Kaip gauti EPĮ licenciją Lietuvoje (2026 m. vadovas)

5 pagrindiniai veiksniai

• EPĮ (elektroninių pinigų įstaigos) licencija Lietuvoje yra ne tik mokėjimo leidimas – tai visapusiškas įgaliojimas leisti elektroninius pinigus, tvarkyti mokėjimo sąskaitas, apdoroti pervedimus, išduoti korteles ir teikti daugiavaliutes paslaugas. Šio tipo licencijos reikalauja finansinių technologijų įmonės, kuriančios elektronines pinigines, prekybininkų platformas, pinigų perlaidų paslaugas ir kortelių pagrindu veikiančius produktus, turinčias prieigą prie ES ir EEE rinkų per paso mechanizmą.
• Lietuva išlieka viena iš pagrindinių jurisdikcijų gauti EPĮ licenciją Europoje 2026 m. – ne todėl, kad procesas yra “lengvas”, bet todėl, kad reguliavimo institucija (Lietuvio bankas) turi didelę finansinių technologijų projektų licencijavimo patirtį, o šalies infrastruktūra apima tiesioginę prieigą prie SEPA ir CENTROlink platformos, kuri yra nepaprastai svarbi bet kokiam elektroninių pinigų veiklos modeliui.
• Licencijavimo procesas apima daug daugiau nei paraiškos pateikimą ir oficialų nagrinėjimą. Tam reikia išsamiai parengti įmonės struktūrą, valdymo modelį, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą, IT saugumą, apsaugos mechanizmus ir verslo planą su finansinėmis prognozėmis. Lietuvos bankas vertina ne pačius dokumentus, o pareiškėjo realų pasirengimą įdiegti ir palaikyti saugų veiklos modelį.
• Realus EPĮ licencijos gavimo terminas Lietuvoje svyruoja nuo 9 iki 18 mėnesių nuo projekto pradžios iki veiklos pradžios, o bendras projekto biudžetas gerokai viršija oficialų paraiškos mokestį – į jį įeina akcinis kapitalas, teisinis pasirengimas, IT infrastruktūra, auditas, biuras ir nuolatinės atitikties išlaidos.
• „Company in Lithuania UAB“ yra Lietuvoje registruota bendrovė (įmonės kodas 304377400), teikianti visas EPĮ licencijavimo palaikymo paslaugas: nuo verslo modelio analizės ir licencijos tipo parinkimo iki paraiškų paketo parengimo, dialogo su Lietuvos banku ir veiklos nustatymo po licencijavimo.

Finansinių technologijų įmonės, planuojančios patekti į Europos elektroninių mokėjimų rinką, neišvengiamai susiduria su tinkamos jurisdikcijos ir licencijos tipo pasirinkimo klausimu. Lietuva yra viena iš geidžiamiausių šalių, kur galima gauti EPĮ licenciją – ir tai neatsitiktinai. Pastaraisiais metais Lietuvos bankas išdavė licencijas dešimtims elektroninių pinigų įstaigų, nustatydamas aiškią ir nuspėjamą procedūrą. Tačiau nuspėjamumas nereiškia paprastumo: procesas reikalauja rimto pasiruošimo, didelių investicijų ir profesionalios konsultacijos.

Šis straipsnis yra praktinis vadovas, kaip gauti EPĮ licenciją Lietuvoje 2026 m. Nagrinėjame, ką tiksliai leidžia EPĮ licencija, kuo ji skiriasi nuo ribotos EPĮ licencijos, kokius reikalavimus taiko reguliavimo institucija, kokius etapus apima šis procesas, kiek jis kainuoja ir kiek laiko trunka, kokios klaidos dažniausiai lemia atmetimą ir kas nutinka po licencijos išdavimo.

