Kriptovaliutos tampa vis populiaresnės ne tik kaip investavimo būdas, bet ir kaip trumpalaikės finansinės naudos gavimo strategija. Lietuvoje asmenų atliekamų kriptovaliutų operacijų apmokestinimas priklauso nuo to, ar veikla kvalifikuojama kaip atsitiktinis asmeninio turto perleidimas, ar savarankiška ekonominė veikla. Atsitiktinės kriptovaliutų operacijos paprastai apmokestinamos pagal taisykles, taikomas turto, kuriam netaikoma privaloma registracija, perleidimui. Tačiau sisteminga kriptovaliutų prekyba, vykdoma savarankiškai, nuolat ir siekiant gauti ekonominės naudos, gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, reikalaujanti registracijos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI). Klasifikacija priklauso nuo faktinio veiklos pobūdžio, o ne vien nuo operacijų skaičiaus.
Kriptovaliutų pelnas gali atsirasti, kai kriptovaliutos parduodamos už fiat valiutą, keičiamos į kitą kriptovaliutą arba naudojamos prekėms ar paslaugoms įsigyti. Kiekvienas perleidimas gali būti apmokestinamas įvykis, net jei į banko sąskaitą neišimamos lėšos. Vien kriptovaliutos laikymas, įskaitant nerealizuotą jos rinkos vertės padidėjimą, paprastai nesukelia gyventojų pajamų mokesčio. Pajamoms, gautoms iš kasybos, steikingo, atlygio ar kitos su kriptovaliutomis susijusios veiklos, gali būti taikomos atskiros apmokestinimo taisyklės, priklausomai nuo jų pobūdžio ir klasifikacijos.
Apmokestinamasis pelnas = perleidimo vertė – dokumentais pagrįsta įsigijimo kaina – leistinos sandorio išlaidos. Kriptovaliutų sandorių, nesusijusių su įregistruota individualia veikla, apmokestinamasis pelnas paprastai apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp perleidimo pajamų ir dokumentais pagrįstos įsigijimo kainos, atsižvelgiant į leistinas privalomas sandorio išlaidas ir taikomas įstatymines lengvatas. Kai viena kriptovaliuta keičiama į kitą, gauto kriptoturto rinkos vertė gali būti svarbi nustatant perleidimo pajamas ir naujai įsigyto turto įsigijimo kainą.
Kriptovaliutų apmokestinimas atsitiktinai prekiaujantiems asmenims
Lietuvos mokesčių rezidentams, kurių kriptovaliutų operacijos nelaikomos individualia veikla, pelnas paprastai apmokestinamas pagal taisykles, taikomas turto, kuriam netaikoma privaloma registracija, perleidimui. Bendram kvalifikuotam pelnui, gautam iš tokio turto perleidimo, paprastai taikoma 2 500 EUR metinė neapmokestinamoji vertė, atsižvelgiant į įstatymų nustatytas sąlygas. Nuo 2026 m. sausio 1 d. apmokestinamajam pelnui ir kitoms kvalifikuotoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, paprastai taikomas 15 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas, neviršijant metinės 12 vidutinių nacionalinių darbo užmokesčio ribos (27 745,80 EUR 2026 m.). Daliai, viršijančiai šią ribą, gali būti taikomi progresiniai 20 %, 25 % arba 32 % tarifai, priklausomai nuo mokesčių mokėtojo bendrų atitinkamų metinių apmokestinamųjų pajamų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. kriptovaliutų pelno, gauto ne iš individualios veiklos, apmokestinimą paprastai reglamentuoja progresinės gyventojų pajamų mokesčio taisyklės, taikomos kvalifikuotoms ne darbo pajamoms. 15 % tarifas taikomas iki 12 vidutinių nacionalinių darbo užmokesčių (2026 m. – 27 745,80 EUR). Pajamos, viršijančios šią ribą, gali būti apmokestinamos 20 % tarifu iki 36 vidutinių nacionalinių darbo užmokesčių (83 237,40 EUR), 25 % tarifu – atitinkamai daliai nuo 36 iki 60 vidutinių nacionalinių darbo užmokesčių (nuo 83 237,40 EUR iki 138 729 EUR) ir 32 % tarifu – daliai, viršijančiai 60 vidutinių nacionalinių darbo užmokesčių (138 729 EUR). Taikomos ribos nustatomos pagal atitinkamus mokestinius metus. Dividendams paprastai taikomas atskiras 15 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas ir jie neturėtų būti automatiškai įtraukiami į tą patį progresinio mokesčio skaičiavimą.
