Jau dešimtmečius nekilnojamasis turtas laikomas puikiu turtu kapitalo investicijoms. Dėl šios priežasties tiek rezidentai, tiek nerezidentai nekilnojamąjį turtą Lietuvoje (ES valstybėje narėje) laiko pelningu turtu. Jei nusprendėte įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje investicijoms, gyvenimui ar verslui, čia rasite tai, ką turėtumėte žinoti apie įsigijimo ypatumus ir apie nekilnojamojo turto mokesčius Lietuvoje.
1. Kas gali pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje?
Lietuvos ir užsienio fiziniai bei juridiniai asmenys gali įsigyti gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, laikydamiesi taikomų įsigijimo apribojimų ir sankcijų. Nepilnamečiai gali valdyti turtą, tačiau sandoriai jų vardu turi atitikti teisinio atstovavimo ir vaikų apsaugos reikalavimus.
2. Ar užsieniečiams taikomi nekilnojamojo turto įsigijimo apribojimai?
Užsienio piliečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje, jei jie atitinka konstitucinio įstatymo, įgyvendinančio Konstitucijos 47 straipsnį, nustatytus tinkamumo kriterijus. Žemės ūkio ir miškų žemei užsieniečiams netaikomas visiškas draudimas, tačiau gali būti taikomos papildomos įsigijimo sąlygos, sutikimo reikalavimai, nuosavybės apribojimai ir pirmenybės teisės. Tinkamumas taip pat priklauso nuo taikomų sankcijų ir apribojimų, turinčių įtakos pirkėjui ar konkrečiam turtui.
3. Ar Lietuvoje taikomas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto mokestis?
Nuo 2026 m. asmens pagrindinei gyvenamajai vietai, kuriai taikomas savivaldybės neapmokestinamasis tarifas, yra ne mažesnis kaip 450 000 EUR. Apmokestinamajai vertei, viršijančiai šią ribą, taikomas metinis 0,1–1 % savivaldybės tarifas. Kitas tinkamas gyvenamasis ir panašus turtas apmokestinamas atskirais metiniais progresiniais mokesčiais, pagrįstais jo bendra apmokestinamąja verte. Nuo 2026 m. tinkamas turtas, kuris nėra pagrindinė gyvenamoji vieta, apmokestinamas progresyviai: 0 % iki 50 000 EUR; 0,2 % nuo dalies, viršijančios 50 000 EUR, bet neviršijančios 200 000 EUR; 0,4 % iki 400 000 EUR; 0,6 % iki 600 000 EUR; 0,8 % iki 1 000 000 EUR; ir 1 % nuo 1 000 000 EUR. Gali būti taikomos įstatyminės išimtys.
4. Koks yra didelės vertės turto mokestis?
Lietuvoje netaikomas bendras 1 % įsigijimo mokestis turtui, kurio vertė viršija 150 000 EUR. Metinis nekilnojamojo turto mokestis yra atskiras nuo pirkimo sandorio. Notaro ir registracijos mokesčiai bei PVM, jei taikomas, turi būti apskaičiuoti atskirai.
5. Ar Lietuvoje taikomi komercinio nekilnojamojo turto mokesčiai?
Nuo 2026 m. apmokestinamam komerciniam turtui paprastai taikomas metinis savivaldybės tarifas, kuris sudaro 0,5–3 % jo apmokestinamosios vertės, plius papildomas 0,2 % įstatyminis tarifas. Apleistam ar neprižiūrimam turtui taikomas 1–5 % savivaldybės tarifas. Gali būti taikomos įstatyminės išimtys.
6. Ar nekilnojamojo turto nuosavybė Lietuvoje suteikia teisę nuolat gyventi?
Nekilnojamojo turto nuosavybė Lietuvoje nesuteikia teisės gyventi šalyje. Turto savininkas gali lankytis Lietuvoje su turistine viza arba kitu leidimu, tačiau tai nepriklauso nuo nekilnojamojo turto nuosavybės Lietuvoje. Nuosavybės teisė gali padėti įrodyti tinkamą apgyvendinimą, kai to reikia, tačiau tai nėra savarankiškas pagrindas laikinai ar nuolat gyventi. Pareiškėjai turi atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus jų gyvenamosios vietos kategorijai.
7. Ar užsieniečiai gali gauti būsto paskolą nekilnojamajam turtui Lietuvoje įsigyti?
Užsienio piliečiai gali gauti hipoteką iš Lietuvos bankų, jei atitinka skolintojo tinkamumo ir kreditingumo reikalavimus. Patvirtinimas priklauso nuo tokių veiksnių kaip gyvenamosios vietos statusas, patvirtintos pajamos, esami įsipareigojimai, pradinis įnašas ir turtas, siūlomas kaip užstatas. Reikalavimai skirtingiems skolintojams skiriasi.
Company in Lithuania UAB teikia teisinę ir reguliavimo pagalbą įmonėms, siekiančioms gauti kriptovaliutų turto paslaugų teikėjų (CASP) leidimą Lietuvoje pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 (MiCA). Nuo 2026 m. sausio 1 d. buvusi Lietuvos nacionalinė VASP registracijos tvarka nebesuteikia leidimų teikti reguliuojamas kriptovaliutų turto paslaugas. Įmonės, ketinančios teikti paslaugas, patenkančias į MiCA taikymo sritį, paprastai turi gauti CASP leidimą iš Lietuvos banko arba atitikti taikomų išimčių reikalavimus.
8. Kaip vyksta nekilnojamojo turto pirkimas ir kada Lietuvoje reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį?
Paprastai nekilnojamojo turto įsigijimą Lietuvoje galima suskirstyti į šiuos etapus, įskaitant mokesčio sumokėjimą (jei taikoma):
- Nekilnojamojo turto registracijos centro pažymos, patvirtinančios pardavėjo nuosavybės teisę į turtą, gavimas.
- Jei susitarta, sudaroma preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodomas bet koks avansas, jo suma ir grąžinimo ar sulaikymo sąlygos. 10 % avansas nėra įstatyminis reikalavimas.
- Notariškai patvirtintos sutarties parengimas ir pasirašymas.
- Reikalingais dokumentais su pardavėju apsikeitimas ir atsiskaitymas,
- Nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimas, jei taikoma.
- Notaras pateikia sandorio ir registracijos dokumentus Registrų centrui. Pagrindžiantys dokumentai priklauso nuo turto, nuosavybės ir šeimyninės padėties; daugelis duomenų gaunami tiesiogiai iš viešųjų registrų. Nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo kvitas arba mokesčio sumokėjimo pažyma nėra visuotinai privaloma registracijai.
Nuo 2016 m. teisės ekspertai ir buhalteriai Company in Lithuania UAB Padėjome fiziniams ir juridiniams asmenims sėkmingai sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis Lietuvoje ir laiku sumokėti nekilnojamojo turto mokesčius, jei tokių yra. Jei norite įsigyti gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, esame pasirengę suteikti Jums teisinę pagalbą visuose sandorio etapuose: nuo tinkamo turto paieškos ir pirkimo kainos derybų su savininku iki notaro patvirtinto akto pasirašymo.