Ką iš tikrųjų leidžia EPĮ licencija Lietuvoje

EPĮ (elektroninių pinigų įstaigos) licencija suteikia teisę išleisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas pagal galiojančius teisės aktus. Skirtingai nuo EPĮ, mokėjimo įstaiga (MĮ) negali išleisti elektroninių pinigų. Tačiau licencijuota MĮ taip pat gali atidaryti ir tvarkyti mokėjimo sąskaitas, vykdyti mokėjimo operacijas ir laikyti klientų lėšas, susijusias su autorizuotais mokėjimo paslaugomis. Pagrindinis skirtumas yra EPĮ leidimas leisti elektroninius pinigus, o ne išimtinė teisė teikti mokėjimo sąskaitas.

EPĮ licencijos turėtojas Lietuvoje gali leisti elektroninius pinigus ir valdyti elektronines pinigines (e. pinigines), atidaryti ir tvarkyti mokėjimo sąskaitas, atlikti mokėjimus, įskaitant SEPA pervedimus, išduoti mokėjimo korteles (debeto ir išankstinio mokėjimo), teikti daugiavaliučius mokėjimo sprendimus, apdoroti prekybininkų mokėjimus (prekybininkų aptarnavimas) ir perlaidų paslaugas.

Šis licencijos formatas tinka įmonėms, kuriančioms finansinių technologijų produktus, susijusius su klientų lėšų laikymu: mokėjimo platformas, elektronines pinigines, neobankininkystės paslaugas, kortelių programas ir B2B mokėjimo sprendimus. Jei verslo modelis neapima elektroninių pinigų išleidimo, pavyzdžiui, įmonė tik inicijuoja mokėjimus arba teikia sąskaitų agregavimo paslaugas, gali pakakti PI licencijos.

EPĮ ir riboto licencijos EPĮ Lietuvoje: kuris licencijos tipas tinka jūsų modeliui?

Lietuvos teisės aktai numato dviejų tipų elektroninių pinigų įstaigos licencijas: pilnąją EPĮ licenciją ir ribotąją EPĮ licenciją.

Visapusė EPĮ licencija suteikia teisę veikti neribojant apyvartoje esančių elektroninių pinigų kiekio ir, svarbiausia, leidžia naudoti paso mechanizmą – pranešimais pagrįstą procedūrą, leidžiančią patekti į kitų ES ir EEE šalių rinkas neįgyjant atskiros licencijos kiekvienoje jurisdikcijoje. Minimalus visapusės EPĮ licencijos įstatinis kapitalas yra 350 000 EUR.

Ribotos galios EPĮ licencija skirta įstaigoms, veikiančioms tik Lietuvoje, ir nesuteikia ES/EEE paso teisių. Skirtingai nuo pilnos EPĮ licencijos, ribotai EPĮ licencijai netaikomas 350 000 EUR minimalaus pradinio kapitalo reikalavimas. Tačiau vidutinė neapmokėtų elektroninių pinigų suma per pastaruosius šešis mėnesius paprastai neturi viršyti 900 000 EUR per mėnesį, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Jei taikoma riba viršijama, įstaiga privalo kreiptis dėl pilnos EPĮ licencijos per įstatymų nustatytą laikotarpį. Pilnos ribotos EPĮ paraiškos reguliavimo vertinimo laikotarpis paprastai yra du mėnesiai, palyginti su trim mėnesiais pilnos EPĮ paraiškos atveju.

Praktinė išvada paprasta: ribota EPĮ licencija tinka vietinio MVP paleidimui ir verslo modelio patvirtinimui Lietuvos rinkoje; pilna EPĮ licencija skirta plečiamam verslui, turinčiam prieigą prie visos Europos rinkos. Dauguma rimtesnių finansinių technologijų projektų renkasi pilną licenciją, pripažindami, kad ribotam formatui reikės iš naujo licencijuoti, verslui augant.

Kodėl Lietuva išlieka pagrindine EPĮ jurisdikcija 2026 m.

EPĮ licencijos jurisdikcijos pasirinkimas nėra klausimas, “kur tai lengviausia”, o klausimas, kiek gerai reguliavimo aplinka atitinka įmonės verslo modelį. Lietuva pritraukia finansinių technologijų projektus dėl kelių praktinių priežasčių.

