Nuo VASP registracijos iki CASP licencijos Lietuvoje: kriptovaliutų atitikties kontrolinis sąrašas 2026 m.

5 pagrindiniai veiksniai

• 2026 m. terminas VASP Lietuvoje nebeatspindi pagrindinio rinkos prieigos režimo. Pereinamasis laikotarpis baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d. – po šios datos kriptovaliutų paslaugų teikimas be MiCA leidimo Lietuvoje yra neteisėta finansinė veikla. Supaprastintą VASP registracijos modelį pakeitė visavertis CASP licencijavimo režimas.
• Lietuvos bankas veikia kaip kriptovaliutų bendrovių licencijavimo ir priežiūros institucija, tvarko specialią leidimų išdavimo sistemą, skelbia DUK ir licencijavimo taisykles bei nurodo 40 darbo dienų peržiūros laikotarpį, kurį tam tikrais atvejais galima pratęsti, kad būtų galima pateikti visą paraišką. Lietuva jau yra išdavusi keletą CASP leidimų pagal MiCA.
• Reguliavimo institucija tikisi ne oficialaus dokumentų paketo, o išties veikiančio veiklos modelio: valdymo, vidaus kontrolės, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, sankcijų tikrinimo, klientų turto apsaugos, kvalifikuotos vadovybės ir IT pasirengimo. “Plonų apvalkalų” kriptovaliutų bendrovių, neturinčių realaus turinio, era Lietuvoje galutinai baigėsi.
• Nors senasis VASP režimas nebegalioja, nemažai praktinių elementų išlieka labai svarbūs naujajam procesui: Lietuvos įmonių struktūra, pinigų plovimo prevencijos sistema, valdymas, nuosavybės atskleidimas, lėšų šaltinis ir vidaus kontrolė. Įmonės, turinčios patirties taikant ankstesnį režimą, gali pritaikyti esamą darbą prie MiCA reikalavimų.
• Company in Lithuania UAB (įmonės kodas 304377400) teikia pagalbą ne Lietuvos gyventojams kiekviename perėjimo iš VASP į CASP etape: nuo įmonės registravimo ir valdymo struktūros iki AML dokumentacijos rengimo, licencijavimo paraiškų koordinavimo ir nuolatinės įmonės pagalbos.

Keletą metų Lietuva buvo viena populiariausių jurisdikcijų Europoje kriptovaliutų verslui registruoti. Tūkstančiai įmonių iš viso pasaulio gavo VASP statusą, pritrauktos gana paprasto proceso ir žemo įėjimo slenksčio. 2026 m. šis modelis nebeveikia.

Visiškas MiCA įsigaliojimas ir pereinamojo laikotarpio pabaiga 2025 m. gruodžio 31 d. pakeitė Lietuvos kriptovaliutų rinką iš supaprastintos registracijos zonos į visiškai reguliuojamą finansų sektorių. Nerezidentams tai reiškia esminį požiūrio persvarstymą: vietoj VASP registracijos dabar reikalingas CASP leidimas iš Lietuvos banko.

Šis straipsnis yra praktinis kontrolinis sąrašas nerezidentėms kriptovaliutų bendrovėms: kas pasikeitė, kas išlieka aktualu, ko reikalauja reguliuotojas ir kaip pasiruošti naujam režimui.

Kodėl senasis “VASP registracijos Lietuvoje” modelis nebepakankamas

Pereinamasis laikotarpis baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d. Nuo 2026 m. kriptovaliutų paslaugų teikimas Lietuvoje neturint MiCA leidimo laikomas neteisėta finansine veikla. Įmonės, kurios veikė pagal ankstesnę VASP registraciją, privalėjo gauti galiojančią CASP licenciją arba nutraukti veiklą.

Nerezidentams, kurie Lietuvą sieja su “greita VASP registracija”, tai yra esminis pokytis. Diskusijos apie kriptovaliutų verslą Lietuvoje 2026 m. nebėra susijusios su registracija – kalbama apie visiškai reguliuojamą patekimą į Europos kriptovaliutų rinką.

