Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas
Ką reglamentuoja įstatymas
Finansinės apskaitos įstatymas (Nr. IX-574, anksčiau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) nustato finansinės apskaitos tvarkymo Lietuvoje reikalavimus: apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, ūkinių operacijų registravimą, apskaitos informacijos saugojimą ir atsakomybę už apskaitos organizavimą.
Kam jis taikomas
Visiems Lietuvoje įregistruotiems juridiniams asmenims, įskaitant nerezidentams priklausančias įmones, ir kai kuriems kitiems subjektams. Pačios finansinės ataskaitos rengiamos pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą ir Verslo apskaitos standartus (VAS) arba TFAS.
Svarbiausi dalykai įmonių savininkams
- Atsakomybė. Už finansinės apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas (direktorius), net jei pati buhalterinė apskaita perduota išorės paslaugų teikėjui.
- Išorės paslaugos. Apskaitą gali tvarkyti įmonės buhalteris arba pagal sutartį – išorės buhalteris ar buhalterinės apskaitos įmonė.
- Dokumentai. Kiekviena ūkinė operacija turi būti pagrįsta apskaitos dokumentu; dokumentai ir registrai turi būti saugomi įstatymo nustatytą laiką.
- Kalba ir valiuta. Apskaita Lietuvoje tvarkoma valstybine kalba ir eurais; užsienio kalba surašytus dokumentus gali tekti išversti.
- Atskaitomybė. Apskaitos duomenys yra mokesčių deklaracijų VMI, socialinio draudimo ataskaitų Sodrai ir Juridinių asmenų registrui teikiamų metinių finansinių ataskaitų pagrindas.
Oficialus tekstas: Finansinės apskaitos įstatymas, Nr. IX-574 (vertimas į anglų kalbą) (Seimo Teisės aktų registras, e-seimas.lrs.lt). Ten pateikti vertimai į anglų kalbą gali neapimti naujausių pakeitimų — viršenybę turi lietuviška redakcija.
Ši apžvalga paprastai ir aiškiai paaiškina įstatymą verslo savininkams. Tai nėra teisinė konsultacija ir ji nepakeičia oficialaus teksto; įstatymai keičiasi, todėl visada pasitikrinkite galiojančią redakciją. Dėl konsultacijos, susijusios su Jūsų situacija, kontaktai.