Leidimas dirbti/viza Lietuvoje

Nuo 2024 m. liepos 1 d. trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje įprastą darbą, paprastai privalo gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, suteikiantį teisę dirbti, nebent taikoma įstatymų numatyta išimtis. Atskiras darbo leidimas reikalingas tik tam tikroms darbo kategorijoms, pavyzdžiui, tam tikriems sezoniniams darbuotojams. Darbo leidimus, kai taikoma, išduoda Užimtumo tarnyba, o laikinus leidimus gyventi – Migracijos departamentas. Buvusi Lietuvos darbo birža nebeturėtų būti įvardijama kaip kompetentinga institucija.

Leidimas dirbti užsieniečiams išduodamas tais atvejais, kai Lietuvoje neįmanoma rasti tinkamo specialisto, turinčio reikiamą kvalifikaciją. Tokio leidimo galiojimo laikotarpis yra ribotas iki dvejų metų, dokumente nurodoma darbuotojo specialybė ir organizacijos, kurioje jis planuoja dirbti, pavadinimas.

Trečiųjų šalių piliečių sezoniniam darbui Lietuvoje taikomos specialios taisyklės dėl darbo leidimų, darbo trukmės ir atitinkamų imigracijos dokumentų. Sezoninio darbo leidimas paprastai gali būti išduodamas iki šešių mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, laikantis taikomų įstatymų reikalavimų. Priklausomai nuo darbo trukmės ir pareiškėjo pilietybės, taip pat gali būti reikalaujama Šengeno vizos, nacionalinės vizos ar kito teisiškai pripažinto atvykimo ir buvimo pagrindo.

Užsienio stažuotojams ir praktikantams gali būti išduoti darbo leidimai iki vienerių metų, leidžiantys jiems įgyti profesinės patirties Lietuvoje.

Užsienio piliečiai atleidžiami nuo reikalavimo gauti leidimą dirbti Lietuvoje, jei tenkinamos šios sąlygos:

• Užsienio pilietis, įsteigęs ar įsigijęs Lietuvos įmonę, automatiškai neįgyja teisės gyventi ar dirbti Lietuvoje. Ne ES piliečiai, ketinantys vadovauti ar dirbti savo Lietuvos įmonėje, privalo atitikti taikomus imigracijos reikalavimus. Laikinas leidimas gyventi, pagrįstas teisėta ūkine veikla, gali būti išduodamas pagal Lietuvos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnį, jei įmonė atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus dėl realios ūkinės veiklos, veiklos istorijos, kapitalo, užimtumo ir pareiškėjo nuosavybės ar valdymo pareigų.
• Paskyrimas Lietuvos bendrovės, kurios įstatinis kapitalas yra 28 000 EUR, direktoriumi automatiškai neatleidžia trečiosios šalies piliečio nuo imigracijos reikalavimų ir nesuteikia teisės dirbti Lietuvoje. Pagal standartinę verslo leidimo gyventi tvarką bendrovė paprastai turi įrodyti, kad turi ne mažesnį kaip 28 000 EUR nuosavą kapitalą, reikalaujamą realią verslo veiklą Lietuvoje bent šešis mėnesius ir atitinkamus darbo susitarimus. Kai pareiškėjas remiasi akcininko statusu, taip pat turi būti įvykdyta bent 14 000 EUR asmeninė investicija ir taikomi nuosavybės reikalavimai.
• Užsienio pilietis Lietuvoje būna iki trijų mėnesių per metus, kad dalyvautų derybose, būtinose sutartims sudaryti ir įvykdyti.
• Užsienietis dirba užsienio juridiniame asmenyje iš Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės ir yra perkeliamas į Lietuvą dirbti dukterinėje įmonėje, filiale ar atstovybėje.

Reikalavimai užsieniečiams, ketinantiems dirbti Lietuvoje:

• Bent vienerių metų darbo patirtis pagal darbo sutartį teisinėje įstaigoje.
• Užimamos pareigos turi būti vadovaujančios arba specialistas turi turėti specifinių žinių, reikalingų įmonės veiklai.
• Užsieniečio darbo trukmė Lietuvoje ribojama iki trejų metų, tačiau šis apribojimas netaikomas įmonių vadovams.

Leidimas dirbti gali būti panaikintas šiais atvejais:

• Leidimo gavimas apgaulės būdu.
• Darbo sutarties nutraukimas.
• Leidimo gyventi panaikinimas.

Visus darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos reglamentai.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje

 Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje paprastai išduodamas atitinkamai imigracijos kategorijai nustatytam laikotarpiui. Leidimai gyventi darbo pagrindu paprastai išduodami iki dvejų metų, o ES mėlynosios kortelės ir kitų kategorijų piliečiams gali turėti skirtingą galiojimo laikotarpį. Leidimas laikinai gyventi ir nacionalinė viza yra atskiri imigracijos dokumentai. Nacionalinė viza nėra automatiškai išduodama remiantis leidimu laikinai gyventi ir paprastai nepakeičia leidimo gyventi, reikalingo įprastam darbui Lietuvoje. Leidimo laikinai gyventi gavimo proceso ypatumai yra šie:

• Nuo 2024 m. liepos 1 d. trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvoje įprastu būdu, paprastai reikalingas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, suteikiantis teisę dirbti. Užimtumo tarnybos išduotas darbo leidimas savarankiškai nesuteikia teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tam tikroms kategorijoms, įskaitant reikalavimus atitinkančius sezoninius darbuotojus ir kitus asmenis, kuriems pagal Lietuvos teisės aktus tai aiškiai netaikoma, taikomos specialios išimtys.
• Užsieniečiui nereikia deklaruoti gyvenamosios vietos ar laukti sprendimo dėl laikino leidimo gyventi išdavimo, tai yra greitesnis dokumentų tvarkymo būdas.
• Svarbu gauti darbo leidimą prieš atvykstant į Lietuvą. Priešingu atveju, Lietuvos darbo birža gali atsisakyti jį išduoti.
• Prašymams išduoti Lietuvos nacionalines vizas taikomi taikomuose imigracijos teisės aktuose nustatyti nagrinėjimo terminai. Sprendimas paprastai priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo priimtino prašymo gavimo dienos, tačiau šis laikotarpis gali būti pratęstas, jei reikia papildomo patikrinimo ar patvirtinamųjų dokumentų. Nacionalinė viza išduodama tik įstatymų aiškiai numatytiems tikslams ir neturėtų būti pateikiama kaip standartinis imigracijos kelias įprastam darbui Lietuvoje.

