Finansinės licencijos: Lietuvos reguliavimo pranašumas
Lietuvos, kaip pirmaujančios ES finansinių technologijų licencijavimo jurisdikcijos, pozicija nėra atsitiktinė – tai sąmoningos reguliavimo politikos rezultatas. Lietuvos bankas investavo į licencijavimo proceso, kuris būtų iš tiesų prieinamas gerai pasiruošusiems pareiškėjams, kūrimą, kartu išlaikant ES teisės reikalaujamus esminius standartus. Rezultatai matomi: Lietuva išdavė daugiau elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų licencijų nei Prancūzija, Vokietija ir Italija kartu sudėjus pagal BVP, ir sukūrė veikiančią MiCA autorizacijos sistemą, lenkdama daugumą ES šalių.
Kodėl finansų bendrovės renkasi Lietuvą?
Prieinamas reguliavimas nereiškia laisvo reguliavimo. Lietuvoje licencijuotoms elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms taikomi tie patys ES lygmens įsipareigojimai, kaip ir jų konkurentams bet kurioje kitoje valstybėje narėje – taikoma PSD2, AML direktyvos, DORA, MiCA ir atitinkamos EBA gairės. Skirtumas yra Lietuvos banko požiūris į bendradarbiavimą prieš paraiškos pateikimą, peržiūros terminų nuspėjamumas ir subjekto steigimo bei išlaikymo išlaidos, palyginti su didesnėmis sąnaudomis pasižyminčiomis ES jurisdikcijomis. Mokėjimų bendrovei, kriptovaliutų keityklai ar investavimo platformai, siekiančiai patekti į ES rinką, Lietuva siūlo reguliavimo patikimumo, paraiškų prieinamumo ir sąnaudų efektyvumo derinį, su kuriuo sunku prilygti kitur ES.
Paso išdavimas – viena licencija, 27 rinkos
ES paso teisės suteikiamos konkretiems finansinių paslaugų leidimams pagal atitinkamus ES teisės aktus, laikantis taikomų pranešimo procedūrų, leidžiamai veiklai ir priimančiosios šalies reikalavimų. Visos EPĮ ir PI licencijos, kvalifikuotų investicinių įmonių leidimai ir MiCA CASP leidimai gali suteikti tarpvalstybines teises pagal atitinkamas jų reguliavimo sistemas. Tačiau ribotos EPĮ ir PI licencijos nesuteikia lygiaverčių ES paso teisių. Bankininkystės, sutelktinio finansavimo ir investicinių fondų veiklai taip pat taikomos jų pačių tarpvalstybinės reguliavimo procedūros. Paso suteikimas nėra automatinė kiekvienos Lietuvos banko išduodamos finansinės licencijos savybė. Lietuvos EPĮ gali išleisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas klientams Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje, pateikusi paso pranešimą Lietuvos bankui. Pranešimo procesui reikalingi dokumentai, tačiau nereikia atskiro licencijavimo proceso kiekvienoje šalyje. Įmonėms, kurios orientuojasi į ES rinką, o ne tik į Lietuvą, Lietuvos licencijos paso teikiama nauda yra svarbiausia komercinė jos savybė.
Ką mes darome: nuo struktūros iki licencijos
Licencijavimas nėra viena paslauga – tai projektas, apimantis įmonės registraciją, įmonės valdymą, atitikties programos kūrimą, kapitalo pritraukimą, pagrindinių darbuotojų įdarbinimą ir reguliavimo institucijų informavimą. Mes visa tai valdome kaip integruotą užduotį, o ne kaip atskiras paslaugas, kurias klientas turi koordinuoti tarp teikėjų.
Išankstinis paraiškos pateikimas: struktūra ir pasiruošimas
Prieš pateikiant bet kokią paraišką, licencijavimo projektui reikalingas pagrindas: turi būti įregistruotas tinkamas subjekto tipas, įmokėtas akcinis kapitalas, sukurta valdymo sistema, nustatyti ir parengti pagrindinių funkcijų vykdytojai tinkamumo vertinimui, dokumentuota AML/KYC atitikties programa, o verslo planas parengtas reguliavimo institucijos numatytu formatu. Šiame etape atsiradusios spragos peržiūros metu tampa informacijos prašymais – kiekvienas informacijos prašymas prideda savaičių. Mes kuriame pagrindą prieš pateikiant paraišką.