Kas pasikeitė Lietuvoje: nuo nacionalinio VASP įkūrimo iki MiCA CASP autorizacijos

Ankstesnis modelis buvo sukurtas remiantis AML registracija: įmonė buvo įtraukta į registrą, atitiko pagrindinius AML reikalavimus ir galėjo teikti kriptovaliutų turto paslaugas. Įstojimo riba buvo žema, procesas greitas, o priežiūra ribota.

MiCA pakeitė šį modelį visišku autorizavimu. Kriptovaliutų bendrovė Lietuvoje dabar atlieka procedūrą, savo išsamumu panašią į mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigų licencijavimo procedūrą: vertinamas valdymas, kapitalas, vadovų kvalifikacija, AML/CTF sistema, apsaugos priemonės, IT saugumas ir operacinė parengtis. Centrinė institucija, kuri nagrinėja paraiškas, vertina pareiškėjus ir priima sprendimus dėl CASP licencijavimo, yra Lietuvos bankas.

Kas reguliuoja kriptovaliutų verslą Lietuvoje 2026 m.

Lietuvos bankas yra kriptovaliutų bendrovių licencijavimo ir priežiūros institucija pagal MiCA. Reguliavimo institucija tvarko specialią CASP licencijavimo sistemą, skelbia DUK ir licencijavimo taisykles, vykdo išankstines konsultacijas su pareiškėjais ir vertina bendroves prieš joms pradedant teikti paslaugas.

Lietuvos bankas jau išdavė keletą CASP leidimų pagal MiCA, patvirtindamas, kad naujoji tvarka veikia visu pajėgumu. Nerezidentams tai reiškia, kad procesas yra nusistovėjęs ir nuspėjamas – jei paraiška yra gerai parengta.

Kuriems kriptovaliutų verslams reikalinga CASP licencija?

CASP režimas taikomas įmonėms, teikiančioms specifines kriptovaliutų paslaugas: kriptovaliutų saugojimą ir administravimą, kriptovaliutų keitimą į fiat valiutas, kriptovaliutų keitimą į kitą kriptovaliutą, kriptovaliutų pavedimų perdavimą ir vykdymą bei kitas MiCA apibrėžtas paslaugas.

Kvalifikacija priklauso nuo faktinio verslo modelio, o ne nuo projekto pavadinimo ar rinkodaros aprašymo. Nerezidentams pirmas žingsnis yra privalomas – atlikti teisinę modelio analizę: nustatyti, ar reikalingas CASP leidimas, kokia licencijos apimtis ir kokie reikalavimai taikomi.

Kas išlieka aktualu iš senosios VASP eros

Nors VASP registracija kaip rinkos prieigos režimas nebegalioja, nemažai praktinių elementų iš ankstesnio modelio išlieka labai svarbūs naujajam procesui. Lietuvos įmonių struktūra (UAB) išlieka pagrindu leidimui gauti. Kovos su pinigų plovimu sistema – VASP sukurta politika ir procedūros gali būti pritaikytos prie MiCA reikalavimų. Valdymo pasirengimas – ankstesnis darbas įmonių valdymo srityje išlaiko savo vertę. Nuosavybės atskleidimas ir lėšų šaltinis – savininkams keliami skaidrumo reikalavimai ir lėšų kilmė tik sugriežtėjo. Vidaus kontrolė – VASP laikotarpio stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos gali būti išplėstos atitikties architektūros pagrindas.

Įmonėms, kurios jau turėjo VASP statusą Lietuvoje, perėjimas prie CASP nėra statyba nuo nulio, o rimtas esamos infrastruktūros atnaujinimas.

Pagrindiniai atitikties lūkesčiai kriptovaliutų bendrovėms Lietuvoje

Lietuvos bankas tikisi ne formalaus dokumentų paketo, o veiklos modelio, gebančio nuolat vykdyti atitikties įsipareigojimus. Svarbiausios sritys: valdymas – aiški organizacinė struktūra su funkcijų atskyrimu ir sprendimų priėmimo sistema. Vidaus kontrolė – kontrolės priemonės, apimančios visus svarbiausius procesus. AML/CTF – išsami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistema. Sankcijų tikrinimas – klientų ir sandorių tikrinimas pagal sankcijų apribojimus. Lėšų šaltinių peržiūra – klientų lėšų kilmės patikrinimas. Veiklos turinys – realus buvimas ir pasirengimas veiklai Lietuvoje. Valdymo kokybė – kvalifikuoti direktoriai, gebantys valdyti reguliuojamą finansinę veiklą.

