Dukterinė įmonė Lietuvoje

Užsienio bendrovės filialas Lietuvoje turi teisę vykdyti komercinę veiklą Lietuvoje, gauti pelną, mokėti mokesčius, gauti PVM mokėtojo kodą, samdyti darbuotojus, atlikti muitinės operacijas, tačiau tuo pačiu metu tai nėra atskiras juridinis asmuo. Užsienio bendrovės Lietuvos filialo veiklą valdo užsienio bendrovės paskirtas įgaliotas atstovas. Prieš pradėdamas registruoti veiklą, filialas turi būti įregistruotas Lietuvos juridinių asmenų registre (JAR). Filialas nėra atskiras juridinis asmuo, o užsienio patronuojanti bendrovė lieka atsakinga už jo įsipareigojimus. Priešingai, Lietuvos dukterinė bendrovė yra atskiras juridinis asmuo, paprastai įsteigtas kaip uždaroji akcinė bendrovė (UAB), kurios įsipareigojimai teisiškai skiriasi nuo patronuojančios bendrovės įsipareigojimų, atsižvelgiant į taikomas įstatymų numatytas išimtis.

Dukterinė įmonė Lietuvoje yra juridinis asmuo, priklausantis / kontroliuojamas patronuojančiosios įmonės. Šiuo atveju įmonės struktūra, apskaitos ir valdymo sistema kuriama pagal tos šalies, kurioje registruota dukterinė įmonė, teisės aktus. Pareigūnų (valdybos narių) pareigas ir atsakomybę reglamentuoja dukterinės įmonės buvimo vietos valstybės teisė.

Užsienio įmonės filialo / dukterinės įmonės atidarymo Lietuvoje etapai

Steigiant dukterinę įmonę Lietuvoje arba registruojant užsienio įmonės filialą, iš užsienio patronuojančiosios įmonės reikia papildomų įmonės dokumentų. Tai gali būti oficialus įmonių registro išrašas, steigimo dokumentai, įmonės nutarimas ir informacija apie įgaliotus atstovus. Užsienyje išduotus dokumentus gali reikėti išversti į lietuvių kalbą ir, jei taikoma, patvirtinti pažyma (Apostille) arba legalizavimu. Tačiau dokumentams, išduotiems tam tikrose jurisdikcijose, gali būti taikomos ES teisės aktų ar tarptautinių susitarimų išimtys. Registracijos procesas gali užtrukti kelias darbo dienas arba kelias savaites, priklausomai nuo įmonės struktūros, dokumentų ir tikrinimo reikalavimų. Lietuvos įstatymai nenustato fiksuoto vieno mėnesio registracijos laikotarpio. Užsienio patronuojanti įmonė privalo paskirti įgaliotą atstovą, kuris valdytų jos filialą Lietuvoje ir veiktų pagal suteiktus įgaliojimus. Skyrimas filialo vadovu nebūtinai reikalauja darbo sutarties su atskira Lietuvos įmone, nes pats filialas nėra savarankiškas juridinis asmuo. Atstovo darbo ar tarnybos santykiai turi būti sudaryti pagal taikomus Lietuvos darbo, imigracijos, mokesčių ir socialinio draudimo reikalavimus.

Jei steigėjas yra užsienio juridinis asmuo, Lietuvos valstybės registrui turi būti pateikta ši informacija:

