Pradėti verslą Lietuvoje

Smulkusis verslas yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl jo dalyviai neatsako už neįvykdytus smulkaus verslo įsipareigojimus savo turtu. Smulkų verslą Lietuvoje gali kurti ne daugiau kaip 10 asmenų. Iš principo smulkusis verslas gali vykdyti bet kokią veiklą, kuri nėra draudžiama įstatymų.

Steigiant smulkųjį verslą, minimalus įstatinis kapitalas nereikalingas, tačiau jo dalyviai moka bendrijos narių susirinkime nustatyto dydžio įnašus. Uždirbtas pelnas paprastai paskirstomas proporcingai narių įnašų dydžiui. Smulkųjį verslą valdo narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad įstatymas tiksliai nenurodo, kaip bendrijos nariai turėtų dalytis pelnu ir spręsti kitus veiklos klausimus, todėl nenustačius pirmiausia aiškios sprendimų priėmimo tvarkos, įmonės valdymas šioje verslo formoje gali tapti sudėtingesnis.

Smulkaus verslo (MV) kūrimas: nuo ko pradėti?

Norėdami įkurti savo įmonę ir pasirinkti UAB, pirmiausia pasirinkite jos pavadinimą, surinkite steigėjų duomenis ir nustatykite jos registruotą adresą. Jei kuriate smulkųjį verslą kaip vieną subjektą, jums tereikia parengti registracijos aktą ir nuostatus, tačiau jei įmonės nekuriate vienas, svarbu sudaryti smulkaus verslo steigimo sutartį ir gauti visų steigėjų parašus. Palyginti su UAB steigimu, UAB steigimas yra daug lengvesnis ir trunka trumpiau, tačiau vis tiek svarbu ją teisingai įregistruoti.

Svarbiausi smulkaus verslo privalumai Lietuvoje:

• Ribota dalyvių atsakomybė – įmonės bankroto atveju smulkaus verslo nariai rizikuoja tik sumokėtu įnašu, taip apsaugodami savo arba savo šeimos turtą.
• Steigimui nereikia minimalaus įstatinio kapitalo.
• Vadovo turėti nebūtina.
• Nariai neprivalo turėti darbo santykių su mažąja įmone, kurios nariai jie yra.
• Bankrutuoti nėra sunku – smulkaus verslo dalyvis gali lengvai parduoti arba perleisti dalyvio teises kitiems asmenims. Taip pat dalyvis gali palikti smulkųjį verslą atsiimdamas sumokėtą įnašą.

Būtini duomenys smulkaus verslo steigimui:

• Steigiamos įmonės pavadinimas;
• Steigėjo (-ų) duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas ir deklaruota gyvenamoji vieta;
• Registruotos įmonės adresas.

Svarbiausi smulkaus verslo trūkumai yra šie:

• Bendrovės steigėjas ir narys gali būti tik fizinis asmuo.
• Ribotas steigėjų skaičius – smulkųjį verslą gali įsteigti ne daugiau kaip 10 asmenų.
• Nenustačius aiškios pelno paskirstymo ir balsavimo tvarkos, ateityje gali būti sunku išspręsti ginčus tarp smulkaus verslo narių.

Smulkaus verslo kūrimas Lietuvoje internetu

Smulkų verslą galite kurti elektronine ir neelektronine forma. Kuriant SMU elektronine forma, galite naudoti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtus standartinius smulkaus verslo steigimo dokumentus. Taigi, pradedančiajam verslininkui labai palengvinamas smulkaus verslo kūrimas, nes pasitelkus šiuos pavyzdinius steigimo dokumentus, galima greitai ir paprastai parengti nuostatus, steigimo sutartį ar steigiamo smulkaus verslo registravimo aktą.

• Žinoma, standartiniai smulkaus verslo steigimo dokumentai ne visada gali atitikti kuriamo verslo poreikius, todėl SB steigimo dokumentus galima parengti ir savarankiškai, nesivadovaujant jau parengtais pavyzdiniais dokumentais. Tačiau tokiu atveju Jums taip pat reikės notaro paslaugų, kuris turės patvirtinti parengtų dokumentų autentiškumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Notarui patvirtinus, kad Jūsų kuriamą smulkaus verslo įregistruoti galima, turėsite pateikti visus reikiamus dokumentus Juridinių asmenų registrui („Registrų centrui“) įprastu būdu, o ne elektroniniu būdu.
• Žinoma, jei įmanoma, rekomenduojame pasinaudoti moderniomis technologijomis ir savo smulkųjį verslą registruoti elektroniniu būdu. SB registravimas internetu yra daug greitesnis. SB internetu galėsite užregistruoti per 2–3 darbo dienas, o pas notarą registracijos procesas gali užtrukti visą savaitę. Taip pat nepamirškite, kad apsilankę pas notarą, taip pat turėsite sumokėti už jo paslaugas.

* Valstybės įmonės „Registrų centro“ dokumentų patikrinimas gali užtrukti nuo 1 iki 3 darbo dienų.

Ką iš tikrųjų reikėtų žinoti ir apie ką pagalvoti prieš pradedant smulkųjį verslą LIETUVOJE?