Šios sąlygos padeda supaprastinti ir pagreitinti atvykimo ir buvimo Lietuvoje procedūrą užsieniečiams, planuojantiems dirbti ar ilgai gyventi šalyje.

Leidimo dirbti išdavimo tvarka Lietuvoje

Leidimo dirbti išdavimo procedūra Lietuvoje apima šiuos veiksmus:

1. Darbdavio prašymasDarbdavys privalo pateikti prašymą teritoriniam darbo biržos skyriui ir užregistruoti laisvą darbo vietą. Laisva darbo vieta turi būti skelbiama bent 14 kalendorinių dienų, kad vietos kandidatai spėtų atsiliepti į darbo pasiūlymą.
2. Darbo biržos patikrinimasGavusi iš darbdavio visus reikiamus dokumentus, darbo birža atlieka patikrinimą, siekdama įsitikinti, kad darbdavys atitinka visus reikalavimus, įskaitant darbdavio veiklos teisėtumą, informacijos apie bankrotą nebuvimą ir kitus svarbius aspektus. Šis patikrinimas yra būtinas verslo patikimumui ir teisėtumui patvirtinti.
3. Sprendimų priėmimasLietuvos darbo biržos teritoriniai padaliniai prašymą ir pridėtus dokumentus išnagrinėja per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Atsižvelgdama į patikrinimo rezultatus ir tinkamų kandidatų buvimą tarp vietos gyventojų, darbo birža priima sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą dirbti užsienio piliečiui.

Ši procedūra užtikrina skaidrumą ir užsienio specialistų įdarbinimo taisyklių laikymąsi, sudarydama sąlygas laikytis Lietuvos darbo teisės aktų.

Darbo rinkos poreikių vertinti nereikia

Lietuvos migracijos politikos kontekste užsienio specialistams, kurių profesijos yra paklausių profesijų sąraše, numatyti supaprastinimai. Šie supaprastinimai ženkliai palengvina įsidarbinimo ir gyvenimo Lietuvoje procesą:

1. Nuo 2025 m. Lietuva taiko vieningą metinę kvotą laikiniems leidimams gyventi, išduodamiems pagal įprastą įdarbinimo tvarką, o ne atskiras kvotas skirtingiems ekonomikos sektoriams ar bendram trūkstamų profesijų atstovams. Trečiųjų šalių piliečiai paprastai negali pradėti dirbti Lietuvoje vien tik turėdami nacionalinę vizą, nes jų profesija yra paklausi. Jie privalo gauti atitinkamą leidimą gyventi, nebent taikoma įstatymų numatyta išimtis. 2026 m. įdarbinimo kvota – 24 706 asmenys – buvo išnaudota 2026 m. rugsėjo 7 d. Išnaudojus kvotą, įprasti leidimai gyventi pagal įdarbinimo tvarką paprastai išduodami tik tuo atveju, jei tenkinami taikytini didesnio atlyginimo reikalavimai ar kitos įstatymų numatytos išimtys.
2. Mokėti didesnį atlyginimą nei šalies vidurkis:
   • Lietuvos ES mėlynoji kortelė gali būti išduota trečiosios šalies piliečiui, turinčiam teisę į aukštos kvalifikacijos dokumentus ir atitinkančiam taikomus profesinės kvalifikacijos, darbo sutarties ir atlyginimo reikalavimus. Minimali atlyginimo riba paprastai yra 1,5 karto didesnė už atitinkamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį arba 1,2 karto didesnė už tą patį darbo užmokestį, jei tai kvalifikuota didelės pridėtinės vertės trūkstamų profesijų atstovų grupė. Trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio atlyginimas nėra bendras reikalavimas norint gauti ES mėlynąją kortelę. Pareiškėjai turi pateikti reikiamus dokumentus per MIGRIS ir atitikti taikomas imigracijos sąlygas.
   • Tokiais atvejais leidimas gyventi išduodamas per vieną mėnesį paprastai arba per 15 dienų skubiais atvejais.
3. Aukštos kvalifikacijos specialistai:
   • Aukštos kvalifikacijos užsieniečiai, kuriems žadamas bent 1,5 karto didesnis už vidutinį mėnesinį bendrąjį šalies darbo užmokestį, taip pat turi teisę gauti laikiną leidimą gyventi.
   • Prašymai išduoti tokį leidimą išnagrinėjami per du mėnesius pagal bendrą procedūrą arba per vieną mėnesį pagal skubos tvarką.

Šios nuostatos leidžia pritraukti kvalifikuotus užsienio specialistus į Lietuvos darbo rinką, supaprastinant vizų ir leidimų gyventi išdavimo procedūras, o tai palengvina užsieniečių integraciją į šalies ekonomiką.