• Steigėjo registracijos pažymėjimas, patronuojančios bendrovės įstatai.
• Steigėjo duomenys (įmonės pavadinimas, registracijos kodas, adresas, direktorius arba valdymo organai: atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresas).
• Įmonės direktoriaus duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas).
• Filialo / dukterinės įmonės pavadinimas.
• Tikslus filialo adresas (reikalingas savininko sutikimas suteikti filialui patalpas).
• Jei registruotos buveinės patalpos priklauso fiziniam asmeniui, savininko sutikimas naudoti adresą turi būti pateiktas Lietuvos registrų centro reikalaujama forma. Notaro patvirtinimas gali būti reikalingas popierinėms registracijos procedūroms, o elektroninis sutikimas gali būti priimamas, kai savininkas gali jį patvirtinti ir pasirašyti per Registrų centro elektroninę sistemą. Notaro patvirtinimas nebūtinas kiekvienu atveju.
• Jei registruotos buveinės patalpos priklauso juridiniam asmeniui, sutikimą turi duoti asmuo, įgaliotas atstovauti turto savininkui. Sutikimas turi atitikti taikomus parašo ir registracijos reikalavimus. Įmonės antspaudas paprastai nėra privalomas Lietuvos įmonėms, nebent jo naudojimas yra konkrečiai reikalaujamas įstatymų ar įmonės valdymo dokumentų.
• Informacija apie filialo veiklą.
• Be to, turite pateikti:

• Pareiškimas, patvirtinantis, kad steigėjas yra įregistruotas užsienio valstybėje juridinių asmenų registracijos centre.
• Patronuojančiosios bendrovės metinė finansinė ataskaita (jei steigiamas filialas).
• Užsienio patronuojančiosios bendrovės kompetentingo valdymo organo sprendimas, leidžiantis įsteigti filialą Lietuvoje. Sprendimas turi atitikti patronuojančiajai bendrovei taikomus įstatymus ir įmonės dokumentus. Notaro patvirtinimas nebūtinas kiekvienam tokiam sprendimui, tačiau, priklausomai nuo kilmės šalies ir taikomų registracijos reikalavimų, gali prireikti dokumentų autentiškumo patvirtinimo, vertimo, tvirtinimo pažyma (Apostille) ar legalizavimo.

Dokumentų pateikimas Lietuvos valstybės institucijoms ir jų tvirtinimas notarui gali būti atliekamas įgaliojimu.

DUKTERINĖS ĮMONĖS STEIGIMO LIETUVOJE KAINA

Lietuvos įmonės patronuojančiosios bendrovės dokumentų vertimas mokamas atskirai.

Filialo / dukterinės įmonės apmokestinimas

Užsienio įmonė gali tapti Lietuvos pelno mokesčio objektu, kai vykdo veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje arba gauna tam tikrų kitų kategorijų apmokestinamų pajamų iš Lietuvos šaltinio. Registruotas Lietuvos filialas paprastai bus laikomas nuolatine buveine mokesčių tikslais, kai bus įvykdytos atitinkamos įstatymų ar sutarčių sąlygos. Tačiau nuolatinė buveinė gali atsirasti ir neįregistravus oficialaus filialo. Apmokestinamos nuolatinės buveinės egzistavimas priklauso nuo verslo pobūdžio, trukmės ir aplinkybių bei taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties.

Užsienio filialo apmokestinimas

Užsienio bendrovės nuolatinė buveinė Lietuvoje paprastai moka pelno mokestį nuo pelno, tenkančio jos veiklai Lietuvoje, apskaičiuojamo pagal Lietuvos mokesčių įstatymus ir bet kokį taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimą. Apmokestinamasis pelnas nustatomas atsižvelgiant į atliekamas funkcijas, naudojamą turtą, prisiimamą riziką ir taikomas sąnaudų paskirstymo taisykles, o ne vien į geografinį pajamų šaltinį. Dvigubo apmokestinimo lengvata gali būti taikoma užsienio patronuojančiosios bendrovės mokesčių rezidavimo šalyje taikant užsienio mokesčių kreditą arba atleidimo nuo mokesčio mechanizmą, atsižvelgiant į nacionalinius teisės aktus ir taikomą mokesčių sutartį. Tokia lengvata nėra automatiškai garantuojama.