• Registruotos įmonės adresas. Mažoji įmonė yra juridinis asmuo ir, kaip ir visi juridiniai asmenys, ji privalo turėti savo juridinį adresą (registracijos adresą). Jei turite patalpas, kuriose galite įregistruoti įmonę ir nėra bendrasavininkų, kurie tam prieštarautų, problemų dėl registruotos įmonės adreso nekils. Tačiau jei tokių patalpų neturite, paprasčiausias sprendimas būtų įsigyti registracijos adresą iš tokią paslaugą siūlančių įmonių.
• Kapitalo formavimas. Smulkaus verslo steigėjai turi iš anksto nuspręsti dėl įnašų į smulkųjį verslą dydžio ir tvarkos. Įprastu atveju į smulkųjį verslą gali būti įnešami piniginiai arba nepiniginiai įnašai. Nepiniginį įnašą turi įvertinti turto vertintojas. Nepiniginiais įnašais laikomas kilnojamasis (baldai, kompiuterinė įranga ir kt.) ir nekilnojamasis (patalpos, žemė ir kt.) turtas arba turtinės teisės. Kapitalo formavimas yra labai svarbus smulkaus verslo veiklos aspektas, nes šis etapas paprastai taip pat yra glaudžiai susijęs su smulkaus verslo pelno paskirstymo procedūra.
• Mažos įmonės (MV) valdymo struktūra. Joks verslas negali veikti efektyviai ir sėkmingai be gerai organizuoto sprendimų priėmimo proceso, todėl bene svarbiausias dalykas, apie kurį reikia pagalvoti prieš kuriant SB, yra jos valdymo struktūra. Iš principo, smulkųjį verslą galima valdyti dviem būdais:

1. Mažosios įmonės narių susirinkimas – šiuo atveju narių susirinkimas yra vienasmenis juridinio asmens valdymo organas. Narių susirinkimas gali paskirti vieną mažosios įmonės narį savo atstovu ir suteikti jam tam tikras teises ir pareigas valdyti mažosios įmonės veiklą.
2. Smulkaus verslo narių susirinkimas ir vadovas – šiuo atveju smulkųjį verslą valdo narių susirinkimas ir vadovas, su kuriuo turėtų būti sudaryta oficiali (civilinė) sutartis. Svarbu nepamiršti, kad vadovu gali būti ir smulkaus verslo narys.

Kadangi svarbiausius sprendimus mažųjų įmonių valdyme priima ST narių susirinkimas, svarstant būsimą verslo struktūrą, labai svarbu pagalvoti apie šių susirinkimų organizavimą. Susirinkimo sprendimai turėtų būti priimami balsuojant, o kiekvieno mažųjų įmonių nario balsų skaičius paprastai priklauso nuo įnašo dydžio. Sprendimas gali būti laikomas priimtu, jei už jį surinkta daugiau nei pusė ST narių balsų. Priimant kai kuriuos strateginius sprendimus (pavyzdžiui, metinio pelno paskirstymas, naujo nario priėmimas, pelno išmokėjimas avansu ir kt.), gali būti naudojamas ir dviejų trečdalių ar net vienbalsis sprendimų priėmimo mechanizmas. Žinoma, mažųjų įmonių nuostatuose galima nustatyti kitokią jos narių susirinkimo organizavimo tvarką, atsižvelgiant į kuriamo verslo poreikius.

• Sandorių sudarymasPlėtojant verslą, nuolat tenka sudaryti įvairius verslo sandorius, todėl sandorių procedūra yra dar vienas organizacinis aspektas, kuris, jei tinkamai neapgalvotas, gali rimtai apsunkinti jūsų SB atidarymą ir tolesnę verslo veiklą. Dažniausiai teisės sudaryti sandorius paskirstomos tokia tvarka:

1. Tuo atveju, kai smulkaus verslo valdymo organas yra jo narių susirinkimas, sprendimai dėl kiekvieno sandorio sudarymo priimami smulkaus verslo narių susirinkime. Priėmus sprendimą sudaryti sandorį, administraciniai veiksmai sandoriui sudaryti pavedami smulkaus verslo atstovui.
2. Tuo atveju, kai mažoji įmonė turi vadovą, kaip vienasmenį valdymo organą, vadovas turi teisę veikti ST vardu ir savarankiškai sudaryti sandorius. Žinoma, mažosios įmonės nuostatuose gali būti numatyti tam tikri apribojimai sandoriams, kurių vertę gali sudaryti pats ST vadovas ir kuriems reikalingas mažosios įmonės narių susirinkimo pritarimas.

