Pagal Pelno mokesčio įstatymas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas „Virtuali valiuta“ yra apyvartinis turtas, kuris gali būti naudojamas kaip mokėjimo už prekes ir paslaugas priemonė. PVM tikslais kriptovaliutos, kurios atitinka sutartinių mokėjimo priemonių reikalavimus, laikomos mokėjimo priemonėmis. Žetonams, kurie yra vertybiniai popieriai arba teisės į prekes ir paslaugas, taikomas atskiras vertinimas.
Kadangi Lietuvos valstybinė valiuta yra euras, todėl visos operacijos virtualia valiuta apskaitoje perskaičiuojamos į eurus ir registruojamos eurais. Kadangi įstatymas nereglamentuoja virtualios valiutos kurso euro atžvilgiu, vidaus apskaitos taisyklėse turėtų būti užfiksuotas skelbiamo virtualios valiutos kurso, naudojamo apskaitoje, šaltinis. Atsižvelgiant į tai, kad virtualios valiutos kursas per trumpą laiką gali labai pasikeisti, organizacijos apskaitos politikoje turi būti užfiksuotas ne tik operacijos šaltinis, bet ir laikas.
VIRTUALIOSIOS VALIUTOS IŠGAVIMAS IR PARDAVIMAS
Lietuvos pelno mokesčio požiūriu, virtualios valiutos pagaminimo momentu mokestis neatsiranda.
Mokestis atsiranda, kai parduodama virtuali valiuta.
Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš pardavimo kainos atėmus virtualios valiutos pagaminimo / įsigijimo vertę.
Gamybos / įsigijimo kainą gali sudaryti visos faktiškai patirtos išlaidos, pavyzdžiui:
- Įranga
- Programinės įrangos kūrimas
- Įrangos ir programinės įrangos nusidėvėjimas
- Komunikacija
- Elektros energijos sąnaudos
- Įsigytų paslaugų išlaidos
- Darbo sąnaudos
Dokumentuose, patvirtinančiuose išlaidas, kuriomis grindžiamos išlaidos, turėtų būti visi reikalaujami apskaitos duomenys.
Ar virtualiosios valiutos kasimas (mining) ir pardavimas apmokestinamas PVM?
Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-264/14 Virtualios valiutos pardavimas (keitimas į tradicinę fiat valiutą) laikomas paslaugų pardavimu už atlygį. Nors kriptovaliutų keitimas už atlygį patenka į PVM taikymo sritį, keitimo sandoriai, susiję su kriptovaliutomis, kurios laikomos sutartinėmis mokėjimo priemonėmis, paprastai neapmokestinami PVM. Patekimas į PVM taikymo sritį nebūtinai reiškia, kad PVM turi būti skaičiuojamas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai virtualios valiutos vienetai keičiami į fiat ar kitas virtualias valiutas, apmokestinamoji vertė yra lygi maržai, t. y. skirtumui tarp pirkimo / gamybos kainos ir pardavimo kainos.
MOKĖJIMAS UŽ PREKES IR PASLAUGAS VIRTUALIĄJA VALIUTA
Mokesčių požiūriu nėra skirtumo, kaip už prekes ar paslaugas buvo sumokėta (grynaisiais pinigais, banko pavedimu ar virtualia valiuta). Kiekvieno pavedimo apskaita yra privaloma. Sandoryje turi būti registruojamas tiek įsigytos prekės ar paslaugos apmokėjimas, tiek turto (virtualios valiutos) pirkimas / pardavimas sandorio metu galiojusiu valiutos kursu.
Sąskaita, kurioje apmokamos prekės ar paslaugos virtualia valiuta, neturėtų skirtis nuo sąskaitos, kurioje apmokama tradicine valiuta. Sąskaitoje turi būti pateikti visi reikiami apskaitos duomenys. Nepriklausomai nuo valiutos, kuria bus mokama, visos sumos turi būti nurodytos eurais, t. y. virtuali valiuta turi būti konvertuota į eurus pagal rinkos valiutos kursą, galiojantį kaupimo metu.