Lietuvos filialo mokamas mokestis yra mokestis nuo pelno, gauto Lietuvos teritorijoje.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 17 %. Sumažintas 7 % tarifas gali būti taikomas reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms ir kitiems tinkamiems subjektams, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 EUR, atsižvelgiant į įstatymų numatytas sąlygas ir susijusių šalių apribojimus. Naujai įsteigtos įmonės, kurios atitinka reikalavimus, gali gauti 0 % tarifą per pirmuosius du mokestinius laikotarpius. Užsienio įmonių nuolatinėms buveinėms Lietuvoje paprastai taikomas standartinis 17 % tarifas, nebent taikoma konkreti įstatymų numatyta lengvata.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos bendrovės užsienio akcininkui mokami dividendai paprastai apmokestinami 17 % Lietuvos išskaičiuojamuoju mokesčiu, nebent pagal Lietuvos teisės aktus arba taikomą dvigubo apmokestinimo sutartį taikoma išimtis arba sumažintas tarifas. Dalyvavimo išimtis gali būti taikoma, kai bendrovės akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės valdo ne mažiau kaip 10 % balsavimo teisę turinčių akcijų, laikantis taikomų sąlygų ir piktnaudžiavimo prevencijos nuostatų. Individualiems akcininkams mokami dividendai paprastai apmokestinami 15 % gyventojų pajamų mokesčiu. Pelno pervedimas iš Lietuvos filialo į jo užsienio pagrindinę buveinę paprastai nelaikomas dividendų paskirstymu, nes filialas ir pagrindinė buveinė yra to paties juridinio asmens dalis.

Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %, o tam tikroms prekėms ir paslaugoms taikomi sumažintos normos ir išimtys. Prekių, eksportuojamų už ES ribų, tiekimui gali būti taikomas 0 % PVM tarifas, jei įvykdomos taikomos sąlygos ir dokumentų reikalavimai. Įvesties PVM gali būti atskaitomas arba grąžinamas, jei tai leidžia Lietuvos PVM įstatymai. PVM mokėtojai privalo teikti PVM deklaracijas pagal taikomą ataskaitinį laikotarpį, kuris gali būti mėnesinis arba kitaip nustatytas pagal įstatymų taisykles. Ne visos įmonės privalo teikti PVM deklaracijas kiekvieną mėnesį, o PVM grąžinimas ne visada prieinamas automatiškai už kiekvieną eksporto sandorį.

Su darbo santykiais susijusios socialinio draudimo įmokos Lietuvoje paprastai skaičiuojamos nuo darbuotojo bendrųjų pajamų. 2026 m. darbuotojai paprastai moka 19,5 % socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o papildomos antros pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyviai moka dar 3 % įmoką. Darbdavio įmokos neterminuotų darbo sutarčių atveju paprastai svyruoja nuo maždaug 1,77 % iki 3,03 %, priklausomai nuo nelaimingų atsitikimų darbe rizikos kategorijos. Terminuotoms sutartims ir tam tikroms darbo kategorijoms gali būti taikomi skirtingi tarifai. Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas atskirai pagal taikomas progresinio mokesčio taisykles.

Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo

Jei remiantis užsienio įmonės ir Lietuvos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis laikoma, kad užsienio organizacija savo veiklą Lietuvoje vykdo per nuolatinę buveinę, tačiau visas arba dalis užsienio vieneto pelno per šią nuolatinę įstaigą yra atleista nuo prievolės, tokia nuolatinė įstaiga privalo tvarkyti apskaitą, teikti deklaracijas ir ataskaitas bei mokėti mokesčius. Franšizės, kaip ir bet kurios kitos nuolatinės buveinės, įsipareigojimai savaime nemoka pajamų mokesčio arba moka tik už tą pelno dalį, kuri gali būti apmokestinta Lietuvoje pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas.

Dukterinės įmonės / dukterinės įmonės apskaita ir auditas Lietuvoje

Misija privalo tvarkyti apskaitos įrašus ir teikti ataskaitas pagal šalies, kurioje ji veikia, įstatymus.