• Darbuotojų samdymas. Ne paslaptis, kad plėtojant bet kokį verslą, dažnai tenka samdyti tam tikrus darbuotojus, kurie savo žiniomis gali prisidėti prie jūsų verslo sėkmės. O kaip dėl mažųjų įmonių? Taigi, mažosios įmonės gali samdyti darbuotojus ir sudaryti darbo sutartis. Darbo sutartys turi būti sudaromos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Darbuotojų pareigybių skaičių ir jiems mokamą atlyginimą paprastai tvirtina ST narių susirinkimas. Darbo sutartis su darbuotojais turėtų sudaryti mažosios įmonės atstovas arba vadovas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pats mažosios įmonės narys negali turėti jokių darbo santykių su mažąja įmone. Būtinai tai turėkite omenyje planuodami ST veiklą!
• Pelno paskirstymas. Pinigai yra viena dažniausių verslo partnerių nesutarimų priežasčių, todėl visos su finansais susijusios procedūros turėtų būti aiškios ir nedviprasmiškos. Mažosios įmonės nuostatuose turėtų būti aiškiai nustatytos SB pelno paskirstymo taisyklės, dalyviui priklausančios pelno dalies apskaičiavimo tvarka ir kiti svarbūs niuansai. Pažymėtina, kad mažosios įmonės išsiskiria ir tuo, kad čia pelnas gali būti paskirstytas dar nepasibaigus finansiniams metams, todėl bendrijos taisyklėse taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta pelno paskirstymo tvarka iš anksto.

Smulkiojo verslo apskaita ir mokesčiai

Atidarę smulkųjį verslą Lietuvoje ir pradėję veiklą, neišvengiamai susidursite su būtinybe registruoti visas SB finansines operacijas. Juk jūsų versle bus daug įvairių ūkinių ir finansinių veiksmų, kuriuos turėsite reguliariai registruoti, grupuoti, apibendrinti ir apskaičiuoti. Tinkamai tvarkoma SB apskaita leis jums sudaryti tikslų verslo balansą, sužinoti pelną ir nuostolius, taip pat apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

Smulkaus verslo apskaita labai panaši į uždarosios akcinės bendrovės apskaitą. Nors nebūtina samdyti buhalterio tvarkyti AB apskaitą ir taikomi tam tikri supaprastinimai (pavyzdžiui, finansinių metų pabaigoje tereikia parengti balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir supaprastintą aiškinamąjį raštą), tikrai nereikėtų manyti, kad AB apskaita gali būti tvarkoma taip pat laisvai, kaip ir individualios įmonės. Tačiau teisės aktai numato gana aiškius ir griežtus reikalavimus, kurių turės laikytis smulkaus verslo dalyviai.

ST narių susirinkime paprastai nusprendžiama, kas bus atsakingas už mažų įmonių apskaitą. Galimybių įvairovė yra išties didelė, nes mažoje įmonėje apskaitą gali tvarkyti:

• Vienas iš smulkaus verslo narių
• SB darbuotojas, įdarbintas pagal darbo sutartį
• Individualus buhalteris
• SB įmonės apskaitos paslaugos

Populiarios paslaugos

• Įmonės registracija
• Paruoštos įmonės pirkimas
• Įmonės steigimas Lietuvoje pagal įgaliojimą
• Dukterinės įmonės / filialo registracija Lietuvoje

Atvejai

• UAB steigimas Lietuvoje su kliento prekės ženklu be asmeninio vizito
• Paruoštos, daugiau nei trejų metų senumo įmonės pirkimas Lietuvoje dalyvavimui konkurse
• Pagalba Indijos verslininkui atidarant verslą ir gaunant leidimą gyventi Lietuvoje

Smulkusis verslas – mokesčiai, kuriuos teks mokėti

Pagrindiniai smulkaus verslo mokesčiai yra šie:

• Pelno mokestis. Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 17 %. Tinkamos mažos įmonės, įskaitant mažąsias bendrijas (MB), gali taikyti 7 % lengvatinį pelno mokesčio tarifą, jei jų metinės pajamos neviršija 300 000 EUR ir jos atitinka taikomas įstatymų sąlygas. Tinkamos naujai įsteigtos įmonės per pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali pasinaudoti 0 % pelno mokesčio tarifu. Nuo 2026 m. nebetaikomas ankstesnis bendras apribojimas, pagal kurį reikalavimus atitinkančiose įmonėse dirbo iki 10 darbuotojų. Papildomi nuosavybės, susijusių šalių ir verslo tęstinumo reikalavimai gali turėti įtakos tinkamumui. Tačiau šia sąlyga galite pasinaudoti tik tuo atveju, jei jūsų MB nebuvo sustabdytas trejus kalendorinius metus iš eilės, įskaitant pirmuosius veiklos metus, MB nebuvo likviduota, reorganizuota ar perduota naujiems dalyviams. Panašiai, mažos įmonės nariai negali turėti daugiau kaip 50 % akcijų, pajų ar interesų kitose įmonėse.
• Vertė Pridėtinis mokestis (PVM). Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įmonės paprastai privalo registruotis PVM mokėtojais, kai jų apmokestinamoji apyvarta iš veiklos, vykdomos Lietuvoje, viršija 45 000 EUR per einamuosius arba praėjusius kalendorinius metus. PVM mokėtojo registracijos taip pat gali reikėti, kai ES viduje įsigytų prekių vertė viršija 14 000 EUR per einamuosius arba praėjusius kalendorinius metus. Papildomos PVM registravimo ir ataskaitų teikimo prievolės gali atsirasti dėl tarpvalstybinių paslaugų ir kitų sandorių, net jei nebuvo viršyta vidaus apyvartos riba. Tinkamos įmonės, laikydamosi įstatymų nustatytų sąlygų, gali taikyti smulkaus verslo PVM atleidimo schemą.
• Nekilnojamojo turto mokestis. Jei nekilnojamasis turtas registruotas mažos įmonės vardu, tuomet taip pat gali tekti mokėti 0,3–3 procentų nekilnojamojo turto mokestį. Tikslų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustato vietos savivaldybės.
• Socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos. 2026 m. Lietuvos mažųjų bendrijų (MB) nariai paprastai moka bendras VSD ir PSD įmokas, kurios sudaro 20,81 % nuo taikytinos įmokų bazės už asmeniniams poreikiams išsiimtas lėšas. Iki 2026 m. birželio 30 d. įmokų bazė paprastai sudarė 50 % tokių išimtų lėšų. Nuo 2026 m. liepos 1 d. įmokų bazė padidėjo iki 90 %. Papildomame antros pakopos pensijų kaupime dalyvaujantys nariai paprastai moka papildomą 3 % įmoką. Taip pat gali būti taikomos įstatymų numatytos išimtys, minimalios mėnesinės PSD įmokos ir metinės įmokų ribos.

