Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema JADIS/JANGIS

Viktoriia KorotkevichKlientų aptarnavimasPeržiūrėti eksperto profilį →

Pagal Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys paprastai privalo identifikuoti, tvarkyti ir teikti tikslią informaciją apie savo galutinius naudos gavėjus (UBO) JANGIS, JADIS naudos gavėjų posistemiui. Taikomos įstatyminės išimtys, įskaitant juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra Lietuvos valstybė ar savivaldybė. Naudos gavėjai yra fiziniai asmenys, kurie galiausiai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo ar kontroliuoja juridinį asmenį, arba vykdo faktinę kontrolę kitomis priemonėmis.

Informaciją apie naudos gavėjus naudoja bankai, mokėjimo įstaigos, kiti subjektai, kuriems taikomi kovos su pinigų plovimu įpareigojimai, ir kompetentingos valdžios institucijos klientų patikrinimams, reguliavimo priežiūrai ir finansinių nusikaltimų prevencijai. Prieiga prie JANGIS informacijos priklauso nuo galiojančių teisinių reikalavimų ir apribojimų, ir ne visos Lietuvos įstaigos turi neribotą prieigą prie naudos gavėjų įrašų. Duomenų apie naudos gavėjus teikimas taip pat padidina skaidrumą ir užtikrina veiksmingą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

Informacija apie naudos gavėją turi būti pateikta elektroniniu būdu per Lietuvos registrų centro savitarnos sistemą. Deklaracija ir visi reikalingi patvirtinamieji dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pateikti dokumentus gali įgaliotas juridinio asmens atstovas, jei laikomasi taikomų tapatybės nustatymo ir atstovavimo reikalavimų.

JANGIS sistemos aprašymas

Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – Sistema) tikslas – rinkti ir teikti duomenis fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems teisę gauti duomenis apie:

• Juridinių asmenų dalyviai (uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tikrosios ūkinės bendrijos ir tikėjimo pagrindu veikiančios bendrijos, labdaros ir pagalbiniai fondai, kurie yra nevyriausybinės organizacijos);
• visų organizacinių ir teisinių formų juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjai (išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė).

Duomenų apie juridinių asmenų dalyvius rinkimas atliekamas Juridinių asmenų informacinės sistemos (toliau – JADIS) dalyvių posistemėje, duomenų apie juridinių asmenų naudos gavėjus rinkimas – Juridinių asmenų informacinės sistemos (JANGIS) naudos gavėjų posistemėje.

Pagrindinės sistemos funkcijos yra šios:

1. Sisteminti, analizuoti ir apibendrinti Sistemos surinktus duomenis;
2. Keistis duomenimis su kitomis institucijomis;
3. Įvesti duomenis apie juridinių asmenų dalyvius, juridinių asmenų naudos gavėjus ir kolektyvinio investavimo subjektus bei sudaryti dalyvių ir naudos gavėjų sąrašus;
4. Duomenų apie juridinių asmenų dalyvius, juridinių asmenų naudos gavėjus ir kolektyvinio investavimo subjektus rinkimas, tvarkymas ir valdymas;
5. Teikti duomenis ir dokumentus fiziniams ir juridiniams asmenims JADIS taisyklių nustatyta tvarka;
6. Keistis duomenimis su registrais ir kitomis vyriausybinėmis informacinėmis sistemomis;
7. Keistis duomenimis apie juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjus per Europos centrinę platformą

Kas yra gavėjas, kuris turi būti nurodytas JADIS gavėjų posistemio (JANGIS) gavėjų sąraše?

Svarbu: Išsamus gavėjo apibrėžimas pateiktas 2 straipsnio 14 dalyje. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.41300 ?faces-redirect=true) Lietuvos Respublikos. Gavėjo apibrėžimas ir jo nurodymas gavėjų sąraše pateikiami JADIS gavėjų posistemio įdiegto funkcionalumo apimtyje. Visas gavėjo nustatymo taisykles galite rasti JADIS gavėjų posistemio dokumente. JADIS nuostatai.