Lietuvos bankas yra vienas labiausiai patyrusių reguliavimo institucijų ES elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų licencijavimo srityje. Per pastarąjį dešimtmetį reguliavimo institucija išnagrinėjo nemažą skaičių paraiškų, nustatydama aiškų ir gerai dokumentuotą procesą. Lietuvos licencijavimo teisinė sistema sukurta remiantis Europos direktyvomis ir suderinta su ES standartais.

Lietuvos mokėjimų infrastruktūra apima CENTROlink – Lietuvos banko valdomą mokėjimo sistemą, suteikiančią tinkamiems mokėjimo paslaugų teikėjams prieigą prie SEPA mokėjimo paslaugų. Tačiau EPĮ licencijos gavimas automatiškai nesuteikia prieigos prie CENTROlink ar tiesioginio dalyvavimo SEPA mokėjimo schemose. Įstaigos turi atitikti taikomus techninius, operacinius, reguliavimo ir dalyvavimo reikalavimus. Prieigos susitarimai, apdorojimo išlaidos ir atsiskaitymo galimybės priklauso nuo įstaigos tinkamumo ir naudojamų paslaugų.

Paso mechanizmas atveria prieigą prie visos ES ir EEE rinkos remiantis viena Lietuvos licencija – pranešus priimančiųjų šalių reguliavimo institucijoms.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad Lietuva tinka projektams, kurie pasirengę investuoti į tikrą valdymą, vietos turinį, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu infrastruktūrą ir nuolatinę priežiūrą. Lietuvos bankas nuolat kelia paraiškų kokybės kartelę, todėl formalus požiūris į licencijavimą bus atmetamas.

Reguliavimo ir teisinė sistema

Elektroninių pinigų įstaigų licencijavimą Lietuvoje vykdo Lietuvos bankas. Teisinė sistema pagrįsta keliais pagrindiniais teisės aktais.

Pirmiausia yra Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų įstatymas, nustatantis licencijavimo tvarką, kapitalo reikalavimus, valdymą ir apsaugos įsipareigojimus. Antra yra Mokėjimų įstatymas, reglamentuojantis mokėjimo paslaugų teikimą. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (KPĮ/KTF prevencijos įstatymas) apibrėžia EPĮ įsipareigojimus klientų tapatybės nustatymo, operacijų stebėsenos ir ataskaitų teikimo srityje. Lietuvos bankas taip pat leidžia poįstatyminius teisės aktus ir gaires, kuriose nurodomi paraiškos turinio, vadovų kvalifikacijos ir vidaus kontrolės organizavimo reikalavimai.

Tarptautiniams klientams ši sistema yra nepaprastai svarbi: reguliavimo aplinka yra skaidri, gerai dokumentuota ir suderinta su Europos standartais. Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia išsamius licencijavimo procedūros paaiškinimus.

Pagrindiniai EPĮ licencijavimo reikalavimai Lietuvoje

Lietuvos bankas vertina ne tik formalų dokumentų atitikimą reikalavimams, bet ir pareiškėjo realų pasirengimą saugiai paleisti veiklos modelį. Pagrindiniai reikalavimai apima šiuos elementus.

