Užsienio darbuotojų apmokestinimas Lietuvos įmonėje
Užsienio darbuotojams, dirbantiems Lietuvoje, paprastai taikomos tos pačios su darbo santykiais susijusios mokesčių taisyklės kaip ir Lietuvos piliečiams, su sąlyga, kad Lietuva turi teisę apmokestinti jų pajamas ir taikomi jos socialinio draudimo teisės aktai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. pajamos iš darbo, kurioms taikomas bendras progresinis gyventojų pajamų mokesčio režimas, apmokestinamos 20 %, 25 % arba 32 % tarifu, priklausomai nuo taikomų metinių pajamų ribų. Darbuotojai paprastai moka 19,5 % privalomų socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, o papildomo antrosios pakopos pensijų kaupimo dalyviai – dar 3 %. Darbdavių įmokos paprastai svyruoja nuo 1,77 % iki 3,03 % už neterminuotas darbo sutartis ir nuo 2,49 % iki 3,75 % už terminuotas darbo sutartis, priklausomai nuo nelaimingų atsitikimų darbe rizikos kategorijos ir taikomų įstatymų numatytų išimčių. Lietuvos mokesčių rezidentai paprastai moka gyventojų pajamų mokestį nuo savo visame pasaulyje apmokestinamų pajamų, atsižvelgiant į taikomas išimtis, užsienio mokesčių kreditus ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Nerezidentams paprastai apmokestinamos tik tam tikros kategorijos pajamos iš Lietuvos šaltinio, įskaitant atlyginimą už darbą, fiziškai atliekamą Lietuvoje. Užsienio pajamų apmokestinimas priklauso nuo asmens gyvenamosios vietos mokesčių tikslais, darbo atlikimo vietos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties.
Užsienio piliečiai gali būti laikomi Lietuvos mokesčių rezidentais, jei jie atitinka bent vieną iš įstatymų nustatytų mokesčių rezidavimo kriterijų. Tai apima nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą Lietuvoje, stipresnių asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų palaikymą Lietuvoje nei užsienyje, bent 183 dienų praleidimą Lietuvoje per mokestinius metus arba bent 280 dienų praleidimą Lietuvoje per dvejus iš eilės einančius mokestinius metus, vienais iš tų metų būnant šalyje bent 90 dienų. Gali būti taikomos papildomos įstatymų nustatytos taisyklės ir išimtys. Kai asmuo laikomas daugiau nei vienos šalies mokesčių rezidentu, jo rezidavimo vieta pagal sutartį gali būti nustatoma pagal taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.
- Mokesčių laikotarpiu asmuo Lietuvoje būna iš viso 183 dienas ar ilgiau.
- Asmuo, kuris per du iš eilės einančius mokestinius laikotarpius Lietuvoje išbūna iš viso 280 dienų ar ilgiau ir bet kuriuo iš tokių mokestinių laikotarpių Lietuvoje išbūna iš viso 90 dienų ar ilgiau.
Nerezidentai paprastai moka Lietuvos gyventojų pajamų mokestį nuo nurodytų pajamų, gautų iš Lietuvos, įskaitant atlyginimą už fiziškai Lietuvoje atliktą darbą, atsižvelgiant į taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Socialinio draudimo prievolės nustatomos atskirai pagal ES koordinavimo reglamentus, dvišales sutartis arba Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Galiojantis A1 pažymėjimas gali patvirtinti, kad darbuotojas lieka apdraustas kitoje ES ar EEE valstybėje narėje arba Šveicarijoje ir todėl neprivalo mokėti Lietuvos socialinio draudimo įmokų už patvirtintą laikotarpį. Laikinų komandiruočių atveju taikomas laikotarpis paprastai yra ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai, nors, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti taikomos skirtingos taisyklės ar išimtys.