Lietuvos juridinio asmens naudos gavėjas yra:

1. Tiesioginis naudos gavėjas yra fizinis asmuo, tiesiogiai valdantis 25 % plius vieną akciją arba nuosavybės dalį, viršijančią 25 % juridinio asmens. Naudotos nuosavybės teisė taip pat gali atsirasti netiesiogiai valdant arba kitaip veiksmingai kontroliuojant, neatsižvelgiant į turimų akcijų procentinę dalį. Kai nuosavybė valdoma per tarpinius juridinius asmenis, turi būti išnagrinėta nuosavybės ir kontrolės struktūra, siekiant nustatyti galutinius fizinius asmenis, vykdantius kontrolę. Jei yra tiesioginis savininkas, būtina nurodyti “tiesioginio savininko nuosavybės teisių (akcijų, indėlių ir (arba) balsavimo teisių) laipsnį (procentais)”.
2. Asmuo, kuris kontroliuoja juridinį asmenį kitais būdais, kai šis asmuo nėra tiesioginis juridinio asmens savininkas. Kontrolės metodai gali būti:
3. 1. Teisė priimti strateginius sprendimus ir (arba) kontroliuoti juridinį asmenį:
   2.1.1. Teisė skirti ir (arba) atleisti juridinio asmens vadovą ir (arba) valdybos (ar kito kolegialaus valdymo organo) narius;
   2.1.2. Teisė tvirtinti metinę finansinę ataskaitą dėl dividendų mokėjimo;
   2.1.3. Teisė vetuoti juridinio asmens valdymo organų sprendimus;
   2.2. Kiti juridinio asmens valdymo būdai per artimus giminaičius, kitus asmeninius ar dalykinius ryšius;
   2.3. Galimybė naudotis juridiniam asmeniui priklausančiu turtu ir (arba) veikla arba gauti kitos naudos iš jo.
   3. Kai negalima nustatyti fizinio asmens kaip naudos gavėjo tiesioginės ar netiesioginės nuosavybės ar kitų kontrolės priemonių pagrindu, išnaudojus visas pagrįstas tapatybės nustatymo priemones ir nesant pagrindo įtarti, atitinkamas vyresnysis vadovaujantis pareigūnas arba pareigūnai turi būti identifikuoti pagal Lietuvos kovos su pinigų plovimu teisės aktus. Tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienas valdybos narys turi būti registruotas kaip naudos gavėjas.
   3.1. Juridinio asmens vadovas,
   3.2. Valdybos (ar kito kolegialaus valdymo organo) pirmininkas,
   3.3. Valdybos (ar kito kolegialaus valdymo organo) narys,
   3.4. Kiti (vyresnysis vadovas) – pareigūnas ar darbuotojas, einantis pakankamai aukštas pareigas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai ar įmonei kylančią pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ir atsakingas už sprendimų, galinčių turėti įtakos kylančiai rizikai, priėmimą.

Deklaruojant juridinio asmens naudos gavėjus, laikomasi šių pagrindinių taisyklių:

1. Skelbiami savininkai, kuriems priklauso daugiau nei 25 % juridinio asmens akcijų, indėlių ir (arba) balsų, priklausomai nuo juridinio asmens organizacinės ir teisinės formos. Jei juridinio asmens organizacinė ir teisinė forma numato turto ir balsų kontrolę, abiejų valdymo formų arba bent vienos iš šių valdymo formų procentinė dalis yra didesnė nei 25 %, tai turto ir balsų skaičius deklaruojamas procentais.
2. Deklaruojami naudos gavėjai, kurie kontroliuoja juridinį asmenį kitais būdais.
3. Jei ėmusis visų pagrįstų priemonių, negalima nustatyti, ar asmuo turi galutinę nuosavybę ar kontrolę, bendrovė privalo nustatyti atitinkamą vyresnįjį vadovą ar pareigūnus pagal taikomas naudos gavėjų taisykles. Bendrovė turėtų saugoti dokumentus apie atliktas identifikavimo priemones ir vyresniosios vadovybės atsarginio mechanizmo taikymo priežastis.
4. Asmuo, tiesiogiai kontroliuojantis juridinį asmenį, gali būti atstovaujamas tik vieną kartą, tai yra, tas pats asmuo gali būti paskelbtas savininku ar naudos gavėju, kontroliuojančiu kitu būdu ar turinčiu kitas teises tik vieną kartą.

Company in Lithuania UAB teikia profesionalią pagalbą teikiant ataskaitas apie akcininkus ir tikruosius savininkus Lietuvoje. Mūsų paslaugos apima akcininkų informacijos parengimą ir pateikimą JADIS, galutinių tikrųjų savininkų registravimą JANGIS, įmonių nuosavybės struktūrų peržiūrą ir registruotos informacijos atnaujinimą pasikeitus nuosavybės teisei ar kontrolei. Lietuvos UAB akcininkų informacija paprastai turi būti pateikta JADIS per penkias dienas nuo įsteigimo arba atitinkamų akcininkų pasikeitimų, o tikrųjų savininkų informacijos pasikeitimai turi būti pranešti JANGIS per dešimt kalendorinių dienų.