Mokesčiai Lietuvoje 2025 m.
2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai Pajamų mokesčio įstatymas bus ateiti įsigaliosiantis Lietuvoje, kuris paveiks daugelio įmonių veiklą Lietuvoje. Šie pakeitimai ne tik keičia pelno mokesčio tarifus, bet ir nustato naujus reikalavimus lengvųjų automobilių įsigijimo savikainai ir jos priskyrimui leidžiamiems atskaitymams.
Svarbiausi pokyčiai nuo 2025 m.
Pelno mokesčio tarifų pokyčiai
- Lietuva padidino standartinį pelno mokesčio tarifą nuo 15 % iki 16 % mokestiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2025 m. Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis tarifas dar labiau padidėjo iki 17 %. Taikomas tarifas priklauso nuo mokestinio laikotarpio, už kurį skaičiuojamas įmonės apmokestinamasis pelnas.
- 2025 m. mokestiniu laikotarpiu Lietuva padidino sumažintą pelno mokesčio tarifą reikalavimus atitinkančioms mažoms įmonėms nuo 5 % iki 6 %. Nuo 2026 m. sausio 1 d. sumažintas tarifas padidėjo iki 7 %. Tinkamos naujai įsteigtos mažos įmonės taip pat gali gauti 0 % pelno mokesčio tarifą per pirmuosius du mokestinius laikotarpius pagal nuo 2026 m. taikomas taisykles, jei tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos.
- Tinkamos mažos įmonės galės naudotis 0 % pirmaisiais metais po veiklos pradžios. Pelno mokesčio tarifas.
Automobilių įsigijimo išlaidų apribojimai
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Nauja apribojimai tas automobilio pirkimo išlaidų priskyrimas Nuo sausio 1 d. įsigalios leidžiami atskaitymai, kurie priklausys nuo automobilio CO2 emisijos ir pirkimo kaina.
- Automobiliai, kurių CO2 emisija didesnė bus taikomi griežtesni atskaitymų limitai.
- Šie apribojimai netaikoma nuomos, vairuotojų mokymo ir transporto paslaugų veiklai.
Pirkimo kainos dalis, neviršijanti ribų, bus laikoma leidžiamu atskaitymu, o viršijanti jį dalis nebus atskaitoma.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo š 2025 m. sausio 1 d ir bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant pelno mokestį už 2025 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius.
Naujos nuostatos taikymo pradžia
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios naujos nuostatos, susijusios su pelno mokesčio tarifais ir lengvųjų automobilių įsigijimo bei nuomos išlaidų atskaitymu. Šios nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir teikiant 2025 m. deklaraciją bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamų mokestį.
Verslo reikalavimai ir pasirengimas pokyčiams
Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje išlieka vienas mažiausių ES, tačiau 2025 m. pokyčiai gali turėti įtakos įmonių mokesčių apskaitai ir finansiniams rezultatams. Įmonės turi atidžiai įvertinti, kaip šie pokyčiai paveiks jų pelno mokesčio skaičiavimus, ypač atsižvelgiant į automobilių pirkimo apribojimus.
Leidžiami riboti atskaitymai
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios nauji apribojimai, susiję su automobilių pirkimo ir nuomos išlaidų atskaitymu iš apmokestinamųjų pajamų. Šie apribojimai priklausys nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio ir bus taikomi tik naujai įsigytiems lengviesiems automobiliams (M1 kategorija).
Net elektromobiliams bus taikomi riboti leidžiami atskaitymai už nusidėvėjimą ir nuomos išlaidas. Tačiau šie apribojimai nebus taikomi transporto priemonėms, kurios naudojamos tik nuomai, vairuotojų mokymui ar transporto paslaugoms.
Šie apribojimai įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. ir galios iki pakeitimų ar panaikinimo. Jie bus taikomi visoms lengvuosius automobilius perkančioms ar nuomojančioms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos srities.
Šiais pakeitimais siekiama paskatinti įmones rinktis mažiau taršias transporto priemones ir taip prisidėti prie bendro tikslo – sumažinti transporto sektoriaus taršą.
