Finansinė atskaitomybė Lietuvos įmonėms
TRUMPAI
- Kiekviena Lietuvos įmonė privalo rengti metines finansines ataskaitas pagal Finansinės apskaitos ir ataskaitų teikimo įstatymą (FAĮ) ir pagal Lietuvos verslo apskaitos standartus (VAS) arba Tarptautinius finansinius standartus (TFAS), priklausomai nuo įmonės dydžio ir ar ji yra kotiruojama biržoje.
- Lietuvos UAB ir AB bendrovėms, kurių finansiniai metai baigiasi 2026 m. liepos 1 d. arba vėliau, metinės finansinės ataskaitos turi būti patvirtintos ir pateiktos Registrų centrui per penkis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Metams, pasibaigiantiems 2026 m. gruodžio 31 d., šis terminas yra 2027 m. gegužės 31 d. Ankstesniems finansiniams metams taikomos ankstesnės tvirtinimo ir pateikimo taisyklės.
- Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme išskiriamos keturios įmonių dydžio kategorijos: labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės. Taikoma kategorija lemia privalomas finansines ataskaitas ir galimas ataskaitų teikimo išimtis.
- Užsienio kapitalo Lietuvos įmonių finansinės ataskaitos taip pat turi būti pateikiamos tokiu formatu, kuris leistų užsienio patronuojančiai bendrovei konsoliduoti Lietuvos subjektą į grupės ataskaitas – paprastai kartu su įstatymų numatytomis VAS ataskaitomis reikalaujama pateikti ir valdymo ataskaitas pagal TFAS arba patronuojančios bendrovės šalies GAAP.
- Rengiame įstatymų numatytas finansines ataskaitas pagal VAS, konsoliduotas patronuojančiosios bendrovės vadovybės ataskaitas ir TFAS atitinkančias ataskaitas Lietuvos įmonėms ir tarptautinių grupių dukterinėms įmonėms Lietuvoje.
Lietuvos įmonės finansinė atskaitomybė apima dvi skirtingas prievoles: įstatymų numatytų metinių finansinių ataskaitų, parengtų pagal VAS (arba TFAS reikalavimus atitinkančioms įmonėms) ir pateiktų Registrų centrui, ir užsienio patronuojančiai įmonei parengtų valdymo ataskaitų, skirtų konsolidavimui ir valdymui, rengimą. Mes rūpinamės abiem užduotimis – rengiame įstatymų numatytas VAS ataskaitas FAĮ reikalaujamu formatu ir verčiame arba konvertuojame finansinius duomenis į patronuojančios įmonės konsolidavimo sistemos reikalaujamą formatą.
Lietuvos finansinės atskaitomybės sistema
Finansinės apskaitos ir ataskaitų teikimo įstatymas (FAĮ)
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iš esmės pakeistas Finansinės apskaitos įstatymas (FAĮ) reglamentuoja apskaitos organizavimą ir tvarkymą. Įmonių finansinę atskaitomybę taip pat reglamentuoja Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas, o tvirtinimo ir pateikimo prievoles reglamentuoja įmonės teisinei formai taikomi teisės aktai. Finansinės apskaitos įstatymas reglamentuoja apskaitos organizavimą ir taikytinas ataskaitų teikimo sistemas. Įmonių dydžio kategorijas ir finansinių ataskaitų sudedamąsias dalis reglamentuoja Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas. Tvirtinimo ir pateikimo reikalavimai taip pat priklauso nuo įmonės teisinės formos.
Lietuvos verslo apskaitos standartai (VAS)
Lietuvos verslo apskaitos standartai (VAS) yra pagrindiniai apskaitos standartai, taikomi daugumai Lietuvos įmonių. Taikomi Lietuvos apskaitos standartai ir jų metodinės gairės skelbiami oficialiuose Finansų ministerijos ir AVNT šaltiniuose. Įmonės privalo naudoti ataskaitiniam laikotarpiui taikomas versijas. Atitinkami standartai apima VAS 1 dėl finansinės atskaitomybės, VAS 10 dėl pajamų, VAS 20 dėl nuomos, VAS 19 dėl atidėjinių, sąlyginių įsipareigojimų ir turto bei vėlesnių įvykių, VAS 18 dėl finansinio turto ir įsipareigojimų ir VAS 16 dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų ir investicijų į dukterines įmones. VAS konceptualiai yra panašūs į TFAS, tačiau yra paprastesni ir labiau pagrįsti taisyklėmis, todėl jie prieinami įmonėms, neturinčioms atskirų finansų komandų.