Kriptovaliutų apmokestinimas įregistruotą individualią veiklą vykdantiems asmenims
Fiziniai asmenys turi registruotis kaip savarankiškai dirbantys kriptovaliutų prekiautojai, jei jų prekybos veikla:
- Vyksta per ilgesnį laiką
- Skirta reguliarioms pajamoms ar kitai ekonominei naudai gauti
- Atliekamas savarankiškai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. pajamoms iš registruotos individualios veiklos paprastai taikomas 20 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas, sumažintas taikomu pajamų mokesčio kreditu, kai metinis apmokestinamasis pelnas neviršija 42 500 EUR. Faktinis mokesčio tarifas yra 5 % metiniam apmokestinamajam pelnui iki 20 000 EUR ir palaipsniui didėja iki 20 %, kai apmokestinamasis pelnas artėja prie 42 500 EUR. Kai metinis apmokestinamasis pelnas viršija 42 500 EUR, pajamų mokesčio kreditas nebetaikomas, o visoms atitinkamoms apmokestinamosioms pajamoms taikomi progresiniai 20 %, 25 % arba 32 % gyventojų pajamų mokesčio tarifai, priklausomai nuo bendrų metinių apmokestinamųjų pajamų. Registruoti asmenys taip pat gali būti įpareigoti mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, atsižvelgiant į taikomas įmokų bazes, lubas ir išimtis.
Pajamų administravimas ir terminai
Lietuvos mokesčių rezidentai privalo deklaruoti apmokestinamas kriptovaliutų pajamas savo metinėje gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje, kai deklaracijos pateikimo reikalaujama pagal galiojančius teisės aktus. Standartinis deklaracijos pateikimo ir mokesčio sumokėjimo terminas yra kitų metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atsižvelgiant į įstatymų numatytus koregavimus, kai terminas sutampa su savaitgaliu ar valstybine švente. Pajamos iš retkarčiais gautos kriptovaliutų pardavimo ir pajamos iš registruotos individualios veiklos turi būti deklaruojamos pagal atitinkamas pajamų kategorijas. Mokesčių mokėtojai turėtų tvarkyti įsigijimo išlaidų, pardavimo pajamų, sandorių datų, valiutų kursų ir susijusių mokesčių įrašus, kad galėtų pagrįsti savo mokesčių skaičiavimus.
Lietuvos bankams, finansų įstaigoms ir tam tikriems kriptovaliutų paslaugų teikėjams taikomi atitinkami sandorių stebėsenos, pinigų plovimo prevencijos ir mokesčių informacijos teikimo įpareigojimai. Tačiau ne kiekvienas su kriptovaliutomis susijęs mokėjimas, gautas per Lietuvos banką, automatiškai deklaruojamas kaip apmokestinamos kriptovaliutų pajamos. Nuo 2026 m. sausio 1 d. ES DAC8 sistema nustato papildomus mokesčių deklaravimo reikalavimus reikalavimus atitinkantiems kriptovaliutų paslaugų teikėjams, įskaitant nurodytos informacijos apie praneštinas kriptovaliutų operacijas rinkimą ir teikimą. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis paprastai apima 2026 m. atliktas operacijas, o atitinkama informacija pateikiama 2027 m. Asmenys išlieka atsakingi už teisingą apmokestinamųjų kriptovaliutų pajamų apskaičiavimą ir deklaravimą, neatsižvelgiant į tai, ar bankas, ar kriptovaliutų paslaugų teikėjas teikia informaciją atskirai.
Norite atidaryti įmonę ar pradėti verslą Lietuvoje? Kompetentingi specialistai... Company in Lithuania UAB yra pasirengę suteikti vertingų įžvalgų ir patarimų apskaitos ir įmonių steigimo procesai LietuvojeBe to, mes siūlome pagalbą gaunant finansinės licencijos ir įdarbinant personalą. Norėdami sužinoti, kaip galime padėti, prašome kontaktai.