Darbo užmokestis virtualiąja valiuta
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139(3) straipsnis, atlyginimas turi būti mokamas pinigais. Darbuotojų teikiamos prekės ir paslaugos nelaikomos atlyginimo dalimi. Taigi, visos išmokos, darbuotojui išmokėtos virtualia valiuta, laikomos su darbu susijusiomis pajamomis, nuo kurių darbdavys privalo apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti pajamų mokestį.
OPERACIJOS VIRTUALIĄJA VALIUTA
Virtualią valiutą galima įsigyti bet kokiu būdu – tiek virtualiame valiutos keitimo punkte, tiek kitose valiutos keitimo vietose.
Teisės požiūriu, virtualios valiutos pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas yra pajamos, gautos pardavus virtualią valiutą. Įsigijimo kaina gali apimti ir išlaidas, patirtas įsigyjant turtą, pavyzdžiui, komisinius ir mokesčius.
Pagal PVM įstatymo 79(1) straipsnį, jei PVM mokėtojas parduoda virtualiąją valiutą per Lietuvoje sukurtą biržą anoniminiais sandoriais, PVM mokėtojas laiko, kad virtualioji valiuta buvo parduota biržai, ir tokiu atveju sąskaitoje faktūroje birža turi būti nurodyta kaip pirkėjas. Jei virtualioji valiuta parduodama už šalies teritorijos ribų (pavyzdžiui, per kitoje valstybėje įsteigtą biržą), tokios valiutos pardavimas Lietuvoje sąskaita nepatvirtinamas.
ŽETONŲ APMOKESTINIMAS
Žetonas – tai priemonė, suteikianti jo savininkui emitento nustatytas teises (pvz., teisę į pelno, įmonės pajamų, investicijų palūkanų, teisės gauti tam tikras prekes ar paslaugas ir kt.). PVM žetonas nelaikomas virtualia valiuta, nes neatitinka virtualios valiutos apibrėžimo, t. y. jį išleidęs asmuo aiškiai apibrėžia priemonės taikymo sritį, numato tam tikrus priemonės įsipareigojimus ir kt. ir kt.
Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai žetonai neatitinka aukščiau pateikto žetono apibrėžimo ir yra traktuojami kaip virtuali valiuta arba kuponai.
Žetonų (laikomų vertybiniais popieriais) išleidimas nėra nei prekių tiekimas, nei paslaugų teikimas, todėl PVM netaikomas. Kadangi pagal PVM įstatymo 3 straipsnį prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vykdomas Lietuvoje, PVM taikomas.
Jei tarpininkavimo paslaugos teikiamos dėl žetonų, laikomų vertybiniais popieriais, tokios tarpininkavimo paslaugos, teikiamos Lietuvoje pagal PVM įstatymo 28(5) straipsnio nuostatas, neapmokestinamos. Jei tarpininkavimo paslaugos teikiamos dėl žetonų, laikomų kuponais, tokios tarpininkavimo paslaugos, teikiamos Lietuvoje, apmokestinamos taikant standartinį PVM tarifą.
FIZINIO ASMENS PAJAMOS
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, virtuali valiuta laikoma turtu, todėl pajamos iš virtualios valiutos pardavimo apmokestinamos taip pat, kaip ir kitos pajamos iš turto pardavimo. Tai reiškia, kad apmokestinamosios pajamos yra skirtumas tarp įsigijimo ir pardavimo.
Specialistai Company in Lithuania UAB mielai jums padės apskaitos paslaugos Jūsų Lietuvos kriptovaliutų įmonė.
buhalterinės apskaitos paslaugas Lietuvoje
Pagrindiniai mokesčių tarifai Lietuvoje
Lietuvoje mokesčiai taikomi daugeliui veiklų ir verslo sektorių rūšių, tačiau daugelis jų yra bendro pobūdžio ir taikomi kiekvienam verslui, veikiančiam Lietuvoje arba iš jos.
Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais ir trunka nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Tačiau įmonė gali prašyti kitokio mokestinio laikotarpio, jei jis yra lygus 12 kalendorinių mėnesių.