Paraiškos parengimas ir pateikimas
Oficialų finansinės licencijos paraiškos dokumentų rinkinį sudaro 20–35 dokumentai, priklausomai nuo licencijos tipo, įskaitant verslo planą, kapitalo pakankamumo modelį, valdymo struktūrą, atitikties programą, IT infrastruktūros aprašymą, užsakomųjų paslaugų registrą, atlyginimų politiką, verslo tęstinumo planą ir kiekvieno pagrindines funkcijas atliekančio asmens tinkamumo dokumentus. Mes parengiame, peržiūrime ir koordinuojame visą dokumentų rinkinį pateikimui, užtikrindami, kad visi dokumentai būtų nuoseklūs ir pateikti reguliavimo institucijos reikalaujamu formatu.
Peržiūra: reguliavimo dialogo valdymas
Finansinių licencijų peržiūros nėra pasyvūs procesai – reguliavimo institucija peržiūros laikotarpiu užduoda klausimus, prašo papildomos informacijos ir gali suplanuoti pokalbius su pagrindiniais darbuotojais. Į kiekvieną užklausą turi būti atsakyta greitai ir išsamiai. Lėti arba neišsamūs atsakymai yra dažniausia ilgo peržiūros termino priežastis. Mes tvarkome visą reguliavimo institucijų korespondenciją peržiūros metu, rengiame atsakymus į užklausas ir koordinuojame pagrindinių darbuotojų tinkamumo ir tinkamumo pokalbius.
Po licencijos gavimo: atitiktis ir sąlygos
Kiekviena finansinė licencija suteikiama su sąlygomis – konkrečiais reikalavimais, kuriuos įmonė turi įvykdyti per nustatytą laiką. Atitikties valdymas po licencijos išdavimo užtikrina, kad šios sąlygos būtų įvykdytos, kad periodinės reguliavimo ataskaitos būtų teikiamos teisingai ir kad įmonė būtų pasirengusi pirmajam priežiūros patikrinimui. Mes teikiame nuolatinę atitikties paramą po licencijos išdavimo, kaip mūsų finansinių technologijų pramonės paslaugų pasiūlymo dalį.
Licencijavimo paslaugų apžvalga
Žemiau esančioje lentelėje išvardytos visos licencijos trijose kategorijose ir mūsų teikiamos paslaugos kiekvienai iš jų. Kiekvienas licencijavimo užsakymas apima konsultacijas dėl įmonės registracijos, bendravimą su reguliavimo institucijomis ir paraiškų valdymą.
Transporto licencijos: Krovinių vežimas keliais ir taksi paslaugos
Komercinis transportas yra reguliuojamas sektorius Lietuvoje – krovininių ar keleivinių transporto priemonių eksploatavimas neturint tinkamos licencijos gresia didelėmis baudomis, transporto priemonių konfiskavimu ir veiklos draudimu tiek įmonei, tiek individualiems vairuotojams. Taikoma reguliavimo institucija, tinkamumo sąlygos ir nuolatiniai atitikties įsipareigojimai skiriasi priklausomai nuo dviejų pagrindinių transporto licencijų tipų.
Kelių transporto licencija
Komercinių krovinių vežimo keliais operatoriai paprastai reikalauja atitinkamos operatoriaus licencijos atitinkamai veiklai ir transporto priemonėms. Be licencijavimo reikalavimų transporto priemonėms ar transporto priemonių junginiams, kurių maksimali leistina masė viršija 3,5 tonos, tarptautiniam krovinių vežimui samdos pagrindais arba už atlygį naudojant transporto priemones ar jų junginius, kurių maksimali leistina masė viršija 2,5 tonos, paprastai taikomi ES kelių transporto operatorių licencijavimo reikalavimai. Operatoriai, vykdantys kvalifikuotus tarptautinius vežimus, privalo gauti atitinkamą Bendrijos licenciją iš LTSA. Konkrečios licencijavimo sąlygos priklauso nuo transporto priemonės kategorijos, maksimalios leistinos masės ir vežimo operacijų pobūdžio. Tik vidaus vežimams Lietuvoje pakanka nacionalinės licencijos. Bendruomenės licenciją komerciniams krovinių vežimo keliais išduoda Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Prireikus operatorius privalo gauti patvirtintas licencijos kopijas transporto priemonėms, naudojamoms leidžiamai vežimo veiklai. Licencijų ir transporto priemonių dokumentų reikalavimai priklauso nuo taikomų ES ir Lietuvos kelių transporto teisės aktų. Buvusi Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) neturėtų būti įvardijama kaip dabartinė licencijas išduodanti institucija.
