesčius, nustatytus Lietuvoje esančiam nekilnojamajam turtui (nekilnojamajam turtui ir žemei). Jei fizinis asmuo nekilnojamojo turto savininkas perduoda jį naudoti įmonei ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, nekilnojamojo turto mokestį moka įmonė.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos nekilnojamojo turto mokesčio sistemoje išskiriamos pagrindinės gyvenamosios vietos, kitas gyvenamasis ir nurodytas nekomercinis nekilnojamasis turtas bei kitas apmokestinamas nekilnojamasis turtas. Asmens pagrindinės gyvenamosios vietos apmokestinamoji vertė atleidžiama nuo mokesčio, jei ji neviršija 450 000 EUR, o savivaldybės nustato 0,1–1 % tarifus viršijančiai sumai. Kitam asmenų valdomam tinkamam gyvenamajam turtui taikomi progresiniai 0–1 % tarifai, priklausomai nuo jo bendros apmokestinamosios vertės. Daugumai kitų apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų, įskaitant įmonių turtą, taikomi savivaldybių 0,5–3 % tarifai, o nuo 2026 m. nurodytam turtui taikomas papildomas 0,2 % įstatymų numatytas mokestis. Apleistam ar neprižiūrimam turtui gali būti taikomi 1–5 % tarifai. Žemės mokestį reglamentuoja atskiros taisyklės, o savivaldybių tarifai paprastai svyruoja nuo 0,01 % iki 4 %.
Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) lengvatos priklauso nuo turto rūšies, jo nuosavybės, faktinio naudojimo ir konkrečių teisės aktuose nustatytų sąlygų. Tam tikram turtui, naudojamam visuomenei naudingai, švietimui, socialinėms paslaugoms ar kvalifikuotai žemės ūkio veiklai, gali būti taikomos įstatymų numatytos lengvatos. Tačiau tokios lengvatos automatiškai netaikomos kiekvienam šiems tikslams naudojamam turtui. Nuo 2026 m. apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui gali būti taikomi padidinti savivaldybės mokesčio tarifai nuo 1 % iki 5 %. Nebaigta statyba ne visada atitinka išimties reikalavimus, o taikytinas režimas priklauso nuo teisinių ir faktinių aplinkybių. Pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus statomam turtui gali būti taikomos specialios lengvatos, jei tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos. Jei norite sužinoti daugiau apie savo teisę į lengvatas, susisiekite su vienu iš mūsų patyrusių specialistų, kuris mielai jums patars.
Akcizas
Akcizai yra tarptautiniai mokesčiai, taikomi tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kuriuos paprastai moka įgaliotieji sandėlio savininkai, registruoti gavėjai ir siuntėjai. Lietuvoje tokie mokesčiai taikomi alkoholiui, tabakui, energetikos produktams, pavyzdžiui, degalams ir elektrai.
Įgalioto sandėlio savininko, registruoto gavėjo ir siuntėjo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, po kurio akcizų deklaracija turi būti pateikta iki kito mėnesio 15 d.
Nors tabako akcizo tarifai yra gana maži, alkoholio akcizo tarifai gerokai viršija minimalius ES nustatytus reikalavimus. Tai daugiausia lemia tai, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje yra didesnis nei daugumoje kitų ES valstybių narių, o tai kelia problemų visuomenės sveikatai.
Akcizo mokesčio išimtys taikomos daugeliui prekių. Pateikiame keletą pavyzdžių:
- Pagal tarptautines sutartis įsigytos arba importuotos prekės
- Alus, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai, kuriuos gamina asmenys, su sąlyga, kad šie gėrimai skirti tik asmeniniam vartojimui
- Etilo alkoholis, naudojamas medicinos produktuose
- Keliautojo asmeniniame bagaže įvežamos prekės, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kiekių
Kiti mokesčiai
Be minėtų mokesčių, Lietuvos mokesčių sistemoje yra daugybė kitų specifinių mokesčių, susijusių su cukrumi, miškų eksploatavimu, gamtos ištekliais, tarša, paveldėjimu, azartiniais lošimais ir kitais.
Company in Lithuania UAB teikia apskaitos paslaugos ir išsamias mokesčių konsultacijas, įskaitant patarimus dėl galimų mokesčių lengvatų ir dvigubo apmokestinimo išvengimo. Mielai padėsime jums susigaudyti šioje sudėtingoje, bet dažnai palankioje sistemoje. Kontaktas mūsų kompetentingą ir atsidavusią komandą, kad sužinotumėte daugiau apie Jūsų pareigas ir galimybes mokėti teisingą mokesčių sumą Lietuvoje.
