Finansinės licencijos Lietuvoje

Lietuvos teisės aktai suteikia galimybę verslininkams iš viso pasaulio teikti savo klientams įvairias finansines ir investicines paslaugas remiantis Lietuvos banko išduotomis licencijomis.

Pagal Lietuvos įstatymus, finansinės paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jei įmonė atitinka taikomus reguliavimo reikalavimus. Tokiai veiklai kaip bankininkystė, elektroninių pinigų išleidimas, mokėjimo paslaugos, investicinės paslaugos, fondų valdymas ir reguliuojamos kriptoturto paslaugos paprastai reikalingas leidimas, registracija arba kitas teisiškai pripažintas reguliavimo leidimas. Lietuvos bendrovės įsteigimas pats savaime nesuteikia teisės teikti reguliuojamas finansines paslaugas.

Lietuvos bankas yra pagrindinė nacionalinė institucija, atsakinga už reguliuojamų finansų rinkos dalyvių licencijavimą ir priežiūrą. Tačiau licencijavimo sistema priklauso nuo atitinkamos veiklos. Bankų licencijavimą pagal ES bendrą priežiūros mechanizmą atlieka Europos Centrinis Bankas, o tam tikros finansų įstaigos, licencijuotos kitose ES / EEE valstybėse narėse, gali teikti paslaugas Lietuvoje taikydamos taikomas paso išdavimo arba pranešimo procedūras. Registracijos pagrindu vykdomai veiklai ir finansinėms paslaugoms, nepriklausančioms Lietuvos banko licencijavimo kompetencijai, taikomos atskiros taisyklės.

Licencijuodamas įmones, Lietuvos bankas siekia užtikrinti, kad visi į finansų rinką ateinantys dalyviai būtų patikimi ir finansiškai pajėgūs, o jų vadovybė – kompetentinga ir nepriekaištingos reputacijos.

Šiuo metu Lietuvos bankas prižiūri daugiau nei 650 finansų rinkos dalyvių, įskaitant bankus, kredito unijas, draudimo organizacijas, mokėjimo įstaigas, valdymo įmones, vartojimo kredito davėjus ir kt. Prižiūrėdamas finansų rinką, Lietuvos bankas taiko į riziką orientuotą priežiūrą, o tai reiškia, kad Lietuvos banko atstovai išteklius pirmiausia skiria svarbiausiems finansų rinkos dalyviams arba finansinėms paslaugoms ir produktams, kurie kelia didžiausią riziką vartotojams.

Palankios finansinių technologijų (FinTech) reguliavimo ir priežiūros sistemos kūrimas, taip pat inovacijų finansų sektoriuje skatinimas yra viena pagrindinių Lietuvos banko strateginių krypčių šiandien. Kartu su kitomis valdžios institucijomis Lietuvos bankas siekia sukurti palankią finansinių technologijų (FinTech) aplinką, kuri pritrauktų naujas įmones iš viso pasaulio į Lietuvą ir prisidėtų prie finansinių technologijų sprendimų plėtros šalyje.

Vadovaudamasis šia kryptimi, Lietuvos bankas siūlo šiuos sprendimus:

Company in Lithuania UAB gali padėti gauti šias finansines licencijas:

Akcijų pasirinkimo sandoriai Lietuvoje 2023 m.

Darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai yra skatinamojo atlygio forma, leidžianti darbuotojams įsigyti akcijų arba gauti kitą sutartyje apibrėžtą naudą tam tikromis sąlygomis. Lietuvoje darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių apmokestinimą pirmiausia reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ), o ne PVM teisės aktai. Tinkamos darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių išmokos gali būti atleistos nuo gyventojų pajamų mokesčio, jei tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos, įskaitant taikomą trejų metų laikotarpį nuo pasirinkimo sandorio suteikimo iki akcijų įsigijimo. Grynaisiais pinigais išmokėtos išmokos ir susitarimai, kuriems netaikoma išimtis, gali būti laikomi su darbo santykiais susijusiomis apmokestinamomis pajamomis.

Opcionų populiarumui įtakos turėjo ir pandemija, sustabdžiusi verslo pasaulį, privertusi darbdavius ieškoti vis unikalesnių būdų pritraukti naujų talentų – nuo „Bites Lietuva“ darbuotojų paieškos „Tinder“ programėlėje iki finansinių pasiūlymų, skirtų pritraukti darbuotojus, turinčius išskirtinę patirtį ar savybes. Todėl darbuotojų akcijų opcionai pamažu tampa nauja darbovietės kultūros dalimi, kuri naudinga tiek įmonėms ugdant ilgalaikį darbuotojų lojalumą, tiek užtikrinant darbuotojams finansinį saugumą ateityje įmonėje.

Darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai

Darbuotojų pasirinkimo sandorių principas yra toks pat kaip ir kitų akcijų pasirinkimo sandorių – tai finansinė priemonė, suteikianti pasirinkimo sandorio turėtojui teisę (bet ne pareigą) per nustatytą laikotarpį įsigyti įmonės akcijų už sutartą kainą, kuri paprastai yra pageidaujama kaina. Vienas iš pasirinkimo sandorio tikslų gali būti ilgalaikių ir lojalių santykių su darbuotoju užmezgimas ir lanksčios darbo užmokesčio politikos įvedimas organizacijoje. Toks motyvacinis paketas formuoja patrauklią įmonės kultūrą ir įvaizdį viešojoje erdvėje, padeda užtikrinti darbuotojų motyvaciją, susijusią su materialinės naudos gavimu ir didesniu pasitikėjimu ateitimi. Akcijų pasirinkimo sandorį darbuotojui gali suteikti tiek darbdavys, tiek kitos įmonių grupės organizacijos. Akcijų pasirinkimo sandoriai gali būti suteikiami darbuotojams ir, kai tai leidžiama pagal sutartį, kitiems paslaugų teikėjams, įskaitant konsultantus ir patarėjus. Tačiau Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio lengvata kvalifikuotiems darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriams taikoma tik tada, kai tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos, įskaitant reikalaujamus darbo santykius ir taikomą laikymo laikotarpį. Opcionų suteikimas nepriklausomam rangovui automatiškai nesuteikia gaunamos naudos darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorio mokesčių lengvatai. Ne darbuotojų gaunamų išmokų apmokestinimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jų sutartinių santykių pobūdį ir taikomus mokesčių teisės aktus.

Akcijų pasirinkimo sandorių siūlymo sąlygos gali būti parenkamos ir pritaikomos prie bendrovės tikslų, pavyzdžiui, pasirinkimo sandoris gali būti susietas su tam tikrų sąlygų įvykdymu: visos bendrovės efektyvumu, darbuotojo darbo laiku ir pasiekimais bendrovėje, t. y. bendrovės akcijų kainos pokyčiais ir kitais rodikliais, kuriuos gali nustatyti akcijų pasirinkimo sandorį teikianti bendrovė.

Akcijų pasirinkimo sandorių teikimo procesas

Akcijų pasirinkimo sandorio pardavimas pats savaime nėra pagrindas perleisti bendrovės akcijas darbuotojui. Jis tik suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti bendrovės akcijų. Po pasirinkimo sandorio akcijos perleidžiamos pagal papildomą sandorį, kurio darbuotojas visada gali atsisakyti. Tuo atveju, jei darbuotojas nusprendžia pasinaudoti pasirinkimo sandorio teise, su darbuotoju sudaromas akcijų perleidimas dovanojant, parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, po kurio akcijos galiausiai perleidžiamos darbuotojo nuosavybėn. Pačios akcijos darbuotojams paprastai suteikiamos išleidžiant naujas akcijas arba perleidžiant bendrovės ar akcininkų nuosavybės teise priklausančias akcijas. Įprastoje praktikoje pasirinkimo sandorio gavėjui leidžiama atlikti mokėjimo pasirinkimo sandorį, t. y., pavyzdžiui, po tam tikro laikotarpio pasirinkimo sandorio galiojimo laikotarpiu.

Kai numatyta pasirinkimo teisė įgyjama, akcijos darbuotojui neperduodamos, o grynaisiais pinigais sumokama akcijų vertė, į kurią atsižvelgiama įgyjant pasirinkimo teisę.

Rizikos valdymas

Kaip ir su bet kuria finansine priemone, darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriais susijusi rizika. Vienas iš pagrindinių akcijų pasirinkimo sandorio tikslų yra motyvuoti darbuotojus, išlaikyti darbuotojus įmonėje arba pritraukti naujų darbuotojų, sukurti teigiamą darbdavio įvaizdį. Tai reiškia, kad sandoryje reikia numatyti garantijas tais atvejais, kai darbuotojui neatitikus būtinų kriterijų ir (arba) išėjus iš įmonės, pasirinkimo sandoris nustoja atlikti savo funkciją įmonėje.

Opciono sandoryje patartina numatyti, kad darbuotojui netinkamai išeinant iš įmonės (pavyzdžiui, atleidžiant darbuotoją už šiurkštų darbo teisės pažeidimą), darbuotojas praranda teisę pasinaudoti opcionu. Be abejo, taisyklėse gali būti nustatyti būdai, kuriais darbuotojo rūpestis yra tinkamas (pavyzdžiui, pasiekus tam tikrą tikslą). Taip pat galimos įvairios garantijos, skirtos išlaikyti akcijų ir balsavimo teisių kontrolę (pavyzdžiui, bendro akcijų pirkimo atveju, kai investuotojas atperka visas įmonės akcijas, darbuotojui mokama piniginė kompensacija, o ne akcijos).

Tinkamai parengta teisinė ir rizikos valdymo akcijų pasirinkimo sandorių sutartis darbuotojams gali būti puiki priemonė įmonės, kaip darbdavio, įvaizdžiui gerinti ir darbuotojams pritraukti arba išlaikyti, suteikiant tiesioginę finansinę naudą. Kai darbuotojai vis pragmatiškiau vertina darbdavio teikiamą naudą arba nemato tiesioginės pridėtinės vertės, kurią jie kuria (pavyzdžiui, prabangus darbdavio biuras mažai ką suteikia darbuotojui, dirbančiam iš namų), akcijų pasirinkimo sandoriai iš tiesų gali būti naudingi. Tai geriausias būdas padidinti motyvaciją ir sustiprinti ilgalaikius santykius.