Užsienio bendrovės filialas Lietuvoje privalo laikytis taikomų apskaitos ir finansinės informacijos atskleidimo reikalavimų. Pagal Lietuvos akcinių bendrovių įstatymą užsienio bendrovių filialai paprastai privalo pateikti užsienio patronuojančiosios bendrovės metines finansines ataskaitas, parengtas, audituotas ir atskleistas pagal jos įsteigimo jurisdikcijos teisę. Kai patronuojančiosios bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal apskaitos reikalavimus, kurie nelaikomi lygiaverčiais atitinkamiems ES reikalavimams, Lietuvos filialas gali būti įpareigotas parengti ir pateikti atskiras finansines ataskaitas pagal Lietuvos teisės aktus. Taikomi įsipareigojimai priklauso nuo užsienio bendrovės jurisdikcijos ir atitinkamų įstatymų nuostatų.

Filialo Lietuvoje auditas

Lietuvos filialo audito ir finansinių ataskaitų teikimo prievolės priklauso nuo jo užsienio patronuojančiosios bendrovės teisinio statuso, taikomos apskaitos sistemos ir įstatymų numatytų audito reikalavimų. Kai užsienio patronuojančiosios bendrovės metinėms finansinėms ataskaitoms taikomas privalomas auditas, atitinkama audito ataskaita gali būti pateikta kartu su finansinėmis ataskaitomis. Įstatymų nustatytomis aplinkybėmis Lietuvos filialas taip pat gali būti įpareigotas parengti atskiras finansines ataskaitas arba laikytis papildomų audito prievolių. Todėl neteisinga teigti, kad filialai yra visuotinai atleidžiami nuo audito ataskaitų teikimo reikalavimų.

Darbas užsienio įmonės filiale Lietuvoje

Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui Lietuvoje būtina gauti dokumentus, suteikiančius užsienio valstybės piliečiui teisę dirbti ir gyventi Lietuvoje.

Ne ES pilietis, perkeliantis darbuotoją iš užsienio patronuojančios bendrovės į Lietuvos filialą ar kitą tinkamą grupės subjektą, gali gauti laikiną leidimą gyventi kaip įmonės viduje perkeliamas asmuo (ICT), jei yra įvykdyti taikytini reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Tai apima ankstesnį darbą įmonių grupėje, tinkamas vadovaujančias, specialisto ar praktikanto pareigas ir atitinkamą kvalifikaciją arba profesinę patirtį. Reikalingas ankstesnio darbo laikotarpis ir patvirtinamieji dokumentai priklauso nuo atitinkamos ICT kategorijos. Paskyrimas įgaliotuoju filialo atstovu automatiškai nesuteikia teisės gauti ICT leidimą gyventi.

Vienos įmonės viduje galite būti perkeltas vadovu ir gauti laikiną leidimą gyventi. Tokiu atveju laikinas leidimas gyventi bus suteiktas laikotarpiui, kuriam būsite perkeltas dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 3 (trejiems) metams.

Įmonės viduje perkeliamas asmuo privalo atitikti taikomus reikalavimus dėl ankstesnio darbo užsienio įmonėje ar įmonių grupėje ir įrodyti, kad jis iš tikrųjų buvo laikinai paskirtas į Lietuvos priimantįjį subjektą. Darbo santykiai, perkėlimo dokumentai, atlyginimas ir profesinė kvalifikacija turi atitikti įstatymų nustatytas sąlygas. Taikomi teisės aktai nenustato universalaus reikalavimo, kad kiekviena kvalifikacinė darbo sutartis turi būti nuolatinė arba neterminuota.

Jei jau turite galiojantį laikiną leidimą gyventi kaip asmuo, perkeliamas į kitą darbą vienoje įmonėje, išduotą kitos ES valstybės narės, ir ketinate atvykti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ilgiau nei 90 (devyniasdešimčiai) dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat galite gauti laikiną leidimą gyventi.

Šiuo atveju Jūs atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

Kontaktas Company in Lithuania UAB gauti išsamią informaciją apie veiksmus, kurių reikia imtis įsteigti savo įmonės filialą / dukterinę įmonę Lietuvoje.