Beveik visus mokesčius surenka ir administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, rūpinasi tik valstybinio socialinio draudimo įmokomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (dar žinoma kaip SoDra).
2026 m. taikomi mokesčių tarifai apima: pelno mokestį – standartinį 17 % apmokestinamojo pelno tarifą; gyventojų pajamų mokestį – paprastai progresinius 20 %, 25 % ir 32 % tarifus, o tam tikroms pajamų kategorijoms taikomos atskiros taisyklės; pridėtinės vertės mokestį – standartinį 21 % tarifą; darbuotojų socialinio ir sveikatos draudimo įmokas – paprastai 19,5 % ir 3 % dalyvaujantiems pensijų kaupėjams; darbdavio įmokas – paprastai 1,77 % neterminuotoms sutartims arba 2,49 % terminuotoms sutartims, priklausančioms žemiausios profesinės rizikos kategorijai. Išskaičiuojamasis mokestis priklauso nuo pajamų kategorijos, gavėjo ir taikomų išimčių arba mokesčių sutarties. Paveldėjimo mokestis – 5 % arba 10 %, atsižvelgiant į įstatymų nustatytas išimtis.
Pelno mokestis
Tikrai verta pabrėžti, kad Lietuvos pelno mokestis yra vienas mažiausių ES, todėl Lietuva yra patraukli jurisdikcija įmonėms, siekiančioms optimizuoti savo mokesčių mokėjimus. Paprastai jį moka Lietuvos ir užsienio įmonės.
Priklausomai nuo įmonės mokesčių rezidavimo statuso, pelno mokestis apmokestinamas arba nuo pajamų, gautų Lietuvoje ir užsienyje, arba tik nuo pajamų, gautų Lietuvoje.
Rezidentės įmonės privalo mokėti pelno mokestį nuo visų pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jos gautos Lietuvoje, ar už jos ribų. Įmonė laikoma Lietuvos mokesčių rezidente, jei ji yra įregistruota Lietuvoje pagal Lietuvos įstatymus.
Nerezidentų įmonės privalo mokėti pelno mokestį šiais atvejais:
- Kai pajamos gaunamos iš ekonominės veiklos, vykdomos per nuolatines buveines, esančias Lietuvoje
- Kai pajamos gaunamos užsienio valstybėse, priskirtinos užsienio bendrovės per nuolatines buveines Lietuvoje vykdomai ekonominei veiklai
- Kai pajamos gaunamos Lietuvoje ir jas nerezidentė bendrovė gauna ne per nuolatines buveines, esančias Lietuvoje
Kriptovaliutų bendrovės turėtų atkreipti dėmesį, kad taikant pelno mokestį, kriptovaliutos laikomos trumpalaikiu turtu, kuris gali būti naudojamas prekėms ir paslaugoms apmokėti arba laikomas pardavimui.
Kitas svarbus aspektas yra įvairus pelno mokesčio taikymas. Ne kiekviena su kriptovaliutomis susijusi veikla yra apmokestinama. Kasybai ir saugumo žetonams netaikoma bendroji pelno mokesčio lengvata. Kriptovaliutos gamyba pati savaime nesukuria apmokestinamųjų pajamų, tačiau vėlesnis jos pardavimas ar keitimas gali generuoti apmokestinamąjį pelną. Lėšos, gautos išleidus žetonus, turi būti įvertintos pagal suteiktas teises ir sandorio esmę; kvalifikuoti nuosavo kapitalo įnašai skiriami nuo apmokestinamųjų pajamų.
Jei norite suprasti, kuri su kriptovaliutomis susijusi veikla yra apmokestinama jūsų įmonei, mūsų teisininkų komanda mielai jus pakonsultuos. Mes galime padėti jums orientuotis Lietuvos mokesčių sistemos labirintuose, kad galėtumėte lengvai mokėti mokesčius ir sutelkti dėmesį į savo verslo plėtrą.