Norėdama gauti krovinių vežimo keliais Bendrijos licenciją, pareiškėja įmonė turi atitikti keturias sąlygas: nepriekaištingą reputaciją (įmonės vadovybė neturi būti teista už sunkius nusikaltimus ar teisės aktų numatytus nusikaltimus); finansinę būklę (9 000 EUR už pirmąją transporto priemonę ir 5 000 EUR už kiekvieną papildomą transporto priemonę nuosavų lėšų arba lygiaverčio užstato pavidalu); profesinę kompetenciją (bent vienas įmonės transporto vadybininkas turi turėti krovinių vežimo keliais profesinės kompetencijos pažymėjimą, gautą išlaikius atitinkamą egzaminą); ir įsisteigimą Lietuvoje (tikrą ir stabilią buveinę su patalpomis ir realia verslo veikla). Konsultuojame dėl visų keturių sąlygų, prireikus padedame gauti PPC kvalifikaciją ir tvarkome visą VKTI paraiškos formą.
Taksi licencija
Įmonei ar asmeniui, teikiančiam mokamas keleivių vežimo paslaugas, įskaitant taksi, verslo klasės automobilių nuomą ir pavežėjimą, reikalinga taksi licencija. Skirtingai nuo kelių transporto, taksi licencijas išduoda miesto, kuriame teikiama paslauga, savivaldybė – Vilniaus miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė arba atitinkama savivaldybė, jei tai kiti miestai. Taksi ir pavežėjimo leidimus Lietuvoje išduoda LTSA pagal taikomą nacionalinę reguliavimo sistemą. Leidimas neturėtų būti apibūdinamas kaip atskira savivaldybės licencija, galiojanti tik jį išdavusiame mieste. Operatoriai ir vairuotojai privalo laikytis jų transporto kategorijai, transporto priemonėms, draudimui, registracijai ir eksploatavimo tvarkai taikomų reikalavimų. Taip pat gali būti taikomos vietinės eismo ir taksi stotelių taisyklės.
Reikalavimai taksi ir pavežėjų leidimams gauti priklauso nuo taikomų Lietuvos teisės aktų nuostatų. Pareiškėjai paprastai turi atitikti atitinkamus verslo registracijos, mokesčių mokėjimo, profesinės reputacijos, transporto priemonių kontrolės ir draudimo reikalavimus. Vairuotojai privalo turėti tinkamą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir paprastai turėti bent dvejų metų atitinkamą vairavimo patirtį. Transporto priemonės turi atitikti taikomus techninės apžiūros ir draudimo reikalavimus. Universalus maksimalus penkerių metų transporto priemonės amžius arba bendras trejų metų vairavimo patirties reikalavimas neturėtų būti pateikiamas kaip įstatyminė sąlyga taksi ar pavežėjų leidimui gauti. Prieš pateikiant paraišką licencijai gauti, įmonė taip pat turi būti užregistruota SoDroje kaip darbdavys. Kiekvienas vairuotojas, dirbantis pagal įmonės licenciją, turi gauti savivaldybės patvirtinimą.
Pavėžėjimo platformos ir taksi licencijavimas
Pavėžėjimo platformas valdančios įmonės, kurios mobiliosios programėlės pagalba sujungia keleivius su vairuotojais, pagal Lietuvos įstatymus laikomos taksi operatoriais, jei kelionės teikiamos už mokestį. Platformos operatorius privalo turėti taksi licenciją kiekvienoje savivaldybėje, kurioje veikia, o kiekvienas vairuotojas, teikiantis keliones per platformą, privalo individualiai atitikti vairuotojo patvirtinimo reikalavimus. Konsultuojame pavėžėjimo įmones ir transporto parkų operatorius dėl taikomų savivaldybių licencijavimo reikalavimų ir vienu metu tvarkome paraiškas keliose savivaldybėse.
