Ką reikia žinoti apie Lietuvą

Pagrindinė informacija

Trumpa istorija

XX a. 4-ajame dešimtmetyje Mindaugas suvienijo Lietuvos žemes, 1253 m. liepos 6 d. įkurdamas Lietuvos karalystę. XIV a.^th ji buvo vadinama Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, būdama didžiausia šalimi Europoje. Tais laikais Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir dalis Lenkijos bei Rusijos taip pat buvo Didžiosios Kunigaikštystės žemės. 1569 m. Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sudarė Liublino uniją, kuria buvo įkurta Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Valstybės buvo politinė sąjunga su bendru išrinktu monarchu ir parlamentu, o Lenkija ir Lietuva išlaikė tam tikras atskiras institucijas, įskaitant teisinę sistemą, kariuomenę ir iždą. Sąjunga tęsėsi iki galutinio Valstybės padalijimo 1795 m. Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvą pirmiausia okupavo Sovietų Sąjunga, o vėliau nacistinė Vokietija. 1944 m., vokiečiams traukiantis, Sovietų Sąjunga vėl okupavo Lietuvą. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva priėmė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, tapdama pirmąja sovietine respublika, paskelbusia savo nepriklausomybę.

Geografija

Lietuva yra Europos Baltijos regione ir užima 65 200 km² plotą.^2. Ji turi apie 99 kilometrus smėlio pakrantės, iš kurios tik apie 38 kilometrai yra su atvira Baltijos jūra. Likusią pakrantės dalį saugo Kuršo smėlio pusiasalis. Svarbiausias Lietuvos šiltojo vandens uostas. Kalifornija yra siaurame Kuršių marių žiočių pakraštyje (Kuršių marios). Pagrindinė ir didžiausia Lietuvos upė yra Nemunas, o kai kuriais jos intakais plaukia tarptautinė laivyba.

Lietuva yra Šiaurės Europos lygumos pakraštyje. Jos kraštovaizdį išlygino paskutiniojo ledynmečio ledynai. Tai vidutinio klimato žemumų ir aukštumų derinys. Aukščiausias taškas yra  Aukštojo kalnas 294 metrų aukštyje. Vietovėje gausu ežerų ir pelkių, taip pat mišrių miškų zona, užimanti daugiau nei 33 % šalies teritorijos. Drūkšiai yra didžiausias, Tauragnas yra giliausias ir Asveja yra ilgiausias ežeras Lietuvoje.

Klimatas

Lietuvoje vyrauja vidutinis klimatas, kuriame yra ir jūrų ir kontinentinis įtakos. Tai apibrėžiama kaip drėgnas kontinentinis. Vidutinė temperatūra pajūryje sausio mėnesį yra −2,5 °C, o liepą – 16 °C. Vilniuje vidutinė temperatūra sausio mėnesį yra −6 °C, o liepą – 17 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis pajūryje yra 800 mm, Žemaitijos aukštumose – 900 mm, o rytinėje šalies dalyje – 600 mm. Sniegas iškrenta kiekvienais metais, gali snigti nuo spalio iki balandžio. Kai kuriais metais šlapdriba gali iškristi rugsėjį arba gegužę.

Administracija

Dabartinė administracinio suskirstymo sistema buvo sukurta 1994 m. ir pakeista 2000 m., kad atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus. Šalies 10 apskričių yra suskirstyti į 60 savivaldybių. Lietuva yra suskirstyta į 10 apskričių ir 60 savivaldybių. Pagal geografinę vietovę trys didžiausios apskritys yra Vilnius, Šiauliai ir Panevėžys. Vilijos apskritis taip pat yra gausiausias šalies administracinis regionas. Utenos ir Telšių apskritys neturėtų būti įvardijamos kaip antros ir trečios pagal dydį apskritys.

Vyriausybės sistema

Lietuva atkūrė nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., po pirmųjų daugiapartinių rinkimų į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą 1990 m. vasario ir kovo mėn. Pirmieji parlamento rinkimai pagal 1992 m. spalio mėn. priimtą Konstituciją įvyko vėliau tais pačiais metais. Lietuva yra demokratinė parlamentinė respublika su tiesiogiai renkamu prezidentu ir vienerių rūmų parlamentu – Seimu. Lietuva buvo viena pirmųjų šalių pasaulyje, kuri... suteikti moterims teisę balsuoti rinkimuose. Lietuvoje yra susiskaldžiusi daugiapartinė sistema su keliomis mažomis partijomis, kuriose dažnai sudaromos koalicinės vyriausybės. Eiliniai rinkimai vyksta kas ketverius metus. Prezidentas yra šalies valstybės vadovas, renkamas kas 5 metus.