Kalbant apie jūsų įmonės pelno mokesčio įmokų valdymą, turėtumėte atkreipti dėmesį į svarbiausius terminus ir procesus. Metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per penkis mėnesius ir 15 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. Avansinis pelno mokestis paprastai mokamas kas ketvirtį. Naujai įregistruoti mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už pirmąjį mokestinį laikotarpį, taip pat atleidžiami mokesčių mokėtojai, kurių apmokestinamosios pajamos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu neviršijo 300 000 EUR. Kiti mokesčių mokėtojai įmokas apskaičiuoja pagal įstatymų nustatytus metodus.
Pelno mokesčio lengvatos
Be palankaus standartinio mokesčio tarifo, Lietuvos mokesčių mokėtojai gali pasinaudoti daugybe atskaitymų ir lengvatų. Vienas iš aktualiausių kriptovaliutų verslui yra sumažintas 7 % tarifas mokestiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2026 m., taikomas tik kvalifikacinei pelno daliai, gautai komercializuojant tinkamą MTEP turtą, apskaičiuotai pagal įstatymų nustatytą formulę ir laikantis visų taikomų sąlygų, t. y. technologinių išradimų komercinio naudojimo.
Mokesčių laikotarpiais, prasidedančiais 2026 m., reikalavimus atitinkančios mažosios įmonės pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą. Pajamos per kiekvieną laikotarpį neturi viršyti 300 000 EUR, visi dalyviai turi būti fiziniai asmenys ir turi būti laikomasi susijusių subjektų apribojimų. Per tris iš eilės einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmuosius du, įmonė negali sustabdyti savo veiklos, būti likviduota ar reorganizuota, taip pat negali perleisti savo nuosavybės dalių naujiems dalyviams. Vėlesniais laikotarpiais reikalavimus atitinkančioms mažosioms įmonėms taikomas 7 % tarifas, atsižvelgiant į pajamų ribą ir susijusių subjektų apribojimus. Buvusi 10 darbuotojų riba nebetaikoma.
Kalbant apie lengvatas, susijusias su rezidavimo vietos mokesčių tikslais statusu, rezidentei bendrovei bus taikoma išimtis, jei bus įvykdytos šios sąlygos:
- Pajamos gaunamos iš ekonominės veiklos, kurią Lietuvos įmonė vykdo per nuolatines buveines, esančias EEE šalyje arba šalyje, su kuria Lietuva yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo panaikinimo sutartį
- Tokios pajamos apmokestinamos lygiaverčiu mokesčiu atitinkamoje šalyje
Gyventojų pajamų mokestis
Lietuvoje, jei asmeninės pajamos gaunamos iš darbo, gyventojų pajamų mokestis yra darbo užmokesčio struktūros dalis, o tai reiškia, kad darbdavys yra atsakingas už mokesčio išskaičiavimą iš darbo užmokesčio. 2026 m. darbo užmokesčio pajamoms taikomi progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai: 20 % atitinkamai metinių pajamų daliai iki 83 237,40 EUR, 25 % – daliai nuo 83 237,40 EUR iki 138 729 EUR ir 32 % – daliai, viršijančiai 138 729 EUR. Kitos pajamos, įtrauktos į įstatymų nustatytą metinį sumavimą, gali turėti įtakos taikomai grupei. Bet kokia taikytina neapmokestinamoji suma apskaičiuojama atskirai.
Darbuotojo gyvenamosios vietos statusas lemia, kokios pajamos yra apmokestinamos. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo mokėti gyventojų pajamų mokesčio įmokas už visas pajamas, gautas Lietuvoje ir užsienyje.
Nenuolatiniai gyventojai privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį tik už pajamas, gautas Lietuvoje. Tai apima pajamas, gautas iš darbo santykių, nuolatinės savarankiškos veiklos, išmokėtas sumas, išmokas valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir kitas pajamas.