Pridėtinės vertės mokesčio reguliavimas ES direktyvomis
ES PVM skaitmeniniame amžiuje (ViDA) teisės aktų paketas buvo oficialiai priimtas 2025 m. kovo 11 d. Reforma numato skaitmeninio PVM ataskaitų teikimo, elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo, platformų ekonomikos apmokestinimo ir vieningos PVM mokėtojų registracijos sistemos pakeitimus. Įgyvendinimas vyks palaipsniui, tam tikros nuostatos bus taikomos nuo 2027 m., platformų ekonomikos ir vieningos registracijos priemonės – nuo 2028 m., o privalomas skaitmeninis ataskaitų teikimas apie reikalavimus atitinkančius tarpvalstybinius B2B sandorius bus įvestas nuo 2030 m. liepos 1 d. Pavyzdžiui, ViDA pasiūlymu siekiama suteikti daugiau galimybių įmonėms, prekiaujančioms tarpvalstybiniu mastu ES, deklaruoti savo sandorius per vieną PVM registraciją ir taikyti atvirkštinį apmokestinimą įmonių tarpusavio sandoriams.
Tačiau kadangi minėtas direktyvos projektas vis dar svarstomas, apsvarstykime dar vieną PVM direktyvos papildymą „smulkiesiems verslininkams“, kuris pakeis PVM skaičiavimo taisykles Lietuvoje. Tai aktualu apmokestinant prekes ir paslaugas PVM. Be to, 2025 m. įsigalios Europos Tarybos direktyva, kuri nustatys maksimalią PVM mokėtojo registracijos ribą – 85 000 eurų.
PVM taisyklės ir tarifai
Kada taikomas PVM ir kada reikia registruotis PVM mokėtoju?
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) paprastai taikomas apmokestinamiems prekių ir paslaugų tiekimams, įsigijimams Bendrijoje ir importui Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į taikomas tiekimo vietos taisykles, išimtis ir specialias schemas. Įmonės, registruotos kaip paprastos PVM mokėtojos, paprastai privalo apskaičiuoti PVM už apmokestinamuosius šalies viduje tiekiamus produktus, nebent taikoma išimtis, nulinis tarifas arba atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas. Mažos įmonės, atitinkančios Lietuvos smulkaus verslo PVM schemos reikalavimus, gali vykdyti reikalavimus atitinkančius šalies viduje tiekiamus produktus ir paslaugas neskaičiuodamos PVM, jei tenkinamos įstatymų nustatytos sąlygos.
Nacionalinės PVM taisyklės
Kiekvienoje ES šalyje PVM taisyklės gali būti taikomos skirtingai. Todėl svarbu daugiau sužinoti apie šalies, kurioje veikia jūsų įmonė, teisės aktus. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (Žin., 2002, Nr. 35-1271, 2002-05-04) nustato PVM taisykles Lietuvoje. Šis įstatymas reglamentuoja PVM apskaičiavimo, mokėjimo ir deklaravimo tvarką Lietuvoje, užtikrindamas, kad įmonės laikytųsi nacionalinių PVM taisyklių. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuva įvedė atnaujintas PVM registravimo taisykles, išlaikydama privalomą 45 000 EUR PVM registracijos ribą šalies viduje. Siūlomas padidinimas iki 55 000 EUR nebuvo įgyvendintas. Dabar riba apskaičiuojama pagal apmokestinamąją apyvartą einamųjų ar ankstesnių kalendorinių metų laikotarpiu, o ne pagal slenkantį 12 mėnesių laikotarpį. Papildomos PVM registravimo prievolės gali atsirasti dėl įsigijimų ES viduje ir tarpvalstybinių paslaugų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo viršyta vidaus apyvartos riba.