Ekonomika

Lietuva yra atvira ir mišri ekonomika kuris klasifikuojamas kaip dideles pajamas gaunanti ekonomika prie Pasaulio bankas. Remiantis 2016 m. duomenimis, trys didžiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai yra – paslaugos, pramonė ir žemės ūkis. Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulinio konkurencingumo ataskaita Lietuva užima 41 vietą (iš 137 reitinguotų šalių). 2015 m. sausio 1 d. euras tapo nacionaline valiuta, pakeičiančia litų.

Vidutiniškai daugiau nei 95 % užsienio investicijų Lietuvoje gaunama iš Europos šalių. Pagal vidutinę investicinių projektų darbo vietų vertę Lietuva užėmė trečią vietą šalyje.

Lietuva taiko progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų ir diferencijuotų pelno mokesčio tarifų derinį. Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokesčio tarifas yra 17 %, o reikalavimus atitinkančios mažos įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, gali taikyti lengvatinį 7 % tarifą, jei laikomasi įstatymų nustatytų sąlygų. Naujai įsteigtos įmonės, atitinkančios reikalavimus, per pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali pasinaudoti 0 % pelno mokesčio tarifu. Gyventojų pajamų mokestis nuo pajamų iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, kurioms taikomas bendras progresinis režimas, apmokestinamas 20 %, 25 % ir 32 % tarifais, priklausomai nuo metinių apmokestinamųjų pajamų. Tam tikroms pajamų kategorijoms, įskaitant dividendus, taikomos atskiros apmokestinimo taisyklės.

Populiarios paslaugos

• Įmonės registracija
• Paruoštos įmonės pirkimas
• Įmonės steigimas Lietuvoje pagal įgaliojimą
• Dukterinės įmonės / filialo registracija Lietuvoje

Atvejai

• UAB steigimas Lietuvoje su kliento prekės ženklu be asmeninio vizito
• Paruoštos, daugiau nei trejų metų senumo įmonės pirkimas Lietuvoje dalyvavimui konkurse
• Pagalba Indijos verslininkui atidarant verslą ir gaunant leidimą gyventi Lietuvoje

Verslo vykdymo Lietuvoje privalumai

Lietuva yra patogi ir nebrangi jurisdikcija registruoti įmonę ir vykdyti verslą, turinti geras plėtros perspektyvas. Kadangi šalis daug dėmesio skiria naujų darbo vietų kūrimui, ji mielai remia įmones, planuojančias investuoti Lietuvoje ir plėstis pasitelkiant vietos specialistus. Lietuvos įmonės populiarios dėl mažų apskaitos ir administravimo išlaidų, mažų mokesčių ir puikios geografinės padėties.

Keletas faktų apie tai:

• Lietuva yra narė. ES, NATO ir dalis euro zonos
• Lietuva turi dvigubo apmokestinimo sutartis su 57 šalys
• Šalis, kurioje yra santykinai pigi darbo jėga, žemos kainos ir valiutos keitimo kontrolės nebuvimas

• Lietuva yra viena iš laisviausių pasaulio ekonomikų lyderių pagal verslo pradžios paprastumą, taip pat viena iš lyderių Europoje pagal investicinio patrauklumo indeksą.
• Teisėti būdai sumažinti mokesčių įmokas
• Lietuvoje taikoma struktūrizuota mokesčių sistema su standartiniu 17 % pelno mokesčio tarifu, 7 % lengvatiniu tarifu reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms ir 0 % tarifu reikalavimus atitinkančioms naujai įsteigtoms įmonėms per pirmuosius du mokestinius laikotarpius. Gyventojų pajamų mokestis paprastai apmokestinamas progresyviai, tam tikroms pajamų kategorijoms taikant atskirą apmokestinimo tvarką. Įmonės taip pat gali pasinaudoti reikalavimus atitinkančiomis investicijomis, moksliniais tyrimais ir plėtra bei laisvosios ekonominės zonos mokesčių lengvatomis, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus.

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika, yra valstybė šiaurės Europoje, pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Jos plotas – 65 300 km².

Lietuva yra viena iš Baltijos valstybių. Šalis ribojasi su Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros sienos ilgis – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (sausumos sienos ilgis – 255 km su Kaliningrado sritimi; Kuršių mariomis – 18 km, jūros sienos ilgis – 22 km). Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km.