Kriptovaliutų atitikties kontrolinis sąrašas 2026 m.

Tai praktinis kontrolinis sąrašas nerezidentams, besiruošiantiems gauti CASP leidimą Lietuvoje.

Įmonės struktūra – įregistruotas ir veiklai parengtas Lietuvos juridinis asmuo (UAB). Akcininkų ir galutinių savininkų peržiūra – nustatyti ir atskleisti akcininkai ir galutiniai naudos gavėjai. Lėšų šaltinis – dokumentuojama kapitalo ir veiklos lėšų kilmė. Kvalifikuota vadovybė – paskirti kvalifikuoti direktoriai, atitikties pareigūnas ir pinigų plovimo prevencijos pareigūnas. AML/CTF sistema – parengta ir įdiegta klientų identifikavimo, sandorių stebėsenos ir vidaus ataskaitų teikimo politika. Rizikos vertinimas – atliekamas rizikos vertinimas, pritaikytas prie kriptovaliutų verslo specifikos. Vidinė kontrolė – įdiegta vidaus kontrolės ir ataskaitų teikimo sistema. Apsaugos modelis – apibrėžtas klientų kriptovaliutų turto ir lėšų apsaugos mechanizmas. Užsakomųjų paslaugų žemėlapis – aprašomos visos perduodamos funkcijos, parengiamos sutartys ir paskirstomos atsakomybės. IT ir operacinė parengtis – dokumentuojama sistemų architektūra, saugumo politika ir verslo tęstinumo planas. Licencijavimo dokumentai – sudarytas visas paraiškos paketas. Pasirengimas teikti ataskaitas po licencijavimo – įmonė yra pasirengusi vykdyti ataskaitų teikimo ir priežiūros įsipareigojimus po licencijavimo.

Įmonių struktūra ir turinys Lietuvoje

Kriptovaliutų verslui Lietuvoje svarbūs ne tik steigimo dokumentai, bet ir tikrasis įmonės turinys. Tai reiškia buvimą vietoje – faktinę įstaigą, jei reikia. Valdymo grandinė – skaidri sprendimų priėmimo grandinė nuo akcininkų per valdybą iki operatyvinio lygmens. Atsakingi vadovai – asmenys, kurie iš tikrųjų priima sprendimus ir yra atskaitingi. Dokumentų atsekamumas – dokumentuotas visų svarbiausių sprendimų ir operacijų pėdsakas.

“Plonų kriptovaliutų bendrovių” era Lietuvoje galutinai baigėsi. Reguliavimo institucija vertina ne tik dokumentų buvimą, bet ir jų struktūros realybę.

Kova su pinigų plovimu, sankcijos ir rizikos kontrolė

Lietuvos reguliuotojai nuolat sieja kriptovaliutų sektorių su padidėjusia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, sukčiavimo ir sankcijų rizika. Tai formuoja lūkesčius kriptovaliutų bendrovės pinigų plovimo prevencijos infrastruktūrai.

Praktinis AML paketas apima klientų įtraukimą į sistemą ir KYC (pažink savo klientą) – klientų identifikavimą ir patikrinimą prieš teikiant paslaugas. Sandorių stebėsena – sandorių stebėsena realiuoju laiku su sukonfigūruotomis taisyklėmis ir paleidikliais. Įtartinos veiklos eskalavimas – eskalavimo ir pranešimo procedūros, kai aptinkama įtartina veikla. Sankcijų patikra – automatizuota klientų ir sandorio šalių patikra pagal sankcijų sąrašus. Darbuotojų mokymai – reguliarūs AML/CTF mokymai darbuotojams. Įrašų tvarkymas – dokumentų saugojimas pagal nustatytus laikotarpius.

Vadovybės, savininkų ir tinkamumo vertinimas

Lietuvoje taikoma CASP sistema apima ne tik dokumentų, bet ir juos parengusių asmenų kokybės tikrinimą. Lietuvos bankas tinkamumo klausimus tiesiogiai atsako į pareiškėjams skirtus DUK.

