Norėdami investuoti į finansines priemones Lietuvoje, asmenys gali atidaryti vertybinių popierių arba investicinę sąskaitą įgaliotoje finansų įstaigoje arba investicinių paslaugų teikėjo įstaigoje. Tinkama sąskaita ir investavimo struktūra priklauso nuo finansinių priemonių rūšies, investuotojo mokesčių rezidavimo šalies ir taikomų reguliavimo reikalavimų. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos mokesčių rezidentai taip pat gali naudotis investicinės sąskaitos mokesčių režimu, kuris leidžia atidėti kvalifikuotų investicijų grąžos apmokestinimą, kol išimtos lėšos viršys įneštų lėšų sumą, laikantis įstatymų nustatytų sąlygų.
Per pastaruosius metus Lietuvoje ypač populiarios investicijos, labiau orientuotos į inovacijas, pavyzdžiui, investicijos į IRT įrangą (informacines ir ryšių technologijas), įskaitant intelektinės nuosavybės produktus. Pirmuoju atveju augimas siekė 24 %, o antruoju – vidutiniškai 6,6 % per metus. Apskritai kiekviena iš šių investicijų rūšių sudaro 10 % visų investicijų; investicijos į statybą vis dar sudaro didžiausią dalį, tačiau jų dalis sumažėjo nuo 70 % iki 50 %. Augimo tempas taip pat buvo gana stabilus ir nuo 2017 m. pasiekė 8 % per metus.
Investuokite saugiai – atpažinkite rizikingus investavimo pasiūlymus
Jei retkarčiais sulaukėte pasiūlymo investuoti itin pelningai ir be jokios rizikos, pirmiausia patikrinkite, ar tokias investicijas siūlanti įstaiga turi reikiamas licencijas ir leidimus. Visi licencijuoti finansų rinkos dalyviai, galintys veikti Lietuvoje, skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje.
Kas yra investavimo platformos ir kaip jos veikia?
Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugelyje užsienio šalių investicinių platformų veikla vis dar nėra aiškiai ir iki galo apibrėžta bei stebima. Laimei, Lietuvoje situacija yra visiškai priešinga. 2016 m. pabaigoje Lietuvoje buvo priimtas Sutelktinio finansavimo įstatymas, kuris reglamentavo ir apibrėžė sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklą. Taip pat Lietuvoje galioja Vartojimo kredito įstatymas, nustatantis tarpusavio skolinimo platformų operatorių pareigas ir atsakomybę. Lietuvoje veikiančioms investicinėms platformoms taikomi reguliavimo reikalavimai, priklausomai nuo jų verslo modelio ir teikiamų finansinių paslaugų. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2020/1503, privalo gauti atitinkamą leidimą ir laikytis ES sutelktinio finansavimo taisyklių. Vartojimo kredito ir tarpusavio skolinimo platformoms taikomi galiojantys Lietuvos teisės aktai, o investicinėms įmonėms ir kitiems finansinių paslaugų teikėjams gali reikėti atskiro leidimo. Tačiau ne kiekviena internetinė platforma, reklamuojanti investavimo galimybes, yra licencijuota arba prižiūrima Lietuvos banko. Prieš investuodami investuotojai turėtų patikrinti teikėjo reguliavimo statusą, leidžiamą veiklą ir taikomas investuotojų apsaugos priemones.
Pagrindinės investavimo platformų rūšys
Taigi, ieškant, kur investuoti, reikės aptarti pagrindinius investicinių platformų tipus. Vertinant Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse veikiančias investicines platformas, galima pastebėti, kad daugelis jų stengiasi specializuotis konkrečiame pasirinktame sektoriuje. Pavyzdžiui, įvairios tarpusavio skolinimo platformos siūlo galimybę investuoti į vartojimo paskolas žmonėms, o sutelktinio finansavimo platformos leidžia investuoti į nekilnojamojo turto plėtrą ar kitus verslo finansavimo projektus.
