Dauguma klientų Company in Lithuania UAB yra įsikūrę už Lietuvos ribų, o atstovavimas pagal įgaliojimą Lietuvos valstybės tarnybose yra kasdienė mūsų įmonės praktika. Jei yra įgaliojimas, Lietuvos įmonės direktoriui nereikia lankytis Lietuvoje, o daugumą verslo procesų galima organizuoti nuotoliniu būdu. Šiame straipsnyje norėjome atkreipti dėmesį į klausimą, kaip išduoti įgaliojimą Lietuvoje, ar tai įmanoma padaryti nuotoliniu būdu ir ką svarbu žinoti prieš pradedant įgaliojimo sudarymo procedūrą.
Kas yra įgaliojimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimas yra vieno asmens (įgaliotojo) duotas rašytinis įgaliojimas kitam asmeniui (atstovui) veikti įgaliotojo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato įgaliojimų išdavimo, formos, galiojimo, apimties ir pasibaigimo taisykles. Būtent Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato įgaliojimų formą ir rūšis, įgaliojimo davėjo ir patikėtinio pareigas ir teises bei kitas nuostatas.
Dokumentas gali būti išduotas vienam ar keliems skirtingiems veiksmams atlikti.
Kaip išduoti įgaliojimą Lietuvoje
Įgaliojimą parengia įgaliojimo davėjas. Sutarčiai sudaryti (ir jai įsigalioti) atstovo dalyvavimas ir rašytinis sutikimas nebūtinas – norint įrašyti šiuos duomenis į įgaliojimą, būtina žinoti jo pavardę, vardą, asmens kodą ir gyvenamąją vietą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.140 straipsnį, juridinio asmens išduotą įgaliojimą paprastai turi pasirašyti jo direktorius (juridinio asmens vadovas). Valdybos narys vien eidamas šias pareigas automatiškai neįgyja savarankiškų teisių išduoti įgaliojimą. Taip pat reikia atsižvelgti į papildomus įstatymų reikalavimus ir taikytinas bendrovės atstovavimo taisykles.
Kada rengiant įgaliojimą reikia kreiptis į notarą
Veiksmų, kuriems atlikti reikalingas notaro įgaliojimas Lietuvoje, sąrašas (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalį):
- Fizinių asmenų įgaliojimai atlikti sandorius, kuriems reikalingas privalomas notarinis patvirtinimas, paprastai turi būti patvirtinti notaro pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnį. Pavyzdžiai apima tam tikrus sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu ir kvalifikuotų akcijų perleidimu. Parduodant Lietuvos UAB akcijas, notarinis patvirtinimas paprastai reikalingas, kai parduodama 25% ar daugiau bendrovės akcijų arba sandorio kaina viršija 14 500 EUR, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Juridinių asmenų išduodamiems įgaliojimams taikomas 2.140 straipsnis ir kitos taikomos nuostatos, ir notarinis patvirtinimas nebūtinas kiekvienam juridiniam asmeniui. Visų sandorių sąrašas pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 4.171, 5.70 ir kituose straipsniuose.
- Įgaliojimų perdavimas patikėtiniam agentui bendrauti su juridiniais asmenimis fizinio asmens-įgaliotojo vardu. Atkreipkite dėmesį, kad yra išimčių. Jos įtvirtintos Civilinio kodekso 2.139 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje ir daugelyje kitų straipsnių.
- Įgaliojimų perdavimas fizinio asmens atstovui disponuoti, naudoti ar valdyti nekilnojamąjį turtą.
Atstovui suteikti įgaliojimai gali būti patvirtinti originaliu įgaliojimu, tinkamai patvirtinta kopija arba patikrinamu elektroniniu įgaliojimu, priklausomai nuo taikomų teisinių reikalavimų ir taikomos procedūros. Pagal Lietuvos civilinio kodekso 2.143 straipsnį tretieji asmenys gali pareikalauti pateikti įgaliojimą ir jo kopiją. Kai įgaliojimas registruojamas elektroniniu būdu, jo egzistavimas ir galiojimas gali būti patikrintas atitinkamame registre. Neteisinga teigti, kad notaro patvirtintos kopijos neturi teisinės galios visais atvejais. Pagal Lietuvos teisės aktus įgaliojimo kopija neleidžia nustatyti tikrųjų leidimo sąlygų, nurodytų originale.