Taip pat apmokestinamos pajamos iš verslo veiklos:

• Smulkaus verslo nario dividendai. Pajamos iš smulkaus verslo paskirstyto pelno (dividendai) apmokestinamos 15 % gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Šios pajamos laikomos B klasės pajamomis, todėl metų pabaigoje pats SB narys privalo pateikti pajamų deklaraciją mokesčių inspekcijai ir sumokėti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (GPM).
• Lėšos išimamos smulkaus verslo nario asmeniniams poreikiams. Nors SB narys negali gauti atlyginimo iš bendruomenės, jis turi teisę gauti išmokas avansu išmokant smulkaus verslo pelną. Tokios smulkaus verslo nario pajamos priskiriamos pajamoms, susijusioms su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, todėl pagal mokėjimo tvarką (GPM) jos laikomos B klasės pajamomis, nuo kurių SB narys pats privalo deklaruoti ir sumokėti (GPM) 20 % sumos tarifu. Taip pat iš 50 % asmeniniams poreikiams išimamų lėšų sumos smulkaus verslo įmonės turės sumokėti 6,98 % privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD) ir 13,83 % valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD).
• Mažosios bendrijos (MB) nario, veikiančio kaip jos vadovas pagal civilinės tarnybos sutartį, gaunamas atlyginimas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu pagal tokioms pajamoms taikomas taisykles. Nuo 2026 m. kvalifikuotoms ne iš darbo santykių gautoms pajamoms, neviršijančioms metinės 12 vidutinių nacionalinių darbo užmokesčių ribos (27 745,80 EUR 2026 m.), paprastai taikomas 15 % tarifas. Sumoms, viršijančioms taikomą ribą, gali būti taikomi progresiniai 20 %, 25 % ir 32 % tarifai, priklausomai nuo mokesčių mokėtojo bendrų atitinkamų metinių apmokestinamųjų pajamų. Klasifikavimas, deklaravimo reikalavimai ir taikytini socialinio draudimo įsipareigojimai turi būti vertinami atskirai. Šios pajamos laikomos B klasės pajamomis, todėl pasibaigus metams, pats mažosios įmonės vadovas privalo pateikti pajamų deklaraciją mokesčių inspekcijai ir sumokėti mokėtinus mokesčius (GPM). Nuo šių pajamų neapmokestinamos PSD ir VSD įmokos.
• Mažosios bendrijos (MB) vadovui, kuris nėra MB narys pagal civilinės tarnybos sutartį, mokamas atlyginimas paprastai priskiriamas A klasės pajamoms, o MB yra atsakinga už taikomo gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimą ir sumokėjimą. Nuo 2026 m. atitinkami mokesčių tarifai priklauso nuo pajamų klasifikacijos ir gavėjo bendrų metinių apmokestinamųjų pajamų, o gali būti taikomi 15 %, 20 %, 25 % arba 32 % tarifai. Ankstesnė nuoroda į 84 vidutinių darbo užmokesčių ribą yra pasenusi. Socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos taip pat gali būti taikomos MB vadovui, kuris nėra MB narys, gaunamam atlyginimui. Jei pajamos viršija 84 vidutinius darbo užmokesčius (VDU), gautos pajamos bus apmokestinamos 32 procentų (GPM) tarifu. 2026 m. Mažosios bendrijos (MB) vadovo, kuris nėra MB narys pagal civilinės tarnybos sutartį, gaunamas atlyginimas paprastai apmokestinamas bendromis 15,70 % socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, atsižvelgiant į taikomas įstatymų taisykles ir įmokų lubas. Papildomas 3 % pensijų įmokos dydis gali būti taikomas, jei valdytojas dalyvauja papildomoje antros pakopos pensijų kaupimo programoje.

Bendra informacija apie Lietuvą

Iš visų Baltijos regione esančių šalių Lietuva yra tinkamiausia tiems užsieniečiams, kurie nori pradėti naują verslo plėtros etapą, taip pat gauti leidimą gyventi ar pilietybę vienoje iš stabilių ir aplinkai nekenksmingų Europos šalių.

Atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva greitai perėjo prie stabilios rinkos ekonomikos. Tai lėmė aktyvi valstybės politika ir šalies vyriausybės teikiama parama verslui.

Taigi, Lietuva užima 15 vietą laisviausių pasaulio ekonomikų reitinge, 11 vietą pagal verslo pradžios paprastumą ir 2 vietą Europoje pagal investicinio patrauklumo indeksą.

Užsienio kapitalo pritraukimas į Lietuvą tapo vienu iš svarbiausių valstybės strateginių tikslų. Tai darydama, Lietuvos vyriausybė daugiausia dėmesio skiria naujų darbo vietų kūrimui, įtraukiant Lietuvos specialistus.

Verslo atidarymas Lietuvoje turi daug privalumų, įskaitant:

• Mažos darbuotojų išlaikymo išlaidos, palyginti su kitomis ES šalimis
• Gerai išvystyta infrastruktūra
• Nuo 2026 m. pelno mokestis yra 17 %. Sumažintas 7 % tarifas taikomas reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus. Naujai įsteigtos įmonės, atitinkančios reikalavimus, gali gauti 0 % pelno mokesčio tarifą per pirmuosius du mokestinius laikotarpius. Ankstesnis bendras 10 darbuotojų apribojimas nebetaikomas.
• Galimybė patekti į pasaulinę ES rinką
• PVM grąžinimo galimybė
• 4 bendravimo kalbos: lietuvių, anglų, rusų ir lenkų
• Minimalus mokesčių patikrinimų skaičius
• Greitas internetas ir pažangios IT visose verslo srityse
• Greičiausias pasaulyje viešasis „Wi-Fi“ ir didžiausias plačiajuosčio ryšio greitis

Dėl pastarojo pranašumo Lietuva pirmauja Europoje pagal viešųjų internetinių paslaugų naudojimą, todėl 99 % verslininkų savo veikloje naudojasi šia paslauga.

leidimas nuolat gyventi ir pilietybė Lietuvoje

Jei nuspręsite persikelti į ES ir pradėti savo verslą, Lietuva yra gera vieta pradėti. Ypač atsižvelgiant į tai, kad verslo imigracija yra labiausiai paplitęs būdas gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Turint leidimą gyventi, galima naudotis visomis Europos rezidento privilegijomis, įskaitant judėjimą Šengeno erdvėje, nekilnojamojo turto pirkimą, verslo vykdymą ir kt.

Norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje, užsienio verslininkas turėtų atsižvelgti į šiuos dalykus:

1. Įmonė, kurioje dirba kandidatas, norintis gauti leidimą pasilikti, turi veikti bent 6 mėnesius prieš pateikdama prašymą gauti leidimą pasilikti
2. Lietuvos įmonės įstatinio kapitalo dydis turi būti ne mažesnis kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų turi būti užsienio piliečio investuotos lėšos
3. Užsieniečiui priklausančių akcijų bendra vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 visos bendrovės akcijų vertės
4. Įmonėje dirba ne mažiau kaip 3 darbuotojai, kurie yra Lietuvos piliečiai arba užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje
5. Bendrovės darbuotojų (nurodytų 4 punkte) atlyginimas turi būti ne mažesnis kaip 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai Lietuvoje

Jei įsteigiama užsienio įmonės atstovybė ar filialas, jų direktorius ar specialistas turi teisę kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje, jei:

1. Bent pastaruosius 1 metus dirbo užsienio įmonėje, kuri yra atstovybės ar filialo steigėja
2. Atstovybės ar filialo veiklai būtinos užsieniečio profesinės žinios arba kvalifikacija

Laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpis priklauso nuo teisinio gyvenimo pagrindo ir individualių pareiškėjo aplinkybių. Leidimai gyventi, pagrįsti verslo veikla, paprastai išduodami iki dvejų metų laikotarpiui, o kitų kategorijų gyventojams gali būti taikomi skirtingi galiojimo laikotarpiai. Tinkami šeimos nariai gali kreiptis dėl leidimų gyventi pagal taikomas šeimos susijungimo nuostatas, atsižvelgiant į įstatymų nustatytas sąlygas. Leidimo gyventi išdavimas pagrindiniam pareiškėjui automatiškai negarantuoja šeimos narių teisių gyventi šalyje.

Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje gali suteikti kelią į nuolatinę gyvenamąją vietą, jei užsienietis atitinka taikomus teisinius reikalavimus. Nuolatinė gyvenamoji vieta paprastai gali būti suteikiama po penkerių metų nepertraukiamo teisėto gyvenimo Lietuvoje, atsižvelgiant į leidžiamus nebuvimo laikotarpius, integracijos reikalavimus ir kitas įstatymų numatytas sąlygas. Lietuvos pilietybė natūralizacijos būdu paprastai reikalauja bent dešimties metų teisėto nuolatinio gyvenimo Lietuvoje, taip pat kalbos mokėjimo, konstitucinių žinių, pajamų ir kitų tinkamumo reikalavimų laikymosi. Pilietybė nėra suteikiama automatiškai po penkerių metų nuolatinio leidimo gyventi turėjimo.