2024 m. taikoma PVM apskaičiavimo taisyklė
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. apmokestinamasis asmuo paprastai privalo registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje, kai per praėjusius arba einamuosius kalendorinius metus Lietuvoje patiektų apmokestinamųjų prekių ir suteiktų paslaugų vertė viršija 45 000 EUR. Ankstesnis slenkamasis 12 mėnesių skaičiavimas nebetaikomas. PVM mokėtojo registracijos gali reikėti ir iki šios ribos tam tikriems įsigijimams ES viduje, tarpvalstybinėms paslaugoms ir kitiems sandoriams, nurodytiems Lietuvos teisės aktuose. Finansų ministerija taip pat svarsto pasiūlymą padidinti PVM mokėtojo ribą iki 55 000 EUR, o tai leistų mažoms įmonėms išvengti registracijos PVM mokėtojais, jei jų... pajamos neviršija šios ribos.
Taigi, Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojas neprivalo teikti prašymo įregistruoti PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM už tiekiamas prekes (išskyrus naujas transporto priemones, tiekiamas į kitas valstybes nares) ir (arba) teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jei bendra atlygio už ekonominės veiklos vykdymą šalies teritorijoje suma, tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 Eur.
Todėl PVM turėtų būti skaičiuojamas nuo to mėnesio, kurį viršijama nurodyta riba. PVM netaikomas prekėms ir paslaugoms, už kurias atlygis neviršijo nustatytos 45 000 eurų sumos.
Standartinis PVM tarifas Lietuvoje 2026 m. išlieka 21 %. Nuo 2026 m. sausio 1 d. buvęs lengvatinis 9 % PVM tarifas pakeistas lengvatiniu 12 % tarifu atitinkamoms prekėms ir paslaugoms. Nurodytoms operacijoms, laikantis atitinkamų įstatymų nustatytų sąlygų, taip pat taikomas lengvatinis 5 % ir nulinis 0 % PVM tarifai.
PVM registracijos riba nuo 2025 m. didinama iki 55 tūkst. eurų
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje buvo pakeistas privalomos PVM registracijos ribos nustatymo metodas. Riba išlieka 45 000 EUR, tačiau apmokestinamoji apyvarta apskaičiuojama per praėjusius arba einamuosius kalendorinius metus, o ne per praėjusius 12 iš eilės einančių mėnesių. Įmonės, kurių apmokestinamoji apyvarta šalies viduje viršija 45 000 EUR, paprastai privalo registruotis PVM mokėtojais pagal taikomas taisykles. Vietoj to, pagrindinis principas yra tas, kad suma apskaičiuojama per praėjusius kalendorinius metus ir apskaičiuojama einamaisiais metais. Tai reiškia, kad apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respublikoje gali taikyti vadinamąją „Lietuvišką smulkaus verslo schemą“. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas Lietuvoje neprivalo registruotis PVM mokėtoju ir PVM įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti bei mokėti PVM už tiekiamas prekes (išskyrus naujas transporto priemones, tiekiamas į kitas valstybes nares) ir (arba) teikiamas paslaugas. Pagal PVM įstatymą, jei bendras atlygis už ekonominės veiklos vykdymą šalyje, tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų suma teritorijoje... per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 55 000 EUR ir nenumatoma, kad einamaisiais metais viršys šią ribą. metai kalendoriniai metai. metai. Taigi, nuostata, kad skaičiavimas atliekamas už paskutinius 12 mėnesių, nebegalioja. Šis pakeitimas yra reikšmingas, nes šalies smulkusis verslas siekia sumažinti savo mokesčių naštą.
Žinoma, ši nuostata taikoma naujai įsteigtiems Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojams, jei nenumatoma, kad ši riba bus viršyta einamaisiais kalendoriniais metais. Taigi, steigiant naują įmonę, privaloma 55 000 EUR PVM mokėtojo registracijos riba bus skaičiuojama einamiesiems kalendoriniams metams.
Pagal naujas ribas, PVM turės būti skaičiuojamas nuo to mėnesio, kurį riba viršijama. PVM netaikomas prekėms ir paslaugoms, už kurias atlygis neviršijo nustatytos 55 000 eurų sumos.