TFAS taikymas Lietuvoje
ES priimti TFAS yra privalomi Finansinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems subjektams, įskaitant bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, ir tam tikrus reguliuojamus finansų ir kriptoturto subjektus. TFAS yra leidžiami (bet neprivalomi) kitoms Lietuvos įmonėms, kurios nori juos taikyti, ypač tais atvejais, kai patronuojanti bendrovė taiko TFAS ir pageidaujamas konsolidavimo nuoseklumas. Praktiškai dauguma užsienio kapitalo Lietuvos UAB taiko VAS savo įstatymų numatytoms finansinėms ataskaitoms ir teikia pagal TFAS pakoreguotas valdymo ataskaitas savo užsienio patronuojančiai bendrovei konsolidavimo tikslais.
Audito reikalavimai
Pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo 3 straipsnį, teisės aktų nustatytas auditas paprastai privalomas, kai bent du rodikliai viršija šias ribas: balansinis turtas – 2 500 000 EUR; grynosios pardavimo pajamos – 4 500 000 EUR; vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 50. Taip pat taikomi kiti teisės aktų nustatyto audito kriterijai. Įmonėms, kurios yra mažesnės už nustatytas dydžio ribas, vis tiek gali būti taikomas teisės aktų nustatytas auditas dėl jų teisinės formos, viešosios nuosavybės, reguliuojamos veiklos, konsoliduotų ataskaitų teikimo įsipareigojimų arba tinkamo viešojo finansavimo ar paramos, viršijančios 500 000 EUR. Auditas taip pat gali būti reikalaujamas pagal sutartį arba užsakytas savanoriškai. Auditą turi atlikti licencijuotas auditorius arba audito įmonė, įregistruota Lietuvos auditorių rūmuose.
Įmonės dydžio kategorijos ir ataskaitų teikimo reikalavimai
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme apibrėžiamos keturios įmonių dydžio kategorijos, kurios lemia privalomas finansines ataskaitas ir galimas ataskaitų teikimo išimtis. Įmonės dydžio kategorija nustatoma pagal jos veiklos rezultatus per pastaruosius dvejus finansinius metus iš eilės.
| Kategorija | Slenksčiai (turi atitikti ≥2 iš 3) | Privalomos finansinės ataskaitos | Reikalingas auditas |
|---|---|---|---|
| Mikro įmonė (labai maža įmonė) | Bent du rodikliai neviršija: balansinis turtas – 450 000 EUR; grynosios pardavimo pajamos – 900 000 EUR; vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 10. | Tinkamos labai mažos įmonės, pasirinkusios įstatymų numatytas išimtis, gali parengti trumpą balansą ir trumpą arba standartinę pelno (nuostolių) ataskaitą be atskirų paaiškinimų, su sąlyga, kad po balansu atskleidžiama reikiama papildoma informacija. | Ne |
| Maža įmonė (maža įmonė) | Ne labai maža įmonė; bent du rodikliai neviršija: balansinis turtas – 7 500 000 EUR; grynosios pardavimo pajamos – 15 000 000 EUR; vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 50. | Balansas; pelno (nuostolių) ataskaita; aiškinamasis raštas. Galima praleisti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir pinigų srautų ataskaitą. | Auditas gali būti privalomas net ir mažų įmonių kategorijoje. Taikykite atskiras įstatymų nustatytas audito ribas ir kitus audito kriterijus. |
| Vidutinė įmonė (vidutinė įmonė) | Ne labai maža ar maža įmonė; bent du rodikliai neviršija: balansinis turtas – 25 000 000 EUR; grynosios pardavimo pajamos – 50 000 000 EUR; vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 250. | Visas balansas; visa pelno (nuostolių) ataskaita; nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; pinigų srautų ataskaita; išsamūs aiškinamieji raštai. | Taip, kai bent du rodikliai viršija: turtas – 2 500 000 EUR; grynosios pardavimo pajamos – 4 500 000 EUR; vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 50 arba taikomas kitas įstatymų numatyto audito kriterijus. |
| Didelė įmonė (didelė įmonė) | Viršija vidutines ribas | Visos finansinės ataskaitos, kaip ir terpės atveju, pridėjus papildomus informacijos atskleidimo reikalavimus. Nefinansinių ataskaitų pareiškimas, jei taikoma. | Taip – privaloma |
Didžioji dauguma užsienio kapitalo Lietuvos UAB priklauso labai mažų arba mažų įmonių kategorijai, todėl joms taikomi gana lengvi finansinės atskaitomybės įsipareigojimai: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir minimalūs aiškinamieji raštai. Pagrindinės šių įmonių prievolės yra šios: laikytis įmonės teisinei formai ir finansiniams metams taikomų patvirtinimo ir pateikimo terminų, prieš pateikiant ataskaitas gauti akcininkų patvirtinimą ir užtikrinti, kad finansines ataskaitas parengtų kvalifikuotas buhalteris ir jos atitiktų VMI pateiktas PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas. Mes rengiame labai mažų ir mažų įmonių finansines ataskaitas kaip standartinės apskaitos dalį.