Norint gauti visapusišką EPĮ licenciją, reikalingas minimalus 350 000 EUR pradinis kapitalas. Gavusi licenciją, įstaiga taip pat privalo palaikyti reikiamo lygio reguliavimo nuosavas lėšas, kurios gali viršyti pradinio kapitalo reikalavimą. Elektroninių pinigų išleidimui nuosavų lėšų reikalavimas paprastai apskaičiuojamas ne mažiau kaip 2 % vidutinės apyvartoje esančių elektroninių pinigų sumos. Papildomi nuosavų lėšų reikalavimai taikomi, kai įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų išleidimu. Lietuvos pareiškėjas gali veikti per tinkamą juridinį asmenį, dažniausiai UAB (uždaroji akcinė bendrovė). Lietuvos bankas vertina akcininkus, turinčius kvalifikuotas akcijų paketus, nuosavybės ir kontrolės struktūrą, galutinius naudos gavėjus ir lėšų kilmę pagal taikomus reikalavimus. Direktoriai ir kiti asmenys, atsakingi už įstaigos valdymą, privalo įrodyti tinkamą reputaciją, kvalifikaciją ir profesinę patirtį. Vertinimas priklauso nuo jų faktinės atsakomybės ir siūlomo verslo modelio. Skiriami pagrindiniai funkcijų vykdytojai: atitikties pareigūnas, pinigų plovimo prevencijos pareigūnas, rizikos valdytojas ir vidaus auditorius. Bendrovė turi turėti valdymo struktūrą su aiškiu funkcijų atskyrimu ir vidaus kontrolės sistema.

Ypatingas dėmesys skiriamas klientų lėšų apsaugai pagal Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų įstatymą ir taikomus ES teisės aktus. Priklausomai nuo leidžiamo apsaugos metodo, atitinkamos lėšos gali būti atskirtos ir laikomos atskirose sąskaitose tinkamose kredito įstaigose, investuojamos į kvalifikuotą saugų ir likvidų mažos rizikos turtą arba apsaugotos tinkama draudimo polisu ar panašia garantija. Apsaugos priemonės turi neleisti įstaigai traktuoti saugomų klientų lėšų kaip savo turto. Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema turi apimti deramą klientų patikrinimą, tikrojo savininko nustatymą, sandorių stebėseną, įtartinos veiklos pranešimą, sankcijų laikymąsi ir tinkamą darbuotojų mokymą. IT ir informacijos saugumas yra dar viena svarbi sritis: reguliuotojas vertina sistemų architektūrą, saugumo politiką, verslo tęstinumo planą ir operacinės rizikos valdymą.

EPĮ paraiškai reikalingi dokumentai

Paraiškos paketas nėra oficialių dokumentų rinkinys, o išsamus dokumentų rinkinys, įrodantis įmonės pasirengimą veikti. Standartinį paketą sudaro šie dokumentai.

Nustatyta paraiškos forma, veiklos programa, kurioje aprašomos paslaugų rūšys ir tikslinės rinkos, verslo planas su išsamiu verslo modelio, plėtros strategijos ir konkurencinės aplinkos aprašymu, trejų metų finansinės prognozės, akcinio kapitalo prieinamumo ir kilmės įrodymas, klientų lėšų apsaugos mechanizmo aprašymas, organizacinė struktūra, kurioje nurodytos pagrindinės funkcijos ir atskaitomybės linijos, valdymo ir vidaus kontrolės sistemos dokumentai, klausimynai valdybos nariams, generaliniam direktoriui ir pagrindines funkcijas atliekantiems asmenims, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu dokumentai, apimantys politiką, procedūras ir stebėsenos sistemos aprašymą, informacija apie veiklos riziką ir IT saugumą, ir užsakomųjų paslaugų dokumentai (jei taikoma), įskaitant sutarčių su paslaugų teikėjais projektus.

Šį sąrašą reikėtų laikyti praktine projekto rengimo specifikacija. Kiekvieno dokumento kokybė tiesiogiai veikia peržiūros greitį ir teigiamo sprendimo tikimybę.

Žingsnis po žingsnio EPĮ licencijavimo procesas Lietuvoje

EPĮ licencijavimo procesas Lietuvoje susideda iš kelių nuoseklių etapų.

Pirmasis etapas yra preliminarus projekto vertinimas. Tai apima verslo modelio analizę, tinkamo licencijos tipo (EPĮ, ribotos EPĮ arba PI) nustatymą ir akcininkų struktūros bei vadovų komandos vertinimą.

Antrasis etapas – bendravimas su Lietuvos banku prieš teikiant paraišką. Reguliuotojas suteikia galimybę preliminarioms konsultacijoms, kurių metu pareiškėjas gali aptarti projekto struktūrą, užduoti klausimus apie reikalavimus ir gauti atsiliepimus prieš oficialų paraiškos pateikimą.