Pagal PVM taisykles, taikomas nuo 2025 m. gegužės 1 d., Lietuvos smulkusis verslas, įskaitant mažąją bendriją (MB), privalo įvertinti, ar jo apmokestinamoji apyvarta šalies viduje einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 45 000 EUR. Viršijus šią ribą, verslas paprastai tampa įpareigotas registruotis PVM mokėtoju ir mokėti mokesčius įprasta tvarka. Įmonės, kurių apyvarta nesiekia šios ribos, gali pretenduoti į Lietuvos smulkaus verslo PVM schemą (SVS), atsižvelgiant į taikomas sąlygas ir atskiras prievoles, kylančias iš tarpvalstybinių sandorių.
PVM tarifai ir mokėjimas Lietuvoje 2025 m.
PVM tarifai priklauso nuo sandorio prekės ar paslaugos. ES šalyse taikomi skirtingi PVM tarifai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje galioja šie PVM tarifai:
- standartinis PVM tarifas – 21 %
- lengvatinis PVM tarifas – 12 %
- lengvatinis PVM tarifas – 5 %
- nulinis PVM tarifas – 0%
Taikomas tarifas priklauso nuo prekių ar paslaugų rūšies ir atitinkamų Lietuvos PVM teisės aktų nuostatų. Buvęs 9 % lengvatinis tarifas nebetaikomas kaip bendras lengvatinis PVM tarifas nuo 2026 m. sausio 1 d.
PVM tarifai gali skirtis priklausomai nuo prekių ar paslaugų rūšies. Pavyzdžiui, tam tikroms prekėms ar paslaugoms, pavyzdžiui, medicinos prekėms ar švietimo paslaugoms, gali būti taikomi sumažinti tarifai. Tai leidžia įmonėms ir vartotojams pasinaudoti mažesniais mokesčiais tam tikrose srityse, skatinant tam tikrų prekių ir paslaugų vartojimą.
PVM taikymas prekių tiekimui į kitas valstybes nares ir įsigijimui iš jų
PVM taikymas prekėms mainyti ir pirkti iš kitų valstybių narių.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsisteigusios reikalavimus atitinkančios mažosios įmonės gali taikyti ES tarpvalstybinę mažųjų įmonių schemą kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse, jei jų bendra metinė apyvarta ES neviršija 100 000 EUR ir jos neviršija kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje taikomos nacionalinės neapmokestinamosios vertės ribos. Įmonė privalo atlikti reikiamą išankstinio pranešimo procedūrą ir gauti identifikacinį numerį su EX priesaga. Atleidimas nuo mokesčio nėra automatinis ir netaikomas visuotinai visiems tarpvalstybiniams tiekimams. Įmonės taip pat turi atsižvelgti į nuotolinės prekybos taisykles, PVM vieno langelio principą (OSS) ir kitus susijusius PVM įsipareigojimus. Nuo 2025 m. reikalavimus atitinkančios Lietuvos mažosios įmonės gali taikyti ES tarpvalstybinę mažųjų įmonių schemą reikalavimus atitinkančiose valstybėse narėse, laikydamosi 100 000 EUR metinės apyvartos visoje ES ribos ir atitinkamos valstybės narės nacionalinės neapmokestinamosios vertės ribos. Lietuvos vidaus PVM mokėtojo registracijos riba išlieka 45 000 EUR. Viršijus taikomą ribą arba neįvykdžius schemos reikalavimų, gali atsirasti PVM registracijos ir mokėjimo prievolės.
Taigi, mokesčių mokėtojas Lietuvoje ir mokesčių mokėtojas, įsisteigęs kitoje ES valstybėje narėje, kurie pagal PVM įstatymą yra užsiregistravę arba privalo registruotis PVM mokėtoju, siekdami įsigyti prekių kitose ES valstybėse narėse arba paslaugų iš kitų ES valstybių narių ir (arba) teikti paslaugas kitose valstybėse narėse, gali taikyti Lietuvos smulkaus verslo schemą.
Kokios sąlygos taikomos Lietuvos smulkiojo verslo schemai kitoje ES valstybėje narėje įregistruotam mokesčių mokėtojui?