Paskelbusi nepriklausomybę 1918 m., šalis buvo pavadinta “Lietuva”. 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą. 1940 m. liepos 30 d. Justo Paleckio vadovaujama patikėtinių delegacija traukiniu išvyko į Maskvą, kad rugpjūčio 3 d. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje pateiktų prašymą dėl Lietuvos narystės Sovietų Sąjungoje. Aukščiausioji Taryba patenkino Lietuvos prašymą. Lietuva tapo Sovietų Sąjungos dalimi. Lietuva oficialiai atkūrė savo nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., kai Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Lietuvos nepriklausomybė buvo tarptautiniu mastu pripažinta 1991 m., prieš oficialų Sovietų Sąjungos iširimą 1991 m. gruodžio mėn. Lietuva įstojo į Jungtines Tautas 1991 m. rugsėjo 17 d.

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva buvo priimta į JT. 1991 m. spalio 7 d. Lietuva prisijungė prie UNESCO. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva yra Europos Sąjungos narė, kuri priklauso Šengeno erdvei, leidžiančiai laisvai keliauti tarp valstybių narių. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO.

PAGRINDINĖ INFORMACIJA

2022 m. birželio 1 d. duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius buvo 2 797 950. Nuo metų pradžios gyventojų skaičiaus pokytis buvo -8 053 arba -0,29 % (palyginti su 2022 m. sausio 1 d., kai gyventojų skaičius buvo 2 806 200).

Oficiali Lietuvos kalba yra lietuvių; plačiai vartojamos ir anglų bei rusų kalbos. Šalyje gyvenančios etninės grupės yra šios: 84,6 % – lietuviai, 6,5 % – lenkai, 5 % – rusai, 1 % – baltarusiai ir 2,9 % – kitos etninės kilmės.

Lietuvoje yra 103 miestai. Tarp didžiausių Lietuvos miestų (2021 m. duomenimis) yra Vilnius (556 100), Kaunas (292 512), Klaipėda (148 348), Šiauliai (100 970) ir Panevėžys (83 770). Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kurias sudaro 60 savivaldybių. Lietuvos apskritys: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.

Gamtos grožis

Gausūs žali atspalviai, gaiviausias ir tyriausias vanduo bei kerintys kraštovaizdžiai – tai, regis, neišsenkančios Lietuvos gamtos dovanos jos gyventojams ir svečiams. Mėgaukitės jais, tačiau nepamirškite saugoti ir branginti didžiausių Lietuvos turtų. Miškai dengia 1/3 šalies ploto. Lietuvoje yra apie 3000 natūralių ežerų, kurių plotas – 880 km².

Lietuva garsėja savo kraštovaizdžiais, lygumomis, gausiais miškais, ežerais ir pelkėmis. Baltijos jūros pakrantė su smėlėtais paplūdimiais, kuriuose galima rasti gintaro, ir Kuršių nerija su kvapą gniaužiančiais vaizdais ir kopomis taip pat populiari tarp turistų. Pagrindiniai Lietuvos kurortai yra Palangos, Neringos, Druskininkų ir Birštono miestai, turtingi gamtos ir įvairių poilsio zonų.

Gamta

Gamta laikoma dideliu šalies turtu ir yra branginama. Todėl Lietuvoje sukurta daug nacionalinių parkų ir kraštovaizdžio rezervatų, kuriuos būtina pamatyti. Šiuo metu Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai: Trakų istorinis nacionalinis parkas, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Dzūkijos nacionalinis parkas, Žemaitijos nacionalinis parkas ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Visi nacionaliniai parkai užima 1523 km², tai yra daugiau nei du procentai Lietuvos teritorijos. Seniausias, Aukštaičių nacionalinis parkas, buvo įkurtas 1974 m. ir apima net 104 ežerus, apsuptus pušynų. Įdomu tai, kad Lietuvoje yra apie 850 kalvų.

Dauguma ežerų yra Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Dainavos žemumose ir Žheimenos bei Neries upių santakose. Šiaurinė Baltijos aukštumos lanko dalis – Aukštaičių aukštuma – yra ypač turtinga ežerų. Čia tyvuliuoja Molėtų, Dubingių ir Zarasaičio ežerai. Aukštaičių aukštumoje yra didžiausi (Drūkšių, Dysnų), giliausi (Tauragnas, Malkėstaitis) ir ilgiausi (Asveja, Sartai) šalies ežerai.

LIETUVOS VALSTYBINĖ SISTEMA

Lietuva yra daugiapartinė parlamentinė demokratinė respublika. Pagrindinis šalies įstatymas yra 1992 m. referendumu priimta Konstitucija. Konstitucija nustato šalies piliečių teises ir pareigas bei valdžių padalijimo sampratą, kuria remdamiesi valdžią vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir Teismas.