Norėdami gauti nuolatinę gyvenamąją vietą, jums reikia:

1. Laikyti egzaminą, patvirtinantį lietuvių kalbos žinias
2. Kad tikrai turėtumėte sveikatos draudimą
3. Turėti pakankamai lėšų ir jų patvirtinimą (stabilias pajamas), kad galėtumėte pragyventi šalyje 5 metus. Tą patį turi patvirtinti pareiškėjo giminaičiai, kurie taip pat nori gauti nuolatinį leidimą gyventi.
4. Turėti nuolatinę gyvenamąją vietą nuomos, nuosavybės teisių formatu arba riboto ar neriboto naudojimo būsto suteikimo pagrindu.

Teisė nuolat gyventi šalyje ir gauti Lietuvos pilietybę priklauso nuo konkrečių kiekvienai procedūrai taikomų įstatymų reikalavimų. Svarbūs gali būti nepertraukiamas teisėtas gyvenimas šalyje, leistini nebuvimo laikotarpiai, kalbos mokėjimas, konstitucinės žinios, finansiniai ištekliai ir viešojo saugumo aspektai. Ne kiekvienas administracinis nusižengimas automatiškai diskvalifikuoja pareiškėją, ir nėra visuotinio reikalavimo praleisti Lietuvoje lygiai 180 dienų kiekvienais kalendoriniais metais. Pilietybė natūralizacijos būdu taip pat suteikiama laikantis galiojančių taisyklių dėl esamos pilietybės ir užsienio pilietybės atsisakymo, nebent taikoma įstatymų numatyta išimtis.

Įmonių registravimo taisyklės Lietuvoje

Užsieniečiui atidaryti verslą Lietuvoje nėra problema, nes valstybės sistema yra atvira investicijoms iš išorės ir užsienio verslininkų patekimui į vietinę rinką.

Užsienio piliečiai ir juridiniai asmenys paprastai gali steigti ir valdyti įmones Lietuvoje, laikydamiesi galiojančių Lietuvos ir ES teisės aktų. Tačiau asmenims ar subjektams, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, užsienio investicijų tikrinimas, nacionalinio saugumo reikalavimai arba konkrečiam sektoriui taikomos licencijavimo taisyklės, gali būti taikomi apribojimai. Įmonės įsteigimas automatiškai nesuteikia užsienio piliečiui teisės gyventi ar dirbti Lietuvoje.

Užsienio verslininkams paprastai nereikalaujama įdarbinti trijų vietos gyventojų vien tam, kad įsteigtų įmonę Lietuvoje. Tačiau įdarbinimo reikalavimai gali būti taikomi, kai ne ES pilietis prašo laikino leidimo gyventi, pagrįsto verslo veikla. Pagal standartinį verslo rezidento būdą, įmonė paprastai turi įdarbinti reikalavimus atitinkančius visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, kurie yra Lietuvos piliečiai, kitų ES arba ELPA valstybių narių piliečiai arba užsienio piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, o bendras atlyginimas atitinka taikomą įstatymų nustatytą ribą.

Verslo teisinės formos Lietuvoje

Kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, Lietuvoje yra keletas teisinių verslo formų. Žemiau apžvelgsime kiekvieną iš jų:

UAB (uždaroji akcinė bendrovė)

Tai labiausiai paplitusi verslumo forma Lietuvos teritorijoje. Ji reikalauja įstatinio kapitalo, kuris savo ruožtu bus padalintas į akcijas.

Specialios savybės:

• Įmonės atsakomybė yra ribota
• Akcinės bendrovės vadovu gali būti asmuo, turintis ir rezidento, ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo statusą
• Minimalus įstatinis kapitalas, reikalingas įsteigti Lietuvos uždarąją akcinę bendrovę (UAB), yra 1 000 EUR. Bendrovės akcijos turi būti pasirašytos pagal steigimo dokumentus, o iki registravimo turi būti įvykdyti taikomi pradinio įnašo reikalavimai. Visi nesumokėti įnašai turi būti sumokėti per įstatymų nustatytą laikotarpį ir pagal bendrovės steigimo dokumentus. Ankstesnis minimalus 2 500 EUR įstatinio kapitalo reikalavimas yra pasenęs.
• Lietuvos uždarąją akcinę bendrovę (UAB) gali steigti vienas ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys. Lietuvos teisės aktai nebetaiko buvusio bendro 250 akcininkų limito. Bendrovės nuosavybės struktūra, akcijų perleidimas ir akcininkų informacijos teikimas turi atitikti Lietuvos akcinių bendrovių įstatymą ir taikomus registracijos reikalavimus.
• Akcijos turi būti tik registruotos. Lietuvos UAB yra atskiras ribotos atsakomybės juridinis asmuo. Akcininkai paprastai nėra asmeniškai atsakingi už bendrovės įsipareigojimus, viršijančius jų neįvykdytus įsipareigojimus apmokėti pasirašytas akcijas. Tačiau asmeninė atsakomybė gali atsirasti išimtinėmis įstatymų nustatytomis aplinkybėmis, įskaitant atvejus, kai akcininko nesąžiningi veiksmai prisideda prie bendrovės nesugebėjimo įvykdyti savo įsipareigojimų. Direktoriai taip pat gali būti atsakingi už įstatymų numatytų pareigų pažeidimus.