Vertinimas apima tikruosius savininkus ir akcininkus – reputaciją, lėšų kilmę, atitinkamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir reguliavimo sankcijų vertinimą nustatant pakankamai gerą reputaciją, įskaitant apkaltinamųjų nuosprendžių už pinigų plovimą, teroristų finansavimą ar kitus nusikaltimus, darančius įtaką gerai reputacijai, nebuvimą. Direktorių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimas – kvalifikacija, profesinė patirtis, reputacija ir gebėjimas valdyti reguliuojamą verslą. Kolektyvinio valdymo tinkamumas – bendras vadovų komandos gebėjimas užtikrinti veiksmingą ir saugų įmonės valdymą.

Nerezidentams tai reiškia, kad vadovų komandos atranka ir parengimas yra labai svarbus etapas, tiesiogiai turintis įtakos paraiškos peržiūros rezultatams.

Apsauga, paslaugų teikimas iš išorės ir veiklos organizavimas

Lietuvos banko DUK konkrečiai išskiria klientų kriptovaliutų ir lėšų apsaugą kaip vieną iš pagrindinių vertinimo sričių. Įmonė privalo užtikrinti patikimą klientų turto atskyrimą nuo savo turto ir apsaugą nuo nemokumo ar sukčiavimo rizikos.

Pasaugos ir administravimo paslaugų teikimo išorės tiekėjams klausimas taip pat patenka į sustiprinto tikrinimo sritį. Jei bendrovė deleguoja svarbiausias funkcijas trečiosioms šalims, ji išlaiko visą atsakomybę ir privalo užtikrinti išorės tiekėjų kontrolę, ataskaitų teikimą ir atitiktį norminiams reikalavimams.

Apsauga ir paslaugų perdavimas išorės rangovams nėra antraeilės detalės – tai yra pagrindinės licencijavimo parengties dalis.

Dokumentai, reikalingi CASP paraiškai gauti Lietuvoje

Paraiškos dokumentų rinkinys sudaromas kaip išsamus dokumentų rinkinys. Jo struktūrą sudaro paraiškos forma – nustatyta forma. Veiklos programa – paslaugų rūšių ir tikslinių rinkų aprašymas. Verslo modelio aprašymas – išsamus verslo modelio, strategijos ir finansinių prognozių aprašymas. Valdymo ir organizacinė schema – organizacinė struktūra ir valdymo sistema. Kovos su pinigų plovimu (AML) dokumentacija – išsamus AML/CTF politikos ir procedūrų rinkinys. Apsaugos priemonių aprašymas – klientų turto apsaugos mechanizmo aprašymas. Informacija apie perduotas funkcijas ir paslaugų teikėjus – duomenys apie perduotas funkcijas ir paslaugų teikėjus. Vadovų klausimynai – klausimynai direktoriams ir pagrindines funkcijas atliekantiems asmenims. Patvirtinamieji įrodymai – kiti reguliavimo institucijos reikalaujami patvirtinamieji dokumentai.

Kiek laiko trunka perėjimas nuo VASP prie CASP?

Svarbu atskirti dvi sąvokas: ankstesnį VASP statuso turėjimą Lietuvoje ir faktinį MiCA leidimo gavimo terminą.

Lietuvos bankas nurodo 40 darbo dienų peržiūros laikotarpį, kurį tam tikrais atvejais galima pratęsti. Tačiau tai yra oficialus laikotarpis nuo momento, kai paraiška laikoma visiškai pateikta. Tikrasis visas terminas apima pasirengimą paraiškos pateikimui: įmonės struktūrą, valdymą, kovos su pinigų plovimu (AML) dokumentaciją, apsaugos priemones, IT infrastruktūrą, vadovų komandos formavimą ir dažnai reguliavimo institucijų pastabų taisymą.

Įmonėms, kurios jau turi Lietuvišką struktūrą ir VASP patirtį, pasiruošimas gali užtrukti trumpiau. Nerezidentams, pradedantiems nuo nulio, procesas bus ilgesnis.

Kokia yra pagrindinė rizika įmonėms, kurios delsia laikytis reikalavimų?