Aukščiausia įstatymų leidžiamoji valdžia yra Seimas (vienų rūmų parlamentas), kurį sudaro 141 deputatas, renkamas 4 metams remiantis visuotine, tiesiogine ir slapta rinkimų teise. Įstatymų leidžiamąją valdžią turi vienų rūmų Lietuvos parlamentas (Seimas). 141 Seimo narys renkamas ketveriems metams tiesiogiai (pusė jų, arba 71 narys) arba pagal partijų sąrašus (likę 70 narių) (proporcinė rinkimų sistema). Į Seimą patenka tik tie nariai, kurie partijų sąraše laimi daugiau nei 5 % balsų.

Aukščiausia vykdomosios valdžios institucija Lietuvos Respublikoje yra Vyriausybė, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas ir ministrai, vadovaujantys 14 ministerijų.

Lietuvos valstybės vadovas yra Respublikos Prezidentas, kurį piliečiai tiesiogiai renka 5 metams. Tas pats asmuo į Prezidento pareigas gali būti išrinktas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Viena iš pagrindinių Prezidento funkcijų yra užsienio politikos formavimas. Prezidentas skiria ministrus, Ministrą Pirmininką ir teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Lietuvos teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Pagal Konstituciją, administracinėms, darbo, šeimos ir kitoms byloms nagrinėti gali būti steigiami specialiosios kompetencijos teismai.

EKONOMIKA

Lietuva turi išsivysčiusią, dideles pajamas generuojančią ekonomiką, pagrįstą privačiu verslu, rinkos konkurencija ir integracija į Europos Sąjungos bendrąją rinką. Pagrindiniai jos ekonomikos sektoriai yra paslaugos, gamyba, prekyba, transportas ir logistika, informacinės technologijos ir finansinės paslaugos. Lietuva yra ES, euro zonos ir EBPO narė. Šalies ekonominiai rezultatai turėtų būti vertinami naudojant dabartinius BVP, produktyvumo, investicijų ir užimtumo rodiklius, o ne nepagrįstą istorinį ES ekonomikų reitingą.

Pagal 2022 m. pasaulio konkurencingumo indeksą, Lietuva pakilo viena pozicija aukštyn ir užėmė 29 vietą.^th tarp 63 šalių (o ankstesniais metais ji užėmė 30 vietą^th).

2022 m. pasikeitė minimalus darbo užmokestis. 2022 m. minimalus darbo užmokestis yra 730 eurų. Minimalus valandinis atlyginimas yra 4,47 euro. 2022 m. minimalus neto darbo užmokestis yra 518 eurų.

UŽSIENIO POLITIKA

Lietuva yra PPO narė nuo 2001 m. gegužės 31 d. Šiandieninė Lietuva integruojasi į Vakarų karines ir ekonomines sąjungas.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva yra Europos Sąjungos narė, kuri priklauso Šengeno erdvei, leidžiančiai laisvai keliauti tarp valstybių narių. 2004 m. kovo 29 d. įvyko NATO Parlamentinė Asamblėja. Lietuva tapo pilnateise NATO nare.

2015 m. Lietuva prisijungė prie euro zonos, ji taip pat yra Europos Tarybos ir EBPO narė. Lietuva turi išsivysčiusią ekonomiką su aukštu pajamų lygiu, šalis pasiekė aukštą gyvenimo lygį, labai vertinamas Lietuvos pilietinių laisvių lygis, žiniasklaidos laisvė, interneto laisvė ir demokratija.

VERSLO APLINKA

Sparčiai prisitaikydama prie pasaulinių pokyčių, Lietuva siūlo puikią bazę inovacijų plėtrai finansinių technologijų, gyvybės mokslų, programinės įrangos ir kt. srityse. Sėkmingi verslininkai iš viso pasaulio atvyksta į Lietuvą kartu kurti ateities sprendimų, o Lietuvos startuoliai bendradarbiauja su NASA ir „SpaceX“.