Taip pat yra riboto notarų skaičiaus problema Lietuvoje. Šiandien visoje šalyje notarų skaičius yra šiek tiek daugiau nei 250. Priežastis: lotyniško notariato modelis, kurį Lietuva priėmė 1992 m. ir kurio laikosi iki šiol. Iš dalies šias problemas pavyko išspręsti elektroninės savitarnos dėka.
Supaprastintas įgaliojimo registravimas internetu
Šiuo metu Lietuvoje kai kuriuos leidimus galima išduoti nelankant notaro, visiškai internetu. Tam tikslui sukurta speciali Registrų centro internetinė platforma.
Kada Lietuvoje įgaliojimo nereikia tvirtinti notaro? Elektronine forma galite susikurti leidimą suteikti šiuos įgaliojimus:
- Gauti korespondenciją (siuntinius, pinigų pervedimus)
- Surinkti darbo užmokestį ir kitus su darbu susijusius mokesčius
- Gauti pensiją (pensijas), pašalpą, stipendiją
- Naudokitės administracinėmis ir viešosiomis paslaugomis
Registrų centro svetainėje galima užregistruoti leidimą gauti įvairius patvirtinimo raštus ir pažymas (pavyzdžiui, santuokos ar gimimo liudijimą), licencijas, vairuotojo pažymėjimus, automobilių valstybinius numerius, taip pat automobilio registracijai ir išregistravimui.
Registravimo internetu ypatumai
Tam tikri įgaliojimai gali būti išduoti ir registruojami elektroniniu būdu per Lietuvos registrų centro savitarnos sistemą, nesilankant pas notarą. Prieigai reikalingas sistemos priimtas elektroninės identifikacijos ir pasirašymo būdas. Tinkamumas priklauso nuo pareiškėjo asmens tapatybės dokumentų, elektroninio parašo galimybių ir suteikiamo įgaliojimo tipo. Užsienio piliečiai gali naudotis elektronine paslauga, jei jie atitinka taikomus identifikavimo ir techninius reikalavimus. Įgaliojimai, kuriems reikalingas privalomas notaro patvirtinimas, turi atitikti atitinkamą notaro procedūrą
Registruojant įgaliojimą nebūtina būti šalies teritorijoje: apie 10 % įgaliojimų sudaroma ne Lietuvoje, teigia Registrų centras. Elektroniniu būdu per Registrų centro savitarnos sistemą išduotas įgaliojimas įsigalioja pagal taikomas registracijos taisykles ir nurodytas įsigaliojimo sąlygas. Administravimo mokesčiai priklauso nuo galiojančių oficialių Registrų centro tarifų ir turėtų būti patikrinti prieš pateikiant. Registravimo ir nutraukimo procedūros turi atitikti taikomus teisinius ir techninius reikalavimus.
Be įgaliojimo išdavimo, Registrų centro svetainėje galite pasitikrinti, ar asmuo turi leidimą ir koks tokio dokumento turinys. Dėl to nereikia turėti popierinės įgaliojimo kopijos.