Leidimo dirbti išdavimo tvarka Lietuvoje

Darbo leidimo išdavimo procesas Lietuvoje yra struktūrizuotas taip, kad būtų užtikrintas šalies teisėkūros ir ekonominių interesų laikymasis ir pritraukta kvalifikuotų užsienio specialistų. Čia pateikiamas išsamus išdavimo procedūros aprašymas:

1. Paraiškos teikimas ir laisvos darbo vietos registravimasDarbdavys privalo kreiptis į teritorinę darbo biržą ir užregistruoti laisvą darbo vietą. Laisva darbo vieta turi būti viešai skelbiama bent 14 kalendorinių dienų, kad informacija būtų prieinama potencialiems kandidatams.
2. Dokumentų tikrinimas ir atitiktis reikalavimamsPrieš išduodama leidimą, Darbo birža atlieka išsamų darbdavio pateiktų dokumentų ir jo veiklos atitikties Lietuvos teisės aktams patikrinimą. Tai apima bankroto ir kitų veiklos teisėtumo aspektų patikrinimą.
3. Darbo leidimo išdavimasDarbo birža ir jos regioniniai skyriai, patikrinę ir patvirtinę, kad įvykdyti visi reikalavimai, išduoda leidimą dirbti. Šis procesas paprastai trunka ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

Darbo rinkos poreikių vertinimo nereikia:

• Užsienio piliečiai, turintys laikiną leidimą gyventi ir kurių profesija yra paklausių profesijų sąraše, atleidžiami nuo reikalavimo vertinti darbo rinkos poreikius.
• Tokia pati lengvata taikoma ir užsieniečiams, baigusiems aukštojo ar profesinio mokymo įstaigas Lietuvoje, o tai palengvina jų integraciją į vietos darbo rinką.

Šiomis priemonėmis siekiama palengvinti užsienio specialistų įdarbinimą sektoriuose, kuriuose trūksta kvalifikuoto personalo, ir paskatinti užsienio studentus pasilikti ir dirbti Lietuvoje po studijų baigimo.

Kam Lietuvoje nereikia gauti leidimo dirbti?

Yra tam tikrų kategorijų užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, kuriems nereikia gauti leidimo dirbti. Tai supaprastina jų įdarbinimo ir integracijos į Lietuvos visuomenę procesą. Tokios kategorijos apima:

1. Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečių šeimos nariai:
   • Trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai ir kurie yra gavę laikiną leidimą gyventi arba leidimą gyventi šeimos susijungimo atveju.
   • Piliečiai, gavę Europos Sąjungos piliečio šeimos nario kortelę, patvirtinančią teisę laikinai arba nuolat gyventi šalyje.
2. Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) piliečiai:
   • Šie piliečiai gali laisvai dirbti Lietuvoje be papildomų leidimų.
3. Aukštos kvalifikacijos specialistai:
   • Užsieniečiai, dirbantys pagal profesijas, įtrauktas į paklausių profesijų sąrašą Lietuvos Respublikoje.
   • Aukštos kvalifikacijos užsienio specialistai gali gauti ES mėlynąją kortelę, jei atitinka taikomus kvalifikacijos, įdarbinimo ir atlyginimo reikalavimus. Priklausomai nuo profesijos, minimalus atlyginimas paprastai yra 1,2 arba 1,5 karto didesnis už atitinkamą šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Nurodyta 2 629,20 EUR suma yra pasenusi ir neatspindi trijų vidutinių mėnesinių atlyginimų. Taikytina atlyginimo riba turi būti apskaičiuojama naudojant oficialų darbo užmokesčio rodiklį, susijusį su paraiška.
   • Užsieniečiai, dvejus metus dirbę Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistu ir kreipiasi dėl laikino leidimo gyventi pratęsimo.
4. Lietuvos švietimo įstaigų absolventai:
   • Užsieniečiai, baigę aukštojo mokslo ar profesinį išsilavinimą Lietuvoje ir ketinantys dirbti pagal įgytą kvalifikaciją, turi pateikti diplomą ar kitą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.
5. Tam tikrų sričių specialistai:
   • 2025 m. Lietuvos imigracijos sistema, pagrįsta darbu, iš esmės pasikeitė. Dabar visuose ekonomikos sektoriuose paprastiems laikiniems leidimams gyventi, išduodamiems darbo pagrindu, taikoma vieninga metinė kvota, pakeičianti ankstesnius konkretiems sektoriams taikomus kvotų susitarimus. 2026 m. kvota buvo nustatyta 24 706 leidimų ir buvo išnaudota 2026 m. rugsėjo 7 d. Išnaudojus kvotą, laikinas leidimas gyventi pagal atitinkamą darbo paieškos kryptį paprastai gali būti išduodamas, jei darbdavys įsipareigoja mokėti bent 1,2 karto didesnį už paskutinį paskelbtą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį arba bent jau vidutinį nacionalinį mėnesinį bruto darbo užmokestį už profesijas, įtrauktas į kvalifikuotų didelės pridėtinės vertės trūkstamų profesijų sąrašą. Gali būti taikomos atskiros įstatymų numatytos išimtys.

Šiomis priemonėmis siekiama paskatinti kvalifikuotų užsienio darbuotojų atvykimą, taip pat supaprastinti jų atvykimo ir buvimo šalyje procedūras.

Darbas Lietuvoje

Pastaraisiais metais dėl ekonomikos augimo ir atviros darbo rinkos Lietuva pritraukia vis daugiau užsienio specialistų. Įsidarbinimo procesas šioje šalyje labai skiriasi ES piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams.

ES piliečiamsEuropos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) piliečiams dirbti Lietuvoje nereikia leidimo dirbti. Tai užtikrina laisvo darbo jėgos judėjimo ES taisyklės, todėl įdarbinimo procesas yra lengvesnis ir greitesnis.

Trečiųjų šalių piliečiamsEuropos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečiams įdarbinimo procesas Lietuvoje reikalauja kruopštesnio pasiruošimo. Paprastai reikia gauti vieną iš šių leidimų:

1. Darbo leidimasTai darbo biržos ar kitos įgaliotos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis užsieniečio teisę dirbti tam tikrą darbą Lietuvoje. Leidimo gavimas dažnai susijęs su patikrinimu, ar vietinėje darbo rinkoje nėra tinkamų kandidatų iš Lietuvos ar kitų ES piliečių.
2. Sprendimas dėl darbo užsienyje aktualumo darbo rinkos poreikiamsTai ypač svarbu aukštos kvalifikacijos specialistams, kurių profesijos yra paklausių profesijų sąraše. Tokiais atvejais valdžios institucijos vertina, ar siūlomas darbas atitinka dabartinius Lietuvos ekonomikos poreikius.