Lietuva tapo įsitvirtinusiu Europos finansinių technologijų centru, ypač elektroninių pinigų, mokėjimo paslaugų ir skaitmeninės finansinės infrastruktūros sektoriuose. Lietuvos bankas prižiūri licencijuotas finansų įstaigas, įskaitant elektroninių pinigų įstaigas (EPĮ), mokėjimo įstaigas (MĮ) ir įgaliotus kriptovaliutų turto paslaugų teikėjus (KASP). Lietuvos finansinių technologijų ekosistema naudojasi prieiga prie ES rinkos, nustatyta reguliavimo sistema ir mokėjimo infrastruktūra, pavyzdžiui, „CENTROlink“. Tačiau finansinių paslaugų įmonės, prieš pradėdamos reguliuojamą veiklą, privalo atitikti taikomus licencijavimo, kapitalo, valdymo, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei veiklos reikalavimus.

Pasaulio banko 2020 m. ataskaitoje „Doing Business“ Lietuva užėmė 11 vietą. Tačiau Pasaulio bankas 2021 m. nutraukė „Doing Business“ ataskaitos rengimą, todėl šis istorinis reitingas neturėtų būti pateikiamas kaip dabartinis vertinimas. Lietuva ir toliau teikia elektronines įmonių registravimo paslaugas per Registrų centrą, leisdama reikalavimus atitinkančioms įmonėms steigti įmones nuotoliniu būdu, naudojant pripažintus kvalifikuotus elektroninius parašus. Registracija gali būti atlikta per kelias darbo dienas, kai bus įvykdyti visi įstatymų reikalavimai. Papildomos procedūros, įskaitant įmonės banko sąskaitos atidarymą, tikrųjų savininkų ataskaitų teikimą ir sektoriui skirtą licencijavimą, gali pareikalauti daugiau laiko.

Šalyje veikiančios įmonės taip pat sėkmingai veikia dėl Lietuvos žmonių įkvėpimo ir atkaklumo. Tereikia pažvelgti į vietinių įmonių, kurios tapo pasaulinėmis lyderėmis savo pramonės šakose, sąrašą: „Vinted“, „Trafi“, „Tesonet“, „Bored Panda“, „CityBee“, „Brolis Semiconductors“, „TransferGo“ ir „Paysera“. O tai, kad Lietuvoje veikia tokie žinomi prekių ženklai kaip „Danske Bank“, „Nasdaq“, „Continental“, „Hollister“, „Hella“, „McKesson“ ir „Thermo Fisher Scientific“, daug ką pasako apie verslo plėtros šalyje stabilumą, saugumą ir tvarumą.

KULTŪRA

Lietuvoje dažnai rengiami įvairūs renginiai, koncertai ir parodos. Taigi, pramogų jos gyventojams netrūksta. Lietuvių pomėgiai, kasdieniai įpročiai, papročiai, tradicijos, kultūra, šventės, religija ir kt. gali suteikti įžvalgų apie lietuvininkų gyvenimo būdą.

Taip pat daug ką galima pamatyti didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Kalifornijoje. Miestai garsėja senamiesčiais, dviračių takais, daugybe bažnyčių ir muziejų. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir laikomas vienu didžiausių išlikusių viduramžių senamiesčių Rytų Europoje.

1793 m. Vilnio universitete buvo įkurtas Architektūros fakultetas. Tuo metu Lietuvoje atsirado profesionalusis menas. Architektūros fakultetui vadovavo klasicistinis tapytojas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Pranas Smuglevičius vadovavo 1797 m. įkurtam Piešimo ir tapybos fakultetui. Smuglevičiaus dėka Vilnio meno mokykla tapo pagrindiniu Lietuvos ir Lenkijos meno centru.

Company in Lithuania UAB Teikia profesionalią pagalbą įmonių steigimo, apskaitos, įmonių administravimo ir reguliavimo licencijavimo klausimais Lietuvoje. Taip pat padedame įmonėms, siekiančioms gauti kriptovaliutų turto paslaugų teikėjų (CASP) leidimą pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 (MiCA). Nuo 2026 m. sausio 1 d. buvusi Lietuvos nacionalinė VASP registracijos tvarka nebesuteikia leidimų teikti reguliuojamas kriptovaliutų turto paslaugas. Įmonės, ketinančios teikti paslaugas, patenkančias į MiCA taikymo sritį, paprastai turi gauti reikiamą Lietuvos banko leidimą arba atitikti taikomą išimtį.

Susiję straipsniai

UAB ir MB Lietuvoje: kuris verslo subjektas jums tinkamiausias? (2026 m. vadovas)2026 m. balandžio 28 d.Kaip užsienietis gali įregistruoti įmonę Lietuvoje (2026 m. išsamus vadovas)2026 m. balandžio 27 d.Darbuotojų samdymas Lietuvoje 2026 m.: teisinis kontrolinis sąrašas užsienio darbdaviams2026 m. balandžio 27 d.