Kitos reglamentuojamos licencijos: alkoholis, farmacija, maistas ir statyba
Be finansinių paslaugų ir transporto, įvairiai komercinei veiklai Lietuvoje reikalingos konkrečiam sektoriui skirtos licencijos ar leidimai, kad įmonė galėtų legaliai vykdyti veiklą. Išduodanti institucija, tinkamumo sąlygos ir nuolatiniai atitikties įsipareigojimai labai skiriasi priklausomai nuo sektoriaus – nėra vieningos šiai kategorijai reglamentuojančios reguliavimo sistemos. Mes konsultuojame ir valdome visų keturių rūšių licencijas ir paslaugas.
Alkoholio licencija
Alkoholinių gėrimų mažmeninė ir didmeninė prekyba Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama. Yra dviejų pagrindinių tipų licencijos: mažmeninės prekybos licencija alkoholiui parduoti tiesiogiai vartotojams (vartoti vietoje bare ar restorane arba vartoti ne patalpose parduotuvėje) ir didmeninės prekybos licencija alkoholiui tiekti kitoms įmonėms. Lietuvoje licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais paprastai išduoda atitinkama savivaldybės institucija, o licencijas didmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais išduoda Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) prižiūri atitinkamus maisto saugos reikalavimus, tačiau nėra atsakinga už didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų išdavimą.
Pagrindinės alkoholio mažmeninės prekybos licencijos sąlygos: pareiškėjas turi būti registruota Lietuvos įmonė arba individualios įmonės savininkas; patalpos turi atitikti alkoholio mažmeninės prekybos zonavimo reikalavimus (taikomi atstumo apribojimai nuo mokyklų, bažnyčių ir kitų jautrių vietų); patalpos turi būti patikrintos VMVT; įmonė neturi turėti neapmokėtų mokestinių skolų; o už alkoholio pardavimą atsakingas asmuo turi turėti atitinkamą profesinį pažymėjimą. Alkoholio mažmeninės ir didmeninės prekybos licencijos Lietuvoje paprastai išduodamos neribotą galiojimo laiką, jei laikomasi taikomų įstatymų reikalavimų. Paprastai jų nereikia kasmet atnaujinti. Licencijos gali būti pakeistos, sustabdytos arba panaikintos, kai taikomos atitinkamos teisinės sąlygos, o įmonės privalo pranešti kompetentingai institucijai apie pakeitimus, dėl kurių reikia atnaujinti licenciją. Pažeidimai, įskaitant pardavimą nepilnamečiams arba pardavimą ne leistinomis valandomis, gali būti nedelsiant sustabdytas licencijos galiojimas.
Farmacijos licencija
Vaistų gamybą, didmeninį platinimą ir mažmeninį išdavimą Lietuvoje reguliuoja Valstybinė vaistų kontrolės agentūra (VVKT). Yra trys pagrindiniai licencijų tipai, aktualūs įmonėms, pradedančioms veiklą farmacijos sektoriuje: didmeninio platinimo leidimas (įmonėms, kurios platina vaistus vaistinėms, ligoninėms ir kitiems įgaliotiems gavėjams), vaistinės veiklos licencija (mažmeninės prekybos vaistinėms, išduodančioms vaistus visuomenei) ir importo leidimas (įmonėms, importuojančioms vaistus iš ne ES šalių). Gamybos licencijos išduodamos pagal atskirą sistemą ir joms gauti reikalingas geros gamybos praktikos laikymasis.
Didmeninio platinimo leidimui gauti reikalingi: kvalifikuotas už platinimą atsakingas asmuo (turintis konkrečią farmacinę kvalifikaciją ir patirtį); patalpos, atitinkančios taikomus geros platinimo praktikos standartus; kokybės valdymo sistema; veiksminga vaistų atšaukimo procedūra; ir, jei taikoma, kontroliuojamų medžiagų reglamentų laikymasis. Prieš išduodama bet kokį farmacijos leidimą, VVKT atlieka patikrinimą vietoje. Vaistinės veiklos licencijai taip pat reikalingas atsakingas vadovas, vaistininkas ir atitikimas vaistinės išplanavimo bei išdavimo įrangos standartams. Konsultuojame dėl konkrečiam farmacijos verslo modeliui taikomo licencijos tipo ir valdome VVKT paraiškų teikimo ir patikrinimo procesą.