- Nuo 2025 m. sausio 1 d. apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs kitoje ES valstybėje narėje, gali gauti PVM schemą, taikomą Lietuvos tarpvalstybinei smulkaus verslo apmokestinimui, jei jo bendra metinė apyvarta visoje ES neviršija 100 000 EUR, o atitinkamų kalendorinių metų apyvarta Lietuvoje neviršija 45 000 EUR ribos. Įmonė privalo atlikti reikiamą pranešimo procedūrą per savo įsisteigimo valstybės narės mokesčių administratorių ir gauti atitinkamą EX identifikacinį numerį. Priklausomai nuo jos sandorių pobūdžio, gali atsirasti ir kitų PVM prievolių. PVM netaikomas tiekiamoms prekėms ir paslaugoms, už kurias atlygis neviršijo 55 000 EUR ribos, jei tenkinamos šios sąlygos:
1) bendras to mokesčių mokėtojo atlygis už prekes ir (arba) paslaugas, suteiktas vykdant ekonominę veiklą teritorijoje per praėjusius kalendorinius metus, neviršijo 55 000 EUR ir nenumatoma, kad jis viršys šią ribą einamaisiais kalendoriniais metais (naujai įsteigtiems mokesčių mokėtojams, įregistruotiems kitoje valstybėje narėje, ši nuostata taikoma, jei nenumatoma, kad ši riba bus viršyta einamaisiais kalendoriniais metais) ir
2) bendras to mokesčių mokėtojo atlygis už prekes ir (arba) paslaugas, suteiktas vykdant verslo veiklą Europos Sąjungoje per praėjusius kalendorinius metus, neviršijo 100 000 EUR, perskaičiuotas taikant 2018 m. sausio 18 d. Europos Centrinio Banko paskelbtus valiutų kursus, ir nenumatoma, kad einamaisiais kalendoriniais metais jis viršys šią ribą (naujai įsteigtiems mokesčių mokėtojams, įregistruotiems kitoje valstybėje narėje, ši nuostata taikoma, jei nenumatoma, kad einamaisiais kalendoriniais metais jis viršys šią ribą), ir
3) šis mokesčių mokėtojas turi įsisteigimo valstybės narės suteiktą PVM mokėtojo identifikacinį numerį su simboliu „EX“ šio numerio gale, kuris suteikia jam teisę taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.
Registracija pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) registracija yra svarbus žingsnis bet kuriam verslui, norinčiam veikti teisėtai ir skaidriai. PVM registracija reiškia, kad įmonė ar asmuo tampa PVM mokėtoju ir privalo mokėti PVM už savo pardavimus ir paslaugas. Šis procesas yra privalomas, jei metinė apyvarta viršija nustatytą ribą, kuri nuo 2025 m. bus 55 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad bet kuris verslas, kurio metinės pajamos viršija šią sumą, privalo registruotis PVM mokėtoju ir laikytis visų atitinkamų reikalavimų.
Registracija kaip paprastas PVM mokėtojas gali leisti įmonėms atskaityti arba susigrąžinti įvesties PVM už atitinkamas verslo išlaidas, laikantis taikomų įstatymų sąlygų ir apribojimų. Tačiau įmonės, taikančios Lietuvos smulkaus verslo PVM schemą, paprastai netaiko PVM už savo neapmokestinamus šalies viduje tiekimus ir negali atskaityti įvesties PVM, priskirtino tiems tiekimams. Todėl PVM mokėtojo registracija ir teisė į įvesties PVM atskaitą turi būti vertinami atskirai. Tai gali būti ypač naudinga mažoms įmonėms, siekiančioms optimizuoti savo sąnaudas ir padidinti pelningumą. Todėl svarbu atidžiai stebėti savo metinę apyvartą ir laiku užsiregistruoti PVM mokėtoju, jei ji viršija 55 000 EUR ribą.
PVM ir prekyba ES su PVM mokėtojo kodu
- Kalbant apie PVM ir prekybą ES prekių tiekimui nuo 2025 m., reikėtų atkreipti dėmesį, kad mokesčių administratorius PVM mokėtojo kodą su „EX“ numerio gale suteiks... asmuo kas registruojasi siekdamas taikyti smulkaus verslo schemą kitose valstybėse narėse.