Pasiruošimo atidėliojimas sukelia konkrečių pasekmių. Nesugebėjimas teisėtai tęsti veiklos – nuo 2026 m. veikla be leidimo yra neteisėta. Rizika būti priskirtam nelegalių finansinių paslaugų teikėjų kategorijai – su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Klientų praradimas – vartotojai pereina prie licencijuotų teikėjų. Problemos su bankais ir sandorio šalimis – finansų įstaigos atsisako dirbti su nelicencijuotomis įmonėmis. Žala reputacijai – negalėjimas patvirtinti teisinio statuso partneriams ir klientams.

Nerezidentams kiekvienas mėnuo be leidimo yra didėjanti teisinė ir komercinė rizika.

Ar Lietuva vis dar gali būti gera jurisdikcija kriptovaliutų verslui 2026 m.?

Taip, Lietuva išlieka aktuali. Lietuvos bankas palaiko aktyvią MiCA licencijavimo sistemą, jau yra suteikęs CASP licencijas ir užtikrina nuspėjamą procesą. Šalies infrastruktūra, prieiga prie SEPA ir CENTROlink bei gerai išvystyta finansinių technologijų ekosistema sukuria palankias sąlygas.

Tačiau Lietuva nebegali būti pozicionuojama kaip “lengvai prieinama VASP jurisdikcija”. Teisingas formulavimas būtų toks: Lietuva yra jurisdikcija pasiruošusioms, atitikties reikalavimams kriptovaliutų įmonėms, siekiančioms veiklos ES. Nerezidentams pranašumas yra reguliuotojo patirtis ir prieiga prie ES rinkos per pasą.

Kaip paruošti kriptovaliutų verslą Lietuvos rinkai

Praktinė veiksmų seka nerezidentams yra tokia: išanalizuoti verslo modelį ir nustatyti, ar reikalingas CASP leidimas. Sukurti Lietuvos įmonės struktūrą (UAB). Parengti kovos su pinigų plovimu ir valdymo dokumentus. Surinkti dokumentinius įrodymus – lėšų šaltinį, nuosavybės atskleidimą, vadovų kvalifikaciją. Bendradarbiauti su reguliavimo institucija – konsultacijos prieš paraiškos pateikimą. Pasirengti nuolatinei atitikties užtikrinimui po leidimo gavimo – ataskaitų teikimas, stebėsena ir politikos atnaujinimai.

Kaip mes padedame užtikrinti kriptovaliutų atitiktį reikalavimams ir įmonės steigimą Lietuvoje

Company in Lithuania UAB teikia pagalbą nerezidentams kiekviename perėjimo iš VASP į CASP etape. Mes rūpinamės Lietuvos įmonės (UAB) registracija, akcininkų struktūros ir valdymo kūrimu, verslo modelio teisine peržiūra iki licencijavimo, pinigų plovimo prevencijos ir vidaus dokumentų rengimu, CASP paraiškos rengimo ir teikimo koordinavimu bei nuolatine įmonių ir atitikties palaikymu Lietuvoje.

Susisiekite su Company in Lithuania UAB – mūsų teisininkų komanda išanalizuos jūsų verslo modelį ir padės jums pasiruošti CASP autorizacijai Lietuvoje.

Dažnai užduodami klausimai

Išvada

Perėjimas nuo VASP prie CASP nėra oficialus perregistravimas – tai esminis kriptovaliutų verslo rinkos prieigos modelio pokytis Lietuvoje. Nuo 2026 m. kriptovaliutų verslas Lietuvoje yra reguliuojamas finansų sektorius, kurio reikalavimai yra panašūs į mokėjimo įstaigų licencijavimo reikalavimus.

Nerezidentams sėkmės raktas slypi savalaikiame ir kruopštaus pasiruošimo procese: įmonės struktūroje, valdyme, kovoje su pinigų plovimu, apsaugos priemonėse ir kvalifikuotoje komandoje. Lietuva už parengtus projektus apdovanoja nuspėjamu procesu ir prieiga prie visos ES rinkos.

Jei planuojate gauti CASP autorizaciją Lietuvoje, susisiekite su Company in Lithuania UAB dėl nemokamo pirminio jūsų projekto įvertinimo.

Company in Lithuania UAB (įmonės kodas 304377400) yra Lietuvoje registruota įmonė, teikianti įmonių steigimo, apskaitos ir licencijų gavimo paslaugas ne Lietuvos gyventojams. Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nėra teisinė konsultacija.