Be to, a laikinas leidimas gyventi arba leidimas gyventi reikalingas ilgalaikiam buvimui ir darbui, kuris leidžia užsieniečiams legaliai gyventi ir dirbti šalyje. Šiems dokumentams gauti taip pat reikia įrodyti teisėtą pajamų šaltinį, pakankamą pragyvenimui Lietuvoje, ir teistumo nebuvimą.

Šios procedūros užtikrina teisėtą ir kontroliuojamą užsienio darbuotojų buvimą, prisidedant prie tvaraus ekonomikos vystymosi ir darbo jėgos tiekimo svarbiems sektoriams.

Leidimas dirbti ir sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams?

 Leidimo dirbti ir sprendimo dėl užsienio darbo tinkamumo Lietuvos darbo rinkos poreikiams skirtumai slypi šių dokumentų paskirtyje, galiojimo laikotarpiuose ir gavimo procedūrose.

Leidimas dirbti:

• TikslasŠis dokumentas leidžia užsieniečiams dirbti Lietuvoje ir yra pagrindas gauti nacionalinę darbo vizą.
• Galiojimo laikotarpisPaprastai išduodamas vieneriems metams.
• ParaiškaDarbo leidimas leidžia kreiptis dėl nacionalinės darbo vizos, kuri reikalinga verslo keliautojams, sezoniniams darbuotojams ir laivų įgulos nariams.
• Viešnagės sąlygosŠengeno viza arba bevizis atvykimas paprastai nesuteikia trečiosios šalies piliečiui teisės dirbti Lietuvoje. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įprastam darbui paprastai reikalingas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, leidžiantis atlikti atitinkamą darbą, nebent taikoma konkreti įstatymų numatyta išimtis. Darbo leidimo turėjimas automatiškai nepakeičia šių reikalavimų.

Sprendimas dėl darbo užsienyje aktualumo darbo rinkos poreikiams:

• TikslasŠis dokumentas patvirtina, kad užsieniečio atliekamas darbas atitinka Lietuvos ekonominius poreikius ir negali būti atliekamas vietos ištekliais.
• Galiojimo terminasIšduodamas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
• ParaiškaRemdamasis šiuo dokumentu, užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi, kuris yra būtinas norint pradėti dirbti.
• Darbo sąlygosUžsienietis gali pradėti dirbti tik gavęs leidimą gyventi.

Specialios sąlygos aukštos kvalifikacijos specialistams:

• Aukštos kvalifikacijos specialistams, teikiantiems paraiškas gauti ES mėlynąją kortelę, nereikia sprendimo dėl darbo tinkamumo darbo rinkai. ES mėlynoji kortelė yra leidimas gyventi ir dirbti trečiųjų šalių piliečiams, turintiems teisę į šią kortelę pagal Direktyvą (ES) 2021/1883. Lietuvos ES mėlynoji kortelė leidžia jos turėtojui gyventi ir dirbti Lietuvoje laikantis taikomų sąlygų. Ji automatiškai nesuteikia neribotos teisės dirbti kiekvienoje ES valstybėje narėje. Judumas į kitą dalyvaujančią valstybę narę vyksta laikantis ES mėlynosios kortelės direktyvoje ir atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose nustatytų sąlygų ir procedūrų. Airija ir Danija nedalyvauja ES mėlynosios kortelės sistemoje.

Šie skirtumai išryškina skirtingą kiekvieno dokumento vaidmenį reguliuojant darbo migraciją ir užsienio darbuotojų integraciją į Lietuvos ekonomiką.

Kvalifikacijos reikalavimai užsieniečiams Lietuvoje

Norint gauti leidimą dirbti Lietuvoje arba sprendimą dėl Lietuvos darbo rinkos poreikių tenkinimo, užsieniečiai turi atitikti vieną iš šių kvalifikacinių reikalavimų:

1. Atitinkama kvalifikacijaUžsienietis privalo turėti profesinę arba akademinę kvalifikaciją, atitinkančią atliekamo darbo reikalavimus. Tai reiškia, kad išsilavinimo lygis ir specializacija turi būti tinkami atliekamoms užduotims ir pareigoms.
2. Darbo patirtisReikalinga bent vienerių metų atitinkama darbo patirtis per pastaruosius trejus metus. Tai rodo, kad kandidatas turi atitinkamų žinių ir įgūdžių, kuriuos gali pritaikyti naujame darbe Lietuvoje.
3. Atlyginimo lygisTikimasi, kad užsieniečiui bus mokamas bent paskutinis paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ekonomikoje. Šis rodiklis atspindi bendrą ekonominę padėtį šalyje ir užtikrina, kad užsienio darbuotojas gautų deramą darbo užmokestį, panašų į vietos specialistų atlyginimą.

Šie reikalavimai padeda užtikrinti, kad užsieniečiai, pakviesti dirbti Lietuvoje, teigiamai prisidėtų prie šalies ekonomikos ir turėtų reikiamų žinių bei įgūdžių savo pareigoms eiti. Jie taip pat prisideda prie sąžiningų darbo sąlygų ir konkurencijos darbo rinkoje.

Leidimo dirbti arba sprendimo dėl atitikties išdavimo procesas

Darbo leidimo išdavimo procesas arba sprendimas, ar jis atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius, yra esminis darbo migracijos reguliavimo Lietuvoje elementas. Štai žingsniai, kurių turi imtis darbdavys ir užsienio darbuotojas:

Darbdaviui:

1. Registracija dulkių siurblysancyDarbdavys privalo užregistruoti laisvą darbo vietą Lietuvos užimtumo tarnyboje. Tai pirmas žingsnis pradedant kandidatų paiešką tiek tarp vietos gyventojų, tiek tarp užsienio darbuotojų.
2. Pirmenybė teikiama vietos kandidatamsRegistruojant laisvą darbo vietą, pirmenybė teikiama Lietuvos piliečiams, kitų ES piliečiams, taip pat užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jei nerandama tinkamų kandidatų iš vietos, darbdavys gali pereiti prie kito etapo.
3. Leidimo prašymasDarbdavys užpildo ir pateikia Darbo biržai prašymą išduoti darbo leidimą arba priimti sprendimą dėl konkretaus užsienio darbuotojo tinkamumo.
4. Paraiškos nagrinėjimasTE biuras apsvarsto prašymą ir priima sprendimą per septynias darbo dienas.