Norint nustatyti gyvenamosios vietos statusą, asmuo turėtų atsižvelgti į šias sąlygas:
- Jis/ji per mokestinį laikotarpį yra Lietuvoje bent 183 dienas
- Jis/ji yra Lietuvoje ne trumpiau kaip 280 dienų per du iš eilės einančius mokestinius laikotarpius ir ne trumpiau kaip 90 dienų bet kuriuo iš tokių mokestinių laikotarpių
Pridėtinės vertės mokestis
Lietuvos įmonė privalo registruotis PVM mokėtoja, kai atlygis už PVM apmokestinamus tiekimus, vykdomus Lietuvoje, viršija 45 000 EUR einamaisiais ar ankstesniais kalendoriniais metais. Registruotis gali reikėti ir esant mažesniam nei ši riba, įskaitant tam tikras paslaugas, įsigytas iš užsienio tiekėjų, kvalifikuotas paslaugas, teikiamas įmonėms kitose ES valstybėse narėse, arba prekių įsigijimus ES viduje, viršijančius 14 000 EUR. Kita vertus, ne kiekvienas su kriptovaliutomis susijęs produktas ar veikla yra PVM objektas.
PVM taikymo tikslais kriptovaliutos laikomos mokėjimo priemone, lygiaverte teisėtai mokėjimo priemonei, nepaisant skirtingų Lietuvos banko nuomonių.
Mokėjimai, susiję su kriptovaliutomis, PVM tikslais turi būti traktuojami kaip finansiniai sandoriai tol, kol sandorio šalys priima kriptovaliutas kaip mokėjimo priemonę. Atitinkamai, kriptovaliutos negali būti laikomos trumpalaikiu turtu PVM požiūriu.
PVM apmokestinimas priklauso nuo konkretaus sandorio. Kriptovaliutų keitimo paslaugos, susijusios su sutartinėmis mokėjimo priemonėmis, paprastai neapmokestinamos PVM. Kasimas be identifikuojamo kliento ir tiesioginio atlygio paprastai nepatenka į PVM taikymo sritį. Žetonų siūlymas gali nepatekti į taikymo sritį, būti atleistas nuo PVM arba apmokestinamas, priklausomai nuo atstovaujamų teisių ir sandorio esmės. Tokios paslaugos kaip konsultavimas, reklama ir tam tikros saugojimo ar platformos paslaugos automatiškai neatitinka finansinių paslaugų atleidimo nuo PVM reikalavimų.
Nors standartinis mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniu mėnesiu, įmonė, kurios ekonominės veiklos apyvarta per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 300 000 EUR, gali prašyti, kad mokestinis laikotarpis sutaptų su kalendoriniu ketvirčiu.
Valstybinis socialinis draudimas
Kai kriptovaliutų bendrovė įdarbina žmones, ji privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, nes jos yra darbo užmokesčio struktūros dalis. 2026 m. standartinis darbdavio įmokų tarifas už neterminuotą darbo sutartį paprastai yra 1,77 % bendrųjų pajamų darbdaviams, priklausantiems žemiausios profesinės rizikos kategorijai, įskaitant taikomus fondo įmokas. Aukštesnės profesinės rizikos kategorijoms taikomi didesni tarifai. Kita dalis – 19,5 % – išskaičiuojama iš darbuotojo atlyginimo. Jei asmuo dirba pagal terminuotą sutartį, darbdavio įmokos padidėja iki 2,49 %.
Darbuotojas privalo užsiregistruoti Socialinio draudimo mokesčių inspekcijoje prieš pradėdamas dirbti. Tai galima padaryti užpildžius ir pateikus 1-SD formą, kuri iš esmės yra pranešimas apie valstybinio socialinio draudimo pradžią.
Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimai kartu su atitinkamomis ataskaitomis siunčiami iki kito mėnesio 15 dienos arba iki kitos darbo dienos, jei 15 diena yra savaitgalis arba valstybinė šventė.
Jei jums reikia išsamesnio paaiškinimo, kokius mokesčius jūsų kriptovaliutų bendrovė turėtų mokėti Lietuvoje ir kaip juos optimizuoti, kreipkitės į mūsų komandą adresu Company in Lithuania UAB mielai suteiks daugiau nurodymų. Susisiekite su mumis šiandien ir gaukite individualiai pritaikytą konsultaciją, kuri padės jums sėkmingai plėtoti savo verslą.