Iš esmės visos investavimo platformos Lietuvoje ir užsienyje veikia viename iš šių sektorių:
- Vartojimo paskolų finansavimas
- Nekilnojamojo turto plėtros finansavimas
- Verslo paskolų finansavimas
Į vartojimo paskolas galite investuoti šiose investavimo platformose: „Loan Club“, „Twino“, „Mintos“, „FinBee“, „Lenndy“ arba „Savy“.
Verslo paskolų finansavimas
Jei jus domina investavimas į verslą, tai galite padaryti investavimo platformose, kurios finansuoja verslo paskolas. Verslo paskolos paprastai teikiamos mažoms įmonėms, ieškančioms finansavimo naujiems verslo projektams, verslo plėtrai arba tiesiog pritrūkus pinigų apyvartinėms lėšoms. Taip pat pasitaiko skubių atvejų, kai reikia remontuoti staiga sugedusią kritinę įrangą arba kai įmonė turėjo puikią progą įsigyti reikalingų žaliavų už daug mažesnę nei rinkos kainą.
Investavimo platformose galite investuoti į įvairaus dydžio paskolas nuo 1000 iki 500 000 eurų. Mažesnės vertės paskoloms paprastai pakanka įmonės savininko asmeninės garantijos, o didesnės vertės paskolas siekiama užtikrinti užstatu. Kalbant apie grąžą, investavimas į verslo paskolas gali būti laikomas tarpiniu variantu tarp vartojimo paskolų ir turtu užtikrintų paskolų.
Verslo paskolas galite finansuoti šiose investavimo platformose: „HeavyFinance“, „Debitum Network“, „Flender“ arba „Crowdestor“.
Nekilnojamojo turto projektų plėtros finansavimas
Nekilnojamojo turto investavimas yra vienas populiariausių investavimo būdų Lietuvoje. Tačiau tikrai ne kiekvienas žmogus gali sau leisti įsigyti nekilnojamojo turto ir, pavyzdžiui, jį išsinuomoti.
Į nekilnojamąjį turtą galite investuoti šiose investavimo platformose: „EstateGuru“, „Nord Street“, „Profitus“, „EvoEstate“ arba „Rendity“.
Kodėl verta investuoti per investavimo platformas?
Įvairios internetinės investavimo platformos Lietuvoje pradėjo kurtis gana neseniai ir sparčiai populiarėja tarp investuotojų. Tai neatsitiktinai, nes investavimas internetu šiose platformose turi nemažai privalumų:
- Investuoti paprasta. Investuojant platformose nereikia būti investavimo ekspertu, kasdien domėtis finansų rinkomis ar panašiai. Investavimo platformos reikalauja daug mažiau patirties nei vertybinių popierių prekyba, todėl pradedantiesiems investuotojams puikiai tinka susipažinti su investavimo esme.
- Investicijas paskirstyti lengva. Investicijų išskaidymas yra viena pagrindinių ir efektyviausių priemonių sumažinti investavimo riziką. Galimybė investuoti mažas sumas leidžia labai lengvai suskirstyti net ir nedidelį investicijų portfelį, taip sumažinant riziką.
- Atpirkimo susitarimai ir investicijų garantijos. Kai kurios investavimo platformos arba paskolų teikėjai siūlo sutartinius atpirkimo susitarimus, pagal kuriuos tam tikros paskolos gali būti atpirktos po nustatyto nemokėjimo laikotarpio. Tačiau tokie susitarimai nėra universalūs, nebūtinai reiškia teisiškai garantuotą grąžinimą ir priklauso nuo atpirkimo įsipareigojimą teikiančio subjekto finansinio pajėgumo ir sutartinių įsipareigojimų. Investuotojai vis tiek gali prarasti dalį arba visą savo investuotą kapitalą. Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo investicijos paprastai nėra apsaugotos indėlių garantijų schemomis, o taikoma investuotojų apsauga priklauso nuo investicijos reguliavimo statuso ir pobūdžio.