Trečiasis etapas – tai Lietuvos juridinio asmens (UAB) steigimas arba parengimas. Tai apima įmonės registraciją, įstatinio kapitalo formavimą ir vadovybės paskyrimą.

Ketvirtasis etapas – paraiškos dokumentų rinkinio parengimas. Tai apima visų reikiamų dokumentų parengimą: verslo planą, finansines prognozes, valdymo struktūrą, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką, IT dokumentaciją ir apsaugos modelį.

Penktasis etapas – oficialus paraiškos pateikimas Lietuvos bankui.

Šeštasis etapas yra išsamumo patikrinimas. Reguliavimo institucija patikrina, ar yra visi reikiami dokumentai, ir prireikus paprašo papildyti.

Septintasis etapas – esminė peržiūra. Lietuvos bankas analizuoja paraiškos turinį, verslo modelį, komandos kvalifikaciją, vidaus politikos ir sistemų kokybę.

Aštuntasis etapas apima klausimus ir taisomuosius veiksmus. Reguliavimo institucija siunčia klausimus ir komentarus dėl paraiškos; bendrovė parengia atsakymus ir papildomą medžiagą.

Devintasis etapas – sprendimas dėl licencijos.

Dešimtasis etapas – operacinis paleidimas: prisijungimas prie mokėjimų infrastruktūros, integracija su partnerių bankais ir klientų operacijų pradžia.

Kiek laiko užtrunka gauti EPĮ licenciją Lietuvoje?

Svarbu atskirti oficialų paraiškos peržiūros laikotarpį nuo realaus viso projekto termino.

Lietuvos bankas nurodo standartinį išsamios paraiškos peržiūros laikotarpį – paprastai tris mėnesius nuo tos dienos, kai paraiška laikoma išsamia. Tačiau pagrindinė frazė čia yra “užpildyta paraiška”. Praktiškai didelė laiko dalis skiriama etapams iki oficialios peržiūros: dokumentų rengimui, įmonės struktūros kūrimui, komandos formavimui ir AML/CTF bei IT sistemų kūrimui.

Realus EPĮ projekto įgyvendinimo terminas Lietuvoje yra nuo 9 iki 18 mėnesių – nuo pasirengimo pradžios iki eksploatavimo pradžios. Šis laikotarpis priklauso nuo pareiškėjo pasirengimo, dokumentacijos kokybės, verslo modelio sudėtingumo ir iteracijų su reguliuotoju skaičiaus. Projektai su gerai parengta paraiška ir patyrusia komanda procesą užbaigia greičiau; projektai, kuriems reikia daug pakeitimų, gali gerokai vėluoti.

Kokios yra pagrindinės EPĮ projekto išlaidos Lietuvoje?

EPĮ projekto kaina gerokai viršija oficialų paraiškos peržiūros mokestį. Bendras biudžetas apima kelias kategorijas.

Akcinis kapitalas – ne mažiau kaip 350 000 EUR (visam EPĮ), kuris turi būti visiškai įneštas. Valstybės mokestis už paraiškos nagrinėjimą – fiksuotas mokestis, mokamas pateikus paraišką. Teisinis ir atitikties pasirengimas – didžiausia išlaidų dalis, apimanti verslo plano, valdymo dokumentacijos, AML/CTF politikos, IT dokumentacijos, apsaugos modelio ir palaikymo visame reguliavimo dialoge parengimą. UAB, biuro ir infrastruktūros steigimas ir registravimas Lietuvoje (vietinis turinio reikalavimas), IT sistemų, įskaitant mokėjimo platformą, sandorių stebėjimo sistemą ir duomenų apsaugą, steigimas ir registravimas. Auditas ir ataskaitų teikimas – nepriklausomo audito išlaidos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo licencijos gavimo datos. Nuolatinės atitikties išlaidos: atitikties komandos priežiūra, stebėsena, mokymai ir politikos atnaujinimai.