TŪB (tikroji ūkinė bendrija)

Ši forma atidaroma sutarties pagrindu, kuri sujungiama į bendrą fizinių ir juridinių asmenų dalį.

Specialios savybės:

• Fiksuoto akcinio kapitalo nereikia
• Neribota atsakomybė
• Maksimalus dalyvių skaičius negali viršyti 20
• Visus sprendimus priima generalinis direktorius, gavęs išankstinį darbuotojų pritarimą

AB (akcinė bendrovė)

Vykdant šią verslumo formą, visos bendrovės akcijos bus viešai platinamos Lietuvos rinkoje.

Ypatingos savybės:

• Savininkas pats nusprendžia, kaip disponuoti akcijomis. Akcininkų susirinkimų nereikia
• Steigėjas gali būti fizinis asmuo arba kita įmonė, veikianti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje
• Stebėtojų tarybos, kurią sudaro 3–15 asmenų, egzistavimas
• Direktorių valdybos, kurią sudaro bent 3 nariai, egzistavimas
• Minimalus įstatinis kapitalas, reikalingas įsteigti Lietuvos akcinę bendrovę (AB), yra 25 000 EUR. Bendrovės akcijos gali būti siūlomos viešai, laikantis taikomų vertybinių popierių teisės aktų, įskaitant prospekto ir kitus reguliavimo reikalavimus, kai taikoma.

IĮ (individuali įmonė)

Savininkas yra vienas asmuo.

Ypatingos savybės:

• IE nėra kitų individualių įmonių savininkų
• Neribota civilinė atsakomybė
• Įstatinio kapitalo nereikia, tiksliau, nėra aiškios sumos nuo ir iki

MB (mažoji bendrija)

Tokios įmonės steigėju gali būti tik fizinis asmuo.

Ypatingos savybės:

• Įstatinis kapitalas bus savininkų rankose
• Lietuvos mažoji bendrija (MB) gali turėti ne daugiau kaip 10 narių, kurie visi turi būti fiziniai asmenys. Juridiniai asmenys negali būti MB nariais. MB netaikomas įstatyminis minimalus įstatinis kapitalas, o jos nariai moka įnašus pagal steigimo dokumentus ir galiojančius teisės aktus.
• Lietuvos mažoji bendrija (MB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Jos nariai paprastai nėra asmeniškai atsakingi už MB prievoles. Tačiau asmeninė atsakomybė gali atsirasti konkrečiomis aplinkybėmis, nustatytomis Lietuvos įstatymuose, įskaitant nesąžiningą elgesį ar kitus teisiškai pripažintus atsakomybės pagrindus.
• Galimybė investuoti į įmonės plėtrą ne tik pinigus, bet ir bet kokį kitą turtą
• Nebuvo jokių kitų valstybės apribojimų ir taisyklių

Verslo registravimo tvarka Lietuvoje

Prieš pradedant verslo registravimo procedūrą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į verslo licencijavimo galimybę Lietuvoje. Šiose srityse verslui taikomas privalomas licencijavimas:

1. Turizmo ir restoranų verslas
2. Alkoholio gamyba ir pardavimas
3. Radijo transliacijos ir žiniasklaida
4. Lošimų verslas (kazino, loterijos ir kt.)
5. Investicijų ir statybų verslas
6. Antikvarinių daiktų išpardavimas
7. Farmacijos verslas

Verslo registravimo etapai Lietuvoje

• Pavadinimo pasirinkimas ir jo unikalumo bei atitikties kalbos reikalavimams patikrinimas registre. Siūlomas įmonės pavadinimas turi atitikti taikomus Lietuvos civilinio kodekso reikalavimus ir juridinių asmenų pavadinimų registravimo taisykles. Pavadinimo prieinamumą ir atitiktį reikalavimams vertina Lietuvos registrų centras. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nustato atitinkamus kalbos standartus, tačiau ji netvirtina kiekvieno įmonės pavadinimo individualiai prieš registraciją.
• Pasirinkite įmonės registracijos formą
• Nurodykite juridinį adresą
• Atidarykite kaupiamąją sąskaitą tinkamame komerciniame banke arba kitoje reikalavimus atitinkančioje finansų įstaigoje ir, jei taikoma, įneškite reikiamą pradinį įstatinį kapitalą. Lietuvos bankas yra Lietuvos centrinis bankas ir finansų priežiūros institucija ir paprastai neteikia įmonių banko sąskaitų naujai įsteigtoms privačioms įmonėms. Sąskaitos atidarymas priklauso nuo finansų įstaigos kliento tapatybės nustatymo, naudos gavėjo patvirtinimo ir AML/KYC reikalavimų.
• Parengti reikiamus steigimo dokumentus ir, jei taikoma, atlikti notarinį patvirtinimą. Lietuvos įmonės, įskaitant UAB ir MB, gali būti steigiamos elektroniniu būdu per Registrų centrą be notarinio patvirtinimo, jei tenkinamos įstatymų nustatytos elektroninės registracijos sąlygos. Paprastai tai apima patvirtintų standartinių dokumentų naudojimą, pripažintus kvalifikuotus elektroninius parašus ir taikomų identifikavimo reikalavimų laikymąsi.
• Įregistruokite įmonę Juridinių asmenų registre
• Įregistruokite įmonę socialinio draudimo fonde
• Registruokite įmonę mokesčių tarnyboje