Užsienio darbuotojui:

1. Gavimas a leidimasUžsienietis privalo gauti leidimą dirbti prieš pradėdamas dirbti arba sudarydamas darbo sutartį Lietuvoje. Tai užtikrina, kad būtų įvykdyti visi procedūriniai reikalavimai ir užsieniečio darbas Lietuvoje būtų teisėtas.
2. Tuo pačiu metu gauti leidimusSvarbu atkreipti dėmesį, kad užsienietis vienu metu gali turėti tik vieną galiojantį leidimą dirbti.

Šis procesas padeda užtikrinti atitiktį Lietuvos ir Europos įstatymams dėl užsieniečių įdarbinimo, skatina darbuotojų teisių apsaugą ir palaiko darbo rinkos pusiausvyrą, užkertant kelią nekontroliuojamam užsienio darbuotojų antplūdžiui.

Lietuvoje yra tam tikrų atvejų, kai užsieniečiams nereikia gauti leidimo dirbti ar sprendimo dėl užsienio darbo tinkamumo darbo rinkos poreikiams. Štai pagrindinės kategorijos, kurioms to nereikia:

1. ES ir ELPA piliečiaiDėl Europos Sąjungos judėjimo laisvės taisyklių ES ir ELPA piliečiai gali dirbti Lietuvoje be papildomų leidimų.
2. Užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventiŠie asmenys jau yra praėję integracijos į Lietuvos visuomenę ir ekonomiką procedūrą, kuri suteikia jiems teisę dirbti be specialių leidimų.
3. Lietuvos piliečių šeimos nariaiJei užsienietis yra Lietuvos piliečio šeimos narys ir gavo leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, jam nereikia atskiro leidimo dirbti.
4. StudentaiUžsieniečiai, gavę leidimą gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, gali dirbti be leidimo, laikantis tam tikrų apribojimų.
5. Retų profesijų specialistaiJei užsieniečio profesija yra įtraukta į profesijų, kurioms Lietuvoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, sąrašą ir jei kvota nėra išnaudota, tokiam užsieniečiui darbo leidimo nereikia.
6. Labai apmokami specialistaiJei užsieniečio atlyginimas yra ne mažesnis kaip trys vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai iki mokesčių.
7. StažuotojaiUžsieniečiai, atvykę į Lietuvą atlikti praktikos.
8. Nuotoliniu būdu Darbas automatiškai neatleidžia trečiosios šalies piliečio nuo Lietuvos imigracijos ar darbo leidimo reikalavimų. Taikomos taisyklės priklauso nuo to, kur darbuotojas fiziškai atlieka savo pareigas, nuo jo pilietybės, imigracijos statuso ir darbo teisinio pagrindo. Darbas nuotoliniu būdu Lietuvos įmonei iš kitos šalies automatiškai nesuteikia teisės gyventi ar dirbti Lietuvoje.
9. Mėlynosios kortelės kandidataiŠis dokumentas leidžia aukštos kvalifikacijos specialistams dirbti Lietuvoje be atskiro darbo leidimo.

Papildomi žingsniai gavus leidimą

Gavęs leidimą dirbti arba atitinkamą sprendimą, darbdavys per tarpininkavimo raštą turi įvesti duomenis į MIGRIS sistemą, o tai yra pagrindas užsieniečiui kreiptis dėl nacionalinės vizos arba leidimo gyventi. Jei užsienietis turi kelis darbdavius, tarpininkavimo raštą pateikia pirmasis darbdavys, tačiau visi darbdaviai turi atitikti laikino leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Nacionalinė viza (D) Lietuvoje

Nacionalinė D tipo viza Lietuvoje suteikia užsieniečiams galimybę atvykti ir būti šalyje su tam tikrais apribojimais ir sąlygomis. Štai pagrindiniai su šia viza susiję aspektai:

1. Galiojimo laikotarpisViza išduodama ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Ji leidžia užsieniečiams ilgesnį laiką būti Lietuvoje dėl studijų, darbo ar kitų priežasčių.
2. Apsistokite Šengeno erdvėjeNacionalinės D vizos turėtojas gali būti kitose Šengeno šalyse iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Tai suteikia tam tikrą judėjimo laisvę Europoje, tačiau su apribojimais buvimo trukmei.
3. Identifikavimo numerisUžsieniečiams, esantiems Lietuvoje su nacionaline D viza, asmens tapatybės numeris neišduodamas, o tai riboja prieigą prie kai kurių viešųjų ir komercinių paslaugų.
4. Gyvenamosios vietos registracijaŠios vizos turėtojai negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos Lietuvoje, o tai gali būti reikšmingas apribojimas tiems, kurie planuoja ilgalaikį buvimą.
5. Sveikatos draudimasUžsieniečiai, turintys nacionalinę D vizą, nėra apdrausti pagal Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemą, kuri reikalauja, kad jie įsigytų privatų sveikatos draudimą galimoms medicininėms išlaidoms padengti.
6. Savarankiškas darbasNacionalinė D viza nesuteikia teisės dirbti savarankiškai, todėl riboja verslo galimybes.
7. Darbdavio pasikeitimasUžsieniečiai, esantys Lietuvoje su nacionaline D viza, negali keisti darbdavio. Dėl to jų padėtis priklauso nuo vieno darbdavio, o tai gali apriboti jų lankstumą darbo rinkoje.