- Potenciali investicijų grąža. Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų siūloma grąža labai skiriasi priklausomai nuo pagrindinių paskolų, skolininko kreditingumo, investavimo trukmės, užstato ir konkrečios platformos rizikos. Reklamuojamos palūkanų normos arba prognozuojama grąža negarantuoja ar būtinai pasiekiamo investicijų rezultato. Faktinę grąžą gali sumažinti skolininkų nevykdytos sutartys, išieškojimo išlaidos, platformos mokesčiai, mokesčiai ir investuoto kapitalo nuostoliai. Prieš priimdami investicinius sprendimus, investuotojai turėtų įvertinti istorinę grynąją grąžą, nevykdymo rodiklius, išieškojimo procedūras ir atitinkamos platformos finansinę būklę.
Pajamų deklaravimas 2022 m.: ką turi žinoti investuotojai?
Lietuvos mokesčių rezidentų gautos investicinės pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu atsižvelgiant į pajamų rūšį, taikomą mokesčių režimą ir mokestinius metus. Nuo 2026 m. kvalifikuotos investicinės pajamos gali būti apmokestinamos 15 % tarifu, o tam tikroms kapitalo prieaugio ir kitoms su investicijomis susijusioms pajamoms gali būti taikomi progresiniai 20 %, 25 % arba 32 % tarifai, kai viršijamos atitinkamos įstatymų nustatytos ribos. Dividendams paprastai taikomas atskiras 15 % mokesčio tarifas. Kvalifikuotoms investicijoms, laikomoms per deklaruotą investicinę sąskaitą, taikomos skirtingos apmokestinimo taisyklės.
Pagal įprastą apmokestinimo režimą, Lietuvos mokesčių rezidentai gali pasinaudoti metine 500 EUR lengvata už kvalifikuotą pelną, gautą perleidus finansines priemones, atsižvelgiant į įstatymų nustatytas sąlygas ir išimtis. Ši lengvata automatiškai netaikoma visoms investicinėms pajamoms, įskaitant dividendus, ir netaikoma pagal investicinių sąskaitų apmokestinimo režimą. Paprastai nerealizuotas finansinių priemonių rinkos vertės padidėjimas nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau dividendai, palūkanos ir kitos investicinės pajamos gali būti apmokestinamos, kai jos gaunamos, priklausomai nuo taikomų taisyklių. Pagal 2025 m. įvestą investicinių sąskaitų režimą, kvalifikuota investicinė grąža gali būti reinvestuojama be tiesioginio apmokestinimo, o mokestis paprastai atsiranda, kai išimtos lėšos viršija likusias įneštas lėšas.
Pradėję investuoti, gyventojai kasmet pavasarį privalo užpildyti ir pateikti mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.
Ar turėsiu mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), jei parduosiu akcijas, obligacijas, fondų vienetus ar kitą finansinį turtą?
Lietuvos mokesčių rezidentams paprastai taikomas apmokestinamasis pelnas, gautas pardavus finansines priemones, o ne visos pardavimo pajamos. Nuo 2026 m. kvalifikuotam pelnui gali būti taikomas 15 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas, neviršijant taikytinos metinės 12 vidutinių nacionalinių darbo užmokesčio ribos (27 745,80 EUR 2026 m.), o atitinkamoms didesnėms apmokestinamosioms pajamoms taikomi progresiniai 20 %, 25 % ir 32 % tarifai. Pelnas iš kvalifikuotų akcijų, išlaikytų mažiausiai penkerius metus, gali būti apmokestinamas fiksuotu 15 % tarifu, neatsižvelgiant į jų sumą. Metinis 500 EUR neapmokestinimas gali būti taikomas kvalifikuotų finansinių priemonių perleidimui pagal įprastą apmokestinimo režimą, laikantis įstatymų sąlygų. Pagal investicinės sąskaitos režimą kvalifikuoti išėmimai, viršijantys likusias įneštas lėšas, nuo 2026 m. apmokestinami 15 % tarifu, neatsižvelgiant į sumą, netaikant 500 EUR neapmokestinamojo mokesčio.
Pavyzdžiui, jei 2021 m. pardavėte finansinį turtą už 3000 eurų, kurį anksčiau įsigijote už 2000 eurų, jūsų pajamos siektų 1000 eurų. Pritaikius 500 eurų neapmokestinamąją sumą, pajamų mokestį turėsite sumokėti tik nuo 500 eurų.