Pagal reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009, asmeniui vienu metu paprastai taikomi tik vienos ES valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai. A1 pažymėjimas patvirtina, kurios šalies socialinio draudimo teisės aktai taikomi tarpvalstybinio darbo, laikino komandiruotės arba darbo keliose valstybėse narėse metu. Taikoma šalis nebūtinai yra darbuotojo gyvenamoji šalis. Darbdaviai ir darbuotojai turėtų gauti arba paprašyti atitinkamo A1 pažymėjimo pagal taikomas procedūras ir užtikrinti, kad būtų įvykdytos sąlygos likti apdraustam kitoje valstybėje narėje. Apmokestinamasis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Nerezidentai, gaunantys pajamas iš Lietuvos šaltinio iš užsienio darbdavio, neturinčio nuolatinės buveinės Lietuvoje, paprastai privalo deklaruoti atitinkamas B klasės pajamas ir sumokėti Lietuvos gyventojų pajamų mokestį per 25 dienas nuo pajamų gavimo, naudodami atitinkamą FR0459 deklaraciją. Ši prievolė atsiranda dėl atitinkamų pajamų mokėjimų ir neturėtų būti apibūdinama kaip universalus mėnesinis deklaravimo reikalavimas. Kai pajamos priskiriamos A klasei, mokėtojas paprastai yra atsakingas už mokesčio išskaičiavimą ir sumokėjimą. Taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys gali turėti įtakos tam, ar pajamos apmokestinamos Lietuvoje.
Nerezidentams gali būti reikalaujama pateikti metinę Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją (GPM314), jei jų pajamos kasmet perskaičiuojamos pagal taikomus progresinius mokesčio tarifus arba jei jie reikalauja tinkamų mokesčių lengvatų ar grąžinamųjų išmokų. Nuo 2026 m. pajamos iš darbo, kurioms taikomas bendrasis progresinis režimas, apmokestinamos 20 % tarifu iki 83 237,40 EUR, 25 % tarifu nuo dalies tarp 83 237,40 EUR ir 138 729 EUR ir 32 % tarifu nuo dalies, viršijančios 138 729 EUR. Metinės deklaracijos paprastai pateikiamos iki kitų metų gegužės 1 d., atsižvelgiant į įstatymų numatytus terminų pakeitimus, kai ši data yra ne darbo diena.
Mokesčių lengvatos Lietuvoje
Standartinė mokesčių lengvata taikomas apskaičiavus nuolatinių gyventojų apmokestinamąsias pajamas iš darbo. Metinės neapmokestinamosios sumos dydis priklauso nuo bendros metinių apmokestinamųjų pajamų sumos iki mokesčių ir visų lengvatų. Dabartinės standartinės neapmokestinamosios sumos yra tokios:
2026 m. standartinė mėnesinė neapmokestinamoji pajamų suma (NPD) yra 747 EUR, kai kvalifikacinės pajamos iš darbo, neviršijančios įstatymų nustatytos minimalios mėnesinės algos – 1 153 EUR. Mėnesinėms pajamoms iš darbo, viršijančioms 1 153 EUR, taikytina neapmokestinamoji suma paprastai apskaičiuojama taip: NPD = 747 EUR – 0,49 × (mėnesinės pajamos iš darbo – 1 153 EUR). Nuolaida sumažinama iki nulio, kai mėnesinės pajamos iš darbo pasiekia 2 677,49 EUR. Neįgaliesiems gali būti taikomos kitokios lengvatos. Lietuvos Respublikos nuolatiniai mokesčių mokėtojai paprastai gali reikalauti taikytinos metinės neapmokestinamosios pajamų sumos tik pasibaigus mokestiniams metams, pateikdami reikiamą metinę mokesčių deklaraciją ir patvirtinamuosius dokumentus.