Norint tiksliai apskaičiuoti biudžetą, būtina atskirti oficialų mokestį (valstybės rinkliavą) nuo viso projekto biudžeto. Įmonės, planuojančios EPĮ projektą, turėtų sudaryti biudžetą visam ciklui – nuo pasirengimo iki pirmųjų veiklos metų.

Dažniausios EPĮ paraiškų atidėjimo arba atmetimo priežastys

Lietuvos bankas nuosekliai kelia paraiškų vertinimo standartus. Dažniausios vėlavimo ir atmetimo priežastys apima kelias tipines problemas.

Neišsami dokumentacija – paraiška pateikta be visų reikiamų priedų arba su formaliais trūkumais. Silpnas verslo planas – realių finansinių prognozių nebuvimas, neaiškus verslo modelio aprašymas, tikslinės rinkos supratimo stoka. Neįtikinamas apsaugos modelis – neaišku, kaip bus apsaugotos klientų lėšos. Nepakankamas vietinis turinys – įmonė neįrodo tikro buvimo Lietuvoje: nėra biuro, nėra personalo, nėra veiklos infrastruktūros. Neaiškus lėšų šaltinis – akcininkai negali įtikinamai patvirtinti kapitalo kilmės. Silpna AML/CTF architektūra – politika ir procedūros yra surašytos formaliai ir neatitinka realios verslo modelio rizikos. Nepasiruošusi vadovybė – valdybos nariai ar pagrindines funkcijas atliekantys asmenys neišlaiko kvalifikacijos ir patirties vertinimų. IT ir informacijos saugumo problemos – nepakankami sistemų aprašymai, verslo tęstinumo plano nebuvimas, silpna saugumo architektūra. Formalistinis požiūris į paslaugų teikimą iš išorės – išsamių sutarčių nebuvimas, neaiškus atsakomybės paskirstymas.

Šių rizikų supratimas prieš teikiant paraišką yra pagrindinis projekto sėkmės veiksnys.

Įsipareigojimai po licencijos išdavimo: kas nutinka po patvirtinimo

Licencijos gavimas nėra finišo linija – tai priežiūros santykių su reguliavimo institucija pradžia. Licencijuotas EPĮ privalo vykdyti įvairius nuolatinius įsipareigojimus.

Reguliarus ataskaitų teikimas Lietuvos bankui: finansinės ataskaitos, apsaugos ataskaitos, kovos su pinigų plovimu (AML) ataskaitos ir statistinė atskaitomybė. Vidaus kontrolės sistemos priežiūra ir reguliarus jos auditas. Nuolatinė apsaugos stebėsena – užtikrinama, kad klientų lėšos visada būtų apsaugotos ir atskirtos nuo įmonės nuosavų lėšų. AML/CTF stebėsena – nuolatinis klientų identifikavimo ir operacijų stebėsenos sistemos veikimas. Pokyčiams, susijusiems su direktoriais, vyresniąja vadovybe, už mokėjimo paslaugų valdymą atsakingais asmenimis ir tam tikrais pagrindines funkcijas atliekančiais asmenimis, taikomi atitinkami pranešimo, tinkamumo vertinimo ir priežiūros reikalavimai. Priklausomai nuo pareigų ir pakeitimo pobūdžio, EPĮ gali būti reikalaujama pranešti Lietuvos bankui, pateikti patvirtinamuosius dokumentus arba atlikti vertinimą prieš įsigaliojant paskyrimui. Ne kiekvienam pagrindines funkcijas atliekančio asmens pakeitimui automatiškai reikalingas išankstinis reguliavimo institucijų patvirtinimas. Metinis finansinių ataskaitų išorinis auditas. Pranešimai apie paso suteikimą – patenkant į kitų ES/EEE šalių rinkas. Ryšių su partnerių bankais ir mokėjimų infrastruktūra palaikymas.