Įgaliojimo galiojimas ir panaikinimas
Teisingas įgaliojimo įforminimas Lietuvoje reiškia jo sudarymo datos nurodymą. Priešingu atveju dokumentas laikomas negaliojančiu pagal Civilinio kodekso 2.142 straipsnio 3 dalį. Pagal Lietuvos civilinio kodekso 2.142 straipsnį įgaliojimo galiojimo laikotarpis gali būti nurodytas arba neapibrėžtas. Jei galiojimo laikotarpis nenurodytas, įgaliojimas paprastai galioja vienerius metus nuo jo išdavimo datos. Notaro patvirtintas įgaliojimas, skirtas veiksmams užsienyje, kuriame nenurodyta galiojimo pabaigos data, galioja tol, kol įgaliotojas jį atšaukia. Įgaliojimas, kuriame nenurodyta išdavimo data, yra negaliojantis. Elektroniniu būdu išduotiems įgaliojimams gali būti taikomi specialūs registracijos reikalavimai. Pavyzdžiui, kol patikėtinis eina pareigas įmonėje. Taip pat leidžiama nenurodyti įgaliojimų termino. Tokiu atveju dokumentas galioja 1 metus nuo jo sudarymo datos.
Įgaliojimo atšaukimas
Pagal Lietuvos civilinio kodekso 2.146 straipsnį, įgaliotojas paprastai turi teisę atšaukti įgaliojimą, o atstovas – atsisakyti suteiktų įgaliojimų. Tačiau įstatymai arba šalių susitarimas tam tikromis aplinkybėmis gali numatyti neatšaukiamą įgaliojimą. Įgaliojimo pabaigą reglamentuoja 2.147 straipsnis, o pareigą pranešti atstovui ir atitinkamiems tretiesiems asmenims apie įgaliojimo atšaukimą nustato 2.148 straipsnis. Kai įgaliojimas yra įregistruotas, atitinkama informacija apie įgaliojimo pabaigą taip pat turi būti pateikta Įgaliojimų registrui. Tai darant, gali būti nuslėptos atsisakymo priežastys. Tačiau apie įgaliojimo atšaukimą būtina kuo greičiau informuoti įgaliotinį arba davėją ir trečiuosius asmenis, dėl kurių santykių buvo sudaryta sutartis. Įgaliojimo atšaukimo tvarka priklauso nuo jo formos, išdavimo būdo ir taikomų registravimo reikalavimų. Pagal Lietuvos civilinio kodekso 2.146 straipsnį, kai įgaliojimas yra įregistruotas Įgaliojimų registre, jo pabaiga gali būti registruojama elektroniniu būdu laikantis atitinkamos tvarkos. Atstovaujamasis taip pat privalo pranešti atstovui ir susijusiems tretiesiems asmenims pagal 2.148 straipsnį. Dėl teisinio tikrumo ir įrodymų rekomenduojama pateikti rašytinį arba elektroniniu būdu patikrinamą pranešimą.
Kitos situacijos, kai įgaliojimas tampa negaliojančiu:
- Dokumente nurodytas galiojimo laikas pasibaigė
- Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.147(1)(5) straipsnį įgaliojimas pasibaigia, kai pasibaigia arba jam iškeliama bankroto byla juridiniam asmeniui, kuriam jis buvo suteiktas. Įgaliojimas taip pat pasibaigia, kai pasibaigia jį išdavęs juridinis asmuo, kaip numatyta 2.147(1)(4) straipsnyje. Šie įstatyminiai įgaliojimo pabaigos pagrindai turi būti atskirti nuo atskirų taisyklių, reglamentuojančių įmonės atstovavimą restruktūrizavimo ar kitų su nemokumu susijusių procedūrų metu.
- Įgaliojimą išdavęs juridinis asmuo nebeegzistuoja
- Jei asmuo, išdavęs ar gavęs leidimą, yra pripažintas dingusiu arba neveiksniu asmeniu arba paskelbiama jo mirtis
Kai įgaliojimas pasibaigia arba viena iš šalių atšaukia dokumentą, jo originalas (jei jis nėra elektroninės formos) turėtų būti grąžintas įgaliojimo davėjui.
Jei jūsų įmonės veikla susijusi su buveine už Lietuvos ribų, tuomet buhalteriai ir teisininkai... Company in Lithuania UAB gali atstovauti jūsų įmonei Lietuvos valstybės institucijose pagal įgaliojimą ir padės supaprastinti procesą įmonės registravimo procedūra Lietuvoje ir buhalterinės apskaitos paslaugas Lietuvoje.