Lietuvos mokesčių rezidentai gali gauti gyventojų pajamų mokesčio atskaitymus už tam tikras tinkamas pensijų įmokas ir gyvybės draudimo įmokas, atsižvelgiant į įstatymų nustatytas sąlygas ir atskaitymų ribas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įmokoms pagal naujai sudarytas trečios pakopos pensijų kaupimo ir tinkamas gyvybės draudimo sutartis ankstesnė mokesčių lengvata paprastai nebetaikoma. Pereinamojo laikotarpio atskaitymai gali likti taikomi tinkamoms sutartims, sudarytoms iki tos datos. Paprastosios privalomojo sveikatos draudimo įmokos automatiškai nesuteikia teisės į papildomą gyventojų pajamų mokesčio atskaitymą. Be to, iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinių pajamų gali būti atskaitytos kelios iš šių išlaidų, patirtų per mokestinį laikotarpį:
- Darbuotojų mokamos 2-osios pakopos pensijų įmokos, viršijančios 3 % apmokestinamųjų su darbo užmokesčiu susijusių pajamų.
- Įmokos, sumokėtos pagal iki 2025 m. sausio 1 d. sudarytas tinkamas gyvybės draudimo sutartis, gali ir toliau būti atskaitomos pagal gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, atsižvelgiant į taikomas pereinamojo laikotarpio nuostatas, naudos gavėjų reikalavimus, įstatymuose numatytus apribojimus ir kitas sąlygas. Įmokos pagal naujai sudarytas sutartis nuo 2025 m. sausio 1 d. paprastai neatitinka ankstesnio atskaitymo reikalavimų.
- Lietuvos mokesčių rezidentai gali atskaityti tinkamas išmokas už tinkamas profesinio mokymo ar aukštojo mokslo studijas, įskaitant tinkamų studijų paskolų grąžinimą, laikydamiesi įstatymų reikalavimų. Tam tikromis aplinkybėmis tinkamas išmokas gali atskaityti sutuoktinis arba tinkamas šeimos narys, kai studentas negali pasinaudoti atskaitymu. Atskaitymas nėra visuotinai neribojamas, o taikytinos taisyklės priklauso nuo studijų pobūdžio, mokėtojo ir atitinkamų įstatymų sąlygų.
- Ankstesnė laikina gyventojų pajamų mokesčio atskaita už reikalavimus atitinkančias būsto renovacijos, pastatų remonto, lengvųjų automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugas nebetaikoma 2026 m. patirtoms išlaidoms. Šie istoriniai atskaitymai neturėtų būti pateikiami kaip einamosios mokesčių lengvatos. Bet kokia galima gyventojų pajamų mokesčio lengvata turi būti įvertinta pagal atskaitymus, kurie yra aiškiai leidžiami Lietuvos teisės aktuose atitinkamais mokestiniais metais.
2026 m. Lietuvoje asmenims su negalia taikomos padidintos mėnesinės neapmokestinamosios pajamų išmokos (NPD). Asmenims, kurių dalyvavimo lygis yra 0–25 % arba atitinkama negalios klasifikacija, paprastai taikoma 1 127 EUR išmoka, o asmenims, kurių dalyvavimo lygis yra 30–55 % arba atitinkama negalios klasifikacija, paprastai taikoma 1 057 EUR išmoka. Tinkamumas priklauso nuo taikomo negalios įvertinimo ir Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatymų. Šios išmokos pakeičia pasenusias 645 EUR ir 600 EUR sumas bei ankstesnę bendrąją terminiją, pagrįstą vien darbingumu.
Company in Lithuania UAB Siūlo privačias mokesčių konsultacijas nuolatiniams ir nenuolatiniams užsienio gyventojams, planuojantiems deklaruoti pajamas Lietuvoje. Jei norite sužinoti daugiau apie užsienio gyventojų apmokestinimą Lietuvoje, mūsų atsidavusi komanda mielai suteiks individualią konsultaciją. Garantuojame konfidencialumą ir efektyvumą. Susisiekite su mūsų specialistu dabar, kad gautumėte geriausią pasiūlymą.