- Pagal pakeitimą, asmuo, kuris registruojasi kitose valstybėse narėse smulkiojo verslo schemų taikymo tikslais, norėdamas gauti PVM mokėtojo identifikacinį numerį, turės pateikti išankstinį pranešimą mokesčių administratoriui. Mokesčių administratorius suteiks PVM mokėtojo identifikacinį numerį ne vėliau kaip per 35 darbo dienas nuo išankstinio pranešimo gavimo dienos. Jei reikia atlikti papildomą tyrimą, siekiant patikrinti išankstinio pranešimo ir PVM mokėtojo kodo suteikimo galimybę, mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytas PVM mokėtojo kodo išdavimo terminas gali būti pratęstas. PVM mokėtojo kodas įsigalios nuo mokesčių administratoriaus sprendime suteikti PVM mokėtojo kodą asmeniui, kuris registruojasi smulkaus verslo schemų taikymo tikslais kitose valstybėse narėse, nurodytos datos.
- Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad taip pat aktualu ES Komisijos svetainėje sekti naujienas apie PVM ir prekybą, PVM tarifus ES, šiam mokesčiui taikomas mokesčių schemas, kaip mokėti PVM ir kt.
PVM mokėtojų sudėties pokyčiai
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo reikšmingi Lietuvos PVM registravimo taisyklių pakeitimai. Vietinė PVM registravimo riba išliko 45 000 EUR, o skaičiavimo laikotarpis pasikeitė iš slenkančio 12 mėnesių laikotarpio į einamuosius arba ankstesnius kalendorinius metus. Reformos metu taip pat įdiegta Lietuvos smulkaus verslo PVM schema ir susiję tarpvalstybiniai supaprastinimai pagal ES smulkaus verslo schemą. Siūlomas ribos padidinimas iki 55 000 EUR nebuvo įgyvendintas. Tai reiškia, kad asmenys ar įmonės, kurių metinė apyvarta viršija šią ribą, turės registruotis PVM mokėtojais. Šis pakeitimas leis smulkaus verslo įmonėms, kurių pajamos neviršija šios ribos, išvengti papildomos administracinės naštos ir mokesčių.
Naujai įsteigtos Lietuvos įmonės gali gauti PVM lengvatą šalies viduje, jei jų apmokestinamoji apyvarta per atitinkamus kalendorinius metus neviršija 45 000 EUR ir jos atitinka taikomas įstatymų nustatytas sąlygas. Tačiau tam tikriems įsigijimams ES viduje ir tarpvalstybinėms paslaugoms vis tiek gali reikėti registruotis PVM mokėtoju. Tokiais atvejais reikalavimus atitinkančios įmonės gali registruotis pagal PVM lengvatą šalies viduje tiekiamoms prekėms ir paslaugų teikimui netaikydami PVM. Tai suteiks naujai įsteigtoms įmonėms daugiau lankstumo ir leis joms sutelkti dėmesį į verslo plėtrą be papildomų mokesčių naštos.
Šie pakeitimai yra Finansų ministerijos siūlomos platesnės mokesčių reformos dalis. Pasiūlymas padidinti metinę apyvartos ribą iki 55 tūkst. eurų yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo dalis, kuriai turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Biudžeto ir finansų komitetas pateikė duomenis, rodančius, kad padidinus ribą iki 55 tūkst. 6,4 mln. eurų, biudžeto pajamos iš PVM kasmet sumažėtų apie 6,4 mln. eurų. Tačiau toks sumažinimas laikomas priimtinu, siekiant skatinti smulkaus verslo plėtrą ir konkurencingumą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie pokyčiai taip pat susiję su Europos Tarybos direktyva, kuri nuo 2025 m. nustatys maksimalią PVM mokėtojų ribą – 85 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad šalies smulkusis verslas turės daugiau galimybių augti ir plėstis be papildomų mokesčių naštos. Todėl įmonės turėtų atidžiai stebėti savo metinę apyvartą ir laiku registruotis PVM mokėtojais, jei viršytų ribą.
