Filialo / dukterinės įmonės apmokestinimas
Pagal Lietuvos pajamų mokesčio įstatymą užsienio įmonė privalo mokėti pajamų mokestį Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei ji dirba Lietuvoje per nuolatinę buveinę. Užsienio įmonė privalo įregistruoti nuolatinę buveinę Lietuvoje, jei yra veiklos tęstinumo kriterijai.
Užsienio filialo apmokestinimas
Užsienio bendrovės filialas Lietuvoje gali būti laikomas nuolatine buveine pelno mokesčio tikslais. Kai yra apmokestinama nuolatinė buveinė, Lietuva paprastai apmokestina tai buveinei tenkantį pelną pagal Lietuvos mokesčių įstatymus ir taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. Pelno priskyrimas priklauso nuo nuolatinės buveinės atliekamų funkcijų, naudojamo turto ir prisiimamos rizikos, o ne vien nuo pajamų geografinio šaltinio. Dvigubo apmokestinimo išvengimas užsienio bendrovės rezidavimo šalyje priklauso nuo taikomų vidaus teisės aktų ir mokesčių sutarties. Užsienio mokesčio kreditas nėra automatiškai suteikiamas vien dėl to, kad filialas pateikia ataskaitą savo pagrindinei buveinei.
Lietuvos filialo mokamas mokestis yra mokestis nuo pelno, gauto Lietuvos teritorijoje.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 17 %. Lengvatinis 7 % tarifas gali būti taikomas reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, laikantis įstatymų nustatytų tinkamumo sąlygų. Naujai įsteigtos įmonės, kurioms taikomas šis tarifas, per pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali būti taikomas 0 % tarifas. Lengvatinių tarifų taikymas užsienio bendrovės nuolatinei buveinei Lietuvoje turi būti vertinamas atskirai pagal galiojančius teisės aktus.
Lietuvos pelno paskirstymo apmokestinimas priklauso nuo to, ar verslas veikia per dukterinę įmonę, ar per filialą. Dividendai, kuriuos Lietuvos dukterinė įmonė moka nerezidentams asmenims, 2026 m. paprastai apmokestinami 15 % gyventojų pajamų mokesčiu, o užsienio įmonių akcininkams mokami dividendai paprastai apmokestinami 17 % pelno mokesčiu, nebent įstatymų numatyta išimtis arba taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis numato lengvatą. Lietuvos filialas nėra atskiras juridinis asmuo ir neskirsto dividendų savo užsienio pagrindinei buveinei. Todėl filialo pelno pervedimus pagrindinei buveinei reikia atskirti nuo dukterinės įmonės dividendų paskirstymo.
Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %. Lietuvos dukterinė įmonė arba filialas privalo įvertinti savo PVM registracijos ir ataskaitų teikimo prievoles pagal savo veiklą, apmokestinamąją apyvartą, tarpvalstybinius sandorius ir taikomas išimtis. Juridiniai asmenys PVM deklaracijas paprastai teikia kas mėnesį pagal įprastą PVM režimą, nors tam tikromis aplinkybėmis gali būti taikomi skirtingi ataskaitiniai laikotarpiai. Tinkamam eksportui už ES ribų gali būti taikomas nulinis tarifas, o įvesties PVM gali būti atskaitytas arba grąžinamas tik tuo atveju, jei tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos. Eksporto veikla automatiškai nesuteikia verslui teisės susigrąžinti viso sumokėto PVM.
Pajamos iš darbo Lietuvoje apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis. 2026 m. standartinės darbuotojų socialinio draudimo įmokos paprastai sudaro 19,5 % bendrųjų pajamų, o prireikus pridedama papildoma 3 % pensijų kaupimo įmoka. Darbdavio įmokos už standartinę neterminuotą darbo sutartį paprastai prasideda nuo 1,77 %, atsižvelgiant į taikomą profesinės rizikos kategoriją ir įstatymų numatytas sąlygas. Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas atskirai pagal taikomus progresinius tarifus. Bendra darbo užmokesčio mokesčių našta neturėtų būti apibūdinama kaip universali iki 40 % socialinio draudimo įmoka.
Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo
Jei remiantis užsienio įmonės ir Lietuvos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis laikoma, kad užsienio organizacija savo veiklą Lietuvoje vykdo per nuolatinę buveinę, tačiau visas arba dalis užsienio vieneto pelno per šią nuolatinę įstaigą yra atleista nuo prievolės, tokia nuolatinė įstaiga privalo tvarkyti apskaitą, teikti deklaracijas ir ataskaitas bei mokėti mokesčius. Franšizės, kaip ir bet kurios kitos nuolatinės buveinės, įsipareigojimai savaime nemoka pajamų mokesčio arba moka tik už tą pelno dalį, kuri gali būti apmokestinta Lietuvoje pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas.
Dukterinės įmonės / dukterinės įmonės apskaita ir auditas Lietuvoje
Misija privalo tvarkyti apskaitos įrašus ir teikti ataskaitas pagal šalies, kurioje ji veikia, įstatymus.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 76 straipsnį užsienio bendrovės filialas Lietuvoje paprastai privalo pateikti užsienio patronuojančiosios bendrovės metines finansines ataskaitas ir atitinkamas lydinčias ataskaitas Juridinių asmenų registrui (JAR). Šie dokumentai turi būti parengti, audituoti ir atskleisti pagal užsienio bendrovės įsisteigimo šalies įstatymus. Kai užsienio bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal kitokius reikalavimus nei taikomi ES, Lietuvos filialas gali būti įpareigotas parengti ir pateikti savo metines finansines ataskaitas pagal Lietuvos finansinės apskaitos ir ataskaitų teikimo teisės aktus. Konkretūs reikalavimai priklauso nuo užsienio bendrovės jurisdikcijos ir teisinės formos.
Filialo Lietuvoje auditas
Užsienio bendrovės filialas Lietuvoje privalo laikytis metinių finansinių ataskaitų teikimo ir audito atskleidimo reikalavimų, taikomų pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 76 straipsnį. Kai užsienio patronuojančiosios bendrovės metinės finansinės ataskaitos turi būti audituojamos pagal jos įsteigimo šalies įstatymus, atitinkama auditoriaus ataskaita paprastai turi būti pateikta kartu su finansinėmis ataskaitomis, teikiamomis Lietuvos juridinių asmenų registrui. Kai filialas pagal Lietuvos įstatymus privalo parengti atskiras finansines ataskaitas, visi taikomi audito reikalavimai turi būti vertinami atskirai. Filialas neturėtų būti apibūdinamas kaip visuotinai atleistas nuo audito ataskaitų teikimo.
Darbas užsienio įmonės filiale Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui Lietuvoje būtina gauti dokumentus, suteikiančius užsienio valstybės piliečiui teisę dirbti ir gyventi Lietuvoje.
Tinkamas trečiosios šalies pilietis, perkeltas iš už ES ribų įsteigtos bendrovės į jos filialą Lietuvoje arba kitą reikalavimus atitinkantį grupės subjektą, gali kreiptis dėl leidimo gyventi bendrovės viduje perkeliamam asmeniui (BĮP) pagal taikomus Lietuvos imigracijos teisės aktus ir Direktyvą 2014/66/ES. Vadovai ir specialistai paprastai privalo būti išdirbę atitinkamoje įmonėje ar grupėje ne trumpiau kaip šešis mėnesius be pertraukos iki perkėlimo, o praktikantams paprastai taikomas trijų mėnesių reikalavimas. Pareiškėjas turi pateikti reikalavimus atitinkančių darbo santykių, perkėlimo susitarimų ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos ar patirties įrodymus. Universitetinis išsilavinimas nėra universalus reikalavimas kiekvienam BĮP vadovui ar specialistui.
Vienos įmonės viduje galite būti perkeltas vadovu ir gauti laikiną leidimą gyventi. Tokiu atveju laikinas leidimas gyventi bus suteiktas laikotarpiui, kuriam būsite perkeltas dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 3 (trejiems) metams.
Pareiškėjas, norintis gauti leidimą gyventi įmonės viduje perkeliamam asmeniui (ICT), privalo įrodyti esamus darbo santykius su įmone, įsteigta už ES ribų, arba atitinkama įmonių grupe, taip pat nurodyti reikiamą ankstesnio darbo laikotarpį ir atitinkamą laikino perkėlimo į Lietuvą faktą. Darbo sutartis ir paskyrimo dokumentai turi atitikti taikomus įstatymų reikalavimus. Neterminuota darbo sutartis nėra universali būtina sąlyga kiekvienai ICT paraiškai. Vertinimas priklauso nuo pareiškėjo pareigų, darbo patirties ir perkėlimą reglamentuojančių sutartinių susitarimų.
Jei jau turite galiojantį laikiną leidimą gyventi kaip asmuo, perkeliamas į kitą darbą vienoje įmonėje, išduotą kitos ES valstybės narės, ir ketinate atvykti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ilgiau nei 90 (devyniasdešimčiai) dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat galite gauti laikiną leidimą gyventi.
Šiuo atveju Jūs atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
Kontaktas Company in Lithuania UAB gauti išsamią informaciją apie veiksmus, kurių reikia imtis norint įsteigti savo įmonės filialą / dukterinę įmonę Lietuvoje.
Užsienio bendrovės filialas Lietuvoje veikianti įmonė turi teisę vykdyti komercinę veiklą Lietuvoje, gauti pelną, mokėti mokesčius, gauti PVM mokėtojo kodą, samdyti darbuotojus, atlikti muitinės operacijas, tačiau tuo pačiu metu ji nėra atskiras juridinis asmuo. Užsienio bendrovės Lietuvos filialo veiklą valdo įgaliotas filialo atstovas, veikiantis pagal užsienio bendrovės suteiktus įgaliojimus. Filialas turi būti įregistruotas Lietuvos juridinių asmenų registre (JAR). Filialas nėra atskiras juridinis asmuo, o užsienio bendrovė lieka atsakinga už prievoles, kylančias iš filialo veiklos. Priešingai, Lietuvos dukterinė įmonė yra atskiras juridinis asmuo, o jos akcininkas paprastai neatsako už dukterinės įmonės prievoles, išskyrus taikomas įstatymų numatytas išimtis.