Ar turiu mokėti pajamų mokestį, jei investicija uždirba pelną, bet jis neišmokamas?
Nerealizuotas finansinių priemonių rinkos vertės padidėjimas paprastai nėra apmokestinamas Lietuvos gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau apmokestinamosios pajamos gali atsirasti, kai finansinės priemonės parduodamos, gaunamos palūkanos ar dividendai arba įvyksta kiti apmokestinamieji investiciniai sandoriai. 500 EUR lengvata taikoma tik kvalifikuotoms pajamoms pagal įprastą apmokestinimo režimą ir priklauso nuo įstatymų sąlygų. Nuo 2025 m. Lietuvos mokesčių rezidentai tinkamoms finansinėms priemonėms gali alternatyviai naudoti investicinės sąskaitos režimą, pagal kurį kvalifikuotos investicinės pajamos paprastai apmokestinamos, kai išimtos lėšos viršija likusią įneštų lėšų sumą.
Kokie pranašumai užsieniečiams?
Lietuvos ir užsienio investuotojams garantuojamos vienodos veiklos sąlygos pagal investavimo teises ir kitus įstatymus. Investuotojų teises ir teisėtus interesus gina Lietuvos Respublikos įstatymai.
Investuotojas gali valdyti, naudoti ir disponuoti investavimo objektu Lietuvos Respublikoje vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais.
Investuotojas, sumokėjęs jam priklausančius mokesčius pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, gali be apribojimų konvertuoti į užsienio valiutą ir (arba) pervesti į užsienį.
Užsienio investuotojai gali įnešti kapitalo į Lietuvos juridinius asmenis pagal galiojančius įmonių teisės aktus ir piniginius bei nepiniginius įnašus reglamentuojančius reikalavimus. Lietuva eurą kaip oficialią valiutą įsivedė 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos įmonių įstatinis kapitalas denominuotas eurais, o piniginiai įnašai turi atitikti taikomus mokėjimo, bankininkystės ir registracijos reikalavimus. Jei lėšos yra kita valiuta, gali tekti jas konvertuoti į eurus.
Investiciniai ginčai, susiję su užsienio investuotojais, gali būti sprendžiami per Lietuvos teismus, sutartas komercinio arbitražo procedūras arba tarptautinius investicinių ginčų sprendimo mechanizmus, kai jurisdikciją suteikia taikytina sutartis ar kitas galiojantis teisinis pagrindas. Galimybė kreiptis į Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) administruojamą arbitražą nėra automatinė. Tam reikia kvalifikuoto investicinio ginčo, taikytinų jurisdikcijos sąlygų ir galiojančio sutikimo dėl arbitražo. Sutartimis pagrįsto investuotojo ir valstybės arbitražo prieinamumas taip pat priklauso nuo atitinkamų tarptautinių susitarimų ir taikytinos ES teisės.
Užsienio investuotojams mokamas išmokas ir kompensacijas reglamentuoja galiojantys Lietuvos teisės aktai, sutartiniai susitarimai ir atitinkamos tarptautinės investicijų sutartys. Kai įstatymu nustatytam atlygiui ar palūkanoms apskaičiuoti reikalinga orientacinė palūkanų norma, turi būti naudojamas taikomas dabartinis lyginamasis indeksas. LIBOR palūkanų norma yra visam laikui nutraukta ir neturėtų būti pateikiama kaip aktyvi orientacinė palūkanų norma. Bet koks valiutos konvertavimo, palūkanų skaičiavimo ar kompensavimo mechanizmas turi atitikti atitinkamas teisines nuostatas ir taikomas sutarčių sąlygas. Mokėjimo suma perskaičiuojama pagal oficialų euro ir užsienio valiutos kursą, kurį Europos Centrinis Bankas skelbia vertinimo dieną. Tais atvejais, kai Europos Centrinis Bankas euro ir užsienio valiutos referencinio santykio neskelbia – pagal Lietuvos banko paskelbtą euro ir užsienio valiutos referencinį santykį.
Jei jus domina investicijos į Lietuvos įmones ar vertybinius popierius, prašome kontaktas ekspertas Company in Lithuania UAB ir gauti išsamių patarimų.