Dėl šių sąlygų nacionalinė D viza yra tinkamas pasirinkimas tiems, kurie planuoja laikinai, bet ne nuolat gyventi Lietuvoje, o vizų turėtojai turėtų būti pasiruošę tam tikriems savo teisių ir galimybių šalyje apribojimams.

Leidimas gyventi Lietuvoje

Leidimas gyventi Lietuvoje yra svarbus dokumentas, leidžiantis užsieniečiams teisėtai gyventi ir dirbti šalyje ilgą laiką. Čia pateikiami pagrindiniai aspektai, susiję su leidimo gyventi gavimu ir galiojimu:

Pagrindinės savybės:

1. TrukmėLeidimas gyventi gali būti suteiktas nuo vienerių iki trejų metų ir priklauso nuo jo išdavimo priežasties, pavyzdžiui, darbo.
2. Paraiškos pateikimo vietaPrašymą gauti arba panaikinti leidimą gyventi galima pateikti užsienyje per išorės paslaugų teikėją arba Migracijos departamento skyriuje Lietuvoje.
3. Teisės ir pareigosLeidimas gyventi suteikia teisę nuolat gyventi Lietuvoje jo galiojimo laikotarpiu, įskaitant teisę dirbti ir galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą. Be to, leidimo gyventi turėtojas gauna asmens identifikavimo numerį, kuris palengvina prieigą prie įvairių viešųjų ir komercinių paslaugų.
4. Apsistokite Šengeno erdvėjeKaip ir turėdamas nacionalinę vizą, leidimą gyventi turintis asmuo gali būti kitose Šengeno šalyse iki 90 dienų per kiekvieną 180 dienų laikotarpį.
5. Papildomi reikalavimaiLeidimui gyventi gauti reikia pateikti papildomus dokumentus, tokius kaip teistumo pažyma ir įpareigojimas deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje.
6. Pratęsimo galimybėLeidimas gyventi gali būti pratęstas pasibaigus jo galiojimo laikui, jei užsienietis laikosi įstatymų ir yra pagrindas pratęsti.
7. Draudimas ir savarankiškas darbasLaikinas leidimas gyventi Lietuvoje automatiškai nesuteikia privalomojo sveikatos draudimo ar neribotos teisės užsiimti savarankiška veikla. Teisė į privalomąjį sveikatos draudimą priklauso nuo asmens užimtumo, socialinio draudimo statuso ir kitų įstatymų nustatytų sąlygų. Teisė dirbti ar užsiimti verslu taip pat priklauso nuo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo išduotas leidimas gyventi. Užsienio piliečiai privalo užtikrinti, kad jų numatyta veikla yra leidžiama pagal jų imigracijos statusą.

Specialios sąlygos:

Jei leidimas gyventi išduodamas darbo pagrindu, darbdavys privalo per septynias darbo dienas pranešti Migracijos departamentui apie darbo santykių su užsieniečiu pasibaigimą. Nutraukus darbo santykius, leidimas gyventi gali būti panaikintas, o užsienietis privalės išvykti iš Lietuvos, nebent ras kitą priežastį pratęsti savo statusą.

Jei užsienietis yra Lietuvoje su nacionaline D tipo viza, išduota darbo pagrindu, ir planuoja tęsti savo veiklą šalyje pasibaigus vizos galiojimui, jis turi iš anksto kreiptis dėl leidimo gyventi. Štai keli svarbūs dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

1. Paraiškų teikimo terminaiPrašymas išduoti leidimą gyventi turėtų būti pateiktas Lietuvos migracijos departamentui likus 2–4 mėnesiams iki nacionalinės vizos galiojimo pabaigos. Tai būtina siekiant užtikrinti teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje tęstinumą, atsižvelgiant į prašymo nagrinėjimo laiką.
2. Reikalingi dokumentaiNorint pateikti paraišką, reikės pateikti keletą dokumentų, įskaitant, bet neapsiribojant:
   • Galiojantis pasas ir jo puslapių kopijos.
   • Įdarbinimo įrodymas, įskaitant darbo sutartį.
   • Pažyma apie teistumo nebuvimą.
   • Finansinio mokumo patvirtinimas.
   • Dokumentai, patvirtinantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
   • Sveikatos draudimas.
3. Paraiškų teikimo procesas: The paraiška galima pateikti asmeniškai Migracijos departamento biure arba per akredituotus tarpininkus. Svarbu užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų reikalavimus, siekiant išvengti vėlavimų ar leidimo gyventi išdavimo.
4. Perėjimas nuo vizos prie leidimo gyventiNacionalinė D viza leidžia paruošti pagrindą tolesniam leidimo gyventi gavimui, kuris suteiks didesnes teises ir galimybes ilgalaikiam buvimui Lietuvoje.

Šie žingsniai padės užsieniečiui sklandžiai pereiti nuo laikinos vizos prie ilgalaikio gyventojo statuso darbo pagrindu Lietuvoje, užtikrinant visų migracijos reikalavimų ir šalies teisės aktų laikymąsi.

Company in Lithuania UAB siūlo išsamias teisines paslaugas užsieniečiams, susiduriantiems su įvairiomis migracijos situacijomis Lietuvoje. Pagrindinės įmonės veiklos sritys:

1. Parama imigracijai į Lietuvą:
   • Pagalba gaunant nacionalinę D vizą, skirtą ilgalaikiam buvimui šalyje darbo, studijų ar šeimos susijungimo tikslais.
   • Laikino arba nuolatinio leidimo gyventi gavimas, suteikiantis teisę ilgalaikiam gyvenimui ir patekimui į darbo rinką.
   • Dokumentų darbo leidimui gauti, reikalingam užsieniečių darbui legalizuoti Lietuvoje, parengimas ir pateikimas.
2. Teisinė pagalba nelegaliems imigrantams:
   • Atstovavimas neteisėtai Lietuvoje esantiems užsieniečiams tais atvejais, kai prieš juos priimtas sprendimas grąžinti. Tai gali apimti tokių sprendimų apskundimą, pagalbą rengiant dokumentus statuso legalizavimui ar sprendžiant problemas, susijusias su draudimais atvykti.
   • Pagalba tvarkant dokumentus ir procedūras, kurios gali padėti nelegaliems migrantams legalizuoti savo buvimą šalyje.
3. Pagalba prieglobsčio prašytojams:
   • Teisinė pagalba prieglobsčio prašymo procese, įskaitant reikalingų dokumentų rengimą ir interesų atstovavimą migracijos tarnybose.