Maisto verslo licencija
Lietuvoje veikiančios maisto įmonės – gamintojai, perdirbėjai, platintojai ir maisto paslaugų operatoriai – privalo registruotis ir tikrinti pagal ES maisto teisės aktus ir Lietuvos įgyvendinimo reglamentus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra pagrindinė maisto įmonių patvirtinimo institucija. Dauguma maisto įmonių prieš pradėdamos veiklą privalo būti užregistruotos VMVT; gyvūninės kilmės maistą gaminančios ar perdirbančios įmonės papildomai reikalauja patvirtinimo (o ne paprastos registracijos), kuris apima patikrinimą prieš patvirtinimą.
Registracijos reikalavimai priklauso nuo maisto verslo tipo: mažmeninės prekybos maisto verslas (parduotuvės, restoranai, kavinės) registruojasi vietiniame VMVT teritoriniame padalinyje; negyvūninės kilmės maisto gamintojai ir perdirbėjai registruojasi ir laikosi HACCP (pavojų analizės ir kritinių kontrolės taškų) savikontrolės reikalavimų; gyvūninės kilmės maisto gamintojai ir perdirbėjai reikalauja oficialaus VMVT patvirtinimo, ES patvirtinimo numerio ir atitikties ES reglamentuose nurodytiems struktūriniams ir veiklos standartams. Įmonėms, eksportuojančioms maistą iš Lietuvos į ne ES šalis, gali reikėti papildomų VMVT išduotų eksporto sveikatos sertifikatų. Konsultuojame dėl kiekvieno maisto verslo taikomo registracijos ar patvirtinimo lygio ir valdome VMVT bendradarbiavimą iki patvirtinimo.
HACCP – tai, ką privalo turėti kiekvienas maisto verslas
Kiekvienas Lietuvoje veikiantis maisto verslas – nuo restorano iki maisto gamybos įmonės – yra teisiškai įpareigotas įdiegti RVASVT (pavojų analizės ir kritinių kontrolės taškų) maisto saugos valdymo sistemą. RVASVT – tai dokumentuotas, sistemingas požiūris, skirtas nustatyti ir kontroliuoti maisto saugos pavojus kiekviename maisto gamybos ar tvarkymo proceso etape. VMVT tikrina RVASVT sistemas registracijos patikrinimų metu ir periodiškai po to. Mes konsultuojame maisto verslo įmones RVASVT diegimo ir dokumentavimo klausimais, kaip maisto verslo registracijos projekto dalį.
Statybos leidimas
Statybos leidimus (statybą leidžiantys dokumentai) Lietuvoje paprastai išduoda savivaldybių administracijos pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį. Paraiškos tvarkomos per atitinkamą elektroninę statybos informacinę sistemą, įskaitant „Infostatybą“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atlieka valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūrą ir išimtinėmis aplinkybėmis gali pasinaudoti konkrečiais įstatymų numatytais įgaliojimais dėl statybos leidimų. Ar leidimas reikalingas, priklauso nuo statybos tipo, statinio kategorijos, vietos ir planuojamų darbų. Leidimų išdavimo procesas apima tris etapus: teritorijų planavimą (patvirtinimą, kad numatyta statyba atitinka sklypo žemės naudojimo planą); projektinės dokumentacijos (architektūrinių ir inžinerinių brėžinių, kuriuos parengia atestuotas projektuotojas); ir leidimo paraiškos (pateikiamos per Lietuvos statybos leidimų informacinę sistemą „INFOSTATYBA“).
Reikalingi konkretūs dokumentai priklauso nuo statybos tipo ir masto: naujai statybai, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar paskirties keitimui taikomi skirtingi dokumentų reikalavimai. Mažesniems statiniams ir tam tikrų kategorijų remonto darbams taikomos supaprastintos procedūros. Statyba, kurią atlieka įmonė, neturinti reikiamo statybos leidimo, yra rimtas administracinis pažeidimas – statiniui gali būti išduotas nugriovimo įsakymas, neatsižvelgiant į jo kokybę ar užbaigtumo būseną. Konsultuojame investuotojus ir vystytojus leidimų išdavimo proceso klausimais, koordinuojame veiksmus su sertifikuotais projektuotojais ir matininkais bei administruojame VTPSI paraiškos procesą iki leidimo išdavimo.
Dažnai užduodami klausimai