Įmonės, kurios formaliai laikosi įsipareigojimų po licencijavimo, rizikuoja susidurti su reguliavimo instrukcijomis, veiklos apribojimais arba, kraštutiniais atvejais, licencijos panaikinimu.

Ar Lietuva yra tinkama EPĮ jurisdikcija jūsų verslui?

Lietuva yra puikus pasirinkimas projektams, kuriems reikalinga prieiga prie ES rinkos per paso sistemą, EPĮ funkcionalumą (elektroninių pinigų išleidimas, mokėjimo sąskaitos, kortelių produktai), SEPA ir CENTROlink mokėjimų infrastruktūrą bei patyrusį ir nuspėjamą reguliuotoją.

Lietuva gali netikti projektams, kurie nenori investuoti į tikrą valdymą ir vietos turinį, tikisi oficialiai “įsigyti licenciją” neturėdami operacinio pasirengimo, neturi biudžeto visai AML/CTF ir IT infrastruktūrai arba nėra pasirengę nuolatinėms atitikties išlaidoms ir priežiūrai.

Jurisdikcijos pasirinkimas yra strateginis sprendimas, kuris turėtų būti pagrįstas verslo modelio, komandos struktūros, tikslinių rinkų ir ilgalaikės įmonės strategijos analize. Lietuva tinka tiems, kurie yra pasirengę rimtam projektui – ir apdovanoja kokybišką pasiruošimą nuspėjamu ir efektyviu procesu.

Kaip mes remiame EPĮ licencijavimo projektus Lietuvoje

Company in Lithuania UAB teikia visas EPĮ licencijavimo paslaugas Lietuvoje. Mūsų darbas prasideda nuo kliento verslo modelio analizės ir optimalaus licencijos tipo – pilnos EPĮ, ribotos EPĮ arba PI – parinkimo.

Tvarkome Lietuvos juridinio asmens (UAB) registraciją, rengiame visą paraiškos dokumentų rinkinį, įskaitant verslo planą, finansines prognozes, valdymo dokumentus, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politiką, apsaugos modelį ir IT dokumentaciją. Struktūrizuojame įstatinį kapitalą ir padedame patvirtinti lėšų kilmę. Palaikome visą dialogą su Lietuvos banku – nuo konsultacijų iki paraiškos pateikimo iki atsakymo į reguliavimo institucijų pastabas ir sprendimo gavimo. Gavę licenciją, padedame organizuoti veiklos organizavimą po licencijos išdavimo.

Susisiekite su Company in Lithuania UAB – mūsų teisininkų komanda išanalizuos jūsų įmonės verslo modelį ir padės jums gauti EPĮ licenciją Lietuvoje.

Dažnai užduodami klausimai

Išvada

EPĮ licencijos gavimas Lietuvoje yra sudėtingas projektas, reikalaujantis rimto pasiruošimo, profesionalios komandos ir didelių investicijų. Lietuva suteikia aiškią teisinę sistemą, patyrusią reguliavimo instituciją ir prieigą prie Europos mokėjimų infrastruktūros, tačiau išlaiko aukštus paraiškų kokybės ir pasirengimo veikti standartus. Formalistinis požiūris į licencijavimą neišvengiamai veda prie vėlavimų ar atmetimo.

Sėkmingo projekto raktas slypi tinkamame pasiruošime: realistiškame verslo plane, kokybiškoje valdymo struktūroje, tvirtoje AML/CTF sistemoje, įtikinamame apsaugos modelyje ir kompetentingoje vadovų komandoje. Įmonės, investuojančios į pasiruošimo kokybę, yra apdovanojamos nuspėjamu ir efektyviu licencijavimo procesu.

Jei planuojate gauti EPĮ licenciją Lietuvoje, susisiekite su Company in Lithuania UAB dėl nemokamo pirminio jūsų projekto įvertinimo.

Company in Lithuania UAB (įmonės kodas 304377400) yra Lietuvoje registruota įmonė, teikianti įmonių steigimo Lietuvoje, apskaitos paslaugas ir pagalbą gaunant licencijas. Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nėra teisinė konsultacija.