Company in Lithuania UAB siekia teikti teisinę pagalbą visuose imigracijos proceso etapuose – nuo pirminės konsultacijos iki visų reikalingų leidimų gavimo ir atitinkamo statuso Lietuvoje įforminimo. Tai apima tiek pagalbą tiems, kurie planuoja pasilikti šalyje, tiek tiems, kurie jau susidūrė su migracijos iššūkiais ir sunkumais būdami Lietuvos teritorijoje.

Jei planuojate atvykti į Lietuvą arba jau esate čia legaliai ir norite pasilikti ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, turite kreiptis dėl vieno iš šių dokumentų:

1. Lietuvos nacionalinė viza (D) išduodama konkrečiais tikslais, kurie yra aiškiai leidžiami pagal Lietuvos imigracijos įstatymus. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įprastam darbui pas Lietuvos darbdavį paprastai reikalingas laikinas leidimas gyventi, o ne nacionalinė viza. Šeimos susijungimui, verslo valdymui, studijoms ir mokslinei veiklai taikomos atitinkamos imigracijos taisyklės, ir nacionalinė viza ne visiems šiems tikslams prieinama. Pareiškėjai, prieš pateikdami prašymą per MIGRIS, turi nustatyti teisingą imigracijos kategoriją.
2. Laikinas leidimas gyventi (LG)Šis statusas leidžia ilgalaikį gyvenimą ir darbą Lietuvoje ir gali būti išduodamas remiantis:
   • Verslaspavyzdžiui, jei esate įmonės vadovas arba akcininkas.
   • Užimtumasįskaitant aukštos kvalifikacijos specialistus, kuriems gali būti išduota Mėlynoji kortelė.
   • Išsilavinimasbesimokantiems ir tyrėjams.
   • HUD išduodamas iki 2 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti.
3. Darbo leidimasIšduodamas Užimtumo tarnybos ir reikalingas užsieniečių, kurie nepriklauso kategorijai, atleistai nuo prievolės gauti šį leidimą, įdarbinimui.

Papildomos paslaugos:

• Konsultacijos migracijos klausimaisYpač aktualu Ukrainos ir kitų šalių piliečiams, kuriems reikia parengti ir pateikti dokumentus HLP arba nacionalinei vizai gauti.
• Pagalba rengiant dokumentus HUD leidimui gyventi gauti arba pratęstiTai apima reikalingų dokumentų, tokių kaip pakankamų pajamų, būsto, sveikatos draudimo ir kitų reikiamų dokumentų, rinkimą.

Jei jus domina savo statuso legalizavimas Lietuvoje arba jums reikia pagalbos įdarbinant užsienio specialistus, profesionalios teisinės paslaugos gali gerokai palengvinti šį procesą ir pagreitinti reikiamų leidimų gavimą.

Reikalavimai leidimui gyventi Lietuvoje gauti darbo pagrindu

Norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, reikia atitikti šiuos reikalavimus ir atlikti tam tikrą procesą:

Pareiškėjo reikalavimai:

1. Darbo pasiūlymo iš Lietuvos darbdavio prieinamumasBūtina turėti patvirtinimą, kad Lietuvoje yra darbdavys, kuris yra pasirengęs jus įdarbinti.
2. Kvalifikacija ir darbo patirtisProfesinės kvalifikacijos įrodymas (diplomas, pažymėjimas) ir bent vienerių metų darbo patirtis per pastaruosius trejus metus. Arba reikalingas bent tam tikro dydžio atlyginimas (pvz., 2014 € bruto 2024 m., suma gali keistis kasmet).
3. teistumo pažymėjimasŠis dokumentas turi būti pateiktas originale, o galiojimo laikas – šeši mėnesiai nuo išdavimo datos.

Dokumentų apostilizavimas ir legalizavimas:

• Valstybės institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti apostile, išskyrus Ukrainoje ir Moldovoje išduotus dokumentus.

Prašymo išduoti leidimą gyventi procesas:

• Dokumentų rengimasUžtrunka nuo vienos iki trijų savaičių.
• Dokumentų nagrinėjimasMigracijos departamentas dokumentus peržiūri per 1,5 arba 3 mėnesius.

Praktiniai aspektai:

• Dokumentų pateikimasPrašymai išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje teikiami elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Pareiškėjai privalo atvykti į susitikimą tapatybės patvirtinimui, biometrinių duomenų surinkimui ir, jei reikia, originalių dokumentų pateikimui. Priklausomai nuo pareiškėjo pilietybės, gyvenamosios vietos ir tinkamumo, susitikimas gali vykti Migracijos departamento biure Lietuvoje arba įgalioto išorės paslaugų teikėjo užsienyje. Fizinė kelionė į Lietuvą neprivaloma kiekvienam pareiškėjui. Pateikus dokumentus, užsieniečio buvimas Lietuvoje nebūtinas, o galutinį dokumentą užsienietis gali gauti asmeniškai arba per įgaliotą asmenį, pvz., darbdavį.
• Dokumentų rengimasPrivaloma gauti darbdavio kontaktus, visų reikalingų dokumentų elektronines kopijas ir informaciją iš užsieniečio.
• Proceso priežiūraApima dokumentų registravimą elektroninėse sistemose, vizitų dokumentų pateikimui ir kortelių gavimui registravimą, taip pat susirašinėjimą su Migracijos departamentu, kilus klausimams dokumentų tvarkymo metu.