Metinių finansinių ataskaitų sudedamosios dalys
Balansas (balanso ataskaita)
Balansas atspindi įmonės finansinę būklę ataskaitų sudarymo dieną – jos turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą. Pagal VAS turtas pateikiamas didėjančio likvidumo tvarka (pirmiausia ilgalaikis turtas), o įsipareigojimai – termino tvarka (pirmiausia ilgalaikiai). Balansas turi būti subalansuotas – visas turtas turi būti lygus visiems įsipareigojimams ir nuosavam kapitalui. Labai mažoms ir labai mažoms įmonėms leidžiama naudoti sutrumpintą formatą, kuriame tam tikros eilutės sujungiamos. Daugelio Lietuvos įmonių balanso data yra gruodžio 31 d. (kalendorinių metų pabaiga), nors įmonės gali kreiptis į VMI dėl kitos finansinių metų pabaigos.
Pelno ataskaita (pelno (nuostolių) ataskaita)
Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos įmonės pajamos, sąnaudos ir pelnas arba nuostolis už ataskaitinį laikotarpį. Lietuvos VAS leidžia naudoti du pelno (nuostolių) ataskaitos formatus: funkcinį formatą (sąnaudos klasifikuojamos pagal funkciją – pardavimo savikaina, pardavimo sąnaudos, administracinės sąnaudos) ir pobūdžio formatą (sąnaudos klasifikuojamos pagal pobūdį – medžiagos, darbas, nusidėvėjimas). Dauguma Lietuvos įmonių naudoja pobūdžio formatą. Pelno (nuostolių) ataskaita turi būti suderinta su pelno mokesčio deklaracija – apmokestinamasis pelnas pelno mokesčio tikslais apskaičiuojamas pakoreguojant apskaitinį pelną pagal neatskaitomas sąnaudas, neapmokestinamąsias pajamas ir mokestinių nuostolių perkėlimus.
Pinigų srautų ataskaita (pinigų srautų ataskaita)
Pinigų srautų ataskaita privaloma tik vidutinėms ir didelėms įmonėms. Joje pateikiamos pinigų įplaukos ir išmokos per laikotarpį, suskirstytos į veiklos, investicinę ir finansinę veiklą. Lietuvos VAS leidžia taikyti tiek tiesioginį metodą (pateikiant faktines pinigų įplaukas ir išmokas už veiklos veiklą), tiek netiesioginį metodą (pelno iš pelno (nuostolių) ataskaitos suderinimas su pinigų schemomis iš veiklos). Netiesioginis metodas praktikoje yra labiau paplitęs. Pinigų srautų ataskaita yra vienas vertingiausių finansinės atskaitomybės dokumentų užsienio patronuojančioms įmonėms, vertinant Lietuvos dukterinės įmonės likvidumą ir finansavimo poreikius.
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita)
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita yra privaloma vidutinėms ir didelėms įmonėms. Joje pateikiami visi nuosavo kapitalo pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį – akcinio kapitalo pokyčiai, nepaskirstyto pelno pokyčiai, dividendų išmokėjimai ir kiti bendrųjų pajamų straipsniai. Užsienio kapitalo įmonėms nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita yra ypač svarbi patvirtinant, kad patronuojančiai įmonei išmokėti dividendai buvo teisingai deklaruoti ir kad nepaskirstytasis pelnas yra tiksliai nurodytas ataskaitose.
Finansinių ataskaitų pastabos (aiškinamasis raštas)
Pastabose pateikiami kokybiniai ir kiekybiniai paaiškinimai, papildantys skaitines finansines ataskaitas. Privalomi paaiškinimai pagal VAS skiriasi priklausomai nuo įmonės dydžio – labai mažos įmonės gali pateikti minimalius paaiškinimus (apskaitos politika, bet kokie nukrypimai nuo standartinės politikos ir tam tikri privalomi paaiškinimai); mažos įmonės teikia išplėstinius paaiškinimus; vidutinės ir didelės įmonės teikia išsamius paaiškinimus. Užsienio kapitalo įmonių atveju paaiškinimai yra vieta, kurioje turi būti atskleisti susijusių šalių sandoriai, įskaitant paskolas tarp įmonių, valdymo mokesčius ir sandorius su akcininkais. VMI ir potencialūs auditoriai peržiūri paaiškinimus, ar susijusių šalių sandoriai atitinka sandorių kainodaros dokumentaciją.
Pateikimo įsipareigojimai ir terminai
Registrų centro dokumentų pateikimas – taikytini įstatymų numatyti terminai
UAB ir AB bendrovėms, kurių finansiniai metai baigiasi 2026 m. liepos 1 d. arba vėliau, metinės finansinės ataskaitos pagal Akcinių bendrovių įstatymą turi būti patvirtintos ir pateiktos per penkis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Finansiniams metams, pasibaigusiems iki šios datos, patvirtinimas paprastai buvo reikalaujamas per keturis mėnesius ir pateikimas – per 30 dienų nuo patvirtinimo. Prieš pateikiant finansines ataskaitas, jas turi patvirtinti akcininkai – prieš pateikiant jas turi būti įvykęs metinis visuotinis akcininkų susirinkimas (arba rašytinis akcininkų nutarimas), kuriuo patvirtinamos ataskaitos. Registrų centras skelbia pateiktas finansines ataskaitas savo viešojoje duomenų bazėje – su jomis gali susipažinti bet kuris asmuo, ieškantis bendrovės registro įrašo.
Kas nutinka, jei terminas praleistas
Laiku nepateikus reikiamų finansinių ataskaitų dokumentų, atsakingam vadovui ar kitam teisiškai paskirtam asmeniui gali būti skirta 600–1 400 EUR administracinė bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 223(2) straipsnį. Nuolatinis nepateikimas gali užtraukti tolesnes registro priemones. Trūkstami pranešimai taip pat gali turėti įtakos deramam patikrinimui, kredito vertinimams ir reguliavimo paraiškoms; šios pasekmės priklauso nuo aplinkybių.
VMI ryšys – CIT deklaracijos pateikimas
Metinė pelno mokesčio deklaracija VMI paprastai turi būti pateikta iki kito mokestinio laikotarpio šeštojo mėnesio 15 dienos. Kalendorinių metų mokestinio laikotarpio atveju tai yra kitų metų birželio 15 d. Tačiau pelno mokesčio deklaracija yra gaunama iš metinių finansinių ataskaitų – apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas pradedant nuo pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyto apskaitinio pelno. Todėl prieš parengiant pelno mokesčio deklaraciją, finansinės ataskaitos turi būti užbaigtos. Siekdami užtikrinti nuoseklumą, koordinuojame finansinių ataskaitų ir pelno mokesčio deklaracijų rengimą pagal tą patį tvarkaraštį.
Ne gruodžio mėnesio finansiniai metai baigiasi
Įmonės finansiniai metai nustatomi pagal galiojančius įmonių įstatymus ir jos steigimo dokumentus. Kitokiam pelno mokesčio laikotarpiui reikalingas atskiras VMI procedūrų vertinimas. Finansinių ataskaitų tvirtinimo ir pateikimo terminai skaičiuojami nuo finansinių metų pabaigos pagal įmonės teisinei formai ir ataskaitiniam laikotarpiui taikomas taisykles. Konsultuojame, ar ne gruodžio mėnesio metų pabaiga yra naudinga veiklos požiūriu, ir administruojame VMI paraiškos procesą.
Valdymo ataskaitos užsienio patronuojančioms bendrovėms
Įstatyminės VAS finansinės ataskaitos atitinka Lietuvos teisinius reikalavimus, tačiau jų ne visada pakanka užsienio patronuojančiosios bendrovės valdymo ir konsolidavimo tikslais. Dauguma tarptautinių grupių reikalauja, kad jų Lietuvos dukterinės įmonės pateiktų valdymo ataskaitas kitokiu formatu, pagal kitokį tvarkaraštį (mėnesinį ar ketvirtinį) ir dažnai pagal skirtingus apskaitos standartus (TFAS arba patronuojančiosios bendrovės vietinius GAAP).
Skirtumas tarp VAS ir tėvų reikalavimų
VAS ir TFAS skiriasi keliomis sritimis, kurios turi įtakos už tą patį laikotarpį pateikiamiems skaičiams: nuomos apskaita (16-asis TFAS reikalauja, kad naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai būtų įtraukti į balansą; VAS veiklos nuomą traktuoja kaip nebalansinius straipsnius); pajamų pripažinimas (15-ojo TFAS penkių žingsnių modelis, palyginti su VAS pajamų pripažinimo principais); finansinių priemonių vertinimas (9-ojo TFAS tikėtinų kredito nuostolių modelis, palyginti su VAS patirtų nuostolių modeliu); ir atidėtasis mokestis (reikalaujamas pagal TFAS; daugeliui įmonių pagal VAS nereikalaujama). Užsienio patronuojančiai bendrovei, konsoliduojančiai Lietuvos dukterinę įmonę, reikia suprasti šiuos skirtumus ir pakoreguoti dukterinės įmonės skaičius konsolidavimui.
Kas paprastai apima valdymo ataskaitas
- Mėnesinės valdymo ataskaitos – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir pagrindiniai rodikliai kas mėnesį, paprastai pateikiami iki kito mėnesio 15 d.
- Biudžeto ir faktinio nuokrypio analizė – faktinio našumo palyginimas su patvirtintu biudžetu, pateikiant reikšmingų nuokrypių komentarus.
- Suderinimas tarp įmonių – patvirtinimas, kad Lietuvos subjekto įmonių grupės likučiai atitinka patronuojančiosios įmonės įrašus
- Grynųjų pinigų likutis ir prognozavimas – dabartinis grynųjų pinigų likutis, trumpalaikė grynųjų pinigų prognozė ir bet kokie su apyvartiniu kapitalu susiję klausimai
- KPI ataskaitos – konkretūs pagrindiniai veiklos rodikliai, kurių reikalauja patronuojanti įmonė (pvz., bendrasis pelnas, darbuotojų skaičius, pajamos pagal produktų liniją), kurie nėra įtraukti į įstatymų numatytas finansines ataskaitas.
- Konsolidavimo paketas – finansiniai duomenys konkrečiu formatu, kurio reikalauja patronuojančiosios įmonės konsolidavimo programinė įranga (SAP, „Oracle“, „Hyperion“, „Tagetik“ arba „Excel“ pagrindu sukurti modeliai).
- TFAS ir VAS sujungimas – VAS metinių finansinių ataskaitų suderinimas su TFAS konsoliduotais skaičiais patronuojančiosios bendrovės teisės aktų nustatyto audito tikslais
Dauguma Lietuvos apskaitos paslaugų teikėjų kaip pagrindinį rezultatą teikia metines finansines ataskaitas. Užsienio kapitalo įmonėms, valdomoms iš užsienio, mėnesinės valdymo ataskaitos yra ne mažiau svarbios – jos suteikia užsienio patronuojančiai bendrovei reikiamą matomumą, kad ji galėtų priimti veiklos ir finansavimo sprendimus dėl Lietuvos subjekto ištisus metus. Mes teikiame mėnesines valdymo ataskaitas klientams pagal mūsų apskaitos sutartį, pateiktas patronuojančios bendrovės nurodytu formatu. Mėnesinės ataskaitos ir metinės įstatymų numatytos ataskaitos yra rengiamos remiantis tais pačiais apskaitos duomenimis, užtikrinant nuoseklumą.