Atlikę visus aukščiau nurodytus veiksmus, gausite visus įmonės dokumentus ir galėsite pradėti savo veiklą

Verslo mokesčiai Lietuvoje

• Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvos juridiniams asmenims yra 17 %. Mažos įmonės, atitinkančios reikalavimus, gali taikyti sumažintą 7 % tarifą, o naujai įsteigtos įmonės, atitinkančios reikalavimus, per pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali naudotis 0 % tarifu, jei laikomasi įstatymų nustatytų sąlygų.
• Nuo 2026 m. lengvatinis 7 % pelno mokesčio tarifas taikomas reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, atsižvelgiant į taikomus susijusių šalių ir kitus įstatymų apribojimus. Ankstesnė 10 asmenų darbuotojų riba nebetaikoma. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje naudojamas euras, o nuorodos į pajamų ribas, išreikštas Lietuvos litais, yra pasenusios.
• Pelno mokesčio lengvata Lietuvoje taikoma ne tik žemės ūkio įmonėms. Naujai įsteigtos mažos įmonės, turinčios teisę į 0 % pelno mokesčio lengvatą, gali pretenduoti į pirmuosius du mokestinius laikotarpius. Kitos mokesčių lengvatos gali būti taikomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai, tinkamos intelektinės nuosavybės komercializavimui, investiciniams projektams ir įmonėms, veikiančioms laisvosiose ekonominėse zonose, laikantis įstatymų nustatytų sąlygų.
• Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. privaloma registruotis PVM mokėtoju paprastai taikoma, kai apmokestinamoji apyvarta iš veiklos, vykdomos Lietuvoje, viršija 45 000 EUR per einamuosius ar ankstesnius kalendorinius metus. PVM prievolės taip pat gali atsirasti dėl kvalifikuotų įsigijimų ES viduje, tarpvalstybinių paslaugų ir kitų sandorių, neatsižvelgiant į tai, ar buvo viršyta vidaus apyvartos riba. Kai tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos, gali būti taikomos tam tikros išimtys ir supaprastintos PVM schemos.

Verslo dividendai Lietuvoje

• Standartinis tarifas yra 15 %. Taip pat yra lengvatinis tarifas, taikomas tik kontroliuojančiosioms bendrovėms
• Lietuvos bendrovių išmokami dividendai kvalifikuotiems akcininkams gali būti neapmokestinami, jei gavėjas bent 12 mėnesių iš eilės turėjo arba ketina turėti bent 10 % balsavimo teisę turinčių akcijų išmokančioje bendrovėje, laikantis taikomų įstatymų sąlygų ir kovos su piktnaudžiavimu taisyklių. Apmokestinimas ne visada priklauso nuo to, ar išmokanti bendrovė sumokėjo standartinio tarifo pelno mokestį. Nuo 2026 m. dividendai, apmokestinami Lietuvos pelno mokesčiu, paprastai apmokestinami 17 % tarifu, o individualiems akcininkams išmokėti dividendai paprastai apmokestinami 15 % gyventojų pajamų mokesčiu, atsižvelgiant į taikomas išimtis ir mokesčių sutarčių nuostatas.

Šiandien Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje užsienietis gali greitai atidaryti savo verslą. Lietuvos įmonės registracija gali būti atlikta per kelias darbo dienas nuo reikiamų dokumentų parengimo ir pateikimo. Tačiau įmonės banko ar mokėjimo sąskaitos atidarymas yra atskiras procesas, apimantis tapatybės patvirtinimą, tikrojo savininko patikrinimus, verslo modelio vertinimą ir atitiktį AML/KYC reikalavimams. Sąskaitos atidarymas gali užtrukti ilgiau, ypač įmonėms, turinčioms užsienio akcininkų arba sudėtingų nuosavybės struktūrų. Lietuvos įmonės registracija negarantuoja įmonės banko sąskaitos patvirtinimo per nustatytą laiką.

Jei nuspręsite atidaryti įmonę Lietuvoje, specialistai Company in Lithuania UAB mielai jums padės ir patars visais verslo pradžios Lietuvoje etapais.

Susiję straipsniai

UAB ir MB Lietuvoje: kuris verslo subjektas jums tinkamiausias? (2026 m. vadovas)2026 m. balandžio 28 d.Kaip užsienietis gali įregistruoti įmonę Lietuvoje (2026 m. išsamus vadovas)2026 m. balandžio 27 d.Darbuotojų samdymas Lietuvoje 2026 m.: teisinis kontrolinis sąrašas užsienio darbdaviams2026 m. balandžio 27 d.