Šis procesas reikalauja kruopštaus pasiruošimo ir dėmesio detalėms, siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyti visi reikalavimai ir kad procesas vyktų sklandžiai. Susisiekimas su specialistais, kurie specializuojasi migracijos klausimais, gali labai palengvinti šią užduotį.

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje

Nuo 2024 m. liepos 1 d. standartinė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje procedūra paprastai reikalauja gauti laikiną leidimą gyventi darbo pagrindu. Darbdavys privalo pateikti reikiamą tarpininkavimo raštą per MIGRIS ir atitikti taikomas įdarbinimo ir imigracijos sąlygas. Lietuvos užimtumo tarnyba išduoda darbo leidimus tik konkrečiais atvejais, kai tokie leidimai vis dar yra privalomi pagal įstatymą. Darbo leidimas nėra universali būtina sąlyga kiekvienam užsienio darbuotojui. Šis procesas apima kelis veiksmus ir reikalavimus, kuriais siekiama įtikinti, kad užsienietis iš tikrųjų reikalingas darbui, kuriam nėra kvalifikuotų vietos ar ES kandidatų.

Žingsniai norint gauti leidimą dirbti Lietuvoje:

1. Registracija a darbas laisva darbo vieta: Darbdavys privalo užregistruoti laisvą darbo vietą vietos darbo biržoje. Tai pirmas žingsnis, leidžiantis vietos arba ES piliečiams atsiliepti į darbo pasiūlymą.
2. TaikymasJei vietos kandidatai neatsako, darbdavys gali kreiptis dėl darbo leidimo užsieniečiui. Paraiškoje turi būti pateikta:
   • Užsieniečio atvykimo dokumento kopija.
   • Diplomo ar kito kvalifikaciją patvirtinančio dokumento kopija.
   • Profesinės patirties dokumento kopija.
   • Reglamentuojamų profesijų atveju – leidimo pripažinti profesinę kvalifikaciją kopija.
3. Darbdavio dokumentai:
   • Poreikio pasitelkti užsienio darbuotoją patvirtinimas.
   • Per pastaruosius tris mėnesius atleistų darbuotojų sąrašas su atleidimo priežastimis.
   • Užsieniečių darbo įmonėje pažymėjimas, kuriame nurodytos funkcijos, darbo užmokestis ir sumokėti mokesčiai.
4. Paraiškos nagrinėjimasTeritorinė darbo birža analizuoja darbo rinką ir, remdamasi gautais duomenimis, sprendžia, ar išduoti leidimą dirbti.

Leidimo galiojimo laikotarpis:

Leidimas dirbti Lietuvoje išduodamas iki 2 metų laikotarpiui ir gali būti pratęstas, jei tęsiasi darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai.

Šis procesas užtikrina, kad užsienio darbuotojai būtų įdarbinami teisėtai ir kad, kai tik įmanoma, pirmenybė būtų teikiama kandidatams iš Lietuvos ir ES.

Kokių profesijų Lietuvoje trūksta 2024 m.?

Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnyba kas šešis mėnesius teikia tikslią informaciją apie profesijų trūkumą Lietuvoje.

2024 m. pirmojo pusmečio duomenimis, labiausiai Lietuvoje trūko šių specialistų: 

• Kompiuterių mokslininkas
• Virėjas
• Ūkio operatorius
• Pastatų statytojas (naudodamas tradicines medžiagas)
• Plataus profilio nekilnojamojo turto vystytojas
• Betonininkas
• Betonininkas
• Surenkamųjų pastatų konstrukcijų montuotojas
• Kelių remontininkas
• Laivo santechnikas
• Technologinių vamzdynų ir įrenginių montuotojas
• Santechnikas
• Vėdinimo vamzdžių montuotojas
• Santechnikas
• Laivo korpuso dažytojas
• Metalo apdirbimo dažytojas
• Taškinio suvirinimo aparatas
• Rankinis elektrinis suvirinimo aparatas
• Dujinis suvirintojas
• Elektrinis suvirintojas
• Dujinis elektrinis suvirinimo aparatas
• Suvirintojas
• Metalinių laivų korpusų surinkėjas
• Metalo apdirbėjas, atsakingas už metalinių konstrukcijų surinkimą
• Metalo konstrukcijų montuotojas [montuotojas]
• Šaltkalvis
• Automatinės linijos operatorius
• Bendrasis mechanikas
• Metalo apdirbimo staklių operatorius
• Metalo šlifuoklis
• Metalo poliruoklis
• Automobilių montuotojas
• Remonto mechanikas, remonto mechanikas, remonto mechanikas
• Elektros montuotojas
• Kalvis-suvirintojas
• Produktų, pusgaminių ir medžiagų rūšiuotojas
• Pastato elektrikas
• Elektrikas
• Elektrikas
• Elektroninės įrangos montuotojas
• Signalizacijos sistemų elektroninių prietaisų montuotojas
• Mėsos pjaustyklė
• mėsininkas
• Žuvies pusgaminių ruošėjas
• Konditeris
• Kepėjas
• Konditeris
• Pakuotojas {maisto pramonė}
• Pusgaminių ruošinių ruošėjas (-a)
• Pieno produktų gamintojas
• Maisto rūšiuoklė
• Siuvėjas
• Siuvėjas
• Kirpykla
• Šilkografas
• Siuvėjas (siūti atskiras dalis kartu)
• Šilkografas
• Minkštų baldų apmušėjas
• Plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorius
• Plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorius
• Polietileninių maišelių gamybos mašinos operatorius
• Kilimų valymo įrangos operatorius
• Mėsos perdirbimo įmonės operatorius
• Maisto gamybos linijos operatorius
• Popieriaus gamybos cecho operatorius
• Popieriaus rūšiuoklė
• Karštųjų taškų operatorius
• Užpildymo ir pakavimo mašinos operatorius
• Pakuotojo operatorius
• Pakavimo įrangos operatorius
• Elektroninių komponentų surinkėjas
• Autobuso vairuotojas
• Troleibuso vairuotojas
• Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas
• Mechanizatorius
• Sunkvežimio